- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- AS-548-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07647-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- T. J.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. kovo 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNUR-00-230314-00013 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 18 mėnesių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. J. prašymą ir grąžino jam sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.
Teismas išaiškino, jog, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Teismas nustatęs, kad pareiškėjui buvo nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2023 m. balandžio 17 d., o pareiškėjas į teismą dėl šio termino pratęsimo kreipėsi 2023 m. liepos 19 d., konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą pasibaigus Inspekcijos nustatytam terminui Privalomajam nurodymui įvykdyti. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių iki Inspekcijos nustatyto termino galėtų būti aktuali nagrinėjant bylą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, bet ne sprendžiant klausimą dėl praleisto termino kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, kad, kai asmuo kreipiasi į teismą pasibaigus terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Be to, teisės aktai nenumato reikalavimo (privalomojo nurodymo) įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, todėl atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.
III.
Pareiškėjas T. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pratęsiant Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 18 mėnesių.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis nespėjo įteisinti savavališkos statybos padarinių per Inspekcijos nustatytą terminą dėl objektyvių ir ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, todėl ir prašo šį terminą pratęsti. Pareiškėjas teigia, kad teismui nepriėmus jo prašymo ir formaliai jį atmetus, jam teks antstoliams mokėti baudas arba griauti terasą. Pareiškėjas nespėjo įteisinti savavališkos statybos padarinių per nustatytą terminą, kadangi valstybės institucijos veikia labai lėtai, pareiškėjas du mėnesius laukia kol bus suteikti adresai dokumentacijai sutvarkyti.
Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo išaiškinta, jog jis gali prašyti pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti. Pareiškėjas neturi teisinių žinių, atstovo, todėl nežinojo, kad reikia kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nepasibaigus šiam terminui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nes pareiškėjas prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo pateikė jau pasibaigus minėtam terminui.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė priežastis, dėl kurių jis negalėjo iki nustatyto termino įvykdyti Privalomojo nurodymo, bei, kad teismui nepriėmus jo prašymo ir formaliai jį atmetus, kils neigiamos pasekmės. Pareiškėjas, be kita ko, tvirtina, kad jis nežinojo, jog dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą reikėjo kreiptis nepasibaigus šiam terminui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.
Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administacinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Taigi, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą į teismą kreipėsi 2023 m. liepos 19 d., kai tuo tarpu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2023 m. balandžio 17 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl prašymo pagrįstumo arba praleisto termino turi būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundai (prašymai) dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo yra nagrinėjami ir aplinkybės dėl termino pratęsimo vertinamos bylos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2121-662/2019, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-602/2019).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nes prašymo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikė prašymą praleidęs jo padavimo terminą, be to, teisės aktuose nėra įtvirtintas konkretus terminas, dėl kurio praleidimo būtų pagrindas kreiptis į teismą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.
Pareiškėjo prašymas išspręsti klausimą iš esmės, pratęsiant Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 18 mėnesių netenkinamas, kadangi pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas, skundo (prašymo) priėmimo klausimą sprendžia pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.