- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-345-544/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00005-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Ramunė Čeknienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-345-544/2013;
Teisėja Irena Stacevičienė Proceso Nr. 2-50-3-00005-2011-9;
2013 m. gegužės 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-228/2013 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. B. prašė priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai K. M. nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės kas mėnesį 30 procentų nuo visų gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip po 1500 Lt kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. 30 procentų nuo visų gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip po 1500 Lt kas mėnesį, viso - 52800 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. birželio 5 d. gimė duktė K. M., kurios tėvas yra atsakovas, todėl jis privalo išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Nuo 2008 metų jie kartu nebegyvena, o atsakovas dukters išlaikymui yra skyręs tik 1200 Lt. Ieškovės žiniomis atsakovas gyveno ir dirbo Norvegijoje, Islandijoje bei Jungtinėje Karalystėje, jo pajamos Norvegijoje sudarė apie 12000 Lt, Junginėje Karalystėje - 8000 Lt per mėnesį, todėl prašomo dydžio išlaikymą, kuris būtinas vaiko poreikiams tenkinti, jis teikti gali (1 t., b. l. 3-4, 125-128).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters K. M., gim. 2001 m. birželio 5 d., išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. ir po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 13200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos; pavedė dukters išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 216,84 Lt bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą 180 Lt žyminio mokesčio ir 109,75 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, nurodė sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šalių dukrai Kornelijai šiuo metu yra 11 metų. Ieškovės prašomo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu kito MMA dydis. Nuo 2008-01-01 iki 2012-08-01 MMA buvo 800 Lt, nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 850 Lt, nuo 2013-01-01 – 1000 Lt. Iš ieškovės pateikto išlaidų paskaičiavimo matyti, kad į vaiko išlaikymo išlaidas įtraukti tokie daiktai (šaldytuvas, skalbimo mašina, virdulys, fotoaparatas ir kt.), kurie per nurodytą keturių metų laikotarpį, į kurį įtraukta pilna šių visų daiktų vertė, patvirtinant vaiko išlaikymo išlaidas, nėra nusidėvėję, todėl teismas vertino, jog ieškovės pateiktas vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimas neatspindi realių ir pagrįstų išlaidų. Todėl sprendė, jog laikotarpiu nuo 2008 metų sausio 1 d. vaiko išlaikymui reikalingos vienos MMA dydžio išlaikymo išlaidos. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog dukters Kornelijos išlaikymui reikalingos jos iš atsakovo prašomo priteisti dydžio reikalingos lėšos. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus apie šalių pajamas ir turtinę padėtį, padarė išvadą, jog abiejų šalių galimybės teikti dukters išlaikymui po ½ MMA yra panašios. Nurodė, kad, nors ieškovė tvirtina, jog atsakovas gyvena užsienyje ir gauna dideles pajamas, tačiau ji negalėjo tiksliai nurodyti net kur šiuo metu atsakovas gyvena, kadangi apie jį neturi informacijos apie 3 metus. Spręsdamas klausimą dėl kiekvieno iš tėvų galimybių mokėti vaikui išlaikymą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė taip pat neatskleidė tikrųjų savo pajamų, kadangi jos nurodytos išlaidos yra ženkliai didesnės nei jos finansinės galimybės pagal byloje pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, gali dirbti ir gauti tokias pajamas, iš kurių teikiamas išlaikymas leistų užtikrinti būtinas visapusiškai vaikui vystytis sąlygas. Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2008 metų sausio 1 d. vaiko išlaikymui reikalingos vienos MMA dydžio išlaikymo išlaidos. Ieškovė pripažino, kad atsakovas 2009 metai yra sumokėjęs 1200 Lt vaiko išlaikymui, todėl iš atsakovo priteisė 13200 Lt dydžio išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos 2011 m. sausio 3 d. skaičiuojant skolą po 400 Lt kas mėnesį (2 t., b. l. 37-41).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad atsakovas jai yra sakęs, kad gyvendamas ir dirbdamas Norvegijoje jis vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo po 12 000 Lt, o Jungtinėje Karalystėje - po 8000 Lt. Todėl mano, kad atsakovas gali ženkliai prisidėti prie dukros išlaikymo ir jos poreikių tenkinimo, nes vaiko išlaikymo dydis yra turi sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Kadangi dukros poreikiai didėja, didėja ir išlaidos tiems poreikiams padengti. Išlaidų padengimu rūpinasi tik ji, be to, dar turi prisidėti ir prie studento sūnaus M. B. paramos, apmokėti išlaidas bendriems šeimos poreikiams. Byloje yra dokumentai apie jos turtinę padėtį, gautas pajamas ir patirtas išlaidas tiek nepilnamečio vaiko išlaikymui, tiek kitiems šeimos poreikiams. Dukrai šiuo metu yra 11 metų, ji yra 4 klasės moksleivė, mokosi muzikos mokykloje, ji nori įsigyti papildomų muzikinių instrumentų, gerai išmokti jais groti, o tam reikia samdyti samdyti pedagogą arba muzikos mokykloje mokėti papildomą mokestį. Taip pat ji norėtų lankyti dailės mokyklą, tačiau tam taip pat reikia papaildomų išlaidų. Nors vadovaujantis LR CPK 199 str. Utenos rajono apylinkės teismo prašė išreikalauti rašytinius įrodymus apie atsakovo pajamas, turtą, indėlius iš institucijų Lietuvoje ir užsienio šalyse, tačiau teismas šio prašymo nepagrįstai nepatenkino ir savo iniciatyva įrodymų nerinko. Atsakovas jai buvo sakęs, jog yra užsiregistravęs mokesčių inspekcijoje Jungtinėje Karalystėje, todėl pagal deklaracijas būtų buvę galima sužinoti kokias pajamas atsakovas gavo ir gauna, kur ir kiek dirba bei kitus svarbius duomenis. Nagrinėjant šeimos bylas, nors šalims ir išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, tačiau objektyviai nesant galimybių jų įrodyti, teismas abejones turėjo vertinti vaiko interesų naudai ir priimti vaiko teises ir interesus atitinkantį teismo sprendimą. Byloje buvo pateikusi 2008-2012 m. suvestines apie nepilnamečio vaiko ir šeimos išlaidas, tenkančios vienam asmeniui. Teismas, teigdamas, kad išlaidų paskaičiavimas neatspindi realių ir pagrįstų išlaidų, yra neteisus, nes realiai šios išlaidos buvo patirtos. Kadangi atsakovas neteikia materialinio išlaikymo, vaikas turi riboti savo poreikius išvykoms į renginius ir kitas šalis, negali pagerinti savo gerbūvio, tačiau teismas į šiuos vaiko poreikius neatsižvelgė. Atsakovas, žinodamas apie iškeltą bylą dėl išlaikymo priteisimo, nepateikė atsiliepimo ir neprieštaravo, kad iš jo vaiko išlaikymui kas mėnesį būtų priteista po 1500 Lt periodinėmis išmokomis. Mano, kad atsakovas sąmoningai piktnaudžiavo savo teisėmis, neatvykdamas į teismą ir neteikdamas įrodymų apie tikrąsias savo pajamas ir gyvenamąją vietą, tikisi, kad teismas gali remtis minimaliu MMA dydžiu (2 t., b. l. 44-47).
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Apeliacinis skundas atmestinas, o 2013 m. vasario 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą procese, materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, aplinkybes, reikšmingas nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino materialinio išlaikymo dydį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, todėl visų jų nekartoja.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Mano, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir nepagrįstai atmetė prašymą išreikalauti įrodymus bei be pagrindo jų nerinko savo iniciatyva. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais dėl šių motyvų.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), todėl išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius.
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą atitinkamą aplinkybę esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Remiantis CPK 179 straipsnio nuostatomis, laikytina, kad teismo galimybė rinkti įrodymus yra kaip išimtis iš proceso rungimosi principo ir šalių pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Įrodymų pateikimo pareiga numatyta šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir tik išimtiniais atvejais, numatytais CPK ar kituose įstatymuose, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, arba kai nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, teismas turi teisę rinkti įrodymus. Nagrinėjant šeimos bylas, teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.). Taigi, net ir nagrinėjant šeimos bylas, teismas neturi teisės be pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, kadangi tokia teise teismas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei tai yra būtina teisingai išnagrinėti bylą. Pažymėtina, kad teismui be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose. LR CPK 199 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Įrodymai Europos Sčjungos šalyse (šiuo atveju Didžioji Britanija) renkami vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 2001 m. gegužės 28 d. dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose. Prašymas parengiamas naudojant priedo A formą arba, kai kuriais atvejais - I formą. Įrodymai Islandijoje ir Norvegijoje (ne Europos sąjungos šalys) renkami vadovaujantis 1970 m. Konvencija "Dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje" EN (ĮSTATYMAS dėl konvencijos dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje ratifikavimo). 1970 m. Konvencijos 3 straipsnyje nurodyta, kad teisinės pagalbos prašyme nurodoma: d) prašomi paimti įrodymai ar kitas procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas. Kai reikia, prašyme, inter alia, nurodoma: g) dokumentai arba kitas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, kuris turi būti apžiūrėtas; h) kiekvienas reikalavimas, kad parodymai turi būti duodami prisiekus ar turi būti patvirtinti ir kad turi būti naudojama bet kokia speciali forma; i) bet koks konkretus būdas arba tvarka, kurios turi būti laikomasi pagal 9 straipsnį. Pateikiant prašymus užsienio valstybėms turi būti nurodyti labai aiškūs ir konkretūs reikalavimai, iš kokių institucijų ir kokie konkrečiai rašytiniai įrodymai reikalaujami: pilnas institucijos pavadinimas, konkretūs rašytiniai įrodymai, kurie turi būti gauti. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu nebendravo trejus metus, kad tiksliai nežino jo gyvenamosios vietos šiuo metu, taip pat jos tiksliai nežino ir įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, nors yra girdėjusi, kad atsakovas dirbo Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, išdėstytomis 2012-07-19 ir 2012-08-16 nutartyse, kurių pagrindu nutarta netenkinti ieškovės prašymo dėl įrodymų rinkimo (1 t., b. l. 120-121, 2 t., b. l. 140-141). Ieškovė nesuformulavo aiškaus ir konkretaus prašymo: iš kokių konkrečiai valstybių ir kokių konkrečiai institucijų (pilnas isntitucijos pavadinimas), kokių konkrečiai įrodymų (duomenų), už kurį laikotarpį prašo išreikalauti. Ieškovė tik patikslintame ieškinyje ir patikslinto ieškinio aprašomosiose dalyse nurodo, kad duomenų prašo iš Norvegijos ir Didžiosios Britanijos, tačiau nenurodė aiškaus pagrindo, kad nurodytos institucijos šiuos duomenis turi. Atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta pagal registro duomenis yra Utenos r. Sav. (b. l. 131), išvykimas į užsienį nedeklaruotas. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių tikrajai atsakovo turtinei padėčiai nustatyti ir nepagrįstai netenkino prašymo.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 8 punktas numato, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, o 9 punktas numato, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.
CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010). Šioje byloje teismas, priimdamas sprendimą, vertino šalių registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą esantį Lietuvoje, vertino VSDFV duomenis apie šalių pajamas (1 t., b. l. 1-13, 78, 79, 82-86, 2 t., b. l. 12-25, 26-32). Apeliaciniame skunde neginčijama, kad byloje surinkti įrodymai apie šalių turtinę padėtį neatitinka tikrovės ar kad jie surinkti ne visi. Šių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad šalių galimybės teikti nepilnamečiam vaikui MMA išlaikymą per mėnesį periodinėmis išmokomis yra panašios.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimui, laisvalaikiui, išlaidos vaiko sveikatai, vaiko poilsiui ir kitos protingos ir racionalios išlaidos. Pažymėtina, jog, nepaisant šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų, šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, jog šalių nepilnametės dukters būtinų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia 1 500 Lt išlaikymo vien iš tėvo. Ieškovė pateikė teismui patirtų išlaidų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad į vaiko išlaikymo išlaidas įtraukti tokie daiktai (šaldytuvas, skalbimo mašina, dulkių siurblys, laidynė, virdulys, fotoaparatas, kėdė prie rašonojo stalo su ratukais, dviratis, pianinas ir kt.) (2 t., b. l. 8-10), kurie, kaip teismas teisingai įvertino, per nurodytą keturių metų laikotarpį, į kurį įtraukta pilna šių visų daiktų vertė, patvirtinant vaiko išlaikymo išlaidas, nėra nusidėvėję. Be to, ne visi šie daiktai yra skirti būtinų poreikių tenkinimui. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pateiktas vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimas neatspindi realių, pagrįstų ir būtinų išlaidų dydžio. Jokių kitų įrodymų, išskyrus kelis kvitus, ieškovė nepateikė, o pateiktieji kvitai didesnių dukros būtinų poreikių nepatvirtina. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė jos prašomo išlaikymo dydžio pagrįstumo ir atsakovo turtinės padėties, leidžiančios priteisti tokio dydžio išlaikymą, todėl orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį pagrįstai pripažino MMA dydžio sumą mėnesiui.
Pasikeitus aplinkybėms vadovaujantis LR CK 6.201 str. 1 d. ieškovė dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo gali kreiptis į teismą pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasari 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.