Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

NŽT 2019-03-04 raštu Nr. 7SD-1535-(14.7.104) informavo, kad 1998-11-05 buvo parengtas (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planas, kuriame A.P. valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai, kad žemė suteikta tuometiniam Lietuvos veterinarijos akademijos praktinio mokymo ir bandymų centrui, kad pareiškėjas iki 2003-04-01 nepareiškė valios žemę gauti kitoje vietoje ekvivalentine natūra, kad rengti išvadų perduoti žemę nuosavybėn neatlygintinai atsakovė negali ir už valstybės išperkamą žemę galima kompensuoti tik pinigais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-02-01) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka).

Pagal iki 2012-02-01 galiojusį reglamentavimą piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003-04-01, o jiems to nepadarius nustatytu terminu teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010-07-01 - NŽT. Tačiau nuo 2012-02-01, įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui, minėta Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Iš pastarosios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos (šiuo metu ši nuostata atitinka Atkūrimo įstatymo 21 str. 5 d.) matyti, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą - atlyginimą pinigais atsiranda ir tuo atveju, kai prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 punkto 1 papunkčiu už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas iki 2003-04-01 buvo pasirinkęs nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Pareiškėjo nuomone, kitokį jo privalomą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą pasirinkimą turėjo lemti ne Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, bet objektyvi sąlyga - galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra nebuvimas.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nebuvo informuotas, kad pasirinktu būdu atkurti nuosavybės teisių nebus galimybės. Iki šiol nėra žinoma, ar 6,47 ha žemė yra užimta Lietuvos veterinarijos akademijos (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) ir naudojama jo reikmėms. Jeigu žemės sklypas, į kurį jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkamas, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kitoje vietovėje.

Nėra surinkta duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusią neatkurtą žemės plotą, perduodant lygiavertį žemės plotą, pagal prašymo pateikimo metu galiojančius ir vėliau įsigaliojusius teisės aktus, nėra galimas, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas išmokant piniginę kompensaciją. Be to, NŽT savo veiksmais pripažino, jog pretendentas yra išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises ne tik natūra, bet ir lygiaverčiu žemės sklypu. Prašė skundą patenkinti.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2001-04-12 raštu Nr. 112 informavo pareiškėją, kad buvusio savininko A.P. žemė yra valstybės išperkama, naudojama Lietuvos veterinarijos akademijos, kad neapsisprendus dėl išpirkimo būdo, bus priimtas apskrities viršininko sprendimas atstatyti nuosavybės teisę įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nustatytu terminu valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė.

Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-12-16 sprendimu Nr. 52/18823 atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1,00 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą.

NŽT 2019-03-04 rašte nurodė, kad valia buvo išreikšta žemę gražinti tik natūra, iki 2003-04-01 pareiškėjas nepareiškė valios žemę gauti kitoje vietoje ekvivalentine natūra, rengti išvadų perduoti žemę nuosavybėn neatlygintinai nėra galimybės, už valstybės išperkamą žemę galima kompensuoti tik pinigais.

Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 8 dalį valstybės išperkama žemė, jei žemė suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ akcijų. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė. Piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iki 2012-11-22 galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Taip pat Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, a)r nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Taigi, remiantis šių teisės aktų nuostatomis, piliečiai iki 2003-04-01 turėjo teisę išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, o nuo 2012-02-01 NŽT nebeturi teisės parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo kitokio kaip atlyginimas pinigais.

Šiuo atveju pretendentų valia buvo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Tokią valią prašymuose išreiškė S.Š. (1991-12-04) ir V.P. (1991-12-03). Kitų prašymų, kuriais būtų pareikšta (pakeista) valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdo pretendentai (taip pat ir pareiškėjas) nepateikė. Prašė skundą atmesti.

Byloje kilo ginčas dėl NŽT 2020-06-01 sprendimo Nr. 7S-126-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K.L.“, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 6,47 ha žemės sklypą, išmokant kompensaciją pinigais (2058 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į kaimo vietovėje esančią žemę.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2001-04-12 raštu Nr. 112 informavo pareiškėją, kad buvusio savininko A.P. žemė yra valstybės išperkama, naudojama Lietuvos veterinarijos akademijos, kad neapsisprendus dėl išpirkimo būdo, bus priimtas apskrities viršininko sprendimas atstatyti nuosavybės teisę įstatymo nustatyta tvarka (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 12-14, l. 19). Pareiškėjas nustatytu terminu valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė.

Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-12-16 sprendimu Nr. 52/18823 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1,00 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT 2019-03-04 rašte Nr. 7SD-1535-(14.7.104), atsakydama į pareiškėjo 2019-02-11 prašymą, nurodė, kad valia buvo išreikšta žemę gražinti tik natūra, iki 2003-04-01 pareiškėjas nepareiškė valios žemę gauti kitoje vietoje ekvivalentine natūra, rengti išvadų perduoti žemę nuosavybėn neatlygintinai nėra galimybės, už valstybės išperkamą žemę galima kompensuoti tik pinigais. NŽT ginčijamu 2020-06-01 sprendimu Nr. 7S-126-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K.L.“ atkūrė pareiškėjui nuosavybės teisės į 6,47 ha žemės sklypą, išmokant kompensaciją pinigais (2058 Eur) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 367).

Pareiškėjas nesutikimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo grindžia tuo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie galimybę pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir tuo buvo apribota teisė atkurti nuosavybės teisę į žemę suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra).

Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad valstybės išperkama žemė, kuri suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ akcijų. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė. Piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šiuo atveju 6,47 ha ginčo žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-13 nutarimu Nr. 1026 yra paskirtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir naudojamas mokslo ir mokymo reikmėms ir tai yra valstybės išperkama žemė. Ginčo, kad žemė, į kurios atkūrimą natūra pretenduoja pareiškėjas, yra priskiriama valstybės išperkamai, nėra.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2002-10-25 redakcija, galiojusi iki 2012-11-22) numatė, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsakovas, kaip institucija nagrinėjanti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalėjo pranešti pareiškėjui apie teisinio reguliavimo pakeitimus nuosavybės teisių atkūrimo procese ir pasiūlyti visus nuosavybės atkūrimo būdus, taikytinus pareiškėjo situacijai, tame tarpe ir apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo, perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, kadangi atkurti nuosavybės teisių pretendento pasirinktu būdu perduodant žemės sklypą natūra nebuvo galimybės.