- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- PK-427-424/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-48-3-00024-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Civilinis ieškovas
- L. T.
- Kaltinamasis
- R. N.
- Advokatai
- Jonas Tamašauskas
- Kategorijos
dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. T., jo atstovui adv.pad. Sergejui Milovui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. N., gim. 1981-06-19, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), Trakų raj.; Lietuvos Respublikos pilietis; lietuvis, vedęs; vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Edukologijos universiteto 5 kurso studentas, dirbantis UAB „Baltic Artis“ komercijos direktoriumi, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. kaltinamas tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kad jis 2012-08-09 apie 22-23 val. (duomenys neskelbtini) Lentvaryje, pribėgęs prie L. T., ėjusio su žmona L. T., griebė jį už atlapų ir priekaištaudamas, kad spardo jo šunį, vieną kartą kumščiu sudavė L. T. į nosį ir dešinę veido pusę, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. T.y. R. N. kaltinamas padarius nusikalimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Byla nagrinėjama teismui gavus privataus kaltintojo L. T. skundą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo ir nukentėjusiajam L. T. nesusitaikius su nusikalstamos veikos padarymu kaltinamu R. N. skundą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis L. T. teisiamajame posėdyje kaltinimą palaikė ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku su žmona iš parduotuvės ėjo namo. Jis rankose nešė kartoninę dėžę su pirkiniais. Einant (duomenys neskelbtini) gatve pro garažus, prie jų pribėgo didelis vilkinis šuo ir atsitūpė, jo žmona pradėjo šaukti reikalaudama patraukti šunį. Tada šuo pabandė ant jo užšokti. Kadangi jo rankos buvo užimtos, jis šunį pastūmė koja. Tuo metu prie jų pribėgo kaltinamasis ir iš priekio sudavė jam vieną smūgį kumščių į dešinę veido pusę. Dėl smūgio į veidą jis patyrė skausmą, stresą, skaudėjo veidą ir galvą. Tada priėjo kaltinamojo žmona. Moterys susibarė. Jo žmona iškvietė policiją. Tą pačią dieną į medikus nesikreipė, nes jau buvo vėlu. Į gydytojus kreipėsi kitą dieną. Ant veido nuo smūgio buvo daug kraujosruvų. Nurodė, kad visi pas jį rasti sužalojimai atsirado nuo kaltinamojo smūgio į skruostą. Pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau nuo smūgio nukritęs nebuvo, daugiau su nieko nekonfliktavo. Pareiškė ieškinį 2623,84 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei atlyginti, kurį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Kaltinamasis R. N. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad 2012-08-09 apie 22 val. jis prie namų iš automobilio krovė daiktus. Prie jo priėjo jo žmona su šunimi. Šuo buvo palaidas su antsnukiu. Netrukus jis išgirdo pasipiktinusios moters riksmą, kad paimtų šunį. Jis nuėjo prie žmonių ir paėmė šunį. Eidamas paimti šuns matė, kaip vyriškis koja pastūmė šunį. Priėjo jo žmona, paėmė iš jo šunį ir moterys susibarė. L. T. stovėjo ir nieko nesakė. Jis abiejose rankose priešais save laikė dėžę. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. L. T. žmona pasakė, kad išvietė policiją. Tačiau policijos ilgai nebuvo. Tada jis pats paskambino į policiją. Atvažiavus policijai, surašė paaiškinimą. L. T. jis nemušė. T. jį apkalba matyt siekdamas pasipelnyti. Be to jis negalėjo suduoti L. T. nurodyto smūgio į dešinę veido pusę, nes pats yra dešiniarankis, o pagal L. T. paaiškinimus, jie stovėjo vienas priešais kitą, be to L. T. priešais save laikė dėžę, kuri beveik dengė jo veidą.
Liudytoja nukentėjusiojo žmona L. T. davė analogiškus parodymus L. T. parodymams. Taip pat parodė, kad kaltinamasis priėjo prie jos vyro, nieko nesakydamas sugriebė jį už atlapų ir, stovėdamas priešais, dešine ranka trenkė vyrui į dešinį skruostą. Smūgis buvo stiprus. Nuo jo vyrui paraudo skruostas patino veidas. Prie jų pribėgusi kaltinamojo draugė paėmė šunį, sakydama: “ką tu darai?“ Tada R. N. pradėjo priekaištauti, kad jie spardo jo šunį ir kad vaikšto per jo teritoriją. Pareiškime policijai ji nurodė, kad R. N. sudavė smūgį į nosį, nes jai tuo metu taip pasirodė.
Liudytoja kaltinamojo žmona D. N. parodė, kad jiems su R. N. iš automobilio kraunant daiktus šuo lakstė aplink. Ji pamatė, kad ateina du žmonės ir šuo nubėgo prie jų. Vyriškis koja nustūmė šunį, o moteris pradėjo šaukti, grasinti, skambino policijai. Priėjus prie jų paimti šuns, matėsi, kad vyriškis yra neblaivus. Tada šis vyriškis apkaltino jos vyrą, kad šis trenkė jam į veidą, nors to visiškai nebuvo. Policija ilgai neatvažiavo. Tada policiją kvietė jos vyras. Atvykus policijai ji reikalavo, kad L. T. tuojau pat važiuotų į ligoninę apžiūrai, tačiau jis atsisakė, o policininkas jai paaiškino, kad negali priversti nukentėjusiojo vykti pas gydytoją.
Liudytojas I. V. parodė, kad yra R. N. kaimynas. Įvykio laiku, jis stovėjo balkone, rūkė ir matė kaip kaimynas stato automobilį į garažą. Šalia bėgiojo jo šuo. Paskui šuo nubėgo prie nukentėjusiojo, kuris ėjo su moterimi, ir pradėjo bėgioti apie juos. Vyriškis spyrė šuniui. Kaimynas nubėgo paimti šuns. Moteris, kuri ėjo su nukentėjusiuoju, buvo labai agresyvi, rėkė dėl šuns, buvo ir necenzūrinių žodžių. Jie visi kiek pastovėjo ir kaimynas su žmona nuėjo. Jokių muštynių nebuvo.
Liudytojas policijos pareigūnas G. T. parodė, kad pagal iškvietimą dėl palaido šuns nuvykus į Lentvarį, įvykio vietoje buvo kaltinamasis, nukentėjusysis ir dvi moterys. Nukentėjusysis sakė, kad šuo juos užpuolė, tačiau dėl didelio girtumo sunkiai dėstė mintis. Jo žmona sakė, kad kaltinamasis jos sutuoktiniui sudavė vieną kartą į veidą. Nukentėjusiojo veide sužalojimų nesimatė. Jis pasiūlė nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis atsisakė. Įvykio vietoje buvo paimti paaiškinimai. Pareiškimo nukentėjusysis nerašė, rašė jo žmona.
Kaip matyti iš 2012-08-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1897/12(01), tyrimas buvo pradėtas 2012-08-16, 13.50 val. Apžiūros metu šviežių išorinių sužalojimo žymių veide, galvos plaukuotoje dalyje, kakle nėra. Pagal 2012-08-10 VĮ Trakų ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriaus išrašą iš medicininių dokumentų sužalojimas kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvykio aplinkybių aprašyme nurodyta, kad nukentėjusiajam nepažįstamas vyriškis stovint priešpriešais kumščiu vieną kartą trenkė į dešinę veido pusę. Nuo smūgio nukritęs, be sąmonės nebuvo.(b. l. 3-4)
Iš 2012-08-10 Viešosios įstaigos Trakų ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriaus išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog L. T. diagnozuota galvos plaukuotos dalies srities ir dešinės veido pusės daugybiniai sumušimai. Galvos plaukuotos dalies sritis ir dešinė veido pusė skausminga, veidas kiek patinęs (b.l.8).
Šalies argumentai
2012-08-09 pareiškime policijai L. T. nurodė, kad šuns šeimininkas stvėrė jos vyrą už atlapų ir davė kumščiu į nosį ( b.l.5).
Skunde teismui ir ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad R. N. vieną kartą jam sudavė kumščių į nosį ir dešinę veido pusę (b.l.1,6).
Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo (LR BPK 303 str. 2 d.). Priimdamas nuosprendį, teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta, kad 2012-08-09 apie 22-23 val. (duomenys neskelbtini), Trakų rajone tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei jų žmonų įvyko konfliktas dėl palaido R. N. šuns, kurio metu L. T. apkaltino R. N., kad šis sudavė jam vieną smūgį į veidą.
Tačiau teisiamajame posėdyje išriti įrodymai neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad L. T. sveikatą sutrikdė būtent R. N.. Konflikte nedalyvavęs ir iš šalies įvykius stebėjęs liudytojas I. V. paneigė L. T. teiginius, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį į veidą. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti galvos plaukuotos dalies srities ir dešinės veido pusės daugybiniai sumušimai vertintini kaip nesuderinami su vieninteliu smūgiu į dešinį skruostą. Nežiūrint to, L. T. teigė, kad nuo smūgio nukritęs nebuvo, daugiau su niekuo nekonfliktavo, o visi medicininiuose dokumentuose nustatyti sužalojimai atsirado nuo R. N. smūgio. Tokie nukentėjusiojo paaiškinimai verčia teismą abejoti jo parodymų patikimumu. Be to liudytojas G. T. nurodė, kad nors nukentėjusiojo žmona sakė, kad jos sutuoktiniui buvo suduotas smūgis į veidą, nukentėjusiojo veide išorinių sužalojimo žymių nesimatė. Vertinant įrodymus teismas atsižvelgia į tai, jog į medicinos įstaigą L. T. kreipėsi ne iš karto po įvykio, nors kaip nurodė liudytojas G. T. jam buvo pasiūlyta greitoji med. pagalba, o kitą dieną; į teismo medicinos ekspertą kreipėsi tik praėjus savaitei po įvykio. Nors specialisto išvadoje ir nurodyta, jog dešinės veido pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu padarytas galimai 2012-08-09, tačiau tai nepatvirtina, jog minėtą sužalojimą padarė R. N..
Liudytojų L. T. ir D. N. parodymus teismas atmeta kaip bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, kurių iš esmės priešingų parodymų dėl smūgio sudavimo ar nesudavimo L. T. teismas neturi galimybių patikrinti.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (LR BPK 20 str. 1 d.). Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. apie 22-23 val. (duomenys neskelbtini), Trakų rajone R. N. sudavė vieną smūgį L. T. į veidą, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d., 2 p.). Todėl R. N. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p., 297-299, 301-303 str. 5 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
R. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
L. T. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.