- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- eI3-234-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01748-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- K.L.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K.L. skundu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020-06-01 sprendimą Nr. 7S-126-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K.L.“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį – 6,47 ha buvusio savininko A.P. iki nacionalizacijos pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog atsakovė ginčijamu 2020-06-01 sprendimu atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į jam tenkančią senelio A.P. nekilnojamojo turto dalį - 6,47 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais 2058 Eur. Pareiškėjo tėvas V.P. 1991-12-03 tuometei Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A.P., S. (į savo tėvo) iki nacionalizacijos pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje nuosavybės teisėmis valdytą 14,9553 ha žemės plotą (taip nurodyta prašyme). Prašyme pretendentais nurodė save ir A.P. dukrą S.Š.. S.Š. 2000-05-27 notarine sutartimi perleido L.K. teisę atkurti nuosavybės teises į 6,47 ha žemės ir į 1,00 ha miško sklypus. Kauno apskrities viršininko administracija 2004-12-16 sprendimu Nr. 52/18823 atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises grąžinant natūra 1,00 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
NŽT 2019-03-04 raštu Nr. 7SD-1535-(14.7.104) informavo, kad 1998-11-05 buvo parengtas (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planas, kuriame A.P. valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai, kad žemė suteikta tuometiniam Lietuvos veterinarijos akademijos praktinio mokymo ir bandymų centrui, kad pareiškėjas iki 2003-04-01 nepareiškė valios žemę gauti kitoje vietoje ekvivalentine natūra, kad rengti išvadų perduoti žemę nuosavybėn neatlygintinai atsakovė negali ir už valstybės išperkamą žemę galima kompensuoti tik pinigais.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-02-01) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka).
Pagal iki 2012-02-01 galiojusį reglamentavimą piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003-04-01, o jiems to nepadarius nustatytu terminu teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010-07-01 - NŽT. Tačiau nuo 2012-02-01, įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui, minėta Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Iš pastarosios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos (šiuo metu ši nuostata atitinka Atkūrimo įstatymo 21 str. 5 d.) matyti, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą - atlyginimą pinigais atsiranda ir tuo atveju, kai prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą.
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 punkto 1 papunkčiu už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas iki 2003-04-01 buvo pasirinkęs nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Pareiškėjo nuomone, kitokį jo privalomą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą pasirinkimą turėjo lemti ne Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, bet objektyvi sąlyga - galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra nebuvimas.
Pažymėjo, jog pareiškėjas nebuvo informuotas, kad pasirinktu būdu atkurti nuosavybės teisių nebus galimybės. Iki šiol nėra žinoma, ar 6,47 ha žemė yra užimta Lietuvos veterinarijos akademijos (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) ir naudojama jo reikmėms. Jeigu žemės sklypas, į kurį jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkamas, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kitoje vietovėje.
Nėra surinkta duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusią neatkurtą žemės plotą, perduodant lygiavertį žemės plotą, pagal prašymo pateikimo metu galiojančius ir vėliau įsigaliojusius teisės aktus, nėra galimas, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas išmokant piniginę kompensaciją. Be to, NŽT savo veiksmais pripažino, jog pretendentas yra išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises ne tik natūra, bet ir lygiaverčiu žemės sklypu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad V.P. 1991-12-03 Kauno rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A.P.S. (į savo tėvo) iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje nuosavybės teisėmis valdytą 14,9553 ha žemės plotą. Prašyme nurodė pretendentus į žemę save ir A.P. dukrą S.Š.. Pastaroji 2000-05-27 notarine sutartimi perleido pareiškėjui teisę atkurti nuosavybės teises į 6,47 ha žemės ir į 1,00 ha miško sklypus.
Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2001-04-12 raštu Nr. 112 informavo pareiškėją, kad buvusio savininko A.P. žemė yra valstybės išperkama, naudojama Lietuvos veterinarijos akademijos, kad neapsisprendus dėl išpirkimo būdo, bus priimtas apskrities viršininko sprendimas atstatyti nuosavybės teisę įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nustatytu terminu valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė.
Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-12-16 sprendimu Nr. 52/18823 atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1,00 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
NŽT 2019-03-04 rašte nurodė, kad valia buvo išreikšta žemę gražinti tik natūra, iki 2003-04-01 pareiškėjas nepareiškė valios žemę gauti kitoje vietoje ekvivalentine natūra, rengti išvadų perduoti žemę nuosavybėn neatlygintinai nėra galimybės, už valstybės išperkamą žemę galima kompensuoti tik pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 8 dalį valstybės išperkama žemė, jei žemė suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ akcijų. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė. Piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
Tvarkos 3¹ punkte nustatyta, kai per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamąjį turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai piliečio pateiktame prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme ar nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Iki 2012-11-22 galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
Taip pat Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, a)r nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Taigi, remiantis šių teisės aktų nuostatomis, piliečiai iki 2003-04-01 turėjo teisę išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, o nuo 2012-02-01 NŽT nebeturi teisės parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo kitokio kaip atlyginimas pinigais.
Šiuo atveju pretendentų valia buvo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Tokią valią prašymuose išreiškė S.Š. (1991-12-04) ir V.P. (1991-12-03). Kitų prašymų, kuriais būtų pareikšta (pakeista) valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdo pretendentai (taip pat ir pareiškėjas) nepateikė. Prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje kilo ginčas dėl NŽT 2020-06-01 sprendimo Nr. 7S-126-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K.L.“, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 6,47 ha žemės sklypą, išmokant kompensaciją pinigais (2058 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į kaimo vietovėje esančią žemę.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad V.P. 1991-12-03 Kauno rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A.P.S. (į savo tėvo) iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje nuosavybės teisėmis valdytą 14,9553 ha žemės plotą. Prašė grąžinti žemę buvusioje vietoje. Prašyme nurodė pretendentus į žemę save ir A.P. dukrą S.Š.. S.Š. 1991-12-04 taip pat Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A.P.S. (į savo tėvo) iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje nuosavybės teisėmis valdytą 14,9553 ha žemės plotą. Prašė grąžinti žemę buvusioje vietoje. S.Š. 2000-05-27 notarine sutartimi (Registro Nr. 4VJ-9234) perleido pareiškėjui teisę atkurti nuosavybės teises į 6,47 ha žemės ir į 1,00 ha miško sklypus (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 12-14 l. 1-2, 20).
Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2001-04-12 raštu Nr. 112 informavo pareiškėją, kad buvusio savininko A.P. žemė yra valstybės išperkama, naudojama Lietuvos veterinarijos akademijos, kad neapsisprendus dėl išpirkimo būdo, bus priimtas apskrities viršininko sprendimas atstatyti nuosavybės teisę įstatymo nustatyta tvarka (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 12-14, l. 19). Pareiškėjas nustatytu terminu valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė.
Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-12-16 sprendimu Nr. 52/18823 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1,00 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT 2019-03-04 rašte Nr. 7SD-1535-(14.7.104), atsakydama į pareiškėjo 2019-02-11 prašymą, nurodė, kad valia buvo išreikšta žemę gražinti tik natūra, iki 2003-04-01 pareiškėjas nepareiškė valios žemę gauti kitoje vietoje ekvivalentine natūra, rengti išvadų perduoti žemę nuosavybėn neatlygintinai nėra galimybės, už valstybės išperkamą žemę galima kompensuoti tik pinigais. NŽT ginčijamu 2020-06-01 sprendimu Nr. 7S-126-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K.L.“ atkūrė pareiškėjui nuosavybės teisės į 6,47 ha žemės sklypą, išmokant kompensaciją pinigais (2058 Eur) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 367).
Pareiškėjas nesutikimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo grindžia tuo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie galimybę pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir tuo buvo apribota teisė atkurti nuosavybės teisę į žemę suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra).
Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad valstybės išperkama žemė, kuri suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ akcijų. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė. Piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šiuo atveju 6,47 ha ginčo žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-13 nutarimu Nr. 1026 yra paskirtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir naudojamas mokslo ir mokymo reikmėms ir tai yra valstybės išperkama žemė. Ginčo, kad žemė, į kurios atkūrimą natūra pretenduoja pareiškėjas, yra priskiriama valstybės išperkamai, nėra.
Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą pasirenka pretendentas, dėl nuosavybės teisių atkūrimo teikdamas atitinkamą prašymą.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2002-10-25 redakcija, galiojusi iki 2012-11-22) numatė, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
Nuo 2012-11-22 įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012-11-08 įstatymas Nr. XI-2404), kuri nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013-07-01 turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pretendentė S.Š. prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pateikė 1991-12-04, kuriame nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra į žemę buvusioje vietoje, t. y. atkurti nuosavybę į jos tėvo A.P. iki nacionalizacijos valdytą 14,9553 ha žemės sklypą, esantį pagal dabartinį administracinį suskirtymą (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje. Įvertinus prašymą matyti, jog pretendentė, pildydama prašymo formą, pažymėjo vienintelį nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra, nepažymėdama visų kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų.
Duomenų apie jokius kitus pretendentės S.Š. ar po 2000-05-27 sutarties, kuria S.Š. perleido K.L. teisę atkurti nuosavybės teises į 6,47 ha žemės ir 1 ha miško sklypus, pareiškėjo prašymus, kuriuose būtų nurodomas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdas ar kaip nors keičiama pretendento valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, nagrinėjamoje byloje nėra. Pareiškėjas taip pat nenurodė būdo, kuriuo pageidauja, jog būdų atlyginta už valstybės išperkamai (negrąžintinai) žemei priskirtus žemės sklypus. Taigi, pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas atkuriant nuosavybės teises į 6,47 ha žemės plotą nebuvo keičiamas.
Todėl byloje susiklosto Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (2014-11-01 redakcija) 5 dalyje reglamentuota situacija, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai <...> nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.
Atsakovas, kaip institucija nagrinėjanti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalėjo pranešti pareiškėjui apie teisinio reguliavimo pakeitimus nuosavybės teisių atkūrimo procese ir pasiūlyti visus nuosavybės atkūrimo būdus, taikytinus pareiškėjo situacijai, tame tarpe ir apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo, perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, kadangi atkurti nuosavybės teisių pretendento pasirinktu būdu perduodant žemės sklypą natūra nebuvo galimybės.
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, jog šią Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą atsakovas įvykdė. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2001-04-12 raštu Nr. 112 informavo pareiškėją, kad buvusio savininko A.P. žemė yra valstybės išperkama, naudojama Lietuvos veterinarijos akademijos, kad neapsisprendus dėl išpirkimo būdo, bus priimtas apskrietiems viršininko sprendimas atstatyti nuosavybės teisę įstatymo nustatyta tvarka (nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.12-14, l. 19). Raštas įteiktas pareiškėjo tėvui A.L.. Toks raštas ir jo įteikimo būdas vertinamas kaip tinkamas informavimas, kad pareiškėjas gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas nustatytu terminu valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo tėvas minėto rašto pareiškėjui neperdavė, kad tėvas sirgo Alzheimerio liga, todėl dėl sveikatos būklės galėjo nesuprasti šio rašto svarbos ir būtinybės jį perduoti pareiškėjui, o pareiškėjas tuo metu gyveno užsienyje. Tačiau jokių patikimų ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes pareiškėjas ir jo atstovė teismui nepateikė.
Taigi, teismas konstatuoja, jog neabejotinai pareiškėjui buvo pasiūlyti kiti galimi pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdai ir jo teisė pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį skundo reikalavimą, nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį – 6,47 ha buvusio savininko A.P. iki nacionalizacijos pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą. Skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjo skundas šioje byloje atmestinas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K.L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.