Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-712-209/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-09-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
1A-712-209/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18060-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
V. P.
Advokatai
Leonora Vasiliauskienė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-712-209/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18060-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.1.1.; 1.2.23.1.2.; 2.4.6.1. 2.4.7. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei O. Š.,nuteistojo V. P. gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (2017-04-15 epizodas) 35 parų arešto bausme, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2017-05-03 epizodas) 40 parų arešto bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskirtos bausmės, remiantis BK 63 straipsniu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent:

2. 2017-04-15 Vilniaus romų gyvenvietėje iš nepažįstamos moters už 50 eurų už gramą įgijo ir neteisėtai laikė iki 2017-04-15, apie 15.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo rūsio sandėliuko Nr.143 patalpose ant lentynos rudos spalvos miltelių 10 vnt. folijos lankstinukų su galimai narkotine medžiaga viduje, pagal 2017-05-15 specialisto išvadą Nr. 140-(2666)-IS1-2848 rudos spalvos miltelių folijos lankstinuke sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,002 g, ir rudos spalvos miltelių iš 9 vnt. folijos lankstinukų, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,113 g., iki tol, kol 2017-04-15, nuo 01.10 val. iki 01.50 val., kratos metu policijos pareigūnas S. T. minėtame bute rado minėtas narkotines medžiagas ir paėmė. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 straipsnio 2 dalyje.

3. V. P. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent:

4. jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2017-05-03 Vilniaus romų gyvenvietėje iš nepažįstamo asmens už 50 eurų už gramą įgijo, bei bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė virtuvėje, ant grindų, šalia suoliuko, plastikinį maišelį, kuriame buvo šeši folijos lankstinukai su gelsvos spalvos milteliais,ir ant viryklės laikė politileninį maišelį su 3 tabletėmis, kas pagal 2017-05-16 specialisto išvadą Nr. 140-(2667)-IS1-2897, vertinama narkotinėmis medžiagomis: „į tris dalis padalintos šešiakampės baltos spalvos tabletės su įspaudu „8“, 2017-05-03 rastos bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir priklausančios V. P., sudėtyje yra buprenorfino, kurio bendroji masė yra 0,008 g. ir gelsvos spalvos medžiagos iš 6 vnt. folijos lankstinukų, 2017-05-03 rastos bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir priklausančios V. P., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji masė yra 0.080 g. iki tol, kol 2017-05-03, apie 17.45 val., policijos pareigūnas P. P. rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 straipsnio 2 dalyje.

5. V. P. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent:

6. jis neturėdamas tikslo platinti, 2017-08-22 Vilniaus romų gyvenvietėje iš nepažįstamos moters už 50 eurų už gramą, neteisėtai įgijo ir laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), 13 folijos lankstinukų su rudos spalvos milteliais: t. y. 2017-08-22, apie 8.30 val., kratos metu jos buvo rastos kambaryje ant stalo 3 folijos lankstinukai, ant grindų prie kėdės 3 folijos lankstinukai, ant kėdės 3 folijos lankstinukai, už staliuko po dešine puse ant grindų 1 folijos lankstinukas, po staliuku ant apatinės lentynėlės 1 folijos lankstinukas, už staliuko po kaire puse 1 folijos lankstinukas, taip pat ant žemės 1 folijos lankstinukas, pagal 2017-11-16 specialisto išvadą tai vertinama narkotinėmis medžiagomis „folijos lankstinukuose (vokas Nr- l), paimtoje 2017-08-22 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,065 g (13,1 %)“ iki tol, kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnė L. L. kratos metu paėmė minėtus 13 folijos lankstinukų. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo perkvalifikuoti jo veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 259 straipsnio 1 dalį į to paties straipsnio 2 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, bei kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pažymi, jog jis serga ir narkotikų vartojimas yra jo priklausomybė, todėl tikslinga išsiaiškinti, ar žmogus gali būti baudžiamas už tai, kad serga. Nuteistasis akcentuoja, kad nevartojant narkotinių medžiagų jį ištinka priepuoliai, todėl jis negali taip paprastai mesti vartoti narkotines medžiagas, tačiau dabar nevartoja jau 4 mėnesius, daro pažangą. Teigia, kad narkotinių medžiagų įsigijimas nėra toks paprastas, todėl pirko jas ir atsargai. Dėl 2017 m. rugpjūčio 22 dienos epizodo pažymi, jog neaišku, ar visos rastos narkotinės medžiagos buvo jo, nes kartu buvo sulaikytas ir kitas asmuo, kuris taip pat vartoja narkotines medžiagas, bet jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai.

8. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas

9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas nustato apeliacinis skundas ir teismas, nagrinėjantis bylą apeliacine tvarka negali savo iniciatyva peržengti apeliacinio skundo ribų, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (BPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nuteistasis kvestionuoja vienos iš jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą bei prašo apygardos teismo kreiptis į Konstitucinį teismą. Neperžengdamas skundo ribų apygardos teismas nevertins aplinkybių, susijusių su kitomis dviejomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių savo kaltės V. P. neginčija.

10. Nuteistojo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžiamas tuo, kad, pasak jo, asmuo neturėtų būti baudžiamas už tai, kad serga (priklausomybe nuo narkotinių medžiagų). Šis V. P. argumentas, vertinant formaliai, gali būti vertinamas kaip logiškas, tačiau bylos duomenų analizė suponuoja, jog toks baudžiamosios atsakomybės paskirties traktavimas prasilenkia su teisinės valstybės principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vertinant apelianto poziciją tikslinga atsižvelgti ne tik į BK 259 straipsnio nuostatas, tačiau, ypač, į BK bendrosios dalies normas. BK 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 76 straipsnyje yra numatyta galimybė atleisti asmenį nuo bausmės dėl ligos. Šios ir kitos BK normos sudaro vieningą visumą priemonių, kuriomis pasinaudojant yra individualizuojama baudžiamoji atsakomybė, atleidimas nuo jos, asmens kaltės vertinimas ir kt. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. narkotines medžiagas, vis dėlto, vartojo savo noru, nėra informacijos, kad jis galėjo būti per prievartą apsvaigintas ar kitaip priverstas pradėti vartoti narkotikus. Dar iki priimant skundžiamą nuosprendį V. P. buvo 12 kartų teistas, o tarp teistumų – ir teistumai už narkotinių medžiagų vartojimą. Taigi, jis neabejotinai žinojo, kad turi priklausomybės problemų, tačiau ilgą laiką savo elgesio nekeitė, darė tyčinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Skunde apygardos teismui apeliantas akcentuoja, jog jau 4 mėnesius nevartoja narkotikų, lanko reabilitacijos užsiėmimus ir pan., tačiau matyti, jog jis turi ilgalaikę priklausomybės istoriją, buvo gydomas 1994 metais (paskutinį kartą), o per pastaruosius 5 metus dėl priklausomybės ligų gydymo nesikreipė (t. 4, b. l. 105,106). Be kita ko, vertinant BK 259 straipsnio nuostatas loginiu aspektu matyti, jog iš esmės kiekvienas asmuo, kuris įsigyja narkotines medžiagas ne pirmą kartą (o ne, pavyzdžiui, pabandymui), gali remtis ta pačia gynybine taktika dėl priklausomybės. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kai V. P. pats labai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad atsikratytų savo priklausomybės, vertintina, kad jis aiškiai suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir siekė taip elgtis, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra.

11. Dėl V. P. argumentų, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. epizodo metu rastos narkotinės medžiagos buvo ne tik apelianto pažymėtina, kad pats nuteistasis savo kaltę dėl šio epizodo buvo pripažinęs apylinkės teisme, dėl ko skiriant galutinę bausmę ši buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio pagrindu). Kaip pripažįsta V. P., jis šį argumentą sugalvojo tik po to, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu, kas sudaro pagrindą manyti, jog tai labiau yra bandymas palengvinti savo teisinę padėtį, o ne realių aplinkybių nurodymas. Atsižvelgiant į visų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas V. P., aplinkybes, matyti, jog narkotinės medžiagos buvo perkamos supakuotos į folijos lankstinukus. 2017 m. balandžio 15 epizode – 10 lankstinukų, gegužės 3 d. epizode – 6 lankstinukai ir 3 tabletės, o nagrinėjamame epizode – 13 lankstinukų. Esminis kriterijus atribojant visus šiuo epizodus – narkotinės medžiagos kiekis, kuris pirmaisiais dviem atvejais buvo nedidelis (BK 259 straipsnio 2 dalis), o nagrinėjamame epizode jau viršijo nedidelio narkotinės medžiagos kiekio ribą (BK 259 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamame epizode V. P. įsigijo didesnį narkotinių medžiagų kiekį, nei tai darė ankstesniais atvejais ir dėl to buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal griežtesnę sankciją numatančią teisės normą. Vis dėlto, vertinant visų trijų epizodų visumą matyti, kad būdavo įsigyjamas santykinai panašus narkotinių medžiagų kiekis, todėl nėra pagrindo manyti, jog nagrinėjamame epizode rastos narkotinės medžiagos buvo ne tik V. P., tačiau ir kito asmens, nes jų kiekis nebuvo žymiai didesnis nei įprastai. Kaip minėta, V. P. praeityje ne kartą teistas, tarp teistumų – ir už narkotinių medžiagų įsigijimą, vartojimą, todėl jis turėjo žinoti apie baudžiamosios atsakomybės BK 259 straipsnio prasme esmę.

12. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo apklausiamas kaip įtariamasis po kiekvienos jo padarytos veikos. Vėliau trys ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną (t. 1, b. l. 4). Taigi, nuteistasis žinojo, jog jo neteisėti veiksmai buvo pastebėti, tačiau jų nenutraukė. Iš esmės vienintelis nuteistojo argumentas šiame epizode yra tas, kad galimai dalis narkotinių medžiagų priklausė kitam asmeniui. Pažymėtina, kad dėl to nėra tikras ir pats apeliantas ir ši jo pozicija grindžiama tik bendro pobūdžio pasvarstymais. Atsižvelgiant į V. P. ankstesnę kriminalinę istoriją darytina išvada, kad neįtikina, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės apylinkės teisme galėjo pamiršti ar neatkreipti dėmesio į nurodytą narkotinių medžiagų lankstinukų kiekį. Apklausiamas apylinkės teisme V. P. neužsiminė apie tai, kad dalis narkotinių medžiagų galėjo būti ne jo, parodymus davė užtikrintai ir konkrečiai (t. 4, b. l. 178). Visuma šių motyvų patvirtina, jog V. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas pagrįstai, o vien tai, kad jis paduodamas apeliacinį skundą suabejojo kai kuriomis nustatytomis aplinkybėmis, nereiškia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas.

13. Nuteistojo prašymas paskirti jam švelnesnę bausmę negali būti tenkinamas. Už BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra didesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau, kaip minėta, V. P., praeityje teistas net 12 kartų, savo nusikalstamo elgesio nekeičia ir išvadų dėl to nedaro, todėl apylinkės teismo jam paskirta bausmė nelaikytina per griežta. Bausmių subendrinimas taip pat atliktas nepažeidžiant BK nuostatų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti švelnesnę galutinę bausmę nuteistajam nėra tikslinga.

14. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Kazlauskienė(parašai) Stasys LemežisUgnius TrumpulisNuorašas tikrasTeisėjas Stasys Lemežis