- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-1269-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40304-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Ieškovas
- S. S.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo skundžia prokurorų ir kitų valstybės valdžios institucijų veiksmus taip pat prašo atkurti nuosavybės teisę į tėvų žemę 1933 m. nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir atlyginti patirtą žalą. Nurodė, kad valstybės pareigūnai, vykdydami Žemės reformą ir atkurdami nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, veikė nusikalstamai bei pažeidė pareiškėjo ir jo šeimos teises.
2013-12-16 nutartimi teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2014-01-06 pareiškimo trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti pareiškimo pagrindą ir dalyką, t. y. kokių valdžios institucijų pareigūnų ir kokius konkrečius jų veiksmus ar priimtus aktus pareiškėjas skundžia, taip pat kokiu būdu jie sukėlė pareiškėjui žalą bei kuo ši žala pasireiškė; taip pat pridėti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes; nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamąsias vietas, pareiškėjui žinomus kitus dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus; procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdą, adresą pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos adresu; pateikti tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kad jų užtektų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
2013-12-23 gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuris buvo paduotas, nepašalinus nurodytų trūkumų, todėl teismas 2014-01-07 nutartimi nustatė ieškovui papildomą terminą trūkumams pašalinti – nurodyti atsakovą ir kokių valdžios institucijų pareigūnų veiksmus ieškovas skundžia, taip pat kokiu būdu šie veiksmai sukėlė ieškovui žalą bei kuo ši žala pasireiškė; taip pat nurodyti konkretų reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Šią nutartį ieškovas apskundė atskiruoju skundu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014-03-26 nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir 2014-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas nesugeba pats suformuluoti konkretaus reikalavimo, ieškinio dalyko, nežino, kaip nurodyti, kokių pareigūnų kokius veiksmus jis skundžia, todėl išaiškino jam teisę kreiptis į advokatą arba prašyti suteikti valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos teismas 2014-03-26 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2014-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-07 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
2014-04-08 gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriame jis nurodo, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje yra Žemės ūkio ministerija, kuri pagal 1991-06-25 Žemės reformos įstatymą Nr. 1-1607 yra atsakinga už žemės reformos vykdymą ir kuriai buvo pateikta 1933 m. nuomos sutartis. Ieškovo teigimu, iš jo buvo atimta teisė naudotis žeme ir dėl to ieškovas patyrė bendrą 20 000 Lt žalą, kurią prašo atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi S. S. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas nurodo atsakovą nagrinėjamoje byloje, tačiau kaip matyti iš pareiškėjo teiginių, jis nėra tikras dėl pasirinkto atsakovo tinkamumo, kadangi nurodo, kad jam nėra aišku, kokius duomenis jis turi pateikti teismui, kad šis spręstų, kiek byloje dalyvaus asmenų ir kt. Be to, iš pareiškėjų pateiktų patikslinimų, nėra aišku, kokius konkrečius atsakovo veiksmus jis skundžia ir kokiu būdu šie veiksmai sukėlė ieškovui žalą bei kuo ši žala pasireiškė. Taigi vis dar nėra tiksliai suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas konkrečiam atsakovui) ir nėra aiškiai įvardytas ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui), todėl nėra aiškus teisminio nagrinėjimo objektas ir ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Šalių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, pavyzdžiui, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešieškinį ir t. t. <...> Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šių principų yra nurodęs, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai, kad siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei apibrėžti faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. 2013-01-10 nutartis c.b. Nr. 2-2-27/2013).
Esant ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Susipažinus su ieškovo patikslintu ieškiniu, matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra ištaisyti: nėra aišku, kokius konkrečius atsakovo veiksmus apeliantas skundžia, nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jam padaryta žala, nepateikė duomenų, iš kur jis kildina atsiradusią žalą ir kaip apskaičiuoja reikalaujamos priteisti žalos dydį. Vadinasi, ieškovui nepašalinus nurodytų trūkumų, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad neatskleistas ieškinio faktinis pagrindas, neaptartos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo, nenurodyta, kokių valdžios institucijų pareigūnų veiksmai yra skundžiami, neįvardyta, kokius būtent turtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, koks priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių, turinčių materialią išraišką.
Esant šioms aplinkybėms, susipažinus su bylos medžiaga ir apelianto skunde išsakytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų.
Teismas taip pat papildomai išaiškina apeliantui teisę vesti bylą per atstovą (CPK 51 str.). S. S., jeigu jam reikalinga teisinė konsultacija dėl ieškinio parengimo ar teismo nustatytų ieškinio trūkumų šalinimo, turi teisę turėti profesionalų atstovą – advokatą. Jeigu reikalinga nemokama teisinė pagalba dėl pirminės teisinės pagalbos (teisinių konsultacijų) galima kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą (Vilniuje dėl nemokamos pirminės teisinės pagalbos galima registruotis telefonu 2112744, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius). Dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos (dokumentų parengimo, atstovavimo bylose ir kt.) esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms ieškovas gali kreiptis į Vilniaus nemokamos teisinės pagalbos tarnybą ((duomenys neskelbtini), Vilnius, tel. 8-5-2647480).
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.