Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-10-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1501-524/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
2S-1501-524/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo
UAB Medicinos Bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Alren“, R. R.
Pareiškėjas
V. G.
Civilinė byla Nr. 2S-1501-524/2016(Proceso Nr. 2-46-3-01934-2015-0)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.4.5.2.; 3.3.2.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB Medicinos Bankas atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: UAB Medicinos Bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Alren“, R. R., antstolis K. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašė Tauragės rajono apylinkės teismo iškelti jo atžvilgiu fizinio asmens bankroto bylą bei paskirti bankroto administratorių. Pareiškėjas nurodė, kad yra nemokus, negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, o jų suma viršija 25 MMA. Nurodė, kad skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, dydis yra 831 296,38 Eur, nemokumą sukėlusios priežastys: pareiškėjas negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal 2008 m. birželio 13 d. tarp jo ir UAB Medicinos bankas sudarytos laidavimo sutarties. Pareiškėjas gauna 263,13 Eur senatvės pensiją, jokių kitų pajamų negauna, iš šios sumos pusę sumoka antstoliams. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Atenergo“.Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškime nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, sąlygojusios pareiškėjo nemokumą. Teigė, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais prisidėjo prie savo turtinės padėties sąmoningo bloginimo (skolos auginimo ir jos dengimo vilkinimo), teismui pateikė melagingą informaciją apie savo turtinę padėtį – šiuo metu pareiškėjas savo vardu neturi jokio pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas savo vardu turi tik vienintelį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį adresu Meškų k. 1, Gaurės sen., Tauragės r., tačiau šis turtas buvo parduotas jo sūnui. Mano, kad pareiškėjas yra mokus asmuo, pareiškėjo tikroji turtinė padėtis ir turimos pajamos yra slepiamos. Būdamas skolininku, pareiškėjas nesusirado jokio gerai mokamo, jo kompetenciją atitinkančio darbo iki bankroto bylos iškėlimo, kas reiškia, kad pareiškėjas realiai tik pasyviu elgesiu siekia nusirašyti skolas bei nesiekia gauti jokių pajamų ir padengti įsiskolinimo kreditoriams. Pareiškėjas nenumato nė vieno euro cento skirti jokiems kreditoriams. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, pareiškėjas yra įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro psichiatrinę įskaitą, esant psichikos ir elgesio sutrikimui vartojant alkoholį. Tuo atveju, jei teismas nutartų kelti bankroto bylą, prašė skirti bankroto administratoriumi M. M..Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepimu bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Mano, kad pareiškėjas gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, minėtas turtas yra realizuotas išieškant skolas. Pareiškėjas, neinformuodamas antstolio apie ketinimą iškelti bankroto bylą, teismui pateikdamas melagingą informaciją apie turimą nekilnojamąjį turtą, nuolat vilkindamas vykdymo procesą, yra laikytinas nesąžiningu ir neatitinkančiu FABĮ nustatytų reikalavimų, todėl fizinio asmens bankroto byla jam negali būti iškelta.Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-07-07 nutartimi iškėlė bankroto bylą pareiškėjui, bankroto administratoriumi skyrė M. M., patvirtino 180 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. G. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat minėta nutartimi teismas patvirtino 131,56 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. G. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, pareiškėjas negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, yra nemokus. Teismas nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą šiuo atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų.Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-07 nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą - atsisakyti pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teigia, kad ginčijama nutartimi teismas neatsižvelgė į faktinių aplinkybių visetą, patvirtinantį pareiškėjo ypatingą nesąžiningumą ir FABĮ 5 str. 8 d. numatytų sąlygų, kuomet teismas privalo atsisakyti fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, egzistavimą. Nurodo, kad: byloje buvo pagrindas konstatuoti pareiškėjo tęstinį alkoholizmą, jo įtaką tiek pareiškėjo mokumui, tiek ir jo nesąžiningumui grąžinant apeliantui skolas; pareiškėjas nuolat vilkino antstolio atliekamus išieškojimo veiksmus;byloje nėra nei vieno įrodymo, kad pareiškėjas apskritai dėjo ir/ar deda kokias nors pastangas skolos Medicinos bankui grąžinimui, todėl pareiškėjo sąžiningumas negalėjo būti konstatuotas; pareiškėjas nepateikė duomenų apie turimą turtą ir jo vertę, slėpė pajamas ir duomenis apie faktinę savo turtinę padėtį. Ginčijama nutartimi teismas nenurodė, kiek yra vertas pareiškėjui priklausantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kas yra gana reikšminga konstatuojant pareiškėjo (ne)mokumą; ginčijama nutartimi teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nemokumas ginčo atveju nėra ir negali būti nei faktiškai, nei juridiškai siejamas su pareiškėjo nuteisimu Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-26 nuosprendžiu. Teismas visiškai nevertino ir ignoravo tą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas savo asmeninį turtą sumaišė su kontrabandiniu turtu, kurio pasėkoje tapo skolingas E. J. mažiausiai 405 464,50 EUR sumai.Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta bei teisėta. Teigia, kad apeliantas skunda grindžia prielaidomis, jos nepagrįstos bylos medžiaga.Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. atsiliepimu atskirąjį skundą, su skundu sutinka, prašo skundą tenkinti. Teigia, kad pareiškėjo veiksmai kreditorių atžvilgiu yra nesąžiningi, pareiškėjas visais įmanomais būdais siekia vilkinti skolų išieškojimo procedūras, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, neketindamas vykdyti įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Apelianto vertinimu, pareiškėjo nesąžiningumą patvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas nevykdė sudarytos sutarties, jis nėra suinteresuotas padengti savo skolinius įsipareigojimus, tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, nedėjo jokių pastangų, siekdamas vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.Apeliantas netinkamai vertino pareiškėjo mokumą. Pirmosios instancijos teismas analizavo aplinkybes, susijusias su skolos bankui susidarymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pats faktas, jog pareiškėjas nevykdė kredito sutartimi nustatytų jam įpareigojimų, negali, neįvertinus kitų aplinkybių, būti traktuojamas, kaip išimtinai pareiškėjo nesąžiningumą apibūdinantis veiksnys. Priežastys, dėl kurių gali būti nevykdomos atitinkamos pareigos, gali būti skirtingos – sąmoningas pareigų nevykdymas, objektyvus negalėjimas vykdyti pareigų, liga ir pan. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas šiuo metu fiziškai negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nebuvo paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo turtinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos ir turimais bylos įrodymais įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo turtinę padėtį, laikytinos pakankamomis, sprendžiant dėl pareiškėjo nemokumo ĮBĮ prasme. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo turto slėpimo laikytinos deklaratyviomis, o aplinkybės dėl pareiškėjo turimo turto (automobilio, žemės sklypo) nesudarančiomis pagrindo išvadai dėl pareiškėjo mokumo. Minėto turto vertė, paties apelianto ir teismo nustatytų aplinkybių pagrindu, yra ženkliai mažesnė, t.y. pareiškėjo turimo turto nepakanka visiškai padengti skolinių įsipareigojimų, todėl atsisakymas kelti pareiškėjui bankroto bylą šiuo aspektui kreditorių interesų neužtikrintų.Apelianto ir suinteresuoto asmens antstolio teigimu, pareiškėjas visais įmanomais būdais siekė vilkinti vykdymo procesą, atsiskaityti neketino. Kaip teisingai nurodė Klaipėdos apygardos teismas savo 2016-03-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-348-513/2016, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti bankroto bylą, pareiškėjo teisės į teisminę gynybą kvestionavimas, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, nesuderinamas su universaliu, konstituciniu asmens teisės į teisminę gynybą principo realizavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teismų nėra nustatyta, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus (reikšdamas kitus reikalavimus), susijusius su pareiškėjo turimu įsiskolinimu apeliantui, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taigi nėra pagrindo ir išvadai dėl pareiškėjo nesąžiningumo šiuo aspektu.Apeliantas teigia, kad pareiškėjo nesąžiningumui turėjo įtakos alkoholizmas. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo alkoholiu, to įtakos minėto laidavimo sandorio sudarymui ir kt. įvertintos teismų sprendimuose – Vilniaus apygardos teismo 2013-08-19 sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-09 nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo 2013-08-19 sprendimas paliktas nepakeistas, todėl minėtos nustatytos ir įvertintos aplinkybės nekvestionuotinos.Apeliantas teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai nevertino ir ignoravo tą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas savo asmeninį turtą sumaišė su kontrabandiniu turtu, dėl to tapo skolingas E. J. mažiausiai 405 464,50 EUR sumai. Pažymėtina, kad pareiškėjo nemokumas ginčo atveju nėra ir negali būti nei faktiškai, nei juridiškai siejamas su jo nuteisimu nurodytoje baudžiamojoje byloje, nes jo nemokumui nuteisimas objektyviai nesukėlė ir (ar) įtakos tam neturėjo.Konstatuotina, kiti atskirojo skundo teiginiai iš esmės susiję tik su tuo, kad pareiškėjas geruoju neatsiskaito su apeliantu. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo nenoro atsiskaityti, jo atžvilgiu pradėtas vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo. Be to, pareiškėjui sudarius mokumo atkūrimo planą, bus sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo su pareiškėjo turimais kreditoriais, tame tarpe ir su apeliantu. Apeliantui išlieka teisė nesutikti su mokumo atkūrimo priemonėmis, planu, juos skųsti, o teismui nustačius tam pagrindą nutraukti bankroto bylą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos per protingą terminą, o priteistos procesinės palūkanos ir toliau būtų skaičiuojamos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė