- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- eI3-4479-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02557-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- UAB "Celer opus"
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Celer Opus“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės Aplinkos apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Celer Opus“ (toliau – ir UAB „Celer Opus“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) sprendimą Nr. SD(19.1)-7332 „Dėl 2020-08-11 VUI projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUIA(19.1)-65“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nurodo, kad atsakovės sprendimas įpareigoti pareiškėją gražinti 6 908,50 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus aštuonis eurus 50 ct.) pasaulinės pandemijos dėl COVID-19 ligos akivaizdoje pažeidžia teisėtus pareiškėjos, kaip verslo subjekto, lūkesčius, prieštarauja 2020 m. rugpjūčio 11 d. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUIA(19.1)-65 (toliau – ir Sutartis), nuostatoms, kartu nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
3. Teigia, kad nesuprantami atsakovės veiksmai sistemiškai vertinant situaciją visų faktinių aplinkybių ir atsakovei pateiktų dokumentų kontekste, kadangi atsakovė, būdama informuota, žinodama terminus, informaciją apie visas atliktas pirkimo procedūras, pasirašytas sutartis, jos naudai apdraustą turtą, dėl nesuprantamų priežasčių (vertinant iš šiandienos perspektyvos) prašė papildomos informacijos (jai adresuoto tiekėjo garantinio rašto), tuo sukeldama pagrįstus lūkesčius ir papildomą naštą, tam, kad, galiausiai, pareikalautų grąžinti subsidijos dalį.
4. Paaiškina, kad konkrečiu atveju atsakovė turėjo vadovautis Sutarties V dalimi, nustatančia nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas ir šios dalies 10 punktu „Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti sutarties sudarymo metu ir, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui“.
5. Nurodo, jog visi dokumentai įrodantys pareiškėjos įsipareigojimų įvykdymą atsakovei pateikti du kartus, t. y. 2021 m. gegužės 7 d. ir 2021 m. birželio 9 d. Papildomai 2021 m. birželio 9 d., 2021 m. birželio 15 d. teikti darbo priemonę vėluojančio pristatyti tiekėjo paaiškinimai. 2021 m. liepos 1 d. atsakovei pateikta veiklos finansinė tarpinė ataskaita ir pranešimas apie sukurtas materialines ir teisines sąlygas pagal profesinę kvalifikaciją darbo vietai, atitinkančias Sutarties 2.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, įsteigti.
6. Pareiškėjos nuomone, susiklosčiusi situacija atitinka teisiniu reglamentavimu nustatytas ypatingas aplinkybes. Pareiškėja iki nustatyto termino ne visiškai sudarė sąlygas darbo vietai įsteigti dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir numatyti Sutarties sudarymo metu, negalėjo užkirsti kelio pasaulinės pandemijos nulemtai logistikos krizei ar numatyti kilusias pasekmes skelbiant laimėjusį tiekėją. Šiuo atveju problema susijusi su įsigytų ir atsakovės naudai apdraustų prekių pristatymu, o ne nebuvimu rinkoje.
7. Paaiškina, jog ši aplinkybė buvo laikina, atsakovė, taip pat ir jos pačios prašymu, apie susiklosčiusią situaciją informuota nekartą. Kaip minėta pirmiau, darbo priemonė pristatyta 2021 m. liepos 1 d. Teigia, jog terminas neperžengia protingo termino ribų. Pareiškėjos nuomone, atsakovės Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundo netenkinti.
9. Nurodo, kad Užimtumo tarnyba savo įsipareigojimus įvykdė, pervesdama 6 908,50 eurų subsidijos, tačiau pareiškėja savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto termino neįsteigė.
10. Teigia, jog pareiškėja neįsteigė darbo vietų per Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą terminą, tačiau pažymi, kad 10 mėnesių Sutartyje nustatytas darbo vietos įsteigimo terminas (nuo Sutarties pasirašymo) yra pakankamai ilgas tokiems veiksmams atlikti.
Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu (toliau – ir Užimtumo įstatymas), Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Užimtumo rėmimo aprašas) bei Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašu, patvirtintu Užimtumo tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir ADRPP taikymo darbdaviams aprašas) ir teigia, kad nustatyti lėšų naudojimo rėmai, atsispindintys standartinėse Sutarties sąlygose (Užimtumo rėmimo aprašo 69 punktas, ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 16 priedas (Sutarties sudarymo metu – 15 priedas)), kurių nei valstybės institucijos (Užimtumo tarnybos) darbuotojai, nei asmenys įsipareigojantys įsteigti darbo vietas (pareiškėja), negali keisti arba dėl jų vesti kokias nors ikisutartines derybas, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos sutarčių sąlygos yra apibrėžtos Užimtumo įstatyme, Užimtumo rėmimo priemonių apraše bei ADRPP taikymo darbdaviams apraše.
11. Pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių, darbo vietų įsteigimo terminą Užimtumo tarnyba pratęsė tiek, kiek leidžia vietinę užimtumo iniciatyvą (toliau – ir VUI) reglamentuojantys teisės aktai.
12. Nurodo, jog Užimtumo tarnyba netenkino pareiškėjos 2021 m. birželio 7 d. prašymo ir nekeitė Sutarties 2.1. papunkčio, pratęsiant darbo vietų įsteigimo terminą iki 2021 m. birželio 30 d., kadangi Sutartyje nustatytas terminas – 2021 m. birželio 10 d. yra galutinis ir negali būti keičiamas.
Atsakovė remiasi Sutarties sudarymo metu galiojusia ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 47 punkto redakcija ir nurodo, kad 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, dėl ko, vadovaujantis paminėta nuostata, buvo pratęstas VUI paraiškų pateikimo terminas, atitinkamai buvo pratęstas ir darbo vietų įsteigimo terminas, Sutartyje nustatant darbo vietų įsteigimo terminą ne iki gruodžio 10 d., o iki 2021 m. vasario 18 d.
Paaiškina, kad tik tada kai Užimtumo tarnyba nusprendė pakeisti ADRPP taikymo darbdaviams aprašą, suvienodinant darbo vietų įsteigimo terminą visoms paramos darbo vietoms steigti priemonėms, nuo 2021 m. vasario 18 d. įsigaliojo nauja ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 47.1. papunkčio redakcija, nustatanti, subsidijos gavėjo pareigą „per 10 mėnesių nuo VUI sutarties pasirašymo dienos atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas <...>“. Dėl šios priežasties ir buvo patenkintas pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymas pratęsti Sutarties įgyvendinimo terminą ir atsakovė ir pareiškėja susitarė pakeisti Sutartį ir 2021 m. vasario 18 d. pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo Nr. VUIA(19.1)-52 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo buvo nustatytas galutinis darbo vietų įsteigimo terminas iki 2021 m. birželio 10 d.
13. Teigia, kad Užimtumo tarnyba negali nustatyti ilgesnio negu 10 mėnesių darbo vietų įsteigimo termino, t. y. taip kaip prašė pareiškėja, kadangi vadovaujantis minėtomis teisės normomis – 10 mėnesių darbo vietų įsteigimo terminas yra naikinamasis ir negali būti pratęsiamas.
Atsiliepimas
14. Atsakovė pasisakydama dėl pareiškėjos skunde nurodomo teiginio, kad pareiškėja sutarties tinkamai vykdyti negali dėl Covid-19 pandemijos ir kad Užimtumo tarnyba turėjo vadovautis Sutarties V dalimi, kurioje numatytos force majeure sąlygos, teigia, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja paminėtą Sutarties dalį. Paaiškina, kad svarbu yra tai, kad pats ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo, būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą (ar yra priežastinis ryšys).
15. Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2015 m. vasario 4 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-10-421/2015 ir teigia, kad vien tik pareiškėjos nurodymas, kad darbo vietų įsteigti laiku negali dėl Covid-19 pandemijos, neįrodo nenugalimos jėgos aplinkybių. Vien tik sutarčių sudarymas su daliniais apmokėjimais už perkamas prekes, vadovaujantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu, neįrodo nenugalimos jėgos aplinkybių.
Nurodo, kad pareiškėja Sutartį pasirašė 2020 m. rugpjūčio 11 d., tačiau viešuosius pirkimus dėl darbo priemonių, įskaitant ir vejos traktoriuką (Cub Cadet XT2 QR106), pradėjo tik 2021 m. gegužės mėnesį, t. y. tik po 8 mėnesių po Sutarties pasirašymo: kvietimas dėl vejos traktoriuko UAB Stokker išsiųstas 2021 m. balandžio 13 d., pirkimo-pardavimo sutartis Nr.2021/04/27-01 dėl vejos traktoriuko sudaryta 2021 m. balandžio 27 d., apmokėjimas už vejos traktoriuką 2021 m. gegužės 4 d. (dokumentai byloje) ir tokie pareiškėjos veiksmai tik parodo, kad netinkamai rūpinosi Sutarties vykdymu, delsė atlikti pirkimus ir pati tokiu būdu sau užkirto kelią laiku įsteigti darbo vietą.
16. Teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių atmestinas pareiškėjos argumentas, kad ji dėjo maksimalias pastangas, kad visos pirkimų procedūros būtų atliktos laiku, nes viešuosius pirkimus dėl VUI paraiškoje numatytų prekių įsigijimo pareiškėja galėjo pradėti jau kitą dieną po Sutarties pasirašymo.
17. Pažymi, kad pareiškėja, kaip verslo subjektas, sudarydama Sutartį ir siekdama pasinaudoti ženklia valstybės parama, puikiai žinojo savo įsipareigojimus, Sutarties sąlyga, kuri įtvirtinta Sutarties 2.1 papunktyje taip pat jai buvo žinoma, su ja ji sutiko pasirašydama Sutartį.
18. Nurodo, kad Užimtumo tarnyba nesutinka ir su pareiškėjos argumentu, kad apdraudė įsigytą turtą, nes iš byloje esančių dokumentų – įmonių turto draudimo Nr. IT130819 – matyti, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką, tačiau toliau byloje pateikti dokumentai neįrodo, kad draudimo įmokos buvo sumokėtos.
Atsiliepimas
19. Atsakovė pasisakydama dėl Užimtumo tarnybos sprendimo teisėtumo nurodo, kad sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės – 2020 m. rugpjūčio 11 d. d. sudaryta VUI Sutartis, darbo vietos turėjo būti įsteigtos iki 2021 m. birželio 10 d., nurodytas subsidijos grąžinimo teisinis pagrindas – Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktas, Sutarties 8.1.2 papunktis. Sprendime taip pat nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.
20. Pažymi, jog dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo Užimtumo tarnybos priimtas Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, be to atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. priimtas vadovaujantis teisės aktų ir Sutarties nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
21. 2020 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja su atsakove sudarė Sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo iki 2021 m. vasario 18 d. įgyvendinti projektą ir įsteigti 1 darbo vietą Užimtumo tarnyboje registruotam darbo ieškančiam asmeniui (kvalifikuotas apželdinimo specialistas, 611314) bei įvykdyti visus numatytus įsigijimus darbo priemonių numatytai darbo vietai steigti.
22. 2020 m. rugsėjo 8 d. Užimtumo tarnyba Pareiškėjai avansu pervedė 6 908,50 Eur subsidijos.
23. 2021 m. vasario 17 d. pareiškėja pateikė prašymą „Dėl VUI projekto įgyvendinimo termino pratęsimo“ Nr. G(19.1)-26169. Pareiškėja ir atsakovė 2021 m. vasario 18 d. pasirašė susitarimą, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 2.1 papunktis, nustatant, kad darbo vieta privalo būti įsteigta iki 2021 m. birželio 10 d.
24. 2021 m. birželio 7 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę prašydama pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą iki 2021 m. birželio 30 d., nes dėl viešųjų pirkimų konkurse laimėjusio tiekėjo UAB STOKKER, kuris įsipareigojo pagal 2021 m. balandžio 27 d. sudarytą sutartį, pristatyti ir perduoti pareiškėjai reikalingą darbo įrankį – vejos traktorių, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal nustatytus terminus ir pareiškėja negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti VUI projekto.
25. Tiekėjas UAB STOKKER 2021 m. birželio 15 d. teikė papildomą garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo pristatyti vėluojančią priemonę, paaiškino visuotinai vėluojančios logistikos problemas ir nurodė preliminarų pristatymo terminą (birželio mėnesio pabaiga). Nurodyta priemonė buvo pristatyta 2021 m. liepos 1 d.
26. Atsakovė 2021 m. liepos 1 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, jog pareiškėja netinkamai vykdo Sutarties 2.1 papunktį. Pareiškėja įsipareigojo įsteigti 1 kvalifikuoto apželdinimo specialisto darbo vietą iki 2021 m. birželio 10 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovautis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktu, pareiškėja įpareigota grąžinti Užimtumo tarnybai visą pervestą subsidiją 6 908,50 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus aštuonis eurus 50 ct.) Eur.
27. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta susigrąžinti 6 908,50 Eur pareiškėjai išmokėtos subsidijos, teisėtumo bei pagrįstumo.
29. Pažymėtina, jog pareiškėja neneigia, jog nesilaikė Sutartyje nustatyto darbo vietos įsteigimo termino, tačiau akcentuoja, kad tai įvyko ne dėl jos neveikimo, o dėl nuo jos valios nepriklausančių veiksnių (force majeure), kuriuos sukėlė pandemija bei Sueco kanalo krizė.
30. Sutarties 10 punkte nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti Sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui.
31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
32. Vertinant ar pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl sutarties nuostatų pažeidimo yra pagrįstos ir ar Sutarties nuostatų pažeidimas yra esminis, reikia pažymėti, jog pareiškėja sudarė Sutartį 2020 m. rugpjūčio 11 d., o viešuosius pirkimus dėl darbo priemonių, įskaitant ir vejos traktorių (Cub Cadet XT2 QR106) pradėjo tik po aštuonių mėnesių, t. y. 2021 m. gegužės mėnesį, kadangi kvietimas dėl vejos traktoriaus UAB Stokker išsiųstas 2021 m. balandžio 13 d., pirkimo-pardavimo sutartis Nr.2021/04/27-01 dėl vejos traktoriaus sudaryta 2021 m. balandžio 27 d., apmokėjimas už vejos traktorių 2021 m. gegužės 4 d. Atsižvelgiant į šias byloje egzistuojančias faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjos pateikti dėl egzistavusių force majeure aplinkybių yra nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja Sutartį pasirašė 2020 m. rugpjūčio 11 d., kuomet pandemija jau buvo prasidėjusi, todėl turėjo įvertinti epidemiologines aplinkybes ir iš karto po Sutarties pasirašymo dėti maksimalias pastangas įvykdyti prisiimtus Sutarties įsipareigojimus. Tačiau tik praėjus 8 mėnesiams po Sutarties pasirašymo pradėjo viešųjų pirkimų procedūras. Tokie pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad nebuvo tinkamai ir laiku vykdoma Sutartis.
33. Teismo vertinimu, nenugalimos jėgos aplinkybių kvalifikuojančių požymių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
33. Minėta, kad Sprendime konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Sutarties 2.1.papunktį, t. y. neįsteigė darbo vietų per Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą terminą.
34. Pastebėtina, kad tiek pagal Sutarties 2.1 papunktį, tiek pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą, toks pažeidimas vertinamas kaip esminis, už kurį taikoma poveikio priemonė yra visos subsidijos susigrąžinimas.
Žemesnės instancijos teismas
35. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio.
36. Sutarties 8 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jai pervestą subsidiją, jeigu ji neįsteigė darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto laikotarpio (8.1.2. papunktis).
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja pažeidė nustatytas Užimtumo įstatymo bei Sutarties nuostatas, nes ji nustatyta tvarka ir terminu neįsteigė darbo vietos. Tad ji privalo grąžinti visą jai atsakovės pervestą subsidiją.
38. Vadinasi, atsakovė tinkamai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės nuostatas, todėl priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Celer Opus“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.