Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Egidijus Mockaitis Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01934-2015-0

NUTARTIS

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) V. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – UAB Medicinos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis K. K., UAB „Alren“, R. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Argumentuoja, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas dėl skolininko sąžiningumo. Nurodo, jog 2008-06-13 laidavimo sutartį pareiškėjas sudarė norėdamas atsiskaityti su kreditore UAB Medicinos banku (užtikrinti UAB „Arlen“ prievolę bankui), 2 400 000 Lt paskolos grąžinimui užtikrinti įkeitė 1000/52909 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šį sklypą pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, parengus detalųjį planą, buvo numatyta parduoti už 3 500 000 Lt. Iki numatyto termino detalusis planas parengtas nebuvo. Taigi, susitardamos dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo iki 200-12-02, UAB „Arlen“ ir UAB Medicinos bankas gerai žinojo, jog laiku atsiskaityti su kreditore bendrovė negalės, todėl šio sandorio šalys elgėsi nesąžiningai. E. J., žinodamas, jog vykdomas išieškojimas iš pareiškėjui priklausančio turto, nesikreipė į antstolius, kitas institucijas dėl jam priklausančių lėšų pagal 2007-03-15 preliminariąją gamybinių patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, todėl E. J. nėra pareiškėjo kreditorius. Pažymi, jog pareiškėjas nenurodė turintis įmonių akcijų, nes šios akcijos yra bankrutuojančios įmonės, taigi bevertės, be to, iškėlus bankroto bylą akcininkas neturi teisės disponuoti įmonės akcijomis, akcijų pardavimas vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas prielaidomis grindė išvadą, jog laidavimo sandoris neteisėtas, nes kreditorių teisių pažeidimo nenustatyta, o dėl neatidaus pareiškėjo elgesio, sudarant tokį sandorį, pareiškėjas negali būti laikomas nesąžiningu. Teigia, jog dėjo visas pastangas, buvo aktyvus ir siekė atsiskaityti su kreditore, derino, kalbėjosi su kreditore dėl atsiskaitymo, nes žinojo, jog gali prarasti didelės vertės asmeninį turtą. Pateikdamas pareiškimą pateikė teismui visus žinomus duomenis apie savo turtą. Dėl teismo išvadų, jog pareiškėjo nemokumui turėjo įtakos jo priklausomybė nuo alkoholio, jog šis žalingas pareiškėjo įprotis turėjo įtakos jo skolinių įsipareigojimų vykdymui, paaiškina, jog paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre lankėsi 2005 m., paskutinį kartą gydytas šio centro stacionare 2003 m., centre lankėsi nuo 1990 m., o 2006 m. – dėl profilaktinio patikrinimo vairuotojams, taigi visiškai pasveiko. Atsižvelgdamas į tai, teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog pasirašydamas (2008-06-13) laidavimo sutartį pareiškėjas buvo priklausomas nuo alkoholio. UAB „Baltijos finansų korporacija“ (šiuo metu bankrutavusi) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2007-07-24, t. y. iki minėtos laidavimo sutarties sudarymo, todėl pirkdamas akcijas negalėjo numatyti, jog reikės lėšų atsiskaityti su UAB Medicinos banku.

Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus kaip nesąžiningus FABĮ prasme ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus, todėl jie nekartojami, tačiau analizuojami ir vertinami.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2, 3 ir 4 p. numatytais pagrindais atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, argumentuojant, jog teismas, netinkamai įvertinęs bylos duomenis, nepagrįstai pareiškėją laikė nesąžiningu.

Dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu faktinių ir teisinių aspektų

Teismas pažymi, jog FABĮ reglamentuota, jog šio įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojęs FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatė, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01, Žin., 2012, Nr. 57-2823). Šiuo metu galiojantis FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reglamentuoja, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-04-01). Iš pakeisto teisinio reguliavimo turinio matyti, jog įstatymų leidėjas iš esmės konkretizavo, detalizavo, kokie skolininko veiksmai laikytini nesąžiningais, bei nustatė, jog šie veiksmai vertintini būtent paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpiu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi nuo 2016-04-01 galiojančia (aktualia) FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija.

Šiuo atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2015-11-04 priėmė apelianto pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą (t. 1, b. l. 32–33). Teismas pažymi, jog pareiškėjas tiek pareiškime pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nurodo, jog nemokus jis tapo dėl 2008-06-13 tarp jo ir UAB Medicinos banko sudarytos laidavimo sutarties Nr. 2008-06 netinkamo vykdymo, dėl ko Vilniaus apygardos teismas 2010-01-28 sprendimu už akių iš jo, UAB „Alren“ bei R. R. priteisė kreditorei (bankui) solidariai 2 830 211,16 Lt, metines palūkanas bei po 10 767,33 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno (t. 1, b. l. 3–8, 10–12, 27–28). Sprendimas už akių nebuvo skundžiamas, įsiteisėjo ir buvo vykdomas. 2012-05-07 ieškiniu apeliantas prašė minėtą laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia (t. 1, b. l. 104–111). Vilniaus apygardos teismas 2013-08-19 sprendimu apelianto ieškinį atmetė (t. 1, b. l. 112–119). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-08-19 sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 120–131).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusiu (ir šiuo metu galioja) FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintu teisiniu reguliavimu, aiškiai nustačiusiu (ir šiuo metu nustatančiu), jog sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo vertinami šio asmens per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudaryti sandoriai. Taigi, nustačius, jog laidavimo sandoris sudarytas 2008-06-13, o apelianto pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą priimtas 2015-11-04, yra faktinis ir teisinis pagrindas padaryti išvadą, jog pareiškėjo veiksmų, sudarant laidavimo sutartį, ir (ar) šios sutarties teisinė reikšmė ginčo atveju nekvestionuotina, nes toks sandoris nepatenka į minėtą įstatymo reglamentuotą 3 metų laikotarpį iki pareiškėjo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė ir byloje nėra įrodymų, jog sudarydamas laidavimo sandorį pareiškėjas atliko tyčinius veiksmus, t. y. pateikė bankui neteisingą informaciją apie finansinę būklę, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus, ar sudarydamas šį sandorį siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar laidavimo pareigos nevykdė (neįvykdo) sąmoningai, taip siekdamas išvengti atsiskaitymo su banku ir (ar) kitais kreditoriais (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismo nustatyta ir įvertinta aplinkybė, jog pareiškėjas net 23 kartus reiškė ieškinius UAB Medicinos bankui, skundė antstolio veiksmus, reiškė kitokio pobūdžio pareiškimus, ir padaryta išvada, jog vietoje bandymo rasti kompromisą su kreditoriais pareiškėjas įsivėlė į bylinėjimąsi su banku, antstoliais, taip siekdamas išvengti prievolės UAB Medicinos bankui, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Teismas pažymi, kad pareiškėjo teisės į teisminę gynybą kvestionavimas, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, nesuderinamas su universaliu, konstituciniu asmens teisės į teisminę gynybą principo realizavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.).

Dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 3 p. (paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų) pagrindu faktinių ir teisinių aspektų

Teismas pažymi, jog aplinkybės dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo alkoholiu, to įtakos minėto laidavimo sandorio sudarymui ir kt. įvertintos minėtuose teismų sprendimuose – Vilniaus apygardos teismo 2013-08-19 sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-09 nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo 2013-08-19 sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-09 nutartyje, inter alia, konstatavo, jog „<...> neturi pagrindo nuspręsti, jog apeliantas ginčijamą sandorį sudarė būdamas tokios būsenos, kada negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Kolegijos vertinimu, apelianto pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai – išrašai iš medicininių dokumentų, patvirtinantys gydymąsi nuo alkoholio vartojimo sukeltų sveikatos sutrikimų, patirtą traumą, apsvaigus nuo alkoholio padarytus darbo drausmės ir administracinės teisės pažeidimus, atsižvelgiant į šiuose įrodymuose nurodytus laikotarpius, sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantas iš tiesų piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau nepagrindžia apelianto pozicijos, kad dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu jis buvęs tokios būsenos, jog nesupratęs savo veiksmų reikšmės ir negalėjęs jų valdyti. Priešingai, bylos duomenys, pagrindžiantys aplinkybes apie tuo pačiu laikotarpiu ieškovo eitas pareigas bei sudarytus sandorius, be kita ko, ir atsakovo pateiktas naujas įrodymas apie ieškovui išduotą bankroto administratoriaus pažymėjimą, įgalina daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovo sveikatos (taip pat ir psichinės) būsena, net ir pripažįstant įrodytais argumentus dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, nesutrukdė apeliantui gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti ir sudaryti savo esme nekasdienius sandorius (įgyjant nekilnojamąjį turtą, transporto priemones). <...> Kita vertus, teisėjų kolegija svarbia laiko aplinkybę, jog ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina epizodinį piktnaudžiavimą alkoholiu iki 2006 metų. Todėl įvertinus aplinkybę, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2008 m. birželio 13 d., konstatuotina, jog ginčijamo sandorio teisėtumui nurodytas laikotarpis (iki 2006 metų) nėra aktualus“. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, pažymėdamas, jog ginčo laidavimo sandoris nepatenka į minėtą įstatymo reglamentuotą 3 metų laikotarpį iki pareiškėjo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo, teismas faktiškai ir juridiškai nepagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 3 p. reglamentuotu pagrindu (CPK 182 str. 2 p., 185 str.).

Dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. pagrindu (paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus) faktinių ir teisinių aspektų

Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-26 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-360/2015, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 216 str. 1 d., ir nuteisė laisvės atėmimu vieneriems metams. Taikė LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 2 metų laikotarpiui, įpareigojo neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (įsiteisėjo 2015-07-17) (t. 1, b. l. 15–23, LITEKO, CPK 179 str. 3 d.). Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjo nemokumas ginčo atveju nėra ir negali būti nei faktiškai, nei juridiškai siejamas su jo nuteisimu nurodytoje baudžiamojoje byloje, nes jo nemokumo nuteisimas objektyviai nesukėlė ir (ar) įtakos tam neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertinama pirmosios instancijos teismo intervencija į baudžiamosios bylos aplinkybes ir išvada, jog iš dalies bankroto byla pareiškėjui negali būti iškelta ir FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. pagrindu (CPK 185 str.).

Dėl teismo teisės siūlyti taisyti pareiškimo turinio ir formos trūkumus

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).

Pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti) (ĮBĮ 4 str. 3 d.). Teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankroto bylai iškelti svarbūs dokumentai (ĮBĮ 4 str. 8 d.). Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė (ĮBĮ 4 str. 4 d. 3 p.). Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 5 str. 1 d.). Teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (ĮBĮ 5 str. 3 d. 1 p.).

Sistemiškai aiškinant nurodytas teises normas bei CPK reglamentuotą teisinį reguliavimą dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo (CPK 115 str.), byloje nustačius, jog pareiškėjas kartu su pareiškimu nėra pateikęs duomenų apie turimas akcijas, jų vertę ir (ar) kt. turtą, pirmosios instancijos teismui siūlytina spręsti dėl atitinkamų duomenų išreikalavimo. Teismas pažymi, jog vien atitinkamų duomenų apie akcijas ir (ar) kitą turtą nepateikimas, pareiškėjui pripažinus ir paaiškinus, jog atitinkamų duomenų neteikė, nes, jo manymu, akcijos bevertės ir pan., per se nesudaro teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją nesąžiningu ir tuo pagrindu atsisakyti iškelti bankroto bylą. Dar kartą atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog galiojančio teisinio reguliavimo kontekste pareiškėjo (ne) sąžiningumo institutas yra konkretizuotas, todėl plečiamai neaiškintinas.

Fizinio asmens mokumo atkūrimas neturėtų būti vertinamas, kai dar tik sprendžiama, ar iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Bankrutuojančiam asmeniui nesugebėjus pateikti kreditoriams tinkamo plano dėl mokumo atkūrimo, yra pagrindas bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 str. 1 d.). Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui atsiranda pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 str. 3 d.). Tuo būdu galės būti patikrintos pareiškėjo kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjo mokumas. Fizinių asmenų bankroto paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka. Taigi kreditoriai ir šiuo atveju turėtų būti suinteresuoti, kad asmuo, prižiūrint bankroto administratorei ir kreditoriams, siektų atkurti savo mokumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Bankroto byloje nustačius ir įrodžius asmens nesąžiningumą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 24 str. 9 p.).

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, todėl nevertino kitų formalių reikalavimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu (pavyzdžiui, nesvarstė bankroto administratoriaus kandidatūros, jo atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams ir kt.), nerealizavo teisės įpareigoti pareiškėją pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.