- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-523-440/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Pakruojo ūkininkų
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1207-907/2016 pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Pakruojo ūkininkų kredito unijai, UAB „Žvalguva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, UAB „Agrochema“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, G. V. įmonei „Šoklys“, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „SB lizingas“, UAB „Medicinos bankas“, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, antstolei V. Š., antstoliui T. U., antstoliui A. B., antstoliui R. K., antstolei G. V., antstolėms R. A. ir D. P., V. B., K. D., J. A., R. J., UAB „Ivabaltė“, UAB „Dimela Lietuva“, V. K., A. P., AB DNB bankui ir R. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. V. teismo prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriumi skirti I. P..
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. V.. Nuo 1997 m. jos sutuoktinis ūkininkavo, ji pradėjo ūkininkauti 2004 m. ir ūkininkauja iki šiol, yra senatvės pensininkė nuo 2015 m. liepos mėnesio. Kokios ir kada buvo paimtos paskolos, nežinanti, dokumentų pateikti negali. Skolas ji pripažįsta tik G. V. įmonei „Šoklys“, UAB „SB lizingas“, J. A. ir R. J.. Automobilis „VW Jetta“, senas, neeksploatuojamas, išregistruotas. Turi pajus, bet paaiškėjo, kad į juos negali būti nukreiptas išieškojimas, nes jie – kredito unijos nuosavybė. Neįgalumo išmokos negauna, nes yra senatvės pensininkė. Po 2004-08-28 įvykusios avarijos pareiškėja neteko 30 procentų darbingumo. Jos išsilavinimas aukštasis universitetinis – baigė (duomenys neskelbtini), specialybė – agronomė. Būtiniausiems poreikiams per mėnesį jai reikia apie 160 Eur. Per mėnesį jos pajamos sudaro apie 334 Eur. Gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, nuosavybės teise priklausančiame jos vyro broliui, gyvena su sūnumi ir jo drauge. Turi neregistruotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), teismui nepasakė apie jį, nes nežino jo būklės šiuo metu. Neturėjo pinigų, todėl turto ir neįregistravo nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu ūkininkauja, dirba tik nuosavus žemės sklypus, nežino, ar ieškos darbo, nes ne kiekvieną dieną gali dirbti, ieško teisingumo, daug teismų, negali įsidarbinti. Papildomų pajamų gauti neketina.
3. Suinteresuoti asmenys Pakruojo ūkininkų kredito unija, UAB „Žvalguva“, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, R. P., K. D., A. P., UAB“ Agrohema“, UAB „Medicinos bankas“, AB DNB bankas su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Suinteresuoti asmenys J. A., antstolis R. K., antstolis T. U., VMI prie LR FM, UAB „Dimela Lietuva“, antstolė V. Š. dėl pareiškimo paliko spręsti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuoti asmenys UAB „SB lizingas“, UAB „Ivabaltė“ neprieštaravo bankroto bylos pareiškėjai iškėlimui, o suinteresuotas asmuo R. J. prašė pareiškimą tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi Pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, o minėtų skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, t. y. pareiškėja yra nemoki. Teismas sprendė, kad kaltas pačios pareiškėjos ir jos sutuoktinio neatsakingas ir rizikingas skolinimasis bei galimas sukčiavimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja slepia lėšas, vengia teismui nurodyti tikrą savo turtinę padėtį, tai nesuderinama su elgesiu asmens, kuris siekia, kad jam būtų iškelta bankroto byla. Byloje pareiškėja nepateikė duomenų apie pajamas, gautas iš jos vykdomos žemės ūkio veiklos, nors buvo ne kartą įpareigota. Pareiškėja, gaudama visiškai mažas, menkavertes pajamas, mažėjant turimam turtui, matydama, kad veikla nesiseka ir skolos auga, nesiėmė priemonių skoloms ar bent daliai jų padengti, o toliau ėmė paskolas didelėmis sumomis abu kartu su sutuoktiniu, sutikdami sumokėti paskolos davėjo nustatytas dideles palūkanas ir didelius delspinigius. Nepateikus duomenų apie paimtų paskolų dydžius, laikotarpį, tikslus, teismas negalėjo atlikti išsamaus pareiškėjos mokumo tyrimo. Teismas vertino, kad pareiškėja, turėdama tinkamą išsilavinimą ūkininkauti, patirtį ir sąlygas, neišnaudojo visų galimybių uždirbti pajamas, kurias pagal savo įgūdžius ji galėjo būti pajėgi gauti, arba ji nenurodė teismui visų pajamų. Suma, sumokėta advokatui už pareiškėjos atstovavimą, sustiprino teismo įsitikinimą, kad pareiškėja nurodo ne visas savo pajamas, nes minėtos sumos iš senatvės pensijos sumokėti negalėtų, todėl teismas dar kartą akcentavo, jog pareiškėja slepia savo pajamas, taip piktybiškai vengdama atsiskaityti bent dalinai su kreditoriais. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nedėjo maksimalių pastangų, neatliko net jokių aktyvių veiksmų, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti ar bent jau dalinai dengiami. Pareiškėja, pati turėdama daug pradelstų skolų, po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, gerai žinodama, kad palikėjas turėjo ypač daug skolų, taip akivaizdžiai pablogindama savo mokumą, tai jos pačios kreditorių atžvilgiu pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką teismas laikė nesąžiningu elgesiu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja atsisakė pateikti duomenis, kur yra jos faktinė gyvenamoji vieta. Teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį iki sutartinių santykių su kreditoriais atsiradimo, elgesį prisiimant įsipareigojimus bei elgesį vykdant kreditorinius įsipareigojimus, padarė išvadą, kad nuo pat pradžių pareiškėja neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, t. y. ji veikė neatsakingai, nesąžiningai. Teismas akcentavo ir pareiškėjos proceso metu nesąžiningumą, tai, kad apgaulė ir vengimas atsiskaityti konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismui buvo akivaizdu, kad pareiškėjai sudėtinga būtų sudaryti mokumo atkūrimo planą.
8. Teismas nustatęs pareiškėjos R. V. nesąžiningumą konstatavo, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – pasiekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų ir aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjos sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais – pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas, tikrųjų pajamų neatskleidimas rodo, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai rėmėsi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi. Sąžiningumo aspektu pareiškėjos elgesys, turėjęs įtakos nemokumui, turėjo būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Po sutuoktinio mirties apeliantė ir toliau vertėsi ūkininko veikla, siekė pagerinti šeimos finansinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais, todėl nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja neįvertino savo finansinės padėties ir toks jos elgesys buvo nesąžiningas.
9.2. Apeliantės nuomone, teismas visiškai nesiaiškino faktinių aplinkybių dėl skolų atsiradimo pagrindiniam kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, nes pats kreditorius nuslėpė paskolų pareiškėjai suteikimo faktines aplinkybes.
9.3. Teismas vertindamas pareiškėjos nesąžiningumą, fragmentiškai nurodė atskirus jos veiksmus, galėjusius turėti tam tikros įtakos jos mokumui, tačiau išsamiai ir nuosekliai nevertino reikšmingų aplinkybių visumos ir nenustatė, kokios priežastys lėmė pareiškėjos nemokumą. Teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp nesąžiningu pripažinto pareiškėjos elgesio ir nemokumo.
9.4. Pareiškėja visomis išgalėmis stengiasi mažinti turimus įsipareigojimus, toks jos elgesys atsitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų esmę. Apeliantės įsitikinimu, teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, neanalizavo visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad kiti kreditoriai neprieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, teismas nepaisė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti R. V. fizinio asmens bankroto bylą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Akivaizdu, jog atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą pažeidžia R. J., kaip kreditoriaus, teises ir yra palankus išimtinai tik keliems didesniems kreditoriams, kurie bijo, kad gali būti patikrintinas anksčiau sudarytų sandorių teisėtumas.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. K. pareiškėjos skundžiamą nutartį laiko teisėta ir pagrįsta, todėl nurodo, kad pagrindo jos naikinti nėra.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėjos pareiškime nemokumo priežastys nurodytos neaiškiai ir nepagrįstos dokumentais, nors teismas veikė aktyviai, apeliantė tokių duomenų neteikė. Banko įsitikinimu, fizinis asmuo sąmoningai veikiantis prieš objektyvų bylos išnagrinėjimą, teikiantis prieštaringus duomenis bei nevykdantis įpareigojimo pateikti informaciją, negali būti laikomas sąžiningu. Pareiškėja, žinodama apie savo sutuoktinio skolas, neturėjo priimti palikimo, kuris pablogino jos pačios turtinę padėtį. Teismo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia apeliantės deklaruojamą sąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Pareiškėja teikia prioritetą savo turtui išsaugoti bei vykstantiems teisminiams ginčams, kuriuos pati inicijuoja.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad apeliantė yra nesąžininga ir kad nėra pagrindo fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Informacijos apie pajamas iš vykdomos ūkininkavimo veiklos ir apie tai, kam šios pajamos buvo išleistos, apeliantė nepateikė. Nesiekė mažinti savo skolų kreditoriams, priešingai – byloje esantys dokumentai patvirtina tai, kad ji neatsakingai skolinosi pinigines lėšas, laiduodavo už kitus asmenis, nesiaiškindama, ar šie asmenys bus pajėgūs įvykdyti prisiimtas pinigines lėšas, išduodavo vekselius, tokiu būdu prisiimdama nepamatuotą riziką ir sąmoningai didino savo nemokumą. Taigi, R. V. nemokumą sukėlė neatsakingas ir rizikingas piniginių lėšų skolinimasis bei galimas sukčiavimas ir toks jos neatidus ir nerūpestingas elgesys negali būti laikomas sąžiningu, atitinkančiu protingumo, rūpestingumo ir atidaus asmens elgesio standartus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kad R. V. ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų uždirbti pinigų ir grąžinti skolas kreditoriams. Jokių objektyvių galimybių, kad R. V. rengiasi gauti didesnes pajamas, R. V. nenurodė. Apeliantė nepateikė informacijos, kokio dydžio, kokiu laikotarpiu ir kokiems tikslams buvo paimtos paskolos iš kredito įstaigų ar kitaip susidarė skolos kitiems kreditoriams, nors teismas tą nutartimi buvo įpareigojęs padaryti. Nepateikė išsamios informacijos apie savo turtą ir vedamas bylas. Pasyvus apeliantės elgesys dėl R. P. skolos ir šios skolos išieškojimo neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tai neabejotinai patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu ir sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėja pareiškime nenurodė kreditoriaus AB DNB bankas.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pažymi, kad apeliantė ne savarankiškai pardavinėjo žemės sklypus, taip dalinai grąžindama skolas savo kreditoriams, o turtas buvo realizuojamas priverstine tvarka per antstolius. Apeliantė nepateikė informacijos, kokio dydžio, kokiu laikotarpiu ir kokiems tikslams buvo paimtos paskolos iš kredito įstaigų ar kitaip susidarė skolos kitiems kreditoriams. Apeliantė savo pasyviais veiksmais, t. y. neveikimu, prisidėjo prie skolų atsiradimo ir jų augimo. Pati apeliantė posėdyje pripažino, kad dirbti jai nenaudinga, nes antstoliai atskaito pajamas išieškojimui. Apeliantė nepateikė jokios informacijos, kaip ji planuoja atstatyti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie jos gaunamas pajamas iš vykdomos žemės ūkio veiklos. Jos nesąžiningumą įrodo tai, kad pareiškėja turėdama nemažas skolas kredito įstaigoms ir įmonėms, dar skolinasi dideles sumas iš fizinių asmenų. Priimdama palikimą nesikreipė dėl apyrašo sudarymo, tai būtų leidę už palikėjo skolas atsiskaityti tik paveldėtu turtu, tačiau apeliantė prisiėmė visas skolas. Nepateikė informacijos, kad apeliantei nuosavybes teise priklauso neregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bet teismo posėdyje patvirtino, kad jis yra. Nenurodė, kaip pareiškėja planuoja atstatyti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantė nenurodė, iš kur susidarė skolos, kas lėmė jos nemokumą. Pareiškėjai negali būti iškelta bankroto byla, ji neketina gauti didesnių pajamų, o tai reiškia – neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėjos gaunamos pajamos yra menkavertės ir ji pagal savo finansinę padėtį negalės bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais. Akivaizdu, jog pareiškėja slepia savo pajamas ir piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditoriais. Noras nuslėpti, nepateikiant informacijos kreditoriams apie visą turimą turtą, tik įrodo pareiškėjos nesąžiningumą. Pareiškėja vengia po sutuoktinio mirties likusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus persiregistruoti savo vardu, o priimdama palikimą nesikreipė dėl apyrašo sudarymo. Pareiškėjos R. V. nemokumą sukėlė neatsakingas piniginių lėšų skolinimasis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
19. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantės R. V. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 MMA ir pareiškėja, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, tai yra nemoki. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
20. Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pasisakydamas dėl šios įstatymo nuostatos kasacinis teismas išaiškino, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl kiekvienu individualiu atveju juos kvalifikuoti kaip nesąžiningus turi bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota šių įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgdamas į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).
21. Sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nuosekliai aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. ir kt. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-394-415/2015; 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal D. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-208-313/2016).
22. Konstatavęs pareiškėjos nesąžiningumą, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjai R. V. fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjos sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas, tikrųjų pajamų neatskleidimas prieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui.
23. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: ar kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkas sąžiningai pateikė visą informaciją, o taip pat, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
24. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad sąžiningumo aspektu pareiškėjos elgesys, turėjęs įtakos nemokumui, turėjo būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos pritaria, nes pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjos veiksmus sąžiningumo aspektu pareiškėjos elgesį vertino, turėjusį įtakos jo nemokumui, ne per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ankstesniu laikotarpiu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjos veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2016 m. vasario 10 d. Pažymėtina, kad į šį laikotarpį nepatenka pirmosios instancijos teismo vertinti pareiškėjos veiksmai ir sandoriai, sudaryti 2008–2012 metais.
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, turi pagrindo išvadai, kad atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra pagrįsti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos veiksmus (neveikimą) ir jos sąžiningumą vertindamas ne per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet per ankstesnį laikotarpį, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.
26. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad prasidėjus teisminiams ginčams su kreditoriais ir antstoliams pradėjus realizuoti areštuotą turtą – žemės sklypus, pareiškėja negavo iš nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų už deklaruotus pasėlius, todėl nebegalėjo vykdyti ūkininkės veiklos. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi dauguma antstolių vykdomų išieškojimų yra pagal 2009-2012 m. išduotus vykdomuosius dokumentus, o turto realizavimas tiesiogiai priklauso pareiškėjos skolinių įsipareigojimų sumažėjimui. Todėl nepagrįstai apeliantė remiasi vykdomu priverstiniu išieškojimu, kaip galimybe, ribojančia vykdyti ūkinę veiklą.
27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino faktinių aplinkybių dėl skolų atsiradimo pagrindiniam kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, nevertino apeliantei paskolų suteikimo faktinių aplinkybių.
28. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pareiškėjos sudarytos paskolų ir laidavimo sutartys buvo sudarytos 2008–2009 m., taigi daugiau nei prieš trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, šie sandoriai nepatenka į paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpį, todėl jie yra nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi ir apeliantės atskirajame skunde minimos Kredito unijų paskolų vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Banko valdybos 2009-03-26 nutarimu Nr. 38, kurios yra skirtos reglamentuoti, kokių minimalių reikalavimų turi laikytis Lietuvos banko licenciją turinčios kredito unijos, vertindamos paskolas ir apskaičiuodamos joms specialiuosius atidėjimus, o ne reglamentuoti paskolų suteikimo tvarką.
29. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas išsamiai ir nuosekliai nevertino reikšmingų aplinkybių visumos ir nenustatė, kokios priežastys lėmė pareiškėjos nemokumą. Teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp nesąžiningu pripažinto pareiškėjos elgesio ir nemokumo. Šiuo atveju apeliantė iš dalies teisi.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).
31. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti, kadangi tik ištyrus apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, vertintinas pareiškėjos sąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė neskundžia teismo išvadų vertinant pareiškėjos sąžiningumą teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu atskleidžiant visą informaciją (neslepiant tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis, neatskleidus bylos esmės, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
34. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.