- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2-670/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
- Kreditorius
- akcinės bendrovės Šiaulių banko, valstybės įmonės Turto banko, VSDFV Panevėžio skyriaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties, kuria pakeistas kreditorių komiteto nutarimas, civilinėje byloje Nr. B2-27-280-2012 pagal kreditorių valstybės įmonės Turto banko ir VSDFV Panevėžio skyriaus skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AG sistemos” kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 20 d. nutartimi UAB „AG sistemos“ iškėlė bankroto bylą.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartimi pripažino BUAB „AG sistemos“ bankrutavusia ir likviduojama.
Šalies argumentai
Kreditoriai VĮ Turto bankas ir VSDFV Panevėžio skyrius pateikė teismui skundus, kuriais prašė panaikinti 2011 m. gruodžio 9 d. kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo buvo nutarta UAB „AG sistemos“ administravimo išlaidas apmokėti 88 500 Lt suma, atskaitoma iš lėšų, gautų realizavus įkaito turėtojui AB Šiaulių bankui įkeistą turtą, nes nustatyta suma pažeidžia kitų kreditorių, išskyrus AB Šiaulių banko, interesus, kadangi didžioji administravimo išlaidų dengimo našta palikta iš lėšų, gautų realizavus neįkeistą turtą. Kreditorius VĮ Turto bankas nurodė, kad turi būti skiriama ne 88 500 Lt, o 121 843,94 Lt suma, kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius nurodė, kad turi būti skiriama 174 670,39 Lt suma, atskaitoma iš lėšų, gautų realizavus įkaito turėtojui AB Šiaulių bankui įkeistą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė pakeisti BUAB „AG sistemos“ kreditorių komiteto 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimą „Iš AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo gautų lėšų įkaito turėtojas skiria 88 500 Lt sumą turto išlaidoms apmokėti“, nurodant vietoje 88 500 Lt kitą dydį – 149 997,26 Lt.
Teismas konstatavo, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas keistinas.
Teismas nurodė, kad pagal ginčijamo kreditorių nutarimo esmę akivaizdu, kad jis palankus kreditoriui AB Šiaulių bankui, kuris savo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai iš viso netenkinami, balsais nulėmė ir ginčijamo nutarimo priėmimą. Teismas pažymėjo, kad banko reikalavimų tenkinimui gauta daugiausiai lėšų už jam įkeistą parduotą turtą, bet administravimo išlaidoms bus skirta proporcingai jų mažiau, nei iš kito turto. Teismas nurodė, kad, atsakovo administratoriaus teigimu, už AB Šiaulių bankui įkeistą ir parduotą turtą gauta 829 919,94 Lt, reikalavimai, kurie siekė 1 422 780,44 Lt, netenkinti, šiuo metu netenkintas reikalavimas siekia 900 587,44 Lt, bankroto procedūrų metu iš viso gauta 1 260 576,71 Lt, įskaitant 157 572,15 Lt iš Garantinio fondo, administravimo išlaidos siekia 230 765,01 Lt, iki šiol nesumokėta 958,74 Lt, nes kitos gautos lėšos jau panaudotos administravimo išlaidų dengimui. Teismas pažymėjo, kad pagal administratorių administravimo išlaidoms skiriamos lėšos turi būti skaičiuojamos nuo 1 096 445,09 Lt gautų lėšų, atėmus lėšas, gautas iš Garantinio fondo, išlaidas už butą Klaipėdoje ir išlaidas už pastatų paruošimą pardavimui, nes Garantinio fondo išmokos tikslinės, o kitos išlaidos susiję su administravimo išlaidų dengimu.
Teismas nurodė, kad administravimo išlaidoms apmokėti iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, apskaičiuoti turi būti vertinamos visos bankroto proceso metu gautos pajamos, todėl šiuo atveju sprendžiant, kiek administravimo išlaidų turi būti dengiama iš lėšų, gautų už parduotą įkeistą turtą, turi būti vertinamos visos pajamos, o ne ik tos, iš kurių galima skirti tam tikrą dalį administravimo išlaidoms apmokėti, nes lėšų, gautų iš įkeisto turto dydis nepadengia viso AB Šiaulių banko reikalavimo, šis reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš gautų lėšų už jam įkeistą turtą. Teismas nurodė, kad iš įkeisto turto gautos lėšos sudaro 66 procentus visų gautų bankroto proceso metu lėšų, todėl bankas turi dengti 66 procentus administravimo išlaidų, t. y. 149 997,26 Lt, o ne 88 500 Lt. Teismas pažymėjo, kad darydamas konkrečias išvadas, remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad skundai pagrįsti ir tenkintini, skundžiamo nutarimo dalis, kuria nustatyta, kiek konkrečių išlaidų atlygins įkaito turėtojas AB Šiaulių bankas, pažeidžia kreditorių teises. Teismas pažymėjo, kad kiti kreditoriai, kurie reikalavimų tenkinimas nėra užtikrintas, jų reikalavimai tenkinami iš kitų lėšų, kai bus apmokėtos administravimo išlaidos, negali būti iš esmės daugiau atsakingi už bendrovės administravimo išlaidų padengimą. Teismas nurodė, kad AB Šiaulių bankui skirta apmokėti 88 500 Lt suma iš 230 tūkstančių litų kreditorių patvirtintų administravimo išlaidų yra aiškiai per maža.
Teismas pažymėjo, kad pagal bankroto esmę negali už kreditorius nuspręsti dėl lėšų skirstymo, todėl reikėtų nutarimą panaikinus, klausimą perduoti iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui ar komitetui, tačiau nagrinėjamu atveju klausimą dėl tų pačių lėšų paskirstymo kreditoriai sprendė jau ne pirmą kartą, priimami nutarimai neatitinka įstatymo reikalavimų, o bendrovės likvidavimo procesas pasibaigęs, nebaigiama bankroto byla tik dėl kilusio ginčo, todėl teismas, kad neužvilkinti proceso, sprendė, kad nutarimas pakeistinas. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismui pateikti visi duomenys apie gautas lėšas ir administravimo išlaidų per visą bankroto procesą dydį, todėl nėra kliūčių tiesiogiai išspręsti kilusį ginčą, kai iš esmės ginčas yra grynai teisinio, bet ne faktinio pobūdžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius AB Šiaulių bankas prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „AG sistemos“ kreditorių komiteto 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, pakeisdamas BUAB „AG sistemos“ kreditorių susirinkimo nutarimą administravimo išlaidų klausimu, ir nustatydamas, kad įkaito turėtojo AB Šiaulių banko mokėtina suma administravimo išlaidoms turi būti 149 997,26 Lt dydžio, nesilaikė ĮBĮ nuostatų, kadangi tvirtinti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatą ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką turi teisę kreditorių susirinkimas. Nors teismas nurodė, kad BUAB „AG sistemos“ kreditorių susirinkimo ir komiteto nutarimai administravimo lėšų nustatymo klausimais neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, tačiau nenurodė, kokių konkrečių įstatymo reikalavimų nesilaikė BUAB „AG sistemos“ kreditoriai. Teisės aktai detaliai nereglamentuoja administravimo išlaidų nustatymo mechanizmo, administravimo išlaidų nustatymo klausimas yra paliktas kreditorių susirinkimo kompetencijai.Teismas neįvertino tokios aplinkybės, kad šiuo metu BUAB „AG sistemos“ neapmokėta administravimo išlaidų suma yra 958,74 Lt, o likusi suma iš bendros 230 765,01 Lt administravimo išlaidų sumos yra padengta. AB Šiaulių bankas yra padengęs 40 000 Lt administravimo išlaidų, likusi suma buvo dengiama iš įmonės pajamų, įskaitant pajamas, gautas iš įkeisto turto nuomos ir kreditoriai tokiam administravimo išlaidų dengimui neprieštaravo. Kadangi administravimo išlaidos yra beveik padengtos, AB Šiaulių bankui sumokėjus Panevėžio apygardos teismo nurodytą 149 997,26 Lt sumą, ji būtų skiriama 2 eilės kreditorių kreditorinių reikalavimų dengimui, tuo tarpu įkaito turėtojo AB Šiaulių banko, su kuriuo turėtų būti atsiskaitoma pirmiausia, nepadengti kreditoriniai reikalavimai – 900 587,44 Lt. Tokia padėtis prieštarautų ĮBĮ 34 straipsnio nuostatai.Teismo argumentas, kad administravimo lėšų dydžio klausimo negalima perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo dėl to, kad neva įmonės likvidavimo procesas pasibaigęs, neturi realaus pagrindo. Įmonių bankroto įstatymas konkrečiai nenustato per kokį laikotarpį turi būti baigtos bankroto procedūros, o šios įmonės bankroto procedūra buvo ne kartą pratęsiama.Už 2011 m. gruodžio 9 d. BUAB „AG sistemos“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kad įkaito turėtojas AB Šiaulių bankas turi sumokėti 88 500 Lt administravimo išlaidų, balsavo 56,15 procento visų balsavimo teisę turinčių kreditorių. Kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas balsų dauguma, todėl yra pagrįstas ir galiojantis. Teismo nutartis neatitinka CPK 263, 265 straipsnių reikalavimų, kadangi nutartis, priimta neįsigilinus į visas bylos aplinkybes, neįvertinus įrodymų. Teismo nutartyje nenurodyta atskirojo skundo pateikimo tvarka, todėl laikytina, kad nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatyto reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas tinkamai įvertino, kad priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kitų kreditorių interesus, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, įkaito turėtojui administravimo išlaidų sąmatą apmokant 85 000 Lt, nes bankroto procese gauta pajamų 1 098 800,68 Lt, t.y. iš įkeisto turto gauta 829 919,94 Lt, iš neįkeisto turto gauta 268 880,74 Lt pajamų, o administravimo išlaidų sąmata yra 231 470,74 Lt.Nors apeliantas teigia, kad nutartis neatitinka CPK reikalavimų, tačiau apelianto pastebėjimai teismo nutartyje yra akivaizdūs rašymo apsirikimai ir jie nekeičia ginčo esmės, neturi įtakos įrodymų ir aplinkybių vertinimui ir sprendimo priėmimui. Vien šie rašymo apsirikimai nesudaro pagrindo naikinti priimtą teismo nutartį, nes jie nekeičia nutarties esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB Turto bankas prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas pagrįstai nustatė, jog iš įkeisto turto gautos lėšos sudaro 66 procentų visų gautų bankroto proceso metu lėšų, todėl AB Šiaulių bankas turi dengti 66 procentus administravimo išlaidų, t. y. 149 997,26 Lt, o ne 88 500 Lt. Tokiu būdu išlaikomas administravimo išlaidų dengimo proporcingumo principas, priklausomai nuo kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nutarta UAB „AG sistemos“ administravimo išlaidas apmokėti 88 500 Lt suma, atskaitoma iš lėšų, gautų realizavus įkaito turėtojui AB Šiaulių bankui įkeistą turtą, pagrįstumo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad administravimo lėšos turi būti paskirstytos proporcingai iš visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto procedūrų metu iš viso gauta 1 260 576,71 Lt, pardavus AB Šiaulių bankui įkeistą turtą gauta 829 919,94 Lt, administravimo išlaidos sudarė 230 765,01 Lt. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad UAB „AG sistemos“ neapmokėta administravimo išlaidų suma yra 958,74 Lt, o likusi suma iš bendros 230 765,01 Lt administravimo išlaidų sumos yra padengta, todėl AB Šiaulių bankui sumokėjus pirmosios instancijos teismo nurodytą 149 997,26 Lt sumą, ji būtų skiriama antros eilės kreditorių kreditorinių reikalavimų dengimui, o tai prieštarautų ĮBĮ 34 straipsnio nuostatoms, numatančioms, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata nereiškia, kad administravimo išlaidos turi būti apmokamos mažesne dalimi iš tų lėšų, kurios gautos pardavus įkeistą turtą, neproporcingai iš kito parduoto turto gautų lėšų atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad įkaito turėtojo AB „Šiaulių banko nepatenkintas kreditorinis reikalavimas yra 900 587,44 Lt, nepatenkinti pirmos eilės kreditorių reikalavimai yra 25 000 Lt, antros eilės kreditorių reikalavimai – 637 159,55 Lt. Tuo atveju, jeigu būtų neproporcingai paskirstytos administravimo išlaidos iš tų lėšų, kurios gautos pardavus įkeistą turtą, lyginant su iš kito parduoto turto gautomis lėšomis, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl administravimo išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas BUAB „AG sistemos“ kreditorių susirinkimo nutarimą administravimo išlaidų klausimu, nesilaikė ĮBĮ nuostatų, kadangi tvirtinti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatą ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką turi teisę kreditorių susirinkimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtus klausimus kreditorių susirinkimas išsprendžia priimdamas kreditorių susirinkimo nutarimą, o toks nutarimas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Nagrinėjamu atveju tokia teisė ir buvo realizuota ir teismas įstatymo nustatyta tvarka pasisakė dėl kreditorių komiteto priimto nutarimo pagrįstumo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog administravimo lėšų dydžio klausimo negalima perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo dėl to, kad įmonės likvidavimo procesas pasibaigęs. Nors, apelianto teigimu, ĮBĮ konkrečiai nenustato per kokį laikotarpį turi būti baigtos bankroto procedūros, o nagrinėjamu atveju BAB „AG sistemos“ bankroto procedūra buvo ne kartą pratęsiama, teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procesas turi būti pakankamai operatyvus. Tokią išvadą patvirtina ĮBĮ nuostatos, numatančios terminus, per kuriuos įmonė turi būti pripažįstama bankrutavusia ir likviduojama, taip pat per kuriuos administratorius turi atlikti įstatyme nustatytus veiksmus įmonę pripažinus likviduojama bei vėliau teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 30, 32 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės bankroto procedūros negali tęstis neapibrėžtą laiką.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė atskirojo skundo pateikimo tvarkos, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo sprendimui.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.