- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-23
- Bylos Nr.
- B2-2057-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01148-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo ir investiticijų grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) AB „Swedbank“ skundu prašo panaikinti BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ 2012-05-16 vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl piniginių lėšų, gautų pardavus neįkeistą nekilnojamąjį turtą paskirstymo, kuriuo nutarta iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ nekilnojamąjį turtą, tenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 str. nustatyta eile ir tvarka pagal pridedamą piniginių lėšų paskirstymo projektą.
Skunde nurodo, kad ginčijamu BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriams buvo paskirstyta 720 000 Lt suma, gauta už parduotą BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ neįkeistą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios sumos visiškai nebuvo skirta lėšų administravimo išlaidoms padengti. Visas likęs neparduotas turtas - žemės sklypas su poilsio pastatu ir kitais statiniais (inžinieriniais), esantys (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su poilsio namais, esantys(duomenys neskelbtini), yra įkeistas AB „Swedbank“ (toliau-Bankas), todėl sukauptos ir neapmokėtos administravimo išlaidos realiai galės būti apmokėtos tik iš lėšų gautų už parduotą įkeistą Bankui turtą. banko nuomone, skundžiamu nutarimu buvo pažeistas ĮBĮ 36 str. 1 d., kuri numato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), ir tuo pačiu pažeista kreditorių, kurių reikalavimai bankroto byloje vykdomi iš įkeisto ir neįkeisto įmonės turto, interesų pusiausvyra. Kreditorių susirinkimas apskritai negalėjo spręsti klausimo dėl piniginių lėšų, gautų pardavus bankrutuojančios įmonės turtą paskirstymo kreditoriams, nes lėšų paskirstymą kreditoriams imperatyviai reglamentuoja ĮBĮ 35 str.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovo BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administratorius nurodė, kad pardavus įmonės įkeistą nekilnojamąjį turtą, visų pirma bus patenkinti Banko kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimai ir kiti kreditoriai neturės realios galimybės patenkinti savo reikalavimų. Kitų kreditorių reikalavimai gali būti dengiami tik iš parduoto neįkeisto turto gautų lėšų, tuo tarpu Bankas turi galimybę patenkinti savo reikalavimus iš gautų lėšų pardavus tiek neįkeistą, tiek įkeistą turtą. Patenkinus Banko skundo reikalavimą, administravimo išlaidos būtų dengiamos tik iš parduoto neįkeisto bendrovė turto, kas pažeistų visų kreditorių interesų pusiausvyrą. Administratorius nurodė, kad didžioji dalis sukauptų ir neapmokėtų administravimo išlaidų yra susijusi su teisminiais ginčais dėl Bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Dėl teisminių ginčų nėra aišku kada ir už kokią kainą bus parduotas Bankui įkeistas įmonės turtas. Bankas siekia, kad administravimo išlaidos, kurios padidėjo dėl teisminių ginčų, būtų dengiamos kitų kreditorių finansinių reikalavimų sąskaita, kas nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nežinant, kada ir už kokią kainą bus parduotas Bankui įkeistas nekilnojamas turtas, versti laukti kitus kreditorius neribotą laiką, pinigines lėšas laikant bankrutavusios įmonės sąskaitoje, yra nesuderinama su bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo tikslais, o kartu ir viešu interesu kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto proceso metu. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas toks gautų lėšų paskirstymas labiausiai atitinka daugumos kreditorių interesus, nes tam pritarė visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, išskyrus Banką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Remiantis Kauno apygardos teisme nagrinėjamos UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ bankroto bylos duomenimis (Nr. B2-284-153/2012), kuri prijungtina prie šios bylos nagrinėjant AB „Swedbank“ skundą, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009-08-11 nutartimi UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (1t., b.l.35-36). Kauno apygardos teismo 2009-11-18 nutartimi patvirtintas AB „Swedbank“ 19 686 008,38 Lt finansinis reikalavimas, kur 13 732 691,60 Lt reikalavimas užtikrintas hipoteka ir 5 953 316,78 Lt trečios eilės reikalavimas (2t., b.l. 22-23, 3 t., b.l. 12). Iš pridėto 2012-05-16 vykusio BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr.7 matyti, kad kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius raštu, dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 99,75 % visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Trečiuoju darbotvarkės buvo sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų, gautų pardavus neįkeistą nekilnojamąjį turtą, paskirstymas. Pardavus be varžytynių BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus, esančius(duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) bei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo gauta bendra 720 000 Lt lėšų suma. Kreditorių susirinkimas „už“ - 62,12 % visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos balsais, „prieš“ - 37,63 % „Swedbank“, AB visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, pritarė administratoriaus pasiūlymui ir priėmė nutarimą iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ nekilnojamąjį turtą, tenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus ĮBĮ 35 str. nustatyta eile ir tvarka pagal pridedamą piniginių lėšų paskirstymo projektą. Iš pridėto lėšų paskirstymo projekto matyti, kad administravimo išlaidoms apmokėti iš gautų 720 000 Lt neskiriama. Kreditorių susirinkime kreditorius AB „Swedbank“ siūlė administravimo išlaidas apmokėti iš lėšų, gautų pardavus įmonės neįkeistą ir įkeistą turtą, proporcingai pagal kreditorių tenkintą finansinių reikalavimų sumą, o kreditorių reikalavimus tenkinti tik apmokėjus administravimo išlaidas. Visas likęs neparduotas BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ turtas - žemės sklypas su poilsio pastatu ir kitais statiniais (inžinieriniais), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su poilsio namais, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas AB „Swedbank“.
Byloje nėra ginčo dėl to, ar buvo laikomasi 2012-05-16 vykusio kreditorių susirinkimo sušaukimo ir ginčijamo nutarimo priėmimo tvarkos, todėl teismas su tuo susijusių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.
ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų ar jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėto įstatymo imperatyviomis normomis nustatytas prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimas kreditorių reikalavimų tenkinimo atveju, kas reiškia, jog administravimo išlaidos yra atlyginamos anksčiau, nei tenkinami kreditorių reikalavimai. Teismų praktikoje pažyma, jog teisės normos, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2 d.), todėl nustatyti administravimo išlaidų apmokėjimo eilę ir tvarką taip pat turi teisę kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas turi nuspręsti, kokiu įkeisto ir neįkeisto turto santykiu turi būti dengiamos administravimo išlaidos. Santykis (proporcija) gali būti nustatytas keliais būdais: arba konkrečiai apibrėžtu dydžiu, arba nustatant santykio dydžio apskaičiavimo metodiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-670/2012). Kreditoriai, tarp jų ir hipotekos kreditorius, turi vienodą pareigą dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Nustatant kokiu įkeisto ir neįkeisto turto santykiu turi būti dengiamos administravimo išlaidos, būtina laikytis aukščiau paminėto proporcingumo ir kreditorių lygiateisiškumo principų bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 1 d.).
Iš ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinio matyti, kad nutarimu buvo išspręstas ne tik piniginių lėšų, gautų pardavus įmonės neįkeistą nekilnojamąjį turtą, paskirstymo kreditoriams klausimas, bet kartu netiesiogiai buvo nustatytas ir administravimo išlaidų dengimo santykis tarp lėšų gautų iš parduoto neįkeisto ir dar neparduoto įkeisto nekilnojamojo turto. Aplinkybė, jog ginčijamu nutarimu skirstant gautas lėšas nebuvo iš viso skirta lėšų administravimo išlaidoms padengti, sąlygojo ne tik ĮBĮ 36 str. 1 d. nustatytos imperatyvios normos pažeidimą, bet ir situacijos susidarymą, kai administravimo išlaidos yra dengiamos vien tik lėšomis, gautomis iš parduoto įkeisto įmonės turto. Atsižvelgiant į tai, kad viso įkeisto turto įkaito turėtojas yra vienas kreditorius AB „Swedbank“, tokiu būdu, visos administravimo išlaidos yra dengiamos vien minėto kreditoriaus sąskaita, nes įkaito turėtojui išmokėta suma, gauta pardavus įkeistą turtą, yra mažinama administravimo išlaidų suma (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Tuo tarpu, kiti kreditoriai administravimo išlaidų dengimo pareigos išvengia. Akivaizdu, kad tokia administravimo išlaidų dengimo tvarka pažeidžia įkaito turėtojo AB „Swedbank“ interesus, neatitinka kreditorių lygiateisiškumo principo, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 1 d.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas aukščiau paminėtais motyvais yra naikintinas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nesant nustatytos administravimo išlaidų dengimo santykio dydžio apskaičiavimo metodikos, proporcingas administravimo išlaidų dengimas lėšomis gautomis iš įkeisto ir neįkeisto turto yra įmanomas tuo atveju, kai įkeistas ir neįkeistas turtas jau yra parduotas ir yra žinomos atitinkamai už įkeistą ir neįkeistą turtą gautos piniginių lėšų sumos bei su kiekvienu iš jų susijusios patirtos išlaidos. Nagrinėjamu atveju, įkeistas turtas nėra parduotas, todėl proporcingam administravimo išlaidų dengimui reikalinga nustatyti administravimo išlaidų dengimo įkeistu ir neįkeistu turtu santykio dydį. Nustatant minėtą dydį turi būti žinoma bendra administravimo išlaidų suma, įvertintos konkrečios administravimo išlaidų sudedamosios dalys, atskirai susijusios su įkeistu ir neįkeistu turtu, t.y., išlaidos susijusios su jo pardavimu, turto išlaikymu, išlaidos patirtos dėl teisminių ginčų ir pan. Šių išlaidų konkrečią sumą turi apskaičiuoti ir pagrįsti dokumentais bankroto administratorius, kuris yra atsakingas už likviduojamos įmonės buhalterinę apskaitą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 16 p.), ir pateikti tvirtinti kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu bendra administravimo išlaidų suma, susidariusi iki lėšų paskirstymo nebuvo įvardinta Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad 2010-01-08 pirmasis kreditorių susirinkimas nustatė 17 527,44 Lt be PVM administravimo išlaidų sumą mėnesiui (3t., b.l. 37), vėliau 2011-11-25 kreditorių susirinkimo nutarimu administravimo išlaidų suma mėnesiui buvo padidinta iki 23 077 Lt be PVM (3t., b.l. 116). Skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienai administravimo išlaidų suma jau viršijo pusę milijono litų. Atsižvelgiant administravimo išlaidų sumą, į gautą piniginių lėšų sumą už parduotą neįkeistą turtą bei pirmos ir antros eilės kreditorinių reikalavimų sumas, sprendžiama, kad rezervavus administravimo išlaidų sumą, gautų lėšų gali pakakti minėtų eilių kreditorių reikalavimams patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad nutarimu patvirtintas lėšų paskirstymo kreditoriams projektas yra ydingas dar ir dėl to, jog kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimui tenkinti skiriamas piniginių lėšų suma yra skaičiuojama nuo visos jo patvirtintos 19 686 008,38 Lt kreditorinio reikalavimo sumos, tuo tarpu AB „Swedbank“ trečios eilės patvirtinto reikalavimo suma yra 5 953 316,78 Lt. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dalis tenkinamas trečiąja eile tada, kai pardavus įkeistą turtą, gauta piniginių lėšų suma nepadengia viso kreditoriaus reikalavimo, užtikrinto įkeitimu (hipoteka) (ĮBĮ 35 str.4 d.). Tokiu skaičiavimu iš anksto daroma niekuo nepagrįsta prielaida, kad iš įkeisto turto patenkinti AB „Swedbank“ reikalavimo dalį, užtikrinta hipoteka, nėra galimybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 334 str.1 d., 335 str.,
nutarė:
pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą tenkinti, panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo ir investicijų grupė“ 2012-05-16 vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl piniginių lėšų, gautų pardavus neįkeistą nekilnojamąjį turtą paskirstymo, kuriuo nutarta iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo ir investicijų grupė“ nekilnojamąjį turtą, tenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nustatyta eile ir tvarka pagal pridedamą piniginių lėšų paskirstymo projektą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, akcinei bendrovei „Swedbank“.
Įpareigoti administratorių su nutartimi supažindinti kitus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo ir investicijų grupė“ kreditorius.
Dėl šios nutarties per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.