Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. sausio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 17 d., apie 3 val., iš G. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, kurio vertė 150 Lt, planšetinį kompiuterį „PrestigioMultiPad“, kurio vertė 539 Lt, įvairius juvelyrinius dirbinius: auksinę grandinėlę, kurios vertė 560 Lt, auksinę grandinėlę su pakabuku, kurios vertė 1400 Lt, auksinį pakabuką, kurio vertė 140 Lt, auksinius auskarus, kurių vertė 280 Lt, auksinius auskarus, kurių vertė 140 Lt, auksinius auskarus, kurių vertė 476 Lt, auksinius auskarus, kurių vertė 210 Lt, auksinius auskarus, kurių vertė 210 Lt, auksinius auskarus, kurių vertė 210 Lt, auksinę apyrankę, kurios vertė 500 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 700 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 840 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 210 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 200 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 140 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 280 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 420 Lt, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 120 Lt, sidabrinį pakabuką, kurio vertė 200 Lt, sidabrinę apyrankę, kurios vertė 100 Lt ir 510 Lt grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai G. D. padarė bendrą 8 815 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas (24-30 b. l.), neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, taigi yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, yra baustas administracine tvarka (31-33 b. l.), nedirba (35 b. l.), darbo paieškos nutrauktos jo paties pageidavimu (34 b. l.). Atsižvelgęs į tai, kad A. B. prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. B. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra artima BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad A. B. paskirta bausmė nėra per griežta.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).

A. B. nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą laisvės atėmimu 1 metams. Tačiau, kaip minėta, apeliantas iki nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, dėl to, kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant A. B. BK 75 straipsnio nuostatas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės, byloje nėra. Kartu pažymima, kad įstatymai suteikia nuteistiesiems teisę gauti reikalingą gydymą laisvės atėmimo vietose, esant reikalui – specializuotose gydymo įstaigose, ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantis medicininis pažymėjimas, liudijantis, kad 2014 m. gruodžio 30 d. A. B. buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (77 b. l.).

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį įstatymo pažeidimą – nuosprendį paskelbė A. B. nedalyvaujant, atkreipiamas dėmesys, jog BPK 308 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Taigi įstatymas neįpareigoja teismo visais be išimties atvejais nuosprendį skelbti dalyvaujant kaltinamajam. Dėl to sutikti su nuteistojo A. B. teiginiu, kad teismas, paskelbdamas nuosprendį jam nedalyvaujant, padarė esminį įstatymo pažeidimą, nėra pagrindo. Be to, iš bylos matyti, kad A. B. apie nuosprendžio paskelbimo laiką buvo pranešta (80 b. l.), nuosprendžio nuorašą jis gavo 2015 m. sausio 20 d. (88 b. l.), t. y. kitą dieną po nuosprendžio paskelbimo, ir pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise nuosprendį apskųsti. Kadangi bylos duomenys liudija, kad kaltinamasis dalyvavo teisiamajame posėdyje, teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, jog byla išnagrinėta dalyvaujant kaltinamajam A. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.