Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-08-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1162-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-15Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-27
Bylos Nr.
2A-1162-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-11641-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
Ieškovas
UADB „Ergo Lietuva“
Atsakovas
O. A.
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1162-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11641-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 44.1.; 73.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui O. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės O. A. (toliau – atsakovė) 3 997,00 Lt žalos, 130,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų. Nurodė, kad atsakovė kalta dėl 2009 gruodžio 20 d. autoįvykio, kurio metu nebuvo sumokėjusi draudimo polise nustatytu terminu draudimo įmokos. Ieškovas, atlyginęs autoįvykio metu trečiajam asmeniui padarytą žalą 3 997,00 Lt, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 64 punktu, turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

Atsilipime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad privalomojo atsakomybės draudimo sutartis neįmokėjus laiku įmokos nenutraukta, todėl yra galiojanti, nėra reikšminga, kada atsakovė įmokės draudimo sutartyje numatytą įmokos sumą. Atsakovė yra vartotoja, todėl pažeidžiamos jos teisės, kai reikalaujama sumokėti ne draudimo įmoką, o visą draudimo išmoką, sumokėtą trečiajam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3 997,00 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. birželio 29 d) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009-12-20 Vilniuje, Jeruzalės-Žaliųjų Ežerų g. įvyko autoįvykis dėl kurio kalta pripažinta atsakovė. Ji buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (toliau – draudimo sutartis), tačiau nesumokėjusi įmokų pagal draudimo sutartį. Ieškovas išmokėjo autoįvykio metu patyrusiam asmeniui dėl atsakovės kaltės žalą - 3 997,00 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovei pareiga grąžinti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui kyla iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 4 straipsnio, 11 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 64 punkto reikalavimų, o ne šalių sutartinių santykių. Šalių teisinius santykius reguliuojantys norminiai aktai numato pasekmes draudėjui, laiku neįmokėjus draudimo įmokos, kai įvyksta draudiminis įvykis – draudikas privalo atlyginti nukentėjusiajam asmeniui žalą ir įgyja teisę išsireikalauti išmokos sumą iš sutartinių įsipareigojimų nevykdančio draudėjo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės sudaryta draudimo sutartis yra vartojimo sutartis. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalį, individualiai neaptartos vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Ieškovo ir atsakovės sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo numatyta sąlyga, kad jei atsakovė vėluoja sumokėti eilinę draudimo įmoką ir per tą laikotarpį įvyksta draudiminis įvykis, tai ieškovas, išmokėjęs draudiminę išmoką, įgyja teisę reikalauti iš atsakovės regreso tvarka atlyginti žalą. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis nustato draudėjui sankciją mokėti draudikui delspinigius už vėlavimą sumokėti eilinę draudimo įmoką. Atlygintinos žalos dydis kelis kartus viršija draudimo įmokos dydį, o kadangi draudimo įmoka sumokėta, tenkinus ieškinį, draudikas nepagrįstai praturtės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skirtingai nuo kitų draudimo sutarčių rūšių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalį, draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Draudimo sutarties įsigaliojimo momentas ir terminas, iki kurio pabaigos draudėjas turi sumokėti draudimo įmoką, nustatomi draudimo sutartyje. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Byloje yra visos sąlygos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad argumentai, kodėl atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmoką, neturi teisinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta ir šalys neginčija, jog tarp šalių 2009 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-1171590 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė iki draudimo sutartyje nustatyto termino – 2009 m. gruodžio 11 d., nesumokėjo antrosios draudimo įmokos už draudimo apsaugos periodą nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. kovo 11 d., kurią sumokėjo 2010 m. sausio 14 d. 2009 m. gruodžio 20 d., t.y. laikotarpiu, per kurį nebuvo sumokėta draudimo įmoka, dėl atsakovės kaltės įvyko draudžiamasis įvykis, todėl ieškovas žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo 3 997,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 8).

Apeliaciniame skunde keliamas TPVCAPDĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007-06-11 iki 2011-11-30) 11 straipsnio 7 dalies, kurioje įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, taikymo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Tokią išvadą kasacinis teismas padarė dėl to, kad pagal TPVCAPDĮ, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, o draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Draudimo įmokos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka, - šių reikalavimų nesilaikymas teismų praktikoje pripažįstamas draudėjo sutartinių pareigų pažeidimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog šalių sudaryta draudimo sutartis atitinka vartojimo sutarčių požymius, neeliminuoja TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymo, nes įstatymų leidėjas šios teisės normos taikymo išimties vartotojo atžvilgiu nenumatė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad draudiko teisė pagal TPVCAPDĮ reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas savaime nėra ribojama (sąlygojama) draudiko galimybe reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013).

Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, o TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama ir taikoma su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, taip pat su kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas, <...> grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Bylos duomenys tvirtina, kad Sutartyje numatyta bendra 384,30 Lt draudimo įmoka už ieškovo teikiamą 12 mėnesių draudimo apsaugą. Sutartyje šalys sulygo, kad atsakovė mokės ketvirtines draudimo įmokas, jai kas tris mėnesius bus išduodami draudimo liudijimai (b.l. 5). Atsakovė sumokėjo tik pirmąją draudimo įmoką už suteikiamos draudimo apsaugos periodą nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d., tačiau antroji įmoka už draudimo apsaugą nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. kovo 10 d. buvo sumokėta pavėluotai, t.y. ne 2009 m. gruodžio 11 d., o 2010 m. sausio 14 d. Kaip matyti, atsakovė terminą sumokėti draudimo įmoką praleido nežymiai. Draudikas pripažino gavęs pavėluotai sumokėtą įmoką. Byloje nepaneigti atsakovės teiginiai, jog netinkamą jos sutartinių įsipareigojimų vykdymą ginčo laikotarpiu nulėmė svarbios šeiminės aplinkybės, t.y. šeimos nario liga. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas informavo atsakovę, kaip silpnesnę ir mažiau teisiniuose reikaluose patyrusią sutartinių santykių šalį (vartotoją), apie įmokos nesumokėjimo pasekmes. Nors kasacinio teismo praktikoje aplinkybė, kad draudikas nesiėmė jokių veiksmų dėl laiku nesumokėtos įmokos, t.y. nereiškė atsakovei pretenzijų ir neįspėjo atsakovės apie įstatyme numatytas mokėjimo pareigos pažeidimo pasekmes (Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 27 punktas), nepaneigia draudiko teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, tačiau, kolegijos vertinimu, nurodytoji, kartu su kitomis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, turi įtakos draudikui grąžintinos sumos dydžiui, kuris dėl to, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, mažintinas per pusę.

Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turi grąžinti draudikui jo išmokėtą sumą, tačiau netinkamas materialinės teisės normų išaiškinimas ir pritaikymas, nesivadovavimas teismų praktiką šios kategorijos byloje lėmė tai, jog teismas neteisingai nustatė draudikui atlygintinos žalos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas mažintinas iki 1 998,50 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pagal bylos baigtį apeliacinės instancijos teisme ieškinys tenkintinas 1/2 dalimi, todėl atitinkamai turi būti paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 130,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, jam iš atsakovės priteistina 65,00 Lt išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Išieškoti iš O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) UADB „Ergo Lietuva“, į.k. 110012799, naudai 1 998,50 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski