- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2-891-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00414-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- G. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties, kuria išspęstas klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Korsevita“ ieškinį atsakovei G. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Korsevita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės G. M. 56 856,22 Eur žalos atlyginimą, 26 090 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 25 205,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 567,13 Eur žyminį mokestį.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė valstybei iš atsakovės 567 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
4. Atsakovė G. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama iš jos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi priteisto 567 Eur žyminio mokesčio mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, kas mėnesį mokant po 47,25 Eur. Prašyme nurodė, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra itin sunki, ji viena augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra kintantis (nuo 440 Eur iki 750 Eur), todėl kai kuriais mėnesiais nesiekia net minimalios mėnesinės algos dydžio. Nuo atsakovės gaunamų pajamų kas mėnesį nuskaitomos ir antstolio pagal patvarkymus dėl kitų skolų išieškojimo susidarius išlaidos, siekiančios nuo 103 Eur iki 163 Eur sumos, taip pat socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, dėl ko atsakovė tam tikrais mėnesiais faktiškai lieka tik 240 Eur pajamų. Atsakovei apmokėjus visus mokesčius, gaunamų lėšų neužtenka net būtiniausiems poreikiams tenkinti ar įsiskolinimams dengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Atsakovės atžvilgiu yra atliekami išieškojimai 6 vykdomosiose bylose dėl bendros 16 913,33 Eur sumos. Duomenų, kad šioje civilinėje byloje iš atsakovės priteista skola ieškovei BUAB „Korsevita“ jau būtų išieškoma, nėra. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2022 m. sausio–gegužės mėnesius, sudarė 3 326,62 Eur, t. y. vidutiniškai 665,32 Eur per mėnesį.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, tačiau įrodymų apie jiems reikalingą išlaikymo sumą nepateikė, taip pat nenurodė, jog už vaikus iš valstybės gauna išmokas. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria vaikams yra nustatytas išlaikymas iš tėvo.
8. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ji visos priteistos žyminio mokesčio sumos iš karto sumokėti negali, tačiau atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje buvo priimtas dar 2021 m. liepos 5 d., todėl atsakovė turėjo galimybę kas mėnesį pasilikti dalį pajamų žyminio mokesčio sumokėjimui iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Be to, iš atsakovės valstybei priteisto žyminio mokesčio suma nėra didelė, todėl žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovei neturint galimybių iš karto sumokėti iš jos priteistos žyminio mokesčio sumos, ji bus išieškoma priverstine tvarka iš atsakovės gaunamų pajamų, taikant įstatyme įtvirtintus išieškojimo apribojimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė G. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis siekia 730 Eur, todėl ir vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidos laikytinos padidėjusiomis. Dėl vaikų išlaikymui reikalingos sumos su jų tėvu buvo susitarta 2021 m., tačiau kainos šalyje padidėjo, o vaikų būtinieji poreikiai išaugo, todėl gaunamas išlaikymas nebėra pakankamas.
9.2. Atsakovė, viena augindama (duomenys neskelbtini) vaikus, turėdama nemažai įsiskolinimų, sunkiai padengia komunalinius mokesčius, perka tik būtiniausius reikmenis tiek savo, tiek vaikų gerovės užtikrinimui. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovei 47,25 Eur suma yra didelė ir jos atsidėti nebuvo įmanoma. Be to, bylą nagrinėjantis teismas jau buvo atidėjęs žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išsprendimo būtent tuo pagrindu, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Taigi, atsakovės finansinės padėties sunkumas yra akivaizdus ir pakankamai įrodytas.
9.3. Iš atsakovės priteista žalos atlyginimo suma yra itin didelė, kuri akivaizdžiai pablogins jos padėtį, išlaikyti vaikus taps dar sunkiau, skolinių įsipareigojimų tik padaugės, todėl sumokėti 567 Eur žyminio mokesčio per vieną kartą faktiškai yra neįmanoma.
9.4. Šiuo metu dėl civilinėje byloje priimto teismo galutinio procesinio sprendimo yra rengiamas kasacinis skundas, taigi procesas gali tęstis toliau, todėl žyminio mokesčio priverstinis išieškojimas, kaip siūlo teismas, būtų ne tik nelogiškas, bet ir neteisingas, kadangi atsakovės finansinė padėtis dar labiau pablogėtų. Kadangi byloje galutinis procesinis teismo sprendimas dar gali keistis, todėl protinga būtų atsakovei leisti žyminį mokestį sumokėti dalimis, tokiu būdu dar labiau neapsunkinant atsakovės ir jos vaikų finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
11. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
12. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
13. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo išdėstyti tik Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi priteisto 567 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, sudarant galimybę jį valstybei atlyginti per 12 mėnesių laikotarpį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta suma, kurios mokėjimą prašo išdėstyti apeliantė, sudaro tik mažąją dalį visame teismo procese, kurį inicijavo ieškovė BUAB „Korsevita“ prie apeliantę, iš pastarosios priteistų sumų. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu iš apeliantės ieškovei buvo priteistas 25 205,96 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei, taip pat 567,13 Eur žyminis mokestis valstybei. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimas yra įsiteisėjęs, o tai reiškia, kad gali būti bet kada pradėtas priverstinai vykdyti (CPK 18 straipsnis), tačiau apeliantė šių sumų mokėjimo išdėstymo teismo neprašo ir nenurodo tokio savo pasirinkimo argumentų.
15. Kita vertus, apeliantės finansinė padėtis, kurią jį pagrindė su prašymu pateiktais įrodymais, taip pat pirmosios instancijos teismo iniciatyva surinkti duomenys, suponuoja išvada, kad apeliantės prašymo patenkinimas negali turėti esminės reikšmės dabartinei jos finansiniai padėčiai. Kitaip tariant, net ir patenkinus apeliantės prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo dalimis, apeliantės finansinė padėtis, priešingai nei nurodoma jos atskirajame skunde, nepagerėtų. Vadinasi, jokios išimtinės aplinkybės nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos nagrinėjamu atveju neegzistuoja (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
16. Kaip skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti skolininko interesus, yra nustatęs priverstinai vykdomų išskaitų dydžių apribojimus. CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus yra išskaitoma trisdešimt procentų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
17. Taigi, įvertinus apeliantės gaunamą darbo užmokestį, kurį vidutiniškai sudaro 665,32 Eur per mėnesį, aplinkybę, kad atsakovės atžvilgiu jau yra atliekami išieškojimai 6 vykdomosiose bylose dėl bendros 16 913,33 Eur sumos, taip pat faktą, jog apeliantės atžvilgiu bet kada gali būti pradėtas vykdyti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimas dėl 25 205,96 Eur žalos atlyginimo, palūkanų ir 567,13 Eur žyminio mokesčio išieškojimo, akivaizdu, kad priverstinai iš apeliantės išieškomų sumų bendras dydis, nepriklausomai nuo to, ar bus priverstinai išieškomas dar ir 567 Eur žyminis mokestis, ir sudarys maksimaliai galimą išieškojimo sumą.
18. Atsižvelgiant į tai, kad priverstinių išskaitų iš apeliantės bendras dydis, net ir patenkinus jos prašymą išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą dalimis, nepasikeistų, taip pat į pačios apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybės, kad pirmiau jai pritaikius žyminio mokesčio lengvatą ir atidėjus jo mokėjimą iki apeliacine tvarka apskųsto teismo sprendimo įsiteisėjimo visgi nebuvo įmanoma atsidėti taupymui 47,25 Eur (567 Eur / 12 mėn.) sumos, nes ši suma jai yra labai didelė, yra pakankamas pagrindas abejoti ir tuo, kad apeliantė turėtų galimybę šią sumą kas mėnesį mokėti savanoriškai.
19. Stokoja pagrįstumo ir atskirojo skundo argumentai, kad apeliantės siekis inicijuoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės teismų procesinių sprendimų peržiūrą kasacinėje instancijoje sudaro pakankamą pagrindą tenkinti jos prašymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo institutas nėra skirtas laikinai sustabdyti žemesnių instancijų teismų sprendimų vykdymą iki tol, kol jie bus peržiūrėti kasacine tvarka. Tam yra numatytas atskiras procesinis institutas, įtvirtintas CPK 363 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija arba bylą nagrinėjančių teisėjų kolegiją byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantė jau yra padavusi kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (skundo priėmimo klausimas dar neišspręstas), tačiau jame nėra prašoma sustabdyti teismų priimtų procesinių sprendimų vykdymą.
20. Pagrindo išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi priteisto 567 Eur žyminio mokesčio mokėjimą nepagrindžia ir apeliantės teiginiai, kad apeliantės gaunamos sumos iš vaikų tėvo jiems (vaikams) išlaikyti šiuo metu dėl padidėjusių prekių ir paslaugų kainų yra per mažos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją taisyklę išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnis). Be to, teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatytos vaikų išlaikymo sąlygos, bet kurios iš sutarties šalių prašymu, esant iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms (pvz. pasikeitus vaikų poreikiams, padidėjus vaikų išlaikymo išlaidoms), teismo gali būti pakeista (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantė, manydama, kad vaikams nustatytas (sutartas) išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas, turėtų pasinaudoti galimybe jį pakeisti, o ne siekti padidėjusias išlaidas laikinai kompensuoti savo kreditorių sąskaita.
21. Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamu klausimu priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.