Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 05d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos gretutinių teisių asociacija (toliau ir ieškovės) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovės 800 Eur atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi gretutinių teisių subjektų gretutinių teisių objektais, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Iš pateikto ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pridėtų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pateiktas ieškinys, siekiant proceso koncentracijos, ekonomiškumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis) bei teisingo ir išsamaus ginčo išnagrinėjimo, negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Teismas priėjo išvados, kad ieškinys nenagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka, o nagrinėtinas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 428 straipsnio 7 dalis) ir 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą 12 Eur žyminio mokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ieškinį dėl atlyginimo už gretutinių teisių objektų naudojimą priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „SUPERMAISTAS“, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą 12 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškinio trūkumų šalinimo terminas baigėsi 2023 m. gegužės 30 d., kitų prašymų nepateikta.

5. Kadangi ieškovė teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, kitų procesinių dokumentų, nepateikė, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ieškovė neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė Lietuvos gretutinių teisių asociacija (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11538-862/2023; išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės ir priimti nagrinėti ieškovės ieškinį dokumentinio proceso tvarka.

7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pagal jos pateiktą ieškinį civilinė byla turėtų būti nagrinėjama ne dokumentinio proceso tvarka, o pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad ieškovės pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas atitinka visas CPK 424 straipsnio leistinumo prielaidas, dėl ko jis gali ir turi būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka:

7.1. Ieškovė reiškia išimtinai piniginį reikalavimą ir prašo iš atsakovės priteisti 800 Eur atlyginimą (įsiskolinimą) už užfiksuotą ir faktiškai vykdomą fonogramų viešą skelbimą atsakovės valdomuose restoranuose. Apeliantės teigimu, atsakovės imperatyvią pareigą mokėti tokį atlikėjams ir fonogramų gamintojams priklausantį atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 55 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Vadovaujantis ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalimi, AGATA, kaip kolektyvinio administravimo asociacija, turi teisę atlikėjų ir fonogramų gamintojų naudai išieškoti atlyginimą iš kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais (ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalis).

7.2. Priteistinos sumos atsiradimo pagrindu apeliantė nurodo atitinkamas ATGTĮ normas, kurios: (i) įtvirtina atsakovės pareigą mokėti atlyginimą už fonogramų viešą skelbimą (ATGTĮ 55 straipsnio 1 dalis); (ii) įgalioja ieškovę nustatyti tokio atlyginimo tarifus (ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalis) ir išieškoti šį atlyginimą iš kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų (ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, atsakovės pareiga ieškovės naudai sumokėti prašomą priteisti sumą kyla iš įstatymo. Apeliantės vertinimu, šis piniginio reikalavimo atsiradimo šaltinis patenka į CPK 424 straipsnio 1 dalies taikymo sritį ir tenkina leistinumo sąlygą, dėl ko ieškovės ieškinys gali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.

7.3. Ieškovė savo reikalavimus grindžia leistinais rašytiniais įrodymais : (i) 2022 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-22-50, kuriame užfiksuota, jog fonogramos buvo viešai skelbiamos atsakovės restoranuose „Wraperia Suppa Kebs”; (ii) 2022 m. lapkričio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-22-57, kuriame užfiksuota, jog fonogramos buvo viešai skelbiamos atsakovės restorane „I hate sushi“. Šių veiksmų tęstinumą ieškovė įrodinėja pateikdama 2023 m. vasario 24 d. ir vasario 27 d. ieškovės darbuotojo tarnybinius pranešimus, kuriuose užfiksuota, jog atsakovė jos valdomuose restoranuose toliau viešai skelbia fonogramas. Apeliantės vertinimu, šie dokumentai aiškiai įrodo, jog atsakovė faktiškai naudojasi/viešai skelbia fonogramas, už ką turėtų mokėti ieškovei atlyginimą.

7.4. Kitas bylai reikšmingas aplinkybes – atsakovės mokėtino mokesčio dydį – ieškovė įrodinėja pasitelkdama: (i) tuos pačius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir tarnybinius pranešimus, kurie įrodo atsakovės naudojimosi fonogramomis terminą; bei (ii) ieškovės tarybos patvirtintą tarifų sąrašą. Vadovaudamasi šiais duomenimis ieškovė ir apskaičiavo atsakovės mokėtiną atlyginimą/įsiskolinimą už viešą fonoagramų skelbimą jos valdomuose restoranuose. Taigi, savo reikalavimą ieškovė grindžia aiškiais, autentiškais, oficialiais dokumentais – rašytiniais įrodymais, kurie yra išsamūs ir pakankami ieškovės reikalavimo tenkinimui. Šie rašytiniai įrodymai suteikia visą reikalingą faktinę informaciją, kuri yra būtina išsamiai ir teisingai išnagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį. Apeliantės teigimu, ieškovės pateikiami įrodymai nekelia ir negali kelti jokių abejonių dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei prašomą priteisti atlyginimą už viešą fonogramų skelbimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-11538-862/2023 pagrįstai pripažino, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, ir tuo pagrindu ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo.

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, taip šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką, o šios tvarkos laikymasis yra būtina sąlyga, kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių santykių, taptų ieškiniu.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė Lietuvos gretutinių teisių asociacija (apeliantė) pareiškė ieškinį dėl mokėtino atlyginimo už viešą fonogramų skelbimą priteisimo iš atsakovės, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodė, jog iš teismui pateikto ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad pateiktas ieškinys, siekiant proceso koncentracijos, ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei teisingo ir išsamaus ginčo išnagrinėjimo, negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ieškinys nenagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka, o nagrinėtinas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 428 straipsnio 7 dalis) ir nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą 12 Eur žyminio mokesčio dalį.

13. Ieškovei to nepadarius, pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

14. Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Esant ieškovo prašymui nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, teismas, nesant ieškinio neatitikimo įstatymo numatytiems reikalavimams, dėl kurio ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1, 2 dalys, 425 straipsnis), ar ieškovo dokumentinio proceso atsisakymo (CPK 426 straipsnio), neturi pagrindo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-178/2017).

15. Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 424 straipsnio 2 dalis).

16. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje pagal CPK 424 straipsnio 2 dalį teismas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti tik tuo atveju, kai ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes kitokių trūkumų šalinimo atvejų dokumentiniame procese nenustatyta (konstatavus bendruosius ieškinio turinio ar formos trūkumus, jie galėtų būti šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka). Ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio pagrįstumas ir galimybė priimti preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį esamų įrodymų pagrindu nėra nagrinėjami iš esmės, kadangi tai po ieškinio priėmimo sprendžiama kitoje proceso stadijoje CPK 428 straipsnio 1, 7 dalyse nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-179-236/2020). Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus darytina išvada, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi teisę nustatyti ieškinio trūkumus, kai ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Savo ruožtu, atsakovas turi teisę pasirinkti ar pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus ir toliau bylą prašyti nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, ar primokėti žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi nenustatė jokių konkrečių dokumentinio proceso tvarka paduoto ieškinio trūkumų CPK 424 straipsnio 2 dalies prasme, ir, vadovaudamasis CPK 428 straipsnio 7 dalimi, nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustatė ieškovei terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

18. Dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai vertino ieškinį kaip nenagrinėtiną dokumentinio proceso tvarka, nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o ieškovei to nepadarius, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Dėl procesinės baigties

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl tenkina ieškovės atskirąjį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliantės Lietuvos gretutinių teisių asociacija atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11538-862/2023 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.