- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-317-227/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- N. R.
- Kategorijos
- 75.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-317-227/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-783/2012 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei N. R., dalyvaujant savivaldybės institucijai, teikiančiai išvadą, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nuginčijimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2011-10-14 pareiškė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškiniu prašo : 1) nustatyti, kad jis nėra G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas; 2) panaikinti G. R. gimimo įraše duomenis apie tėvą; 3) priteisti iš atsakovės N. R. 2500 Lt neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad su N. R. susituokė 1994 m. lapkričio 19 d., santuokoje gimė trys dukros: I. R., L. R. ir G. R.. Santuoka 2008 m. kovo 27 d. buvo nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sutarė, jog Ingos ir Lijanos gyvenamoji vieta nustatoma su juo, ieškovu, G. – su atsakove. 2011 m. vasarą kilus abejonių dėl dukros G. tėvystės, buvo kreiptasi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą, kuriame atlikus DNR tyrimą nustatyta, jog jis nėra G. biologinis tėvas. Mano, jog nėra praleidęs CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinto kreipimosi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo vienerių metų ieškinio senaties termino, nes apie tai, kad G. yra ne jo vaikas, sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Sužinojęs, kad G. nėra jo vaikas, patyrė ir neturtinę žalą: žinia, kad ji nėra jo dukra, sukėlė ir iki šiol sukelia dvasinius išgyvenimus, nerimą. Neturtinę žalą vertina 2500 litų, kurią taip pat prašo priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš V. R. 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad G. R. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai nurodomi N. R. ir V. R. (b.l. 6,7,21). V. R. ir N. R. santuoka nutraukta 2008 m. kovo 27 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu. Šiuo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje V. R. ir N. R. sutarė, kad G. R. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, N. R., V. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą G. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b.l. 8, 9). Dėl G. R. tėvystės nuginčijimo V. R. į teismą kreipėsi 2011 m. spalio 14 d. (b.l. 3-4). Teismas ieškovo teiginį, jog apie aplinkybes, duodančias pagrindą teigti, kad gimimo įraše esantys duomenys apie tai, kad jis yra G. R. tėvas, sužinojo tik 2011 m. rudenį, atlikus biologinį tyrimą dėl tėvystės laikė nepagrįstu. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, jog abejonės dėl vaiko tėvystės jam buvo žinomos ir anksčiau, tik jis į jas nekreipdavo dėmesio. Atsakovė N. R. teigė, kad V. R. nuo pat vaiko gimimo abejojo vaiko tėvyste, o nuo 2000 m., kai dar gyveno kartu, tvirtino, kad G. yra ne jo vaikas. Atsakovė manė, kad dėl to, kad ieškovas abejojo tėvyste neatvyko į ligoninę pasiimti vaiko. Teismas laikė, kad aplinkybę, jog V. R. galėjo žinoti, kad vaikas gali būti ne jo, netiesiogiai patvirtina ir teismo posėdyje apklausta ieškovo motina F. R.. Jos parodymais dar atsakovei N. R. būnant nėščiai, ji( F. R.), gulėjo Kupiškio ligoninėje ir iš ten dirbusios slaugės sužinojo, jog N. R. yra atvykusi į ligoninę dėl nėštumo nutraukimo, nes vaikas yra ne sutuoktinio V. R.. ir tik dėl to, kad N. R. jau buvo praleidusi nėštumo nutraukimo terminą, neštumas nebuvo nutrauktas.. Teismas įvertinęs glaudžius ieškovo ir jo motinos santykius pripažino, jog tokia pat informacija apie tai, kad G. yra (gali būti) ne jo vaikas, V. R. žinojo nuo pat vaiko gimimo. Liudytojos socialinės darbuotojos J. M. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas daugiau nei prieš vienerius metus iki ieškinio padavimo teismui žinojo, jog G. yra (gali būti) ne jo vaikas, kadangi jai 2009 m. paskambinus V. R. telefonu ir pasiūlius pasirūpinti G. dėl nepalankios atmosferos N. R. šeimoje, V. R. pasakė, kad G. nėra jo vaikas. Teismas, išklausęs vaiko, šalių, liudytojų, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (2012-01-04 buities tyrimo aktą (b.l. 46-48), įsakymą dėl vaiko laikinosios globos nustatymo skiriant globėja F. R. (b.l. 56)), darė išvadą, jog tarp ieškovo ir mergaitės yra susiklostę šilti santykiai. Įvertino aplinkybę, kad kreipimąsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas inicijavo tik po to, kai F. R. gyvenamosios vietos adresu atėjo Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2011-05-24 pranešimas apie susidariusį įsiskolinimą dėl G. R. nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. fondo mokamo išlaikymo (b.l. 64). Laikė, kad kreipimasis į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą (b.l. 10-12), į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praėjus daugiau nei trylika metų nuo vaiko gimimo, patvirtina, jog ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi ne dėl to, jog iki tyrimo atlikimo neabejojo vaiko tėvyste, bet dėl to, kad nesutinka mokėti vaikui išlaikymo. Įvertinęs per visą tą laiką nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo teismui susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį su vaiku, teismas konstatavo, jog tėvystės nuginčijimas šioje civilinėje byloje neatitiktų vaiko interesų. Tuo labiau, jog nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė apskritai likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas, įvertinus atsakovės N. R. paaiškinimus teismo posėdyje ir poziciją, yra neaiškus. Teismas nelaikė ieškinio senaties termino pradžia A. G. teismo medicininių tyrimų biuro pateiktos išvados gavimo ar susižinojimo dienos, pripažino, kad nuo ieškovo susižinojimo yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų laikas, atsižvelgdamas į vaiko interesus taikė ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškinį atmetė (CK 3.146 str. 2 d., 3.152 str. 1 d.). Atmetus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, laikė, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas. Vadovaudamasis CPK 92 str., 93 str., 96 str., iš ieškovo priteisė 12 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (b.l. 2).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2012-02-15 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas pažeidė CK 1.126 str. 2d. ir nesant atsakovės prašymo taikė ieškinio senatį. CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-246/2003 pabrėžiama, kad subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašų, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (pavyzdžiui gautas dokumentas, kad jo tėvystė nėra pagrįsta kraujo giminyste ir kt. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą, kadangi 2011 m. rugpjūčio 22 d. atlikus tėvystės DNR tyrimą buvo nustatyta, kad V. R. nėra G. R. biologinis tėvas ir tada paaiškėjo aplinkybė, duodanti pagrindo teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Iki to laiko įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, jis neturėjo. Be to, teismas atsakovės atsisakymą atlikti DNR ekspertizę pagal įstatymo analogiją turėjo vertinti kaip įrodymą tėvystei nuginčyti (CK 3.148 str.2d.). Mano, kad tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi atsakovė nuo 2005 metų gyvena su biologiniu dukros G. tėvu, tarp jų susiklostę faktiniai šeimyniniai santykiai. Teismo padaryta išvada, kad patenkinus ieškinį vaikas liktų be tėvo ir taip būtų neapginti vaiko interesai yra neteisinga ir prieštarauja CK 3.161 straipsnio 2 daliai, kurioje nurodoma, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita.
Atsakovė N. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad G. R., dėl kurios tėvystės nuginčijimo nagrinėjama byla, yra gimusi (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės santuokoje. Jos tėvu gimimo liudijime įrašytas ieškovas V. R. (b.l. 6). Įrašas padarytas 1998 m. gegužės 25 dieną, įrašo Nr. 15 (b.l.6,7). R. ir N. R. santuoka nutraukta 2008 m. kovo 27 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu. Šiuo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė dėl trijų vaikų gyvenamosios vietos. Susitarė, kad dukterų I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), L. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. R., o dukters G. R. - su motina ir šiai dukrai ieškovas V. R. teiks išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b.l. 8, 9). Dėl G. R. tėvystės nuginčijimo ieškovas V. R. į teismą kreipėsi 2011 m. spalio 14 d. Sužinojimą, kad jis nėra mergaitės tėvas, siejo su 2011 m. vasarą A. G. teismo medicininių tyrimo biuro atliktu biologinio giminystės ryšio nustatymo tyrimu.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame jis nurodytas tėvu, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada apeliantui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste.
Atsakovė bylos eigoje tvirtino kad nuo dukters G. gimimo ji pati abejojo ar ieškovas yra vaiko tėvas ir tai žinojo apeliantas. Aplinkybę, kad ieškovas abejojo savo tėvyste, patvirtina faktas, kad jis neparvežė iš ligoninės gimusios G.. Atsakovės teigimu, ieškovas 2009 m. , t.y. po jos kreipimosi į vaikų išlaikymo fondą dėl išlaikymo teikimo G. ir 2010 m, jai patvirtino, kad jis nėra G. tėvas ir todėl neteiks išlaikymo, o dėl pinigų stygiaus nesikreips dėl DNR ekspertizės (b.l.72,73). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis tik 2011 m. vasarą patikimai sužinojo nesąs vaiko tėvas. Priešingai apeliantui, apklausta liudytoja socialinė darbuotoja J. M. teismo posėdyje parodė, kad 2009 metais kalbantis telefonu su ieškovu dėl blogų sąlygų G. augti pas motiną ir mergaitės noro augti pas tėvą, pastarasis paaiškino, kad iš G. motinos žino, jog jis nėra vaiko tėvas (b.l.75). Liudytoja nesusijusi su šalimis ir nenustatyta jokių priežasčių, leidžiančių abejoti jos parodymų teisingumu. Be to, apeliantas liudytojos parodymų neginčijo, jo teigimu, jis šio pokalbio nepamena(b.l.72). Jis pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad buvo kalbų, jog jis nėra G. tėvas, tačiau į jas nekreipė dėmesio. Laikytina, kad ieškovas, visą laiką turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše įrašytas tėvu, atžvilgiu, elgėsi pasyviai, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Byloje nėra nustatyta, jog ieškovo kreipimasis dėl specialisto išvados būtų buvęs nulemtas kitų aplinkybių nei ieškovo abejonių dėl tėvystės ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2011-05-24 pranešimo apie nuo 2009-09-16 teikto išlaikymo G. įsiskolinimą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžios nesiejo su A. G. teismo medicininių tyrimo biuro 2011-08-22 aktu, o ieškinio senaties termino taikymą vertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kurias išsamiai aptarė skundžiamame sprendime ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senatį.
Šeimos bylose teismas ne tik gali, bet ir turi būti aktyvus bei ginti viešąjį interesą (CPK 179 str.). To reikalauja vaiko interesai, nepriklausomai nuo to, kad jo motina nepakankamai aktyviai juos gina. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nustatęs, kad aplinkybę, jog jis nėra vaiko tėvas sužinojo daugiau kaip prieš metus laiko iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl atmetamas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą.
Dėl prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.1 d). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Todėl ir tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d). Apelianto teiginys, jog G. biologinis tėvas yra asmuo, su kuriuo gyvena atsakovė nuo 2005 metų, įrodymais nepagrįstas. Su šiuo teiginiu nesutiko atsakovė . Ji teismo posėdyje nurodė, kad pati nežino kas yra G. tėvas. Tai reiškia, kad, priešingai apelianto teiginiui, biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, sprendė, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų ir patenkinus ieškinį vaikas liktų be tėvo ir taip būtų neapginti vaiko interesai. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad tuo pažeidžiama vaiko teisė žinoti savo tėvus . Tačiau apeliantas vaiko interesus nagrinėjamoje byloje iškelia tik siekdamas pagrįsti savo apeliacinį skundą ir nuginčyti tėvystę. Iš bylos medžiagos matyti, kad beveik per 14 metų laikotarpį susiformavo glaudūs apelianto ir vaiko santykiai, pats vaikas jau žino apie tai, jog apeliantas nėra jo biologinis tėvas, tačiau vis tiek pripažįsta jį savo tėvu, yra prie jo prisirišęs, laiko artimu ir brangiu žmogumi, norėtų su juo bendrauti, laukia jo. Nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su ieškovu, judviejų santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, įvertinus tai, jog per 14 metų tarp ieškovo ir vaiko susiformavo geri vaiko ir tėvo santykiai, vaiko amžių, prisirišimą, ieškovo elgesį, konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, vaikui iškiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus. Tai prieštarautų prioritetiniam vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus , padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialines teisės normas, nepažeidė Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Įrodymų , leidžiančių padaryti priešingą išvadą, nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Todėl ieškovui neginčijant byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų teisėjų kolegija laiko netikslinga iš naujo juos tirti. Nustačius, kad ieškinys negali būti tenkinamas dėl praleistos ieškinio senaties, nėra pagrindo svarstyti, ar atsakovės atsisakymas atlikti DNR tyrimą gali būti vertinamas pagal analogiją tėvystės nustatymo atveju.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas(CPK 326 str. 1d. 1p) .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.