- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- TA-387-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01202-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis bausmę atliko laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2022 m. birželio 5 d. Ginčo laikotarpiu 17-o būrio 4 ir 6 miegamuosiuose kambariuose nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m ploto norma, tenkanti vienam asmeniui; dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų; duše pareiškėjui tekdavo kvėpuoti pelėsio ir grybelio sporomis. 17 būrio dušo kapitalinį remontą administracija pradėjo daryti tik 2021 m. gruodžio 10 d., todėl dabar dušo sienos išklotos plytelėmis.
2.2. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Alytaus PN prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto ir antisanitarinių sąlygų į pataisos namų administraciją. Pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Atsakovo atstovo nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už skundžiamą laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. birželio 6 d. atmestinas.
3.2. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 17 būrio 4 miegamajame, o nuo 2020 m. kovo 16 d. iki skundo padavimo dienos – 6 miegamajame. Šiuose miegamuosiuose buvo užtikrinta pareiškėjui tenkanti ploto norma.
3.3. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2018 m. gruodžio 21 d. akto Nr. PA-9545 išvadoje pažeidimų nenustatė. Gyvenamieji kambariai atitiko teisės aktų reikalavimus. Alytaus PN gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. 17 būrio kambarių langai, sienos, apšvietimas tvarkingi, kadangi atsakingi už patalpų priežiūrą pareigūnai prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktu patalpas pagal Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio yra atmestini. 17 būrio dušinė tvarkinga, yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Sanitarinius mazgus valo nuteistieji, einantys tvarkdarių pareigas.
3.4. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje ar lokaliniame sektoriuje, jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją dėl perkėlimo į kitą būrį, tačiau šia teise nei karto nepasinaudojo.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.
5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir vertino, kad pareiškėjas nuo pat patekimo į Alytaus PN bausmės atlikimo sąlygas vertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir sukeliančias įvairaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Taigi, pareiškėjas suvokė apie savo teisių pažeidimą, tačiau skundą teismui padavė (išsiuntė) tik 2022 m. birželio 6 d. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui vis dėlto nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš pataisos įstaigos administracijos. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą. Tokių aplinkybių teismas nenustatė ir bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir atsakovės atstovo prašymą, teismas taikė ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, todėl 2018 m. birželio 5 d. – 2019 m. birželio 5 d. laikotarpiui taikoma ieškinio senatis ir skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už šį laikotarpį atmetamas. Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2019 m. birželio 6 d. – 2022 m. birželio 6 d. laikotarpį.
6. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CK 6.271 ir 6.247 straipsnius.
7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 punktą, taip pat atsakovo atstovo pateiktus duomenis, sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte ir Įsakymo dėl minimalaus ploto 2.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų dėl ginčo laikotarpiu buvusio apšvietimo ir dušų būklės laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2021 m. vasario 21 d., t. y. nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl netinkamo apšvietimo ir pelėsių dušo patalpoje, laikė, kad pareiškėjas 17 būrio 4 ir 6 gyvenamojoje patalpoje atliko bausmę pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimus, ir tai yra pagrindas konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.
9. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atkreipia dėmesį, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų, pareiškėjo valios. Vis dėlto teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
10. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, nesant duomenų apie pareiškėjui sukeltus emocinius išgyvenimus, taip pat įrodymų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl teismas neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisė.
III.
11. Pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
12.1. Pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Alytaus PN – jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas, neatitiko dirbtinė apšvieta, dušo patalpose buvo pelėsis ir grybelis.
12.2. Pareiškėjas prašo priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN (nebuvo užtikrintas minimalus plotas ir tinkamas apšvietimas, dušo patalpose buvo pelėsis ir grybelis) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2022 m. birželio 5 d. neturtinės žalos atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir taikė ieškinio senaties terminą pareiškėjo skundui bei nurodė, kad ginčas byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2019 m. birželio 6 d. – 2022 m. birželio 6 d. laikotarpį. Teismas, įvertinęs tai, jog Alytaus PN nepateikė jokių duomenų dėl ginčo laikotarpiu buvusio apšvietimo ir dušų būklės laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2021 m. vasario 21 d., laikė, kad pareiškėjas 17 būrio 4 ir 6 gyvenamojoje patalpoje atliko bausmę pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimus, ir tai yra pagrindas konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl teismas neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisė.
17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Alytaus PN – jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas, neatitiko dirbtinė apšvieta, dušo patalpose buvo pelėsis ir grybelis, todėl pareiškėjas prašo priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualūs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas ir Įsakymas dėl minimalaus ploto 2.1 punktas, kurie nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte ir Įsakymo dėl minimalaus ploto 2.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista, nes nustatyta, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose teko daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo atitinkamai 3,97 kv. m ir 4,21 kv. m).
20. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nebuvo užtikrintas apšvietimas, taip pat dušo patalpose buvo pelėsis ir grybelis, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktą bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
21. Pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų dėl ginčo laikotarpiu buvusio apšvietimo ir dušų būklės laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2021 m. vasario 21 d., t. y. nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl netinkamo apšvietimo ir pelėsių dušo patalpoje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šiuo aspektu neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.
23. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).
25. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020 ir kt.).
26. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti higienos normų pažeidimai (nebuvo užtikrintas apšvietimas, dušo patalpoje buvo pelėsis) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi sukelti pareiškėjui nepatogumų ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui tam tikru laikotarpiu kilę nepatogumai buvo mažareikšmiai bei nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniame nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių už pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus pareiškėjui turėjo būti priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o bendro pobūdžio samprotavimai nepatvirtina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.