- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-363-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00993-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2434-837/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo prašė panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 14 d. sprendimo dalį, priteisti bylinėjimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
3. Teismas nustatė, jog ieškinys turi trūkumų, t. y. nenurodyta ieškinio suma, nors ieškovė skundžia dalį darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimo, nėra tinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) normas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, nepateiktas darbo ginčų komisijos sprendimo originalas ar kopija, nesumokėtas žyminis mokestis, apskaičiuotinas pagal turtiniams reikalavimams taikomą žyminio mokesčio skaičiavimo tvarką.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo, kad skundžiama nutartis turi absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą – yra be motyvų, neatskleista, kuo paveiks teismo procesą nurodyti trūkumai .
6. Teigia, jog nurodyti trūkumai dėl žyminio mokesčio, ieškinio dalyko tinkamo suformulavimo būtų operatyviai ištaisyti ir parengiamojo posėdžio metu.
7. Tvirtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimo nepateikimas nėra ieškinio trūkumas, nes yra pareikštas prašymas išreikalauti visą medžiagą. Be to, šis sprendimas galėjo būti pateiktas parengiamojo posėdžio metu, be to, esant prašymui išreikalauti visą medžiagą iš darbo ginčų komisijos ir apklausti liudytojus, komisijos sprendimo pateikimas yra perteklinis reikalavimas.
8. Pažymi, jog ieškovė neprašo priteisti jokių sumų, todėl ieškinys yra susijęs su neturtiniu reikalavimu ir apmokestinamas 100 Eur dydžio žyminiu mokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 337 str. 1 d. 4 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, patikrinama, ar ieškinys atitinka CPK nustatytus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Įstatymo įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs ir jų nesilaikymas sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio, tačiau trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
10. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančio ieškinio, atskirojo skundo turinį bei argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo ieškiniui turint trūkumų ir pagrįstai nustatė terminą jiems pašalinti.
12. Nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį. Ieškinyje nurodo, kad darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 14 d. sprendimu patenkino dalį atsakovo D. K. prašymo, pripažino atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nustatė darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dieną, priteisė atsakovui kompensaciją už priverstinę pravaikštą iki sprendimo įvykdymo dienos; kitos prašymo dalies netenkino. Ieškovė nurodo, kad su minėta sprendimo dalimi ji nesutinka, pateikia argumentus, kad darbo ginčų komisija, priimdama ginčijamą sprendimo dalį, netinkami vertino įrodymus.
13. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Pareiškus ieškinį, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalyku (DK 231 str. 4 d.). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 str. 7 d.).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškiniu nereikalinga prašyti panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, nes, teismui išnagrinėjus bylą, jis ir taip neteks galios. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme - teismas, gavęs tokį reikalavimą, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Šiuo atveju ieškovė turėtų formuluoti, kad teismas apgintų tas ieškovės teises, kurios, ieškovės nuomone, buvo pažeistos darbo ginčų komisijoje nagrinėjant atsakovo prašymą. Pažymėtina, kad teismas gali suteikti efektyvią pagalbą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Kadangi ieškovė to nepadarė, nesuformulavo jokių konkrečių materialiųjų teisinių reikalavimų, ieškinys neturi vieno iš esminių elementų – dalyko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte aptartą trūkumą.
15. Ieškovė UAB“ (duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai tvirtina, jog dalį ieškinio trūkumų pašalinti galima parengiamojo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ieškinį grindžiant darbo ginčų komisijos sprendimu, o jo nesant (originalui ar kopijai) pateiktam kartu su ieškiniu, teismas neturi objektyvių galimybių nustatyti nei tikslų žyminio mokesčio dydį, nei įvertinti paties ieškinio atitikimą šios rūšies procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams ar poreikį taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 111 str., 135 str.). Tai, kad ir atsakovas turi ginčo sprendimą, nepanaikina ieškovės pareigos pateikti į teismui. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad ieškovė turi teisę prašyti išreikalauti tuos įrodymus, kurių pati negali gauti. Nors darbo bylose teismas turi būti aktyvus, bet įstatymas nenustato pareigos teismui atlikti visus veiksmus už šalį. Ieškovė turi pareigą bendradarbiauti proceso metu, elgtis sąžiningai ir protingai, teikti įrodymus, kuriuos ji turi ir gali gauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
16. Pirmosios instancijos teismas tarp kitų ieškinio trūkumų nurodė nesumokėtą žyminį mokestį. Kadangi nėra tinkamai suformuluoto ieškinio dalyko, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra tikslinga reikalauti sumokėti žyminio mokesčio dalį, kuri net skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, juo labiau, kad ieškovė yra sumokėjusi žyminį mokestį, kaip už neturtinio reiklaimo pateikimą. Galutinai suformulavus ieškinio dalyką, žyminio mokesčio primokėjimo klausimas , esant to būtinumui, gali būti išspręstas teismui priimant teismo sprendimą.
17. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, jį pasirašė direktorius Ž. V., tačiau įrodymų, kad šis asmuo yra ieškovės vienasmenis vadovas, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nepateikimą laiko ieškinio trūkumu, kurį ieškovė turi ištaisyti (CPK 11 str. 5 d., 55 str.).
18. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo nutartį, pratęsiant ieškinio trūkumų šalinimo terminą, panaikinant reikalavimą primokėti žyminį mokestį bei papildant nurodymu ieškovei pateikti įrodymus, kad asmuo, padavęs ieškovės vardu ieškinį, turi įgaliojimus vesti bylą teisme (CPK 55 str., 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartį pakeisti ir nustatyti naują terminą – iki 2020 m. birželio 9 d., nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, panaikinant nurodymą sumokėti trūkstamą žyminio mokestį, ir nurodyti ieškovei pateikti ieškinį pasirašančio asmens įgaliojimus patvirtinančius įrodymus .