Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 40 val. per mėnesį;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-18 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 30 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-06 baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme ir skirta galutinė 53 parų arešto bausmė, bausmę atliko;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-02 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus - per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atliko;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-27 baudžiamąjį įsakymą įskaitytas ir atliktas bausmės laikas, išbūtas esant laikinai sulaikytam (iš viso trys paros);

6) Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10, punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas. Šiaulių apylinkės teismas 2017-05-12 nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąjį atlikti 1 m. laisvės atėmimo bausmę;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-08 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 60 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė skirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliko, 2018-08-07 paleistas iš Pravieniškių PN - Atvirosios kolonijos;

8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-02 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė;

9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-06 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu 1 dalimi 1 punktu a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-02 baudžiamuoju įsakymu, iš dalies sudedant, prie šio nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-02 baudžiamąjį įsakymą. 2021-03-03 paleistas iš Alytaus PN;

10) 2022-04-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme; 2022-07-13 paleistas iš Šiaulių TI atlikus arešto bausmę;

11) 2022-08-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 54 parų arešto bausme, bausmę atlik ęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - broliui M. T., būtent: 2023-04-13 apie 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė M. T. kumščiais ne mažiau šešis kartus bendrai į nosį, žandikaulio kairę pusę ir smilkinį, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. T. fizinį skausmą.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš tarnybinio pranešimo matyti aplinkybės, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. (1 t., b. l. 4).

Iš tarnybinio pranešimo matyti aplinkybės apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. (1 t., b. l. 30-33).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. T. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad R. T. kaltė visiškai įrodyta ne tik jo paties parodymais, šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad R. T. 2023-04-13 apie 20.00 val. adresu Salduvės g. 8, Žuvininkų k. Šiaulių r., gyvenamojo namo virtuvėje, kumščiais suduodamas savo broliui M. T. ne mažiau šešis kartus bendrai į nosį, žandikaulio kairę pusę ir smilkinį, tyčia smurtavo savo brolio atžvilgiu ir jam sukėlė fizinį skausmą.

R. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nukentėjusiojo M. T. teisėti interesai į sveikatą buvo pažeisti, atlikus nukentėjusiojo M. T. asmens apžiūrą, akivaizdžiai matėsi jam padaryti sužalojimai, ant nosies matėsi įdrėskimas, o ant kairio skruosto ir kairio smilkinio matėsi paraudimai, šių sužalojimų atsiradimo/padarymo aplinkybės, kaip nustatyta, smurtinio pobūdžio, neteisėtos ir nusikalstamos, su tuo sutiko ir pats kaltinamasis R. T.. Nusikalstama veika baigta, R. T. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis R. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teistas 11 kartų, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, kaltinamasis nepasitaisė, toliau nesilaiko įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų ir daro analogiškus nusikaltimus (1 t., b.l. 110-138, 2 t., b.l. 1-12). Administracine tvarka per pastaruosius paskutinius 1 (vienerius) metus nebaustas (1 t., b. l. 142, 2 t., b.l. 183-198). Dirbantis (1 t., b. l. 144-145, 2 t., b.l. 13), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 178). Duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra. Nukentėjusysis kaltinamajam atleido, jie susitaikė, vienas kitam pretenzijų nebeturi, žala nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, pats nukentėjusysis patirtą fizinį skausmą įvertino 5 balais iš 10, ilgalaikių pasekmių nesukėlė, skubiosios medicininės pagalbos neprireikė, pats nukentėjusysis jos atsisakė. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Į bausmę įskaitytinas R. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2023-04-13 20.40 val. iki 2023-04-14 11.48 val., 1 para (1 t., b. l. 88-89, 93-94).

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).

Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

Šioje byloje nustatyta, kad R. T. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis yra teistas 11 kartų, tačiau paskirtas bausmes yra atlikęs, šiuo metu jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, po nusikalstamos veikos padarymo asmuo administracine tvarka nebaustas, nuo 2023-02-01 dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiuoju susitaikė, pretenzijų asmenys vienas kitam neturi, be to, pats nukentėjusysis prašė brolio griežtai nebausti, nes jaučiasi ir pats kaltas dėl įvykusio konflikto.

Visos šios nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas R. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonė, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, R. T. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Intensyvi priežiūra kaltinamajam R. T. netaikoma atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, o be to, taikant BK 75 str. 5 d. nuostatas, teismas turi diskrecijos teisę pasirinkti kokią poveikio priemonę taikyti, t.y. vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą, ir (ar) pareigas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam R. T. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 106-108) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktiniai įrodymai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, esančios voke prie bylos galinio viršelio, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. T. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2023-04-13 20.40 val. iki 2023-04-14 11.48 val., 1 parą, ir laikyti, kad R. T. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę R. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.