Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-640-397-2014;

Teisėjas Algis Vieraitis Proceso Nr. 1-56-1-00823-2013-2;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Valdo Vitunsko, Albino Antanaičio, sekretoriaujant, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo A. Č. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas (dvejiems) metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Taikytos Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatos ir A. Č. bausmė sumažinta 1/3 dalimi, tai yra iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Paskirtoji bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2012-04-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. d. taisyklę, prie 2012-04-06 nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant 1 m. dalį nuo naujai skiriamos bausmės ir A. Č. nustatyta galutinė subendrinta bausmė 3 (treji) metai terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už tai, kad 2013 m. lapkričio 05 d. apie 23.00 val. įsibrovė per duris į A. A. butą (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo A. A. 100 Lt vertės DVD grotuvą „Toshiba“ ir 45 Lt vertės laidus, viso turto už 145 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, kadangi buvo užkluptas nukentėjusiojo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. A. Č. neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. Č. bausmę už BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų šio kodekso 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė, kad A. Č. pasikėsino padaryti nusikaltimą, kuris priskiriamas prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, tuo pačiu įvertino beveik minimalų pagrobtų daiktų kiekį, jų santykinai menką vertę bei tai, kad šiam nusikaltimui nebuvo specialiai iš anksto rengiamasi ar naudoti specialūs įsilaužimo įrankiai, ar priemonės, o buvo įvykdytas spontaniškai, iš dalies atsitiktinai, susiklosčius tam palankioms aplinkybėms.

Taip pat, aukštesnio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bei atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, kad kaltinamasis teisiamas jau penktąjį kartą, anksčiau 3 kartus iš 4 teistas taip pat už analogiškus nusikaltimus – vagystes, iš viso tai jau 6-oji kaltinamojo įvykdyta sunkinančiomis aplinkybėmis vagystė, visi teistumai neišnykę ir nepanaikinti, o pastarąjį kartą nusikalto anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tepraėjus 7 mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo, tačiau pagrįstai konstatavo ir tai, kad A. Č. nėra baustas už administracinius teisės pažeidimus, mokosi darbinės specialybės profesinio rengimo centre, tiek gyvenamosios vietos savivaldos institucijos, tiek mokymo įstaigos charakterizuojamas iš esmės palankiai.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai lėmė baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio dydžio bausmės skyrimą bei kaip recidyvistui už tyčinį nusikaltimą, padarytą anksčiau jau paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skyrė terminuotą laisvės atėmimą. Nuteistasis nusikalsta nuolat, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl bausmės rūšis – laisvės atėmimas parinkta tinkama, kaip ir tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatos.

Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.