- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- I2-6174-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01544-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
- 28.2Atsisakymas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
- 5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, dalyvaujant pareiškėjai A. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovei Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. V. patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau - ir Tarnyba) 2020-05-27 sprendimą Nr. (8.2)TP-20-NT-1755-5686 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir įpareigoti atsakovę teikti pareiškėjai nemokamą antrinę teisinę pagalbą (b. 1. 21-26).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prašymą Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą užpildė Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus specialistė, neįsigilinusi į ginčo esmę, neįvertinusi visų aplinkybių ir dokumentų. Prašyme nurodė, jog teisinė pagalba reikalinga civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo, tačiau ginčo situacijoje policijos pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl šių veiksmų apskundimo ir reikalinga teisinė pagalba. Taip pat nurodė, jog visus nekilnojamojo turto dokumentus ji pateikė, tačiau atsakovė jų nevertino arba vertino neteisingai. Pati pareiškėja jokio turto nėra įgijusi, į visus jos valdomus žemės sklypus yra atkurtos nuosavybės teisės arba juos yra paveldėjusi. Pareiškėja neturi pajamų, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Prašė patikslintą skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b. 1. 47-49) nurodė, kad Tarnyba 2020- 05-27 sprendimu Nr. (8.2)TP-20-NT-l755-5686 pareiškėjai atsisakė teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kadangi pareiškėjos turimas turtas viršija nustatytus I ir II turto lygius. Nurodė, kad Tarnybos Kauno skyriuje 2020-05-25 gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl draudimo išmokos
priteisimo. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė 2020-05-22 Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2020-04-30. Pareiškėja, kaip turimą turtą, nurodė automobilį Renault Clio, kurio vertė 100 Eur. Jokio kito turto ar pajamų nedeklaravo.
Tarnyba, patikrinusi VĮ Registro centro duomenis, nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: žemės sklypai (ūkio ir namų valdos) bei gyvenamasis namas. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjos turimo turto vertė yra 129 529, 86 Eur. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas nėra areštuotas. Pareiškėja neturi išlaikytinių. Pagrįstai jai buvo nustatytas I turto lygio normatyvas 36 670 Eur, II lygio turto normatyvas - 55 005 Eur.
Pareiškėjai turto vertės normatyvas, viršijantis I ir II turto lygius, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį (jos turimo turto vertė yra 129 529, 86 Eur, o nustatytas I turto lygis yra 36 670 Eur, II turto lygis yra 55 005 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos turimas turtas viršija I ir II turto lygius, atsakovė vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu 2020-05-27 sprendimu Nr. (8.2)TP-20-NT- 1755-5686 pagrįstai atsisakė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Prašė patikslintą skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2020-05-27 sprendimo Nr. (8.2)TP- 20-NT-1755-5686, kuriuo vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, kadangi jos turimas turtas viršija I ir II turto lygius (b. 1. 7, 27), pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2020-05-25 pateikė atsakovei prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo (b. 1. 104-108).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatyme yra nustatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka, kurias įvykdžius fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, būtų teikiama teisinė pagalba.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-07-14) 9 straipsnio 2 dalis nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės institucija, kurios uždavinys - užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Pažymėtina, jog teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Ji gali būti teikiama tik Įstatymo numatytu pagrindu ir tvarka. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų ES valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-04-17 nutarimu Nr. 364 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau - ir Nutarimas) nustatė turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Dokumentas, įrodantis asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą yra pasirašyta deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti (Įstatymo 13 str. 1 d.).
Nutarimo 1 punkte numatyta, kad pirmasis lygis - kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 7,76 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau - MMA), pridedant po 2,91 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; antrasis lygis - kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir metinės pajamos neviršija 11,64 MMA, pridedant po 4,27 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja turto vertės normatyvo apskaičiavimą. Kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą - paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, - savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės. Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir VĮ Registrų centro interneto svetainėje skelbia VĮ Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose. Nuo 2020-01-01 taikomos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės patvirtintos VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2019-12-23 įsakymu Nr. VE-647(1.3 E).
Pareiškėja kartu su prašymu pateikė Tarnybai 2020-05-22 Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2020-04-30 (b. 1. 114-115). Kaip turimą turtą nurodė automobilį Renault Clio, kurio vertė 100 Eur. Kito turto ar pajamų pareiškėja nedeklaravo.
Pažymėtina, jog Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti pareiškėjai informuojami apie tai, kad Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar pareiškėjų metinėse turto ir pajamų deklaracijose antrinei teisinei pagalbai gauti ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.
Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Metinės asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijos antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių 8 punktą, nekilnojamajam turtui priskirtini pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys: statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai (butas daugiabučiame name (jo dalis); gyvenamasis namas (jo dalis, kotedžas); sodo namelis; kita); žemė (sodo sklypo; žemės ūkio paskirties; užimta miško; užimta vandens telkinio; namų valda; kita). Nekilnojamo turto vertę Tarnyba nustato pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę (Taisyklių 10 p.). Tarnyba, patikrinusi VĮ Registro centro duomenis, nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: žemės sklypai (ūkio ir namų valdos) bei gyvenamasis namas (b. 1. 51-103). Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjos turimo turto vertė yra 129 529, 86 Eur (turtas nėra areštuotas).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neturi išlaikytinių, jos būsto vertės normatyvas yra 22 260 Eur (60 (pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos, t. y. gyvenamojo namo, esančio Alytuje, Punsko g. 2A, ploto normatyvas) x 371 (to paties gyvenamojo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 22 260). Žemės (ūkio) ploto normatyvas yra 10 140 Eur (6 (žemės sklypo, esančio Alytuje, Ūdrijos g. 45D, ploto normatyvas) x 1690 (to paties žemės sklypo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 10 140 Eur). Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas yra 2 040 Eur (122 (valstybės remiamos pajamos) x 20 = 440). Piniginių lėšų normatyvas yra 1 830 Eur (122 (valstybės remiamos pajamos) x 15 = 1 830). Todėl pareiškėjai I turto lygio normatyvas pagrįstai buvo nustatytas 36 670 Eur (22 260 + 10 140 + 2 440 + 1 830 = 36 670), II lygio turto normatyvas - 55 005 Eur (36 670 x 1,5 = 55 005) (Nutarimo 1.1, 1.2 p.).
Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjai turto vertės normatyvas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, viršija I ir II turto lygį, kadangi jos turimo turto vertė yra 129 529, 86 Eur, o nustatytas I turto lygis yra 36 670 Eur, II turto lygis yra 55 005 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad turimas turtas viršija I ir II turto lygius, Tarnyba, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai 2020-05-27 sprendimu Nr. (8.2)TP- 20-NT-1755-5686 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo.
Skundo motyvai, kad pareiškėja pati nėra įgijusi nekilnojamojo turto, kad į kai kuriuos žemės sklypus yra atstatytos nuosavybės teisės, kiti yra dovanoti, kad kai kurių žemės sklypų parduoti negali, nes jų niekas neperka, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama: pagal sandorius; paveldėjimu; konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); įgyjamąja senatimi; kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Šis sąrašas nėra baigtinis. Vienas iš kitų įstatymuose numatytų atvejų, kai nuosavybės teisės įgyjamos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Teisės aktuose nėra nurodyta jokių išimčių, kad, skaičiuojant pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, nebūtų įskaitomas tam tikru būdu įgytas turtas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Tarnybos 2020-05-27 sprendimas Nr. (8.2)TP-20-NT-l755-5686 yra pagrįstas bei teisėtas, naikinti jo nėra jokio įstatyminio pagrindo, o pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą - įpareigoti atsakovę teikti pareiškėjai nemokamą antrinę teisinę pagalbą, todėl šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.