- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-85-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23404-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- M. Š.
- Advokatai
- Vaclovas Ruškys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas M. Š. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-06-15 iki 2020-06-16 (viena para).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu M. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones penkeriems metams, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2020-06-16.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu M. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Nurodyta pradėjus vykdyti bausmę panaikinti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
Nurodyta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokurorės 2020-06-17 priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Renault Megane Scenic“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. Š. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2020-06-15, apie 17.40 val. M. Š., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., būdamas neblaivus (nustatytas 3,19 promilių girtumas) vairavo automobilį ,,Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Taip M. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-16 nuosprendį ir sušvelninti jam bausmę paskiriant areštą arba atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą; 2) dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinį skundą.
2.1. Apeliantas mano, jog teismas skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę (griežčiausią bausmę numatytą sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą) ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones penkeriems metams, įskaitant tokią teisę įgyti bei automobilio konfiskavimą, M. Š. nubaudė aiškiai per griežta bausme. Nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme jis visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus. Nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Tai, kad kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, savo veiksmus vertino kritiškai ir nuoširdžiai gailisi, teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
2.2. Skunde nurodoma, jog teismas skirdamas nuteistajam bausmę konstatavo, kad skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes anksčiau skirtos švelnesnės bausmės nuo naujų veikų darymo M. Š. neatgrasė. Nuteistasis pripažįsta, jog būdamas teistas už analogišką veiką pasielgė neatsakingai ir vėl nusikalto. Dėl to labai gailisi, smerkia tokį savo poelgį. Pasižada stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, jau užsiregistravo Užimtumo tarnyboje darbo paieškai. Atsakingai pasižada jokių nusikalstamų veikų nebedaryti. Prašo juo patikėti. Mano, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą švelnesnę arešto bausmę. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, prašo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Skirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir baudžiamojo poveikio priemonės būtų veiksmingesnis sprendimas siekiant M. Š. pataisyti, atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo negu beprasmis izoliavimas nuo visuomenės „patalpinant į neigiamą aplinką“.
2.3. Apeliantas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones penkeriems metams, įskaitant tokią teisę įgyti) skyrimo, teismas konstatavo, kad ši poveikio priemonė skirtina, nes nusikalstama veika padaryta naudojantis šia specialia teise. Tačiau kodėl ši priemonė skirta būtent maksimaliam penkerių metų laikotarpiui, teismas išsamiai nepasisakė. Teismas, skirdamas bausmę, ją sumažino vienu trečdaliu, todėl apeliantas mano, kad atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes (tai, kad jis prisipažįsta, gailisi, smerkia tokį savo poelgį, pasižada nebesielgti taip lengvabūdiškai) yra pagrindas skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę trumpesniam laikotarpiui.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma vietoje laisvės atėmimo bausmės paskirti arešto bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą), taip pat prašoma sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) terminą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas nuteistajam už šį nusikaltimą paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažino vienu trečdaliu. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas M. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – M. Š. anksčiau ne kartą teistas, 2 kartus teistas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam (Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 18 parų arešto), nusikalto esant nusikaltimų recidyvui (t. 1, b. l. 89–110). Teismas nurodė, kad anksčiau nuteistajam skirtos švelnesnės bausmės neatgrasė jo nuo naujų analogiškų veikų darymo. Įvertinęs aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas M. Š. apibūdinančias ir kitas aplinkybes, teismas sprendė, kad nuteistajam skirtina griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam M. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu M. Š. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, kuris yra artimas minimaliam, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju arešto bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
10. Apeliantas skunde kelis kartus akcentuoja, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios nuteistojo nurodomos aplinkybės lėmė tai, kad jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Todėl nors nuteistajam ir buvo skirta griežčiausia savo rūšimi laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis nustatytas artimas minimaliam. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą jam atidėti. Apeliantas yra nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, taigi formaliai M. Š. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra pagrįstas teismo manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
12. Nors nuteistasis teigia, jog kritiškai vertina (smerkia) savo nusikaltimą, žada daugiau nebenusikalsti, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, apeliaciniame skunde nurodė, jog registruojasi Užimtumo tarnyboje, o apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2021-02-12 sudaryta darbo sutartis tarp nuteistojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti M. Š. BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistojo padarytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis, nukreiptas prieš transporto eismo saugumą. Kaip jau minėta, M. Š. nusikalto ir buvo teisiamas, būdamas ne kartą teistas, taip pat 2 kartus už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, daug kartų baustas administracine tvarka ir nesumokėjęs baudų (t. 1, b. l. 115–139), naują analogišką nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas šioje byloje, padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-10 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas arešto bausme dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 101). Jam nustatytas net 3,19 promilių girtumas. Toks nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki šiol M. Š. skiriamos bausmės (taip pat ir už analogiškas veikas) nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, neapribojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šios aplinkybės patvirtina, kad iki šiol skiriamos bausmės M. Š. neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo ir nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Akivaizdu, kad M. Š. turi būti nubaustas ir sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. Š. teisinę padėtį jam taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje nenustatyta.
13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad M. Š. teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108/2016 ir kt.).
14. M. Š. taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, sutrumpinant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tokį prašymą apeliantas argumentuoja tuo, jog jam parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus – yra per griežta. Nurodo, kad teismas išsamiai nepasisakė, kodėl ši priemonė skirta būtent maksimaliam 5 metų laikotarpiui. Teismas, skirdamas bausmę M. Š., ją sumažino vienu trečdaliu, todėl apeliantas mano, kad tai, jog jis prisipažįsta, gailisi, smerkia tokį savo poelgį ir pasižada nebesielgti taip lengvabūdiškai, yra pagrindas skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę trumpesniam laikotarpiui. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.
15. Kaip minėta, M. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas net 3,19 promilių neblaivumas). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmė (5 metai) apylinkės teismo buvo nors ir lakoniškai, tačiau tinkamai motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas sulaikyti M. Š. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atsižvelgė į tai, kad jis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas sunkaus girtumo laipsnio ir pažymėjo, jog BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus M. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes – jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu, – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 3,19 promilės neblaivumas, tokiais savo veiksmais keldamas realią grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir net gyvybei, taip pat įvertinus M. Š. asmenybę – ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už su alkoholio vartojimu bei transporto priemonių vairavimu susijusius nusižengimus, darytina išvada, kad apylinkės teismo nustatytas maksimalus 5 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo trumpinti. Kaip minėta, kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau valstybės ir visuomenės interesų. Priešingai nei mano apeliantas, tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas (atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir laisvės atėmimo bausmę M. Š. sumažino vienu trečdaliu, nesudaro pagrindo remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši M. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu ir trukme yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
17. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo negali būti tenkinamas, todėl M. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-16 nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.