Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2009-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-560-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-22
Bylos Nr.
2A-560-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Danutė Kutrienė (pran.), Andžej Maciejevski
Ieškovas
S. G.
Atsakovas
UAB „Vyrokas“
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-560-275/09

Teisėja Jurgita Mačionytė Procesinio sprendimo kategorija 42.4.; 45.6.;

121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 22 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės (pranešėjos) ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovui S. G., atsakovo atstovui N. Šileikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui UAB „Vyrokas“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vyrokas“ 16 085,75 Lt dydžio baudą, nesumokėtą pagal ketinimų protokolą Nr. SG-051012, 804,29 Lt 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2008-01-16 iki 2008-06-16 bei atlyginti 3 182,36 Lt turtinę žalą, viso 20 072,40 Lt bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005-10-12 su atsakovu pasirašė ketinimų protokolą Nr. SG-0510123, kuriame numatytomis sąlygomis ieškovas pageidavo įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini) už sutartinę - 321 715 Lt kainą ir vienerių metų laikotarpyje sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, ieškovas sumokėjo atsakovui 10 proc. nuo buto kainos pradinį įnašą - 32 171 Lt. Tam jis paėmė paskolą iš banko. Paimti paskolą iš banko reikalavo atsakovas nors ieškovas turėjo lėšų sumokėti įnašą. Atsakovo reikalavimas buvo pagrįstas tuo, kad bankui suteikus kreditą, ieškovas bus patikimesnis klientas. Paėmęs paskolą ir banko, ieškovas patyrė 3 182,36 Lt turtinės žalos nuo 2005-11-28 iki 2008-01-16 mokėdamas palūkanas. Vėliau, susitikus su įmonės direktoriaus pavaduotoju, jis informavo, kad statybos nebus baigtos laiku, kadangi vyksta teisminiai ginčai. Ieškovas prašė pratęsti ir notariškai patvirtinti ketinimų protokole nurodytą kvadrato kainą, tačiau atsakovo atstovas atsisakė tai padaryti, užtikrindamas, kad kas sutarta ketinimų protokole, nesikeis. 2007-12-10 atsakovas informavo ieškovą, kad pasikeitė buto kaina ir reikia perrašyti preliminarią sutartį bei įmokėti papildomą pinigų sumą - 15 proc. būsto kainos. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo vienašališku sprendimu, paprašė grąžinti įneštą avansą ir sumokėti 5 proc. būsto vertės baudą - 16 085,75 Lt. 2008-03-05 atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą 32 171 Lt, tačiau nesumokėjo 5 proc. būsto vertės baudos už įsipareigojimų nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-01-21 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas šalių sudarytą ketinimų protokolą vertino kaip preliminariąją sutartį (CK 6.165 str.), nes ketinimų protokole aptartos esminės būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos - daiktas, kurį numatoma parduoti, kaina bei sutarties nutraukimo pasekmės. Teismas nurodė, kad iš preliminariosios sutarties šalims atsiranda prievolė sudaryti kitą sutartį, šios prievolės nevykdymas, t.y. nepagrįstas vengimas ar nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, yra preliminariosios sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.165 str. 3 d., šalys privalo sudaryti pagrindinę sutartį per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos. Šalys ketinimų protokole, t.y. preliminariojoje sutartyje nenurodė termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo minėto susitarimo sudarymo, t.y. iki 2006-10-12. Suėjus šiam terminui, pagrindinės sutarties šalys nebuvo sudariusios. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė šią sutartį sudaryti pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.); šios prievolės pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja. Po 2006-10-12 pagal įstatymą išnykus prievolei sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovo 2008-02-13 pranešimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą nieko nelėmė, kadangi preliminarioji sutartis jau buvo pasibaigusi, įvykus įstatyme nustatytam faktui – suėjus terminui per kurį šalys turėjo sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas motyvavo, kad esant šioms aplinkybėms, preliminariosios sutarties nutraukimo atitiktis CK 6.217, 6.218 str. nuostatoms, reglamentuojančioms galiojančių sutarčių nutraukimą, nenagrinėtina. Sudarant pagrindinę sutartį, vienos šalies pasiūlymas, kuris pakeičia arba papildo sąlygas, įtvirtintas preliminariojoje sutartyje, nelaikytinas nauja preliminariosios sutarties esmine sąlyga. Tai patvirtina ir CK 6.401 str. 2 d. norma pagal kurią būsimo būsto kainos patikslinimo ar pakeitimo sąlygos turi būti nurodytos preliminariojoje sutartyje. Preliminariosios sutarties šalys, turėdamos prievolę sudaryti pagrindinę sutartį, privalo bendradarbiauti, tartis dėl vienos ar kitos pasiūlytos papildomos ar patikslintos esminės sąlygos, o nesutarus, jos atsisakyti. Visa tai gali vykti iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo. Ieškovas teigia, kad atsakovas pasiūlė jam sudaryti sutartį kitomis nei sulygta preliminariojoje sutartyje, sąlygomis, tačiau sudarytoje preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo galutinai sutarusios dėl galutinės buto kainos, kadangi šalys susitarė, kad atsakovas parduos butą su pilna apdaila, o kainos buvo nurodytos su daline apdaila (protokolo 2, 4 p.). Preliminariosios sutarties galiojimo laike pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo reikalauti, kad atsakovas sumokėtų baudą. Pagal sutarties sąlygas, t.y. jos 9 (c) punktą, atsakovas baudą turėjo sumokėti jo iniciatyva nutraukus preliminariąją sutartį (ketinimų protokolą). Savo reikalavimą dėl baudos priteisimo ieškovas grindė teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė parduoti jam butą sutartyje nurodyta kaina, tačiau, kaip matyti iš ketinimų protokolo, šalys susitarė, kad butas bus parduodamas su pilna apdaila, o vieno kv.m. buto kaina nurodyta su daline apdaila. Tokiu būdu, šalims susitarus, kad butas bus parduodamas su pilna apdaila, akivaizdu, jog atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis derybų dėl buto kainos su pilna apdaila. Priešingu atveju, šalys preliminarioje sutartyje būtų numačiusios parduodamo buto kainą su pilna apdaila. Kadangi šalys numatė, kad butas bus parduodamas su pilna apdaila, ieškovas, sutikdamas su tokia sutarties sąlyga, turėjo numatyti, kad buto kaina padidės. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog šalys preliminariojoje sutartyje susitarė dėl galutinės buto kainos. Teismas taip pat nurodė, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vyko teisminiai ginčai dėl žemės sklypo, kuriame statomas pastatas ir buvo sustabdyti statybos darbai. Todėl jokių sandorių su pastatu nebuvo galima sudaryti. Ieškovui ši aplinkybė buvo žinoma, tai matyti ir iš ieškinio turinio. Tokiu būdu, pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta dėl objektyvios priežasties – statybos darbų sustabdymo. Jokie papildomi susitarimai dėl buto pirkimo-pardavimo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu nebuvo sudaryti, duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs tokius susitarimus sudaryti, nepateikta. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo padaryti pažeidimai, dėl kurių atsakovui turėtų atsirasti civilinė atsakomybė. Ieškovas prašė priteisti 3 182,36 Lt jo patirtos turtinės žalos, nurodydamas, kad atsakovas reikalavo, jog būtų paimta paskola iš banko. Jis tokią paskolą paėmė, nors turėjo savo piniginių lėšų. Mokėdamas bankui palūkanas, patyrė turtinę žalą. Tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad paskolos paėmimas iš banko būtų būtina preliminariosios sutarties sudarymo sąlyga, kurios neįvykdžius, atsakovas nebūtų sudaręs tokios sutarties. Teismas sprendė, kad nenustačius, jog atsakovas nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį jos galiojimo laikotarpiu ar buvo nesąžiningas, nėra pagrindo jam taikyti civilinės atsakomybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-01-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, ketinimų protokolą prilygino preliminariai sutarčiai, sprendime nurodydamas, kad ketinimų protokole buvo sutarta vienerių metų laikotarpyje sudaryti notarinės formos buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tokios sąlygos ketinimų protokole nėra, tačiau tokia buvo susitariančių šalių valia pasirašant šį protokolą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo sutartis yra preliminarioji, nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo nesąžiningumu bei ieškovo teisių pažeidimu neteisėtais atsakovo veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei šalims nesusitarus nėra sudaroma pagrindinė sutartis, būtina įvertinti tai, jog šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti, šią teisę šalis turi įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo, teisingumo principų. Dėl to, jei viena iš šalių elgiasi nesąžiningai ir pagrindinė sutartis dėl to nėra sudaroma, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (LAT 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju, ieškovas reikalavo atlyginti jam nuostolius, kurie buvo numatyti ketinimų protokole. Teismas sprendime nevertino tų aplinkybių, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesąžiningumo - sudarydamas ketinimų protokolą atsakovas neturėjo tinkamo projekto, vyko teisminiai ginčai dėl žemės sklypo, buvo sustabdytos statybos, apie tai atsakovas ieškovo neinformavo, o tai patvirtinančius dokumentus pateikė tik į teismo posėdį. Būtent, šios aplinkybės buvo pagrindinės sutarties nesudarymo priežastimis, todėl teismas privalėjo nagrinėti šiuos motyvus ir dėl jų pasisakyti (CPK 185 str.). Teismas sprendime nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas vengtų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo posėdyje ieškovas ne kartą minėjo, jog reikalavo, kad atsakovas sudarytų notarinės formos sutartį, tačiau jis nuolat atsikalbinėdavo, motyvuodamas tuo, kad statybos vyksta ir nepasitikėti juo nėra pagrindo, o viskas bus įvykdyta pagal pasirašytą ketinimų protokolą. Tačiau, būtent, atsakovui UAB „Vyrokas“ kaip gyvenamųjų namų (butų) statybos bei pardavimo verslu užsiimančiam juridiniam asmeniui taikytini padidinti reikalavimai dėl preliminarių nepastatytų butų pirkimo-pardavimo bei kitų gyvenamųjų namų (butų) statybos, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Todėl minėto buto sutarties nesudarymo pasekmės tenka atsakovui UAB „Vyrokas“. Visus įsipareigojimus pagal pasirašytą protokolą ieškovas pilnai įvykdė. Jų nevykdė atsakovas ir slėpė nuo ieškovo, kad yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyta statyba, pats pripažindamas savo kaltę ir grąžindamas ieškovui jo sumokėtą rezervavimo įmoką – 32 171 Lt. 2005-10-12 ketinimų protokolo Nr. SG-051012 9 punkto c papunktyje buvo nustatyta, kad nutraukus susitarimą pardavėjo iniciatyva yra grąžinama sumokėta rezervavimo įmoka ir sumokama 5 % dydžio buto kainos numatytos 4 punkte baudą. Į bylą nepateikta įrodymų ir atsakovas neįrodė, kad sutarties objektas - butas įstatymų nustatyta tvarka buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, ir buvo pateikti reikalingi dokumentai šio buto kaip atskiro nekilnojamojo daikto registracijai Nekilnojamojo turto registre. Į bylą nepateikta darbų atlikimo aktų bei kitų įrodymų ir atsakovas neįrodė, kad pagal sutartyje nurodytą projektą pastatė sutarties objektą - konkretų butą kaip teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą atskirą nekilnojamąjį daiktą. Atsakovas UAB „Vyrokas“, pasirašydamas ketinimų protokolą, žinojo, kad ieškovas atsiskaitymui pagal sutartį naudos banko kreditą, o banko kredito gavimui reikalingas daikto įkeitimas. Kadangi atsakovas neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį, t.y. nepastatė konkretaus sutarties objekto ir nepridavė visų dokumentų, reikalingų šio objekto teisinei registracijai, todėl jis privalo sumokėti nustatyto dydžio baudą ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. CK 6.165 str. 3 d. nurodyta, kad, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vyrokas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas tiek ketinimų protokolo sudarymo metu, tiek jį vykdydamas elgėsi sąžiningai. Ketinimų protokolas tarp šalių buvo sudarytas 2005-10-02. Šiai datai ieškovas turėjo 2009-09-22 išduotą statybos leidimą Nr. GN/122/05-1329. Ieškovas, pasirašydamas ketinimų protokolą, žinojo, kad jo ketinamas įsigyti butas dar nėra pastatytas. Ketinimų protokolo pasirašymo metu jokie ginčai dėl žemės sklypo nevyko. Apie ieškovo nurodomą Vilniaus apskrities viršininko administracijos inicijuotą žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą atsakovas sužinojo tik po 2005-11-24 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarties priėmimo, tai yra praėjus daugiau kaip mėnesiui po ketinimų protokolo sudarymo. Ieškovas buvo informuotas apie aplinkybes (teisminius ginčus), trukdančias vykdyti ketinimų protokolą. Ieškovas 2008-06-10 ieškinyje pripažino, kad buvo informuotas apie šias aplinkybes, tuo tarpu 2009-02-17 apeliaciniame skunde tokio informavimo faktą neigia. Toks ieškovo pozicijos (faktinio reikalavimų pagrindo) keitimas bylos nagrinėjimo metu vertintinas kaip nesąžiningas bandymas suklaidinti teismą, nuslėpti jo pozicijai nepalankius faktus. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad įstatyme numatytas terminas preliminariai sutarčiai sudaryti baigėsi po vienerių metų nuo ketinimų protokolo sudarymo. Ieškovas iki pat 2008 metų nereiškė jokių pretenzijų dėl termino, pasibaigusio 2006-10-12. Tokiu būdu ieškovas praleido sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą reikalavimams dėl netesybų (kurios sudaro absoliučią ieškovo reikalavimų daugumą) pareikšti. Ieškovas neįrodė jokių atsakovo atsakomybės sąlygų, tai yra neįrodė ir net neįrodinėjo, kad atsakovas būtų nesąžiningai vengęs vykdyti ketinimų protokolą, tai yra sudaryti preliminarią ar vėliau pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad net pasibaigus vienerių metų terminui preliminariai sutarčiai sudaryti, atsakovas sutiko sudaryti preliminarią sutartį, atsižvelgiant į pasikeitusias sutarties vykdymo aplinkybes. Tuo tarpu terminas preliminariai sutarčiai sudaryti buvo praleistas ir sutarties vykdymo aplinkybės pasikeitė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų. Byloje neginčytinai įrodyta, kad santykiai tarp ginčo šalių, atsiradę ketinimų protokolo pagrindu, buvo nutraukti ne atsakovo, o paties ieškovo iniciatyva. Ieškovas savo 2008-01-16 raštu pranešė, kad nutraukia santykius ir pareikalavo grąžinti pradinį įnašą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašomas priteisti netesybas pagal ketinimų protokolo 9 (c) punktą. Ieškovas prašo priteisti tiek ketinimų protokole numatytą baudą, tiek nuostolius. Tuo tarpu CK 6.73 str. 1 d. nustato, kad netesybos yra įskaitinės (kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas dalinai tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalims nesudarius pagrindinės sutarties per vienerius metus nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, pasibaigė prievolė sudaryti pagrindinę sutartį ir dėl to atsakovas nėra atsakingas dėl nuostolių, atsiradusių ieškovui dėl sutarties nesudarymo. Kadangi tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, jog šalys įsipareigoja sudaryti ateityje preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį, teismas nepagrįstai ketinimų protokolą laikė preliminariąja sutartimi, kuriai taikomos LR CK 6.165 str. nuostatos. Kadangi sutartyje nebuvo nurodyti buto statybos terminai, joje nebuvo privalomų preliminarios sutarties sąlygų, numatytų LR CK 6.401 str. 2 d. pripažintina, kad ketinimų protokolas buvo ikisutartinis susitarimas, todėl darant išvadą apie ieškovo reikalavimų pagrįstumą, byloje buvo būtina nustatyti, kuri iš šalių nevykdė iki sutartinių įsipareigojimų, ar dėl tokio nevykdymo kitai šaliai atsirado nuostoliai.

Pripažintina, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta ieškovo iniciatyva, nes atsakovas neketino sutartyje nurodytomis sąlygomis vykdyti sutartį, t.y. reikalavo iš ieškovo apmokėti už butą didesnę kainą, nei buvo numatyta sutartyje. Atsakovo iniciatyvos nutraukti sutartį nebuvo, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė, numatyta sutarties 9 punkto e papunktyje (b.l.14). Tai, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimo parduoti butą su balkonu su daline apdaila už 321 715 Lt, o siūlė ieškovui mokėti didesnę kainą už butą, yra atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pažeidimu, todėl darytina išvada, kad dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo ieškovas buvo priverstas nutraukti sutartį ir atsisakyti ketinimo įsigyti butą iš atsakovo. Dėl tokio atsisakymo ieškovas patyrė nuostolių, t.y. bankui jo sumokėtos palūkanos už kreditą, kurį perdavė atsakovui kaip apmokėjimą pagal būsimą pirkimo-pardavimo sutartį, yra ieškovo nuostoliais, todėl atsakovas, kaip asmuo, dėl kurio kaltės atsirado ieškovui nuostoliai, turi juos atlyginti. Ieškinys tenkintinas dalyje dėl 3182,36 Lt turtinės žalos priteisimo.

Dalinai patenkinus ieškovo reikalavimus, jam priteistinos šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo t.y. 3 procentai nuo priteistos sumos, žyminio mokesčio dalis pateikiant ieškinį ir apeliacinį skundą - 190,94 Lt. Dalinai patenkinus ieškinį, pašto išlaidas į valstybė biudžetą turi mokėti atsakovas.

Teismo sprendimo dalį, kuria grąžinamos iš teismo specialiosios sąskaitos atsakovo įmokėtos lėšos, pakeisti, grąžinant dalį įmokėtų lėšų, t.y. 16817,64 Lt (20000 Lt- 3182,36 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 2 p., teisėjų kolegija

NUSPRENDĖ:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą dalyje panaikinti.

Ieškinį patenkinti dalinai, priteisti iš atsakovo UAB „Vyrokas“ ieškovui S. G. 3182,36 Lt nuostolių atlyginimo ir 190,94 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti, nurodant, kad jos priteisiamos iš UAB „Vyrokas“.

Grąžinamą iš Vilniaus m. antros apylinkės teismo specialiosios sąskaitos UAB „Vyrokas „ sumą sumažinti iki 16817,64 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą .

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėAndžej Maciejevski