Tauragės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui L. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą

Duomenų, kad atsakovas būtų ieškovei nuvežęs jos sklype išpjautus medžius, nėra. Iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad L. J. buvo įpareigotas nupjautus medžius palikti vietoje, kol vyksta tyrimas ir matuojamos žemės sklypo ribos, tačiau jis juos išvežė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. J. patvirtino, kad visus iškirstus medžius parsivežė į namus. Atsakovo atstovė teigia, kad jis turi įrodymų, jog šie medžiai buvo nuvežti ieškovei, bet byloje ginčo dėl padarytos žalos nupjaunant medžius nėra, toks ieškinio reikalavimas nepareikštas, todėl šios aplinkybės neįrodinėja. Teismas negali nesutikti su tokia atsakovo atstovės pozicija, nes ieškinyje prašomos iš atsakovo priteisti turtinės žalos dalyku įvardintos ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos, o ne išpjautų medžių vertė. Akivaizdu, kad šiuo atveju įrodomąją reikšmę turi visai kitų aplinkybių nustatymas. Išsamūs ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad jei būtų pateiktas civilinis ieškinys būtent dėl ieškovės sklype augusių ir atsakovo iškirstų medžių vertės atlyginimo, tokių aplinkybių įrodinėjimas būtų esminis bylos momentas ir, atsakovui neįrodžius, kad jis iškirstus medžius pristatė ieškovei, tikėtina, šioje dalyje ieškinys būtų tenkintinas. Tačiau esant situacijai, kai materialinis teisinis ieškovės reikalavimas (ieškinio dalykas) yra visiškai kitas, ši aplinkybė civilinės bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu L. V. paaiškino, kad jai padarytą turtinę žalą įvertina 5000 Eur, o pareikštame civiliniame ieškinyje ieškinio dalyku nurodė L. J. iškirstų medžių vertę, kurią, įvertinus Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2017-03-20 pažymą, žadėjo nurodyti patikslintame ieškinyje.

Minėta, kad NŽT nustatė, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo dalyje apie 0,11 ha plote medžiai ir krūmai iškirsti vietoje, kuri apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinyje rodoma „apleista žemė“. Tai reiškia, kad šioje vietoje žemės ūkio paskirties žemėje, medžių ir krūmų būti neturėjo. Matininkė I. J. pateiktoje Situacijos schemoje nurodė, kad ieškovei priklausančioje žemėje iškirstas 0,0470 ha plotas. Iš minimos schemos matyti, kad iškirstas siauras išilgai palei sklypus skiriančią ribą einantis ruožas, todėl, sistemiškai įvertinus visą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek civilinės bylos medžiagą teismas negali daryti išvados, kad atsakovas tai padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Ikiteisminio tyrimo metu L. J. teigė, kad neturėjo jokio tikslo iškirsti kaimyniniuose sklypuose augusių medžių ir krūmų, paaiškino kad L. V. ir P. Š. sklypų ribos riboženkliais nebuvo pažymėtos, nebuvo „kapčių“, o jo iniciatyva pasikviesta matininkė netiksliai pažymėjo sklypų ribas. Tai jis nurodė ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b.b., t. 2, b.l. 62-70). Tokiu būdu, skirtingai nei konstatuota vyresniojo prokuroro 2018-01-05 nutarime, L. J. ikiteisminio tyrimo metu dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo niekada neprisipažino, o jo 2017-07-28 apklausos protokole teiginys, kad kaltu visiškai prisipažįsta nėra patvirtintas nė vienu teiginiu įtariamajam L. J. aiškinant faktines aplinkybes – jis viso ikiteisminio tyrimo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kirto tik tuos medžius ir krūmus, kurie buvo jam išnuomotoje valstybinėje žemėje. Byloje nustatyta, kad ieškovės žemės sklype buvusių medžių ir krūmų išpjovimo metu jo kadastriniai matavimai dar nebuvo atlikti. Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad patys sklypų savininkai (L. V. ir P. Š.) taip pat nežinojo tikslių jiems priklausančių sklypų ribų, ką patvirtina liudytojos N. A. parodymai. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo kaltės reikšminga laikytina trečiojo asmens atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad po 2016-11-09 Skyriaus atlikto L. V. priklausančio žemės sklypo naudojimo patikrinimo vietoje surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 34ŽN-288-(14.34.78) užfiksuota, kad apie 0,11 ha plote, t.y. vietoje, kuri apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinyje rodoma apleista žemė, ir kurioje iškirsti medžiai ir krūmai, išilgai žemės sklypo iki 3-9 m. nuo sklypo ribos yra blogos agrarinės būklės žemės ūkio naudmenos, per 2016 metų sezoną žolė nenupjauta, sukritusi dėl ko L. V. duotas terminas pažeidimą pašalinti iki 2017-04-03. L. V. blogos agrarinės būklės naudmenų riba sutampa su L. J. išnuomotos valstybinės žemės riba, kas galimai apsunkino žemės sklypo ribų matomumą.

Baudžiamojo proceso išlaidų sąrašas įvardintas BPK 103 straipsnyje. Minimo straipsnio 6 punkte įvardintos kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ieškovės šioje civilinėje byloje ir kito žemės savininko - P. Š. - pareiškimus. Ikiteisminio tyrimo metu L. V. aktyviai naudojosi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis galimybėmis, skundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų priimamus procesinius sprendimus, todėl ikiteisminio tyrimo procesas tęsėsi daugiau kaip metus ir keturis mėnesius – nuo 2016-09-26 iki 2018-04-05, kol įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu konstatuota, kad L. J. veiksmai jam neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o NŽT konstatavo, kad tokie L. J. veiksmai jam neužtraukia ir atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį, nes jis neatėmė žemės sklypų savininkams galimybės naudoti jiems priklausančius nuosavybės teise žemės sklypus.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės patirtos išlaidos ikiteisminiame tyrime atsirado jos pačios iniciatyva, todėl jų negalima įvardinti kaip ieškovei atsakovo padarytą žalą civilinės atsakomybės sąlygų prasme, taigi atsakovas už šias ieškovės turėtas išlaidas negali būti atsakingas.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Teismų praktikoje nurodoma, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019). Analogiškos nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos įvykio ir sudėties o atstovavimo išlaidas prašo priteisti nukentėjusioji, pati ir inicijavusi ikiteisminį procesą (Panevėžio apygardos teismo 2014-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135-425/2014).

Aptartų aplinkybių pagrindu civilis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, ieškovei neįrodžius, kad egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teisinės reikšmės neturi atsakovo argumentas, kad dalį teisinių paslaugų advokatas Ž. R. ieškovei ikiteisminio tyrimo metu suteikė jau po to, kai baigėsi teisinių paslaugų galiojimo sutartis, todėl šiuo klausimu teismas detaliau nepasisako.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Ieškovė prašymą priteisti iš atsakovo neturtinę žalą grindžia tuo, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sutrikdė ieškovės sveikatą. P. V. gydytojos 2020-10-26 pažymą, kurioje nurodyta: „Dėl dabartinės situacijos ir ilgalaikės stresinės situacijos, kurią lėmė teisiniai ginčai, mano pacientė patiria psichoemocinį išsekimą, miego sutrikimus ir depresines nuotaikas ir baimę. Buvo pradėtas atitinkamas gydymas“. Taip pat ieškovė pateikė tos pačios datos receptą, pagal kurį jai paskirta vartoti Sedariston lašus.

Nei ikiteisminio tyrimo byloje nei civiliniame ieškinyje ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė turėjo tam tikrų sveikatos problemų. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas baigėsi prieš daugiau nei 2,5 metų, sprendžia, kad dabartinių atsakovės negalavimų negalima sieti su keleto metų senumo įvykiais, juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas, kaip jau konstatuota šiame sprendime pradėtas jos iniciatyva, kaip ir civilinis procesas. Pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje ieškovė neturtinę žalą kildino iš jos patirtų neigiamų emocijų ir išgyvenimų sužinojus apie iškirstus medžius ir tai pamačius. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė Lietuvoje gyvena tik epizodiškai. Liudytoja apklausta ieškovės sesuo R. S.-N. parodė, kad ieškovė su pertraukomis į Vokietiją važinėja dirbti nuo 2000 - 2001 metų, į Lietuvą grįžta retai. Sesuo yra kovotoja, jeigu jos nuosavybę paliečia, pati nervuojasi. Ji negalvojo, kad taip ilgai užsitęs. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės turimas nekilnojamasis turtas Lietuvoje, nors ir yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tiesiogiai nesiriboja su jos žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jis iš esmės negali jai kelti ypatingų sentimentų, nes jį įsigijo pirkimo būdu iš giminystės santykiais nesusaistyto asmens, taigi teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų galėjusios kelti ieškovei neigiamas emocijas ir išgyvenimus dėl iškirstų medžių. Minėta, kad ieškovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype nedideliame plote iškirsta viso 15 medžių, kurių skersmuo nuo 8 iki 24 cm, todėl ieškovės teigimas, kad ji planavo šį plotą įteisinti kaip miško paskirties žemę, kelia didelių abejonių, juo labiau, kad ieškovės atstovė teisme patvirtino, kad oficialių prašymų pakeisti žemės paskirtį ji nebuvo pateikusi. Pažymėtina ir tai, kad neturtinę žalą ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje L. V. įvertino 2000 Eur. Ieškovės atstovės civilinėje byloje nurodytos aplinkybės, kurias ieškovė nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, su ieškove elgėsi nepakankamai pagarbiai, jos neatsiprašė, negali būti pagrindu iš jo priteisti neturtinę žalą – šios aplinkybės vertintinos tik moraliniu, žmogiškųjų santykių, tarpusavio pagarbos aspektais, tačiau negali būti pagrindu teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, nenustačius atsakovo veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų.

Aptartų aplinkybių pagrindu civilinis ieškinys atmestinas ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl procesinių klausimų

Atsakovas atsiliepimu ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašo paskirti ieškovei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl to, kad ieškovė, atsakovo manymu, pateikdama visiškai nepagrįstą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįsdama šio ieškinio rašytiniais įrodymais ir teisės normomis, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; ir kt.). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Teismas sprendžia, kad skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisinio pagrindo nėra. Ieškovė ikiteisminio tyrimo metu buvo atstovaujama advokato, civiliniame procese - advokato padėjėjos, kuri paruošė visus procesinius dokumentus, atstovavo ieškovę teisme. Ieškovė civilinę bylą vedė per atstovę, nė viename teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismui nekyla abejonės, kad procesinio elgesio modelį ieškovei pateikė jos atstovė, duomenų, kad ji būtų ieškovei pasiūliusi alternatyvius jos teisių įgyvendinimo būdus, ar tinkamai įvertinusi atsakovo procesinį elgesį po to, kai ieškinys buvo pateiktas teismui, byloje nėra. Ieškinio atmetimas savaime nepreziumuoja, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė civilinį ieškinį, juo labiau, kad tokią procesinę galimybę pasiūlė ir prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė neturi teisinių žinių, dėl ko ir naudojosi atstovo pagalba tiek pateikiant ieškinį, tiek teisme. Atsakovas prašo asmeniu, piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis, pripažinti būtent ieškovę, o ne kitą dalyvaujantį byloje asmenį (CPK 37 str. 2 d.), todėl teismui nenustačius, jog atsakovas nėra subjektas, atitinkantis baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas, šis atsakovo prašymas atmestinas.

Atmetus ieškinį, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ir ieškovės prašomų procesinių palūkanų.

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2020 m. liepos 23 d. atstovavimo sutarties Nr. C-54/20 pagrindu advokatei sumokėjo 800 Eur. Tai matyti iš 2020-07-23 pinigų priėmimo kvito Nr. 1051537 ir 2020-09-08 pinigų priėmimo kvito Nr. 1051557. Iš minimų kvitų taip pat 2020-09-09 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad atlyginimas advokatei sumokėtas už atsiliepimo į ieškinį surašymą (600 Eur), susipažinimą su bylos medžiaga (50 Eur) ir atstovavimą teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (150 Eur). Teismas sprendžia, kad atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra neprotingai didelės, jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl, ieškinį atmetus, priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 259 str., 263 str. 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti L. J., iš L. V., 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.