Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo Kazakiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Teismas nustatė, jog iš esmės abu sutuoktiniai pažeidė prisiimtas pareigas, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nesirūpino vienas kitu materialiai, o taip pat psichologine prasme. Todėl ilgainiui santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju šalims buvo paskirtas terminas susitaikyti, galimybė taikiai susitarti (ar susitaikyti) teisminės mediacijos metu. Šalys jau daugiau kaip metai laiko negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

8. Teismas nustatė, jog šalys santuokoje įgijo Žemės sklypą, Namą, du Ūkinius pastatus ir Kiemo statinius, dvi transporto priemones, taip pat kilnojamuosius namų apyvokos daiktus ir baldus: vaikų daiktai: spinta, 3 lovos, 2 stalai, 2 kėdės, knygų lentyna, spausdintuvas Samsung, pianinas, elektroninis pianinas Casio, kompiuteris Asus, trys dviračiai; Vonios kambarys: vonios baldai, skalbimo mašina LG, skalbimo mašina Viatka, virtuvės komplektas su integruota buitine įranga, virtuvinė komoda, šaldytuvas Electrolux, šaldiklis Zanussi, šaldytuvas Clatronic, televizorius Samsung, lova, stalas, odinė kėdė, knygų lentyna, komoda, pietų stalas su kėdėmis, ąžuolinis staliukas, odiniai foteliai, odinė sofa, televizorius Samsung, komoda, lauko baldai, žoliapjovė Oleo-mac, benzininis pjūklas Oleo-mac, benzininis kultivatorius, statybinės medžiagos (mediena).

9. Teismas pažymėjo, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą bendro sutuoktinių turto padalinimo tvarką, bei atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūloma turto padalijimo tvarka, nepateikė savo siūlomos turto padalijimo tvarkos, nors tam turėjo pakankamai laiko ir galimybių (ieškinys atsakovui įteiktas dar 2019 m. gegužės 6 d., bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas ir konkretus terminas atsakovui pateikti priešieškinį, t. y. iki 2020 m. balandžio 21 d.), nusprendė, jog ieškovės siūloma bendro sutuoktinių turto padalinimo tvarka iš esmės atitinka proporcingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, todėl yra tenkinama.

10. Kadangi pagal esamą Namo konstrukciją neįmanoma juo naudotis atskirai lygiomis dalimis, šalys tarpusavyje nesutaria, o atsakovas nepateikė kitos negu ieškovės siūloma Namo naudojimosi tvarka, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl Namo naudojimosi tvarkos pagal 2013-03 R. V. ir D. K. V. parengtą pastato – gyvenamojo namo rekonstravimo planą (toliau – Planas), kai šalys bendrai naudojasi patalpomis, Plane pažymėtomis indeksais 001; 002; 003; 101; 104; 105; 106; 107; 108; 201; 202, ieškovė naudojasi patalpa, Plane pažymėta indeksu 103, atsakovas naudojasi patalpa, Plane pažymėta indeksu 102.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas pažeidė atsakovo teisę į gynybą, nes nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamą atstovavimą. Pagal CPK 56 straipsnį fizinio asmens atstovu teisme gali būti advokatai. Atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, todėl siekė, kad jo teises tinkamai įgyvendinti padėtų advokatas. Tačiau tinkamo atstovo neturėjimas sukliudė atsakovui realizuoti savo, kaip šalies procesines teises, kartu ir teisę rinkti įrodymus. Atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo atstovauti jį civilinėje byloje pagal CPK 51 straipsnį nuo 2020 m. vasario 14 d. Teisme šios aplinkybės nebuvo žinomos proceso dalyviams. Padarytą teisės į gynybą pažeidimą galima ištaisyti, tik sudarius galimybę atsakovui tinkamai realizuoti savo teises bylą iš naujo nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Atsakovas 2019 m. gegužės 30 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. Ž.. Advokatas buvo prisijungęs prie EPP sistemos (atsakovas nemoka ja naudotis) ir apie bylos procesą informuodavo atsakovą, taip pat rengė visus procesinius dokumentus.

11.2. Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 8 d., atsakovo atstovas nedalyvavo, nepateikė nei teismui, nei atsakovui informacijos apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Teismas nesuteikė atsakovui galimybės pasirinkti kitą atstovą. Atsakovui sudarius teisinių paslaugų sutartį su advokate B. S., 2020 m. spalio 27 d. paaiškėjo, kad buvęs atsakovo atstovas V. Ž. nuo 2020 m. vasario 14 d. yra laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Taigi bylą nagrinėjant teisme nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovas neturėjo atstovo teisme. Todėl buvo pažeisti procesiniai terminai dėl priešieškinio parengimo, o teismas nevertino atsakovo reikalavimų byloje. Atsakovas negalėjo laiku pateikti teismui prašymų dėl įrodymų rinkimo (turto padalinimo apimties ir turto vertinimo). Šios aplinkybės sutrukdė teismui teisingai išspręsti bylą.

11.3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nevykdė savo sutuoktinio pareigų. Atsakovas nėra kaltas dėl to, kad pasikeitė ieškovės požiūris į jį. Santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės kaltės. Būtent ieškovė ilgą laiką su atsakovu elgėsi šiurkščiai, nebendravo, stengėsi kuo mažiau būti namuose, neprisidėjo prie namų ūkio tvarkymo. Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo, patvirtina jo kaltę. Atsakovas turėjo nuolatinį darbą ir dirbo, santuokos metu sudarė sąlygas ieškovei mokytis ir įgyti specialybę, rūpinosi buitimi ir vaikais. Atsakovas neteko darbo 2009 m., kai valstybėje prasidėjo ekonominė krizė, o jo profesija buvo nepaklausi. Atsakovas nedirbo dėl objektyvių priežasčių, tačiau visą laiką rūpinosi šeimos buitimi, savo jėgomis suremontavo Namą, sutvarkė jo aplinką, taigi vykdė sutuoktinio pareigas. Būtent ieškovė paliko atsakovą ir nuo 2019 m. liepos mėnesio išėjo gyventi kitur, taigi ji yra kalta dėl santuokos iširimo.

11.4. Teismas, spręsdamas santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai taikė CK 3.117 straipsnio 1 dalį ir padalino nekilnojamąjį turtą po ½ dalį. Lėšos, skirtos įsigyti turtą, buvo gautos atsakovui pardavus kitą nekilnojamąjį turtą, kurį jis buvo įgijęs iki santuokos sudarymo. Nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo už 28 000 Lt, kurie buvo gauti, pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, bei paėmus paskolą, kuri buvo grąžinta taip pat atsakovui pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis būtų prisidėjusi prie turto rekonstravimo, kad būtų mokėjusi už jo remontą (pagerinimus). Teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes, spręsdamas, kokia padalinamo turto dalis turi atitekti kiekvienam iš sutuoktinių, ar nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą arba sprendžiant mokėtinos kompensacijos dydį. Teismas šių klausimų nesprendė, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

11.5. Teismas netinkamai padalino santuokoje įgytus daiktus. Ieškovei atiteko daug vertingesni daiktai, nei atsakovui. Statybinę medžiagą (medieną) atsakovui padovanojo tėvai, todėl šis turtas yra nedalintinas, o priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Skalbimo mašina „Viatka“ yra sulūžusi ir netinkama naudoti, žoliapjovė Oleo-mac yra padovanota ir nuolat remontuojama. Taigi šis turtas yra bevertis. Todėl dalinant kilnojamąjį turtą aiškiai buvo nukrypta nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prašomų padalinti daiktų vertę. Atsakovas prašė skirti turto vertinimo ekspertizę arba pateikti prašomų padalinti daiktų vertę patvirtinančius įrodymus, tačiau to nebuvo padaryta.

11.6. Teismas turėjo galimybę priimti ir dalinį sprendimą, o santuokoje įgyto turto padalinimo klausimo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendime nenagrinėti. Šalys neturi nepilnamečių vaikų, kreditorių. Todėl turto padalinimo klausimas yra išimtinai sutuoktinių interesas. Tai reiškia, kad jo vėlesnis išsprendimas neturėtų neigiamų pasekmių jokiems kitiems asmenims. Teismas, spręsdamas santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl turto įsigijimo. Teismas, matydamas, kad nėra galimybės priimti teisingą sprendimą, privalėjo turto padalinimo klausimo nenagrinėti iš esmės ir byloje priimti dalinį sprendimą.

11.7. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino turtą po ½ dalį. Todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų našta neturėjo būti perkelta išimtinai atsakovui. Sumokėta žyminio mokesčio dalis turėjo būti paskirstyta proporcingai priteisto turto daliai. Atitinkamai teismas turėjo spręsti ir klausimą dėl advokato išlaidų paskirstymo. Ieškovė yra sumokėjusi savo atstovei už dalyvavimą susitikime dėl taikos sutarties. Tačiau taikos sutarties nepavyko pasiekti, nes ieškovė pati nenorėjo taikiai baigti bylą. Todėl šių patirtų išlaidų iš atsakovo priteisti nėra pagrindo. Atsakovas byloje itin aktyviai siekė sudaryti taiką, prašė teismo nustatyti terminą susitaikyti, dalyvavo mediacijoje, iš kurios ieškovė pasitraukė. Todėl teismas privalėjo į tai atsižvelgti ir nepriteisti visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

12. Atsiliepimu į atsakovo R. K. apeliacinį skundą ieškovė L. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog negalėjo pasinaudoti advokato paslaugomis ir nebuvo tinkamai atstovaujamas teisme. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 2 d. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, kuris atitiktų atsiliepimui keliamų reikalavimų. Jame nebuvo pasisakyta apie ieškinio dalyką. Tai, kad atsakovas turėtų reikšti priešieškinį arba bent suformuluoti poziciją dėl ieškinio dalyko, buvo kalbama kiekvieno teismo posėdžio metu. Teismas buvo nustatęs terminą pateikti priešieškinį iki 2020 m. balandžio 1 d. Kiekvienas asmuo savo teisių realizavimu pirmiausia turi rūpintis pats. Teismas negali užtikrinti, kad šalis tinkamai naudotųsi savo teisėmis. Atsakovas, matydamas, kad jo atstovas nerengia priešieškinio, turėjo pakankamai laiko iki teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, susirasti tinkamą atstovą.

12.2. Praktikuojančių advokatų sąrašas yra skelbiamas viešai. Todėl atsakovas galėjo sužinoti šią informaciją, tačiau pats tuo nesirūpino. Be to, atsakovas ir jo buvęs atstovas yra susiję artimais giminystes santykiais ir turi bendrą nekilnojamąjį turtą – žemę. Jie nuolat bendrauja šeimomis. Pats atsakovas yra pasakęs ieškovei, kad darys viską, kad byla būtų nagrinėjama kuo ilgiau. Tai patvirtina ir atsakovo procesinis elgesys. Jis prašė termino susitaikyti ir neatliko jokio veiksmo, kad būtų pasiekta taika, prašė mediacijos, tačiau nieko nedarė, kad mediacijos procesas įvyktų, derybose dėl taikos sutarties tik imitavo derybas. Prasidėjus karantinui, ieškovė pasitraukė iš mediacijos proceso, nes mediatorius nurodė, kad karantino metu jis neorganizuos mediacijos, nes neturi nei patalpų susitikimui, nei įgūdžių vesti derybas nuotoliniu būdu.

12.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad santuoka nutrūko būtent dėl ieškovės kaltės. Apie metus su puse iki kreipiantis į teismą tarp šalių nebuvo jokios bendros šeimyninės veiklos, šeimoje buvo atskiri biudžetai, vyko nuolatiniai konfliktai, nepagarba šeimai. Ieškovė nuolat buvo įžeidinėjama, jai buvo siūloma išsikraustyti iš namų. Todėl ieškovė 2019 m. liepos mėnesį su dukra išėjo iš namų. Ieškovė siūlė santuokos nutraukimą abipusiu sutarimu. Atsakovas nuo 2009 m. iki 2019 m. nedirbo apie 6 metus. Tai labai pakenkė šeimos materialinei padėčiai. Sąskaitas už komunalinius paslaugas atsakovas pradėjo mokėti, tik tada, kai ieškovė išėjo iš namų. Iki tol visa šeimos išlaikymo našta teko ieškovei. Atsakovui buvo sudarytos sąlygos mokytis. Jis baigė apsaugininko, elektriko kursus.

12.4. Atsakovas nepagrįstai ginčija turto padalinimą. Atsakovas pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad turtas buvo parduotas, tačiau byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti dalį turto asmenine nuosavybe. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo butas parduotas 1999 m. gegužės mėnesį, o šalių nekilnojamasis turtas pirktas 2000 m. rugpjūtį. Jokių įrodymų, kad šalių turtui įgyti panaudotos atsakovo lėšos, nepateikta. Šalių įgytam turtui nebūtų pakakę tiek lėšų, kiek atsakovas gavo, pardavęs savo turtą. Atsakovui priklausė tik 1/3 dalis buto. Po pardavimo didžioji dalis pinigų – 16 0000 Lt – buvo paskolinti atsakovo seseriai ir nebuvo grąžinti iki Namo pirkimo. Namui pirkti buvo pasiskolinti pinigai iš kitos atsakovo sesers ir buvo grąžinti, ieškovei gavus išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogas. Taip pat buvo panaudotos šalių santaupos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo pripažinta, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat lygiomis dalimis buvo padalintas santuokoje įgytas turtas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismui pateikė 2019 m. balandžio 24 d., pranešimas atsakovui dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųstas 2019 m. gegužės 1 d. Atsakovas 2019 m. gegužės 30 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu V. Ž.. Tą pačią dieną teismui buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas prašė sustabdyti civilinę bylą ir nustatyti šalims 6 mėnesių terminą susitaikymui. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, atnaujintas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi pagal ieškovės prašymą.

15. Parengiamajame teismo posėdyje, kuris vyko 2020 m. vasario 13 d., dalyvavo atsakovas ir jo atstovas V. Ž., kuris tą pačią dieną teismui pateikė papildomus procesinius dokumentus: rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Minėto parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė pereiti į teismo posėdį, kurį paskyrė 2020 m. balandžio 21 d. ir pasiūlė atsakovui pateikti priešieškinį iki 2020 m. balandžio 1 d., jei nepavyks susitarti taikiai. Teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi bylą perdavė teisminei mediacijai. Teismo paskirtas 2020 m. balandžio 21 d. posėdis buvo atidėtas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtą karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

16. Teismas 2020 m. liepos 10 d. šaukimu tinkamai pranešė atsakovui ir jo atstovui apie 2020 m. rugsėjo 8 d. paskirtą teismo posėdį. Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 8 d., dalyvavo ieškovė ir jos atstovė, atsakovas, tačiau neatvyko atsakovo atstovas, nepranešęs apie tai teismui ir nenurodydamas neatvykimo priežasčių. Teismas šio posėdžio metu pagal CPK 161 straipsnio nuostatas pasiūlė atsakovui pasirūpinti atstovavimu, klausė, ar galima nagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant, o atsakovui sutikus, byla buvo išnagrinėta iš esmės, neatvykus atsakovo atstovui. Apeliacinio skundo pateikimui atsakovas 2020 m. spalio 14 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate B. S.. Lietuvos advokatūros 2020 m. spalio 26 d. raštu atsakovo atstovei pateikta informacija patvirtino, jog V. Ž. nuo 2020 m. vasario 14 d. laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, šiuo metu išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės nėra išnykusios.

Dėl atsakovo procesinio elgesio ir galimo jo procesinių teisių pažeidimo vertinimo

17. CPK normos nustato tiek teismui, tiek bylos šalims nemažai pareigų, susijusių su bylų nagrinėjimo operatyvumu bei sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Taigi teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o bylos šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis), taip pat šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas iš esmės tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tai yra gavęs teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, iš karto sudarė su advokatu atstovavimo sutartį, teikdavo atstovo parengtus procesinius dokumentus ir įrodymus, visada atvykdavo į paskirtus teismo posėdžius. Atsakovas nepasinaudojo tik teismo 2020 m. vasario 13 d. parengiamajame posėdyje jam pateiktu siūlymu iki 2020 m. balandžio 1 d. pateikti priešieškinį, taip pat 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje tinkamai ir aiškiai nesuformulavo teismui savo pozicijos dėl tolesnės bylos eigos, neatvykus atsakovo atstovui.

19. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai. Pagal CPK 51 straipsnio 6 dalį atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki trijų šimtų eurų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog iš karto po parengiamojo teismo posėdžio 2020 m. vasario 13 d., kada atsakovui buvo pasiūlyta pateikti teismui priešieškinį, nuo 2020 m. vasario 14 d. atsakovo atstovas buvo laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Taigi jo atstovavimo santykiai faktiškai nutrūko, tačiau atsakovo atstovas neinformavo teismo apie atstovavimo pabaigą, nors teismas dar 2020 liepos 10 d. išsiuntė jam šaukimą į 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdį.

20. Byloje nėra duomenų, ar pats atsakovas laiku buvo informuotas, jog advokatas, su kuriuo jis sudarė atstovavimo sutartį, nuo 2020 m. vasario 14 d. prarado teisę atstovauti jį teisme. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti duomenys patvirtina, jog šią informaciją jis tiksliai sužinojo tik 2020 m. spalio 26 d., kada jo naujoji atstovė kreipėsi į Lietuvos advokatūrą. Todėl pripažintina, jog nuo 2020 m. vasario 1 d. atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato nagrinėjamoje byloje, o savo procesines teises įgyvendino ir bylą teisme vedė pats.

21. Pažymėtina, jog pagal CPK 161 straipsnio 1 dalį siūlymas proceso šaliai pasirūpinti atstovavimu ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą yra teismo teisė, be ne pareiga. Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 8 d., atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nesuformulavo savo reikalavimo atidėti teismo posėdžio dėl advokato nedalyvavimo. Šia aplinkybę atsakovas iš esmės ir pats pripažino apeliaciniame skunde. Be to, pats atsakovas nepakankamai aktyviai domėjosi, kaip jo atstovas vykdo savo pareigas. Atsakovui turėjo būti žinoma, jog jo advokatas pagal teismo pasiūlymą neparengė priešieškinio, kadangi visus atstovo rengtus dokumentus atsakovas pasirašydavo pats. Nuo termino priešieškiniui pateikti pabaigos 2020 m. balandžio 1 d. iki teismo šaukimo į 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdį gavimo atsakovas turėjo pakankamai laiko, jog išsiaiškintų, ar jo advokatas gali toliau jį tinkamai atstovauti.

22. Pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Taigi, sprendžiant, ar advokato neturėjimas galėjo įtakoti neteisingą bylos išsprendimą, reikia visų pirma vertinti, ar pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamos bylos aplinkybes, ar tyrė ir vertino byloje esančius abiejų šalių nurodytus argumentus bei pateiktus duomenis.

Dėl teismo atlikto bylos aplinkybių bei šalių pateiktų duomenų vertinimo

23. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino jo pateiktų įrodymų apie santuokoje įgyto turto įsigijimo aplinkybes, apie galimą ieškovės kaltę bei atsakovo kaltės nebuvimo dėl santuokos nutraukimo, todėl nepagrįstai pripažino, jog dėl santuokos iširimo yra ir atsakovo kaltės, neteisingai padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovo argumentais.

24. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas pateikė du procesinius dokumentus: atsiliepimą ir rašytinius paaiškinimus. Atsiliepime buvo nurodyta, jog atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, kadangi neįžvelgia jokios savo kaltės dėl tariamo santuokos iširimo. Visi atsiliepime pateikti argumentai buvo susiję su termino susitaikymui skirti būtinumu. Jokių įrodymų kartu su šiuo atsiliepimu nebuvo pateikta.

25. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo teigiama, jog santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės – šiurkštaus elgesio, nebendravimo, šeimos palikimo, tuo tarpu atsakovas tinkamai vykdė savo santuokines pareigas, taip pat buvo nesutinkama su ieškovės siūlomu nekilnojamojo turto padalijimu, nurodomais priteistinais kilnojamaisiais daiktais. Atsakovas teigė, jog yra pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnį ir nukrypti nuo lygių dalių principo. Nurodė aplinkybes apie atsakovo asmeninių lėšų investavimą į įgytą nekilnojamąjį turtą, taip pat pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teigė, jog atsakovas, gyvendamas Name vienas jį išlaikė, darė remontą. Taip pat nurodė, jog dėl kito ieškinyje išvardinto kilnojamojo turto padalinimo atsakovas pasisakys teismo posėdyje, bylą nagrinėjant iš esmės.

26. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, prašė teismo atsižvelgti į aplinkybes, kokiomis Namas buvo įsigytas, į atsakovo tam skirtas asmenines lėšas, įdėtą darbą. Taip pat paaiškino, jog kai kurie ieškovės nurodyti jam priskirtini kilnojamieji daiktai iš tikrųjų yra jau netinkami naudoti arba yra atsakovo asmeninė nuosavybė, teigė, kad turėtų būti atitinkami turto vertinimai. Tačiau atsakovas nesuformulavo savo reikalavimų, kaip turėtų būti padalintas santuokoje įgytas turtas, kokio dydžio nekilnojamojo turto dalis bei kokie kilnojamieji daiktai turėtų būti priskirti jam. Pažymėtina, kad tikslaus reikalavimo atsakovas taip pat nenurodė ir apeliaciniame skunde.

27. CPK XIX skyrius nustato šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Taip pat teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, gali savo iniciatyva taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3-4 dalys). Taigi pagal CPK nuostatas teismas, nagrinėdamas šeimos bylas turi teisę būti aktyvus ir siekti, kad santuokos nutraukimo byla būtų išspręsta maksimaliai teisingai, atsižvelgiant į santuokos nutraukimo pasekmes reglamentuojančias CK teisės normas.

28. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, nors ir nepareiškė priešieškinio, tačiau kituose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė savo nuomonę bei argumentus, kodėl jis nesutinkantis su ieškovės nurodomomis santuokos nutraukimo priežastimis, taip pat turto padalinimo būdu. Be to, atsakovas pateikė savo argumentus pagrindžiančius duomenis, taip yra 1999 m. gegužės 6 d. ir 2002 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kitus dokumentus. Pažymėtina, jog pati ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė savo nuomonę dėl šių dokumentų. Tačiau pirmos instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, atsižvelgiant į jo pareikštus argumentus. Teismas taip pat neanalizavo šalių nurodytų aplinkybių dėl kiekvieno iš sutuoktinių galimos kaltės dėl santuokos nutraukimo.

29. Pagal CPK 327 straipsnio 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008).

30. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesuformulavo aiškaus reikalavimo, kaip turi būti padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, tai yra, ar jis nori, kad jam būtų priteista didesnė dalis šio turto, ar visas turtas, ieškovei sumokant kompensaciją už jam tenkančią didesnę šio turto dalį. Norinti tinkamai išspręsti šiuos klausimus turėtų būti iš šalių išreikalaujami duomenys apie dalintino turto vertę.

31. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas neatliko tinkamos atsakovo pateiktų duomenų, kuriais jis įrodinėjo savo atsikirtimus, analizės, neišsireikalavo visų duomenų, susijusių su tikslia dalintino nekilnojamojo bei kilnojamojo turto verte, todėl buvo neatskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.