- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- 1-18-853/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00015-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.17.12.1Skolininko nesąžiningumas (BK 208 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei, Sigutei Dagienei, Vidai Šurpienei, Astai Kryžiūtei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, administracine tvarka baustas, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. prokurorės kaltinamas nuo 2015-02-04 iki 2015-04-30 laikinai eidamas UAB „Ekvada“, įmonės kodas 302482356, juridinių asmenų registre įregistruotos 2011-06-17 adresu – Šv. Stepono g. 29, Vilniaus mieste, buveinės vieta – Montuotojų g. 3, Mažeikių m., direktoriaus pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr. VIII-1835 19 str. 6 dalį: „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“ ir to paties įstatymo 37 str. 12 dalies 1 punktą: „Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, nuo 2015-03-31 akivaizdžiai gresiant bankrotui, nes UAB „Ekvada“ 2014 m. dirbo nuostolingai ir patyrė 285697,00 Lt (82743,57 Eur) nuostolį, 2015 m. sausio–kovo mėn. patyrė 73196,59 Eur nuostolį, nuo 2015-04-30 bendrovės turtui esant 205884,00 Eur vertės, o bendrovės skolai tiekėjams ir biudžetui esant 210017,00 Eur ir skolai didėjant, bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniu už įstatinį, tai yra nuo 2015-03-31 bendrovei vykdant veiklą tik kreditorių lėšomis ir esant sunkioje ekonominėje situacijoje bei būnant nemokiai, neturint finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, UAB „Ekvada” veiklos rezultatui nepadengiant šios veiklos sąnaudų, tai yra Bendrovės veiklos sąnaudoms 2015-03-31 dienai viršijant pajamas 155940,42 Eur, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas” 1 dalies nuostatą, kad „skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka ir 2 dalyje nurodyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka“, aplenkdamas UAB „Ekvada“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, kuriai nuo 2015-02-25 iki 2015-09-12 įregistruoti 22 apribojimai 83756,55 Eur sumai, iš jų dėl skolų biudžetui – 47906,96 Eur sumai, neturėdamas lėšų patenkinti visų kreditorių reikalavimų, suvokdamas, kad tokiais jo veiksmais bus padaryta turtinė žala kitiems kreditoriams ir sąmoningai jai leisdamas atsirasti ir tuo tikslu pasinaudodamas jo paties valdomos bendrovės - UAB „Betono gaminiai“, įmonės kodas 302621375, kurioje turi 100 procentų akcijų, taip pat UAB „Dorvinda“, įmonės kodas 302317739, kurioje jo sūnus T. K. ir dukra J. K. turi 90 procentų akcijų, taip pat UAB „Ampeka“, įmonės kodas 303170772, kurios pagrindinis akcininkas buvo jo sūnus T. K. banko sąskaitomis ir tuo apsunkindamas kitų kreditorių galimybes taikant laikinąsias apsaugos priemones atgauti UAB „Ekvada“ skolas, pagal 2015-04-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, reikalavimo teises į UAB „Ekvada“ gautiną pinigų sumą – 12768,47 Eur iš UAB „Statmax“, įmonės kodas 302607183, registruota adresu Kęstučio g. 11-4, Telšių mieste, perleido jo paties kontroliuojamai bendrovei – UAB „Betono gaminiai“ po ko, UAB „Ekvada“ vardu pateikė šiai bendrovei prašymus skolos sąskaita apmokėti prašymuose nurodytiems UAB „Ekvada“ tiekėjams pažeidžiant mokėjimo eiliškumą, be to UAB „Ekvada“ vardu tretiems asmenims – UAB „Betono gaminiai“, įmonės kodas 302621375, UAB „Ampeka“, įmonės kodas 303170772, pateikė prašymus skolos sąskaita apmokėti UAB „Ekvada“ skolas tiekėjams: UAB „Betono centras“, įmonės kodas 123018186, UAB „Lukoil Baltija“, įmonės kodas 110441713, UAB „Transvilda“, įmonės kodas 303007686, UAB „Lytagra“, įmonės kodas 133370289, UAB „Diktum“, įmonės kodas 302491394, UAB „Omnitel“, įmonės kodas 110305282, už prekes bei paslaugas ir taip patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, o būtent:
2015-04-02 Mažeikių mieste, tyrimo nenustatytoje vietoje, UAB „Statmax“ , įmonės kodas 302607183, pagal 2015-02-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKV000281 esant skolingai UAB „Ekvada“ 6125,76 Eur, pagal 2015-03-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKV000289 esant skolingai UAB „Ekvada“ 6642,71 Eur, viso 12768,47 Eur, sudarė 2015-04-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį be numerio tarp UAB „Ekvada“, atstovaujamos laikinai einančio pareigas direktoriaus E. K. ir UAB „Betono gaminiai“, atstovaujamos direktoriaus A. J., pagal kurią UAB „Ekvada“ reikalavimo teisę į UAB „Statmax“ 12768,47 Eur skolą perleido E. K. valdomai UAB „Betono gaminiai“, po ko UAB „Ekvada“ 2015-07-23 buhalterinėje pažymoje „Statmax Betono gaminiai užskaitymas“, bendrovės „Statmax“ sumokėtą UAB „Betono gaminiai“ 12768,47 Eur sumą užfiksavo kaip UAB „Ekvada“ išankstinį apmokėjimą UAB „Betono gaminiai“, o vėliau šiuos pinigus naudojo atsiskaitymams su pasirinktais UAB „Ekvada“ kreditoriais pagal UAB „Betono gaminiai“ vardu parašytus prašymus: 2015-04-10 be numerio, 2015-04-21 Nr. 2, 2015-05-04 Nr. 4, 2015-05-07 Nr. 5, 2015-05-12 Nr. 6, 2015-05-27 Nr. 7, 2015-06-03 Nr. 7, 2015-06-09 Nr. 9;
2015-04-07 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį be numerio, kuria bendrovei UAB „Mažeikių fauga“ perleido reikalavimo teisę į 11522,87 Eur Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skolą bendrovei UAB „Ekvada“, susidariusią pagal UAB „Ekvada“ išrašytą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai PVM sąskaitą faktūrą 2015-01-30 EKV Nr. 000271 sumai 12851,55 Eur, po ko 2015-04-30 Mažeikių rajono savivaldybės administracija 11522,87 Eur sumą sumokėjo UAB „Mažeikių fauga“;
2015-04-10 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė UAB „Ekvada“ prašymą be numerio jo paties valdomai UAB „Betono gaminiai“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo direktoriaus pareigose, skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Betono centras“ – 1257,27 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ – 100,00 Eur, UAB „Transvilda“ – 382,36 Eur, po ko UAB „Betono gaminiai“ 2015-04-11 mokėjimo nurodymu 0000001889 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015-04-10 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001880 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bankas sumokėjo prašomas sumas;
2015-04-21 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė UAB „Ekvada“ prašymą Nr. 2 jo paties valdomai UAB „Betono gaminiai“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo direktoriaus pareigose, skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Betono centras“ – 843,86 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ – 400,00 Eur, UAB „Lytagra“ – 175,24 Eur, po ko UAB „Betono gaminiai“ 2015-04-21 mokėjimo nurodymais: 0000001907, 0000001908 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015-04-22 mokėjimo nurodymu Nr. 000117 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bankas sumokėjo prašomas sumas;
2015-04-27 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė UAB „Ekvada“ prašymą Nr. 6 bendrovei UAB „Ampeka“, atstovaujamai E. K. sūnaus - direktoriaus T. K., skolos sąskaita apmokėti UAB „Diktum“ 448,52 Eur, po ko UAB „Ampeka“ 2015-04-27 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) SEB banke sumokėjo prašomą sumą;
2015-05-04 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „Ekvada“ jokiose pareigose, tačiau kaip laikinai einantis šios bendrovės direktoriaus pareigas pasirašė ir UAB „Ekvada“ vardu savo paties valdomai UAB „Betono gaminiai“, kurioje turėjo 100 procentą akcijų, pateikė prašymą Nr. 4 skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Betono centras“ – 173,24 Eur, R. J. – 580,00 Eur, UAB „Lytagra“ – 48,93 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ – 208,00 Eur, UAB „Omnitel“ – 462,20 Eur, po ko UAB „Betono gaminiai“ 2015-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001827, Nr. 0000001828 bei Nr. 0000001826 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. 000123 ir 2015-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001929 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bankas sumokėjo prašomas sumas;
2015-05-07 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „Ekvada“ jokiose pareigose, tačiau kaip laikinai einantis šios bendrovės direktoriaus pareigas pasirašė ir UAB „Ekvada“ vardu savo paties valdomai UAB „Betono gaminiai“, kurioje turėjo 100 procentą akcijų pateikė prašymą Nr. 5 skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: Statybos inžinierių sąjungos Telšių apskrities bendrijai – 255,00 Eur, UAB „Serpantinas“ – 148,76 Eur, po ko UAB „Betono gaminiai“, mokėjimo nurodymu Nr. 0000001934 iš AB SEB bankas, bei pervedimu Nr. 0000001933 iš DNB banko sąskaitos pervedė prašomas sumas;
2015-05-12 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „Ekvada“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „Ekvada“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „Ekvada“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės pasirašyti 2015-05-12 prašymą Nr. 6 UAB „Betono gaminiai“, kurioje E. K. turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo vedančiojo direktoriaus pareigose, skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Lukoil Baltija“ – 300,00 Eur, UAB „Stogai Jums“ – 262,41 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „Betono gaminiai“, o UAB „Betono gaminiai“ 2015-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001942 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė 262,41 Eur;
2015-05-27 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „Ekvada“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „Ekvada“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „Ekvada“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės, pasirašyti 2015-05-27 prašymą Nr. 7 adresuotą UAB „Betono gaminiai“ direktoriui E. K. skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Lukoil Baltija“ – 200,00 Eur, M. B. – 178,48 Eur, įmonei „Žemaitijos stogai“ – 459,36 Eur, UAB „Cramo“ – 72,54 Eur, UAB „Lytagra“ – 59,74 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „Betono gaminiai“, o UAB „Betono gaminiai“ 2015-05-27 mokėjimo nurodymais Nr. 000134, Nr. 000135, Nr. 000136, Nr. 000137 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bei 2015-05-27 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001962 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas;
2015-06-03 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „Ekvada“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „Ekvada“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „Ekvada“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės pasirašyti 2015-06-03 prašymą Nr. 7 adresuotą UAB „Betono gaminiai“ direktoriui E. K. skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Lukoil Baltija“ – 200,00 Eur, M. P. – 688,52 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „Betono gaminiai“, o UAB „Betono gaminiai“ 2015-06-15 mokėjimo nurodymu Nr. 000151 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bei 2015-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001970 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas;
2015-06-04 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „Ekvada“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „Ekvada“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „Ekvada“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės pasirašyti 2015-06-04 prašymą Nr. 8 adresuotą UAB „Dorvinda“, kurioje E. K. sūnus T. K. ir dukra J. K. turi 90 procentų akcijų, skolos sąskaita apmokėti už medžiagas UAB „Serpantinas“ –360,00 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „Dorvinda“, o UAB „Dorvinda“ 2015-06-04 mokėjimo pavedimu Nr. 000790 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke Swedbank AB pervedė prašomą sumą;
2015-06-09 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „Ekvada“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „Ekvada“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „Ekvada“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės, pasirašyti 2015-06-09 prašymą Nr. 9 UAB „Betono gaminiai“ direktoriui E. K., skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Lukoil Baltija“ – 200,00 Eur, UAB „Cramo“ – 24,18 Eur, UAB „Kontesa“ - 68,00 Eur ir 23,80 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „Betono gaminiai, o UAB „Betono gaminiai“ 2015-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 000144, 2015-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 000145 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bei 2015-06-10 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001977, 2015-06-11 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001982 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas,
tokiais savo veiksmais nuo 2015-04-02 iki 2015-06-09 aplenkiant UAB „Ekvada“ sąskaitą, į kurią kreditoriams buvo galima nukreipti skolos išieškojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas” 1 dalies nuostatą ir 32871,75 Eur suma atsiskaitydamas su savo pasirinktais kreditoriais, padarė turtinės žalos 45 likusiems UAB „Ekvada“ kreditoriams, kurių reikalavimai 2015-04-30 dienai sudarė 210017 Eur.
Kaltinamasis E. K. dėl jam pareikštų kaltinimų teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog tik vykdė gamybinę veiklą, nes R. A. susirgo, t. y. R. A. nedarbingumo laikotarpiu. UAB „Ekvada“ ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tuo metu UAB „Ekvada“ vykdė 4-5 valstybinius objektus, kuriuose buvo atliekamas pastatų renovavimas. Tie objektai turėjo nemažus įsipareigojimus, ir jei nebūtų įvykdę bent vieno objekto, būtų buvę didžiuliai nuostoliai. Tuo metu kai jis laikinai vadovavo UAB „Ekvada“ įmonei buvo uždėti apribojimai dėl ginčo su UAB „Kečas“, ir apribojimai buvo 2-3, tame tarpe Sodrai. Patvirtino, jog jo vadovavimo laikotarpiu UAB „Ekvada“ finansinė padėtis buvo sudėtinga, tačiau, kad grėstų bankrotas nežinojo. Apie tai žinojo iš pasitarimų, kuriuose dalyvaudavo. O kad įmonės padėtis sunki žinojo, dar prieš mėnesį iki pradedant jam laikinai vadovauti. Patvirtino, jog buvo sudaromos skolų perleidimo sutartys, kad atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių priklausė valstybinių užsakymų įvykdymas. Visus aktus pasirašė pats. Kokia atsiskaitymų eiliškumo tvarka nežino. Pirmiausiai atsiskaitinėdavo su tomis įmonėmis, kad galėtų gauti paslaugas ir toliau vykdyti gamybą. Žino, jog UAB „Ekvada“ buvo prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. UAB „Ekvada“ buvo pertvarkyta iš IĮ E. K. „Ekvada“. Jis pasiūlė R. A. būti vadovu ir akcininku. Jis yra vadovavęs UAB „Statversas“, UAB „Statybų aprūpinimas“ ir UAB „Ekama“, kurios jau yra bankrutavusios.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas M. A. (M. A.) parodė, jog prieš keletą metų jis dirbo UAB „Asimesta“ teisininku. Pamena, jog UAB „Ekvada“ buvo skolinga UAB „Asimesta“ už prekes, t. y. pagal pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Ekvada“ ėmė iš UAB „Asimesta“ medžiagas. Jis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir po to pateikė antstolei dėl skolos išieškojimo. Kai buvo gavę dokumentus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ekvada“ pamatė, jog yra įmonių, kurios skolingos UAB „Ekvada“. Pamena, jog ten buvo Mažeikių savivaldybė, UAB „Mažeikių fauga“, todėl tuos duomenis perdavė antstolei, kad išsiieškoti skolą. Kažkurią dalį skolos pavyko išieškoti, tačiau UAB „Ekvada“ liko skolinga UAB „Asimesta“ ir iškėlus bankroto bylą UAB „Ekvada“ UAB „Asimesta“ buvo kreditorius. Bankroto eigoje sužinojo, kad buvo pasirašomi susitarimai, dėl užskaitų, todėl norėjo, kad bankroto administratorius kreiptųsi į teismą dėl tų sandorių panaikinimo. Iš pradžių atsiskaitymai vyko sklandžiai vėliau atsiskaitymai sutriko, todėl UAB Asimesta“ direktorius G. N. ir vadybininkas R. G. bendravo tiesiogiai su UAB „Ekvada“ direktoriumi, tiksliai nežino su kuom, ar su R. A., ar su E. K., dėl skolos sugražinimo. Tvirtina, jog matė trišalius susitarimus, kurie jo manymu buvo neteisėti sandoriai, nes pažeidė kitų kreditorių proporcingumą.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, jog jis yra UAB „Nebasta“ direktorius, jo įmonė prekiauja juodojo metalo gaminiais, o UAB „Ekvada“ pirko iš jų metalo gaminius ir liko skolinga 2015 m. apie 30000 Eur, apytiksliai. Tarp įmonių buvo sudaryta sutartis bei buvo rašomos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau skola negražinta iki šiolei. Dėl skolos susigražinimo jis asmeniškai tiesiogiai bendravo su E. K.. Žino, jog UAB „Ekvada“ direktorius buvo R., kurio pavardės nepamena, tačiau R. dėl skolos susigražinimo liepdavo kreiptis į E. K.. Prisimena, jog skolos susigražinti nepavyko, tačiau buvo pasirašyta kažkokia sutartis dėl užskaitos, kurioje dalyvavo UAB „Darstamas“ E. L., jis pasirašė UAB „Nebasta“ vardu ir UAB „Ekvada“ R.. Tačiau ir tuo metu susigražinti pinigų nepavyko, nes UAB „Darstamas“ taip pat bankrutavo. Nors gal ir galėjo suvaikščioti popieriniai pinigai, bet realiai nebuvo atsiskaityta, nors skola ir sumažėjo. Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl pasirašytos sutarties dėl užskaitos panaikinimo. Bandė su bankroto administratoriumi spręsti taikiai, tačiau šiuo metu priimtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Patvirtino teismui, jog dokumentus, esančius bylos 1 tomo 86-87 puslapiuose pasirašė pats.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad jį su E. K. sieja darbiniai santykiai, nes jis dirba UAB „Dorvinda“ direktoriumi, o E. K. nuo 2016 m. vidurio dirba UAB „Dorvinda“. Nurodė, jog UAB „Dorvinda“ akcininkai – jis, T. K. ir J. K., kurie yra E. K. vaikai. Su UAB „Ekvada“ jokių projektų nevykdė, tik UAB „Ekvada“ buvo įsikūrusi UAB „Dorvinda“ patalpose. Nurodė, jog UAB „Ekvada“ iš UAB „Dorvinda“ nuomojosi autobusiuką, mokėdama po 100 Eur per mėnesį. Jokių problemų su atsiskaitymu už autobusiuko nuomą nebuvo, nes jei nemokėdavo, tai jis neduodavo autobusiuko. Žino, kad UAB „Ekvada“ bankrutavo lyg tai prieš 2-4 metus, o UAB „Dorvinda“ nėra kreditorė. Žino, jog UAB „Ekvada“ vadovavo R. A.. Nurodė, jog jokių santykių su įmone „Serpantinas“ neturėjo. Jokių trišalių sutarčių jis nepasirašinėjo, tačiau galėjo būti, jog pravedė kokiai tai įmonei pinigus už UAB „Ekvada“, nes pasitikėjo UAB „Ekvada“ ir viską derindavo su R. A.. Pažįsta V. R., kuris UAB „Ekvada“ dirbo gal technikos direktoriumi, ar kažkokiu vadu. Su E. K. kartu yra dirbęs UAB „Ekama“ ir UAB „Statversus“, kuriose E. K. buvo direktorius, ir šios abi įmonės yra bankrutavusios.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad UAB „Euromonta“ dirbo su UAB „Ekvada“. UAB „Ekvada“ buvo skolinga UAB „Euromonta“ 17500 Eur tikriausiai ir tiek skolinga liko iki šiolei. UAB „Ekvada“ buvo generalinis rangovas, o UAB „Euromonta“ buvo subrangovas. Prisimena, jog darė užskaitas, kad įmonė galėtų vykdyti projektus. Patvirtino, jog UAB „Euromonta“ yra UAB „Ekvada“ kreditorių sąraše su 17500 Eur suma. Nurodė, jog suma buvo didesnė, tai yra likutis skolos. Ž. P. atstovavo UAB „Ekvada“, nes buvo lyg tai statybos vadovas. Asmeniškai nei E. K., nei R. A. nepažįsta, bet gali būti, jog telefonu bendravo su jais abiem. Žino, jog UAB „Nebasta“ buvo metalo tiekėjai ir per juos buvo daroma užskaita. Užskaita buvo atliekama tarp trijų įmonių UAB „Ekvada“, UAB „Euromonta“ ir UAB „Nebasta“.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad jis dirbo UAB „Betono gaminiai“. 2015 m. kovo 9 d. iš varžytinių nupirko betono įmonę ir pasiūlė pereiti į UAB „Betono centras“. Per užskaitas UAB „Ekvada“ atsiskaitydavo su UAB „Betono gaminiai“, nes UAB „Betono gaminiai“ parduodavo UAB „Ekvada“ betono skiedinius, todėl trišalėmis sutartimis gaudavo pinigus per tarpininkus, nes tarpininkės būdavo skolingos UAB „Ekvada“, o UAB „Ekvada“ UAB „Betono gaminiai“. Vieną sutartį pasirašė, nes buvo UAB „Betono gaminiai“ direktorius. UAB „Ekvada“ vardu dokumentus pasirašinėdavo R. A.. E. K. pažįsta seniai, nes dirbo UAB „Statversas“, UAB „Mažeikių betonas“ ir energetiku ir UAB „Restruktus“. UAB „Restruktus“ bankrutavo ir tada atsirado įmonė UAB „Betono gaminiai“. Buvęs savininkas buvo E. K., o A. B. buvo „popierinis“ akcininkas. E. K. buvo vykdantysis direktorius ir su juo jis derindavo stambesnių sumų mokėjimus. Tiksliai, kas buvo UAB „Ekvada“ savininko nežino, tačiau figūruodavo E. K.., vadovas buvo R. A.. Buvo girdėjęs, jog UAB „Ekvada“ faktinis vadovas E. K.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. parodė, kad jo byla dėl atsiskaitymo su kitomis įmonėmis buvo nutraukta. Jis dirbo UAB „Ekvada“ direktoriumi. E. K. taip pat dirbo toje įmonėje, gali būti, jog buvo vykdantysis direktorius, kuris prižiūrėjo darbus. Buvo laikotarpis, kai E. K. dirbo vietoje jo, kai jis sirgo, ir tuo metu viską sprendė savarankiškai. Patvirtino, jog su skirtingais kreditoriais buvo skirtingai atsiskaitinėjama, tikslu vykdyti toliau darbus, būdavo atsiskaitoma didesnėmis sumomis. Kai buvo areštuotos UAB „Ekvada“ sąskaitos, tai atsiskaitymai nevyko, kadangi tai truko neilgą laiko tarpą. Patvirtino, jog UAB „Ekvada“ buvo sukurta iš E. K. individualios įmonės, jis taip pat buvo ir UAB „Ekvada“ akcininkas, nes pasirašė dokumentus Registrų centre, nors tiksliai nežino už ką pasirašė, tačiau už akcijas pinigų nemokėjo, nes jų neturėjo. UAB „Ekvada“ savininkas buvo E. K., o ne jis, leidžia manyti tai, kad jo paprašė būti direktoriumi, o kai pradėjo kilti problemų, sužinojo, kad jis yra šios įmonės savininkas. Sprendimus UAB „Ekvada“ priimdavo pasitaręs su E. K.. Kai įmonėje buvo susidariusi sunki padėtis kai buvo areštuotos sąskaitos, tai dėl atsiskaitymo su kreditoriais buvo sprendžiama konkrečiu atveju ir kaip. Buvo surašomi dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami mokėjimai. UAB „Ekvada“ kreipdavosi į užsakovą, kad pravestų pinigus. Tuo metu buvo sprendžiama dėl įmonės „Fauga“, užsakovas buvo Mažeikių savivaldybė. Patvirtino, jog V. R. taip pat galėjo jį pavaduoti, kai jo nebuvo. Nurodė, jog UAB „Ekvada“ buvo nemoki metai laiko iki jos bankroto. Pablogėjus finansinei situacijai tikėjosi problemas išspręsti ir kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ekvada“.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad jis buvo apklaustas FNTT pareigūnų, nes jis buvo UAB „Ampeka“ akcininkas ir direktorius. Dabar dirba UAB „Dorvinda“ pardavimų vadovu. UAB „Ampeka“ komercinių santykių su UAB „Ekvada“ neturėjo, nes UAB „Ampeka“ realios veiklos nevykdė. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo apklausos metu jam buvo parodytas 2015-04 dokumentas - prašymas dėl apmokėjimo. Jis šio prašymo neprisimena, nes tai buvo labai smulki suma. Galbūt taip ir galėjo būti.
Teismo posėdžio metu liudytoja M. P. parodė, kad UAB „Ekvada“ pasidarė sunkus finansinis stovis, jie norėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, pagal kuriuos buvo išduoti garantiniai raštai. UAB „Ekvada“ sąskaitos buvo areštuotos, todėl jie skolinius įsipareigojimus perleido UAB „Betono gaminiai“ ir pastarieji atsiskaitė su kreditoriais ir darbuotojais. Visi dirbo vienoje komandoje. UAB „Betono gaminiai“ dirbo E. K. ir ji. UAB „Betono gaminai“ buvo skolingi UAB „Ekvada“ ir atvirkščiai. Ir vieni ir kiti dengdavo vieni kitų įsiskolinimus. Įsiskolinimai buvo perleisti ne tik UAB „Betono gaminiai“, bet Mažeikių savivaldybei, UAB „Mažeikių fauga“, UAB „Nebasta“. Sprendimus dėl įsipareigojimų vykdymo priimdavo visi kartu, tai yra: ji, R. A. ir E. K.. Tokiems perleidimams buvo pildomi prašymai apmokėti skolą, kam ir kiek mokėti, kuriuos rengdavo ji, o pasirašydavo vadovai. V. R. sprendimų priėmime dalyvaudavo, kai sirgo R. A.. E. K. buvo vykdantysis direktorius. Kai R. A. sirgo, E. K. pavadavo jį. Visi apmokėjimai per trečiuosius asmenis buvo svarbūs, kad įmonė galėtų toliau vykdyti veiklą. Patvirtino, jog su E. K. kartu yra dirbusi UAB „Statybų aprūpinimas“, UAB „Restruktus“, UAB „Ekama“, UAB „Statversas“, UAB „Ampeka“. Visos įmonės bankrutavo. E. K. buvo direktoriumi UAB „Statybų aprūpinimas“, UAB „Ekama“. Bet jis buvo faktinis beveik visų šių bendrovių savininkas. Tik nežino dėl UAB „Restruktus“. Jis nebuvo UAB „Ekvada“ savininkas. Patvirtino, jog 2015 m. pradžioje jie kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ekvada“. Jau tada matė, kad įmonės finansinis stovis yra blogas. Jie tikėjos išspręsti sunkumus. Dėl UAB „Ekvada“ finansinio stovio jie kalbėjosi visi tarpusavyje, tai yra ji, R. A., E. K., V. R..
Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, kad UAB „Ekvada“ du mėnesius pavadavo sergantį direktorių R. A.. Laikinai ėjo direktoriaus pareigas, tuo metu UAB „Ekvada“ sunkiai sekėsi, tai buvo finansiniai sunkumai, sąskaitų areštai. Nuo savo darbo pradžios, t. y. 2015 m. vasario mėn., girdėjo, kad kalbama, jog UAB „Ekvada“ sunki finansinė padėtis. Tuo metu įmonė dar dirbo ir reikėjo vykdyti finansinius ir turtinius įsipareigojimus. Nurodo, jog gaudavo ataskaitas iš buhalterės apie mokamus atlyginimus, atsiskaitymus už prekes ir pan. Reikėdavo rašyti prašymus, kad kitos įmonės tiesiogiai atsiskaitytų su kreditoriais už UAB „Ekvada“, nes kitos įmonės, kurios būdavo skolingos UAB „Ekvada“, sudarius trišales sutartis atsiskaitinėdavo už UAB „Ekvada“. Dėl atsiskaitinėjimų sprendimus priimdavo jis su vyr. buhaltere ir tardavosi su skolininkais. Žino, jog UAB „Ekvada“ savininkas ir akcininkas buvo R. A.. Patvirtino, jog iš buhalterės pateiktų ataskaitų matėsi, jog UAB „Ekvada“ finansinė padėtis sunki. Tai suprato po R. A. susirgimo. Patvirtina, jog pasirašinėjo dokumentus, kad už UAB „Ekvada“ atsiskaitytų kitos įmonės. Atsiskaitinėdavo su valstybe, o po to atsiskaitydavo su tais, kurie labiausiai prašydavo ir su kuriais būdavo būtinybė, nes pagrasindavo. Laikinai eiti direktoriaus pareigas pasiūlė E. K.. Laikinai UAB „Ekvada“ direktoriaus pareigas ėjo ir E. K.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, jog E. K. buvo UAB „Betono gaminiai“ direktorius, todėl prašydavo pagalbos E. K.. Dėl pagalbos kreipėsi į UAB „Betono gaminiai“ ir UAB „Dorvinda“. Nurodė, jog galėjo būti, kad E. K. priiminėdavo sprendimus, tačiau tiksliai nepamena. E. K. pažinojo nuo 2006 m., tuo metu dirbo pas jį. Jis yra dirbęs UAB „Mažeikių betonas“ ir UAB „Restruktus“. Žino, jog buvo kreiptasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ekvada“, taip buvo siekiama palengvinti įmonės finansinę padėtį.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad dirba UAB „Euromonta“ direktoriumi. UAB „Euromonta“ turėjo sutartinių santykių su UAB „Ekvada“, t. y. Vilniuje „IKI“ ir Varėnoje „Maxima“ statybos, montavo karkasus. Pinčeris pasiūlė UAB „Ekvada“. Sutartis pasirašinėdavo R. A., kuris buvo statytinis ir nespręsdavo klausimų. Sklido kalbos, kad UAB „Ekvada“ vadovavo E. K.. Žino, jog UAB „Ekvada“ pinigus gaudavo, tačiau su jo įmone neatsiskaitydavo. Nebuvo tokio atvejo, kad kokia kita įmonė būtų atsiskaičiusi už UAB „Ekvada“. UAB „Ekvada“ skola UAB „Euromonta“ liko apie 17000 Eur, galėjo būti ir 17500 Eur, tai yra likusi skola. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Teismo posėdžio metu specialistė N. S. patvirtino 2017-01-20 UAB „Ekvada“ surašytą išvadą ir nurodė, jog 2015-03-31 UAB „Ekvada“ nebeturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Nuo 2015-04-02 iki 2015-08-31 UAB „Ekvada“ atsiskaitinėdavo per užskaitas, reikalavimų perleidimus bei piniginėmis lėšomis. Patvirtino, jog UAB „Ekvada“ atsiskaitinėdama su kreditoriais nesilaikė įstatyme numatyto eiliškumo. Nuo 2015-02-04 iki 2015-06-10 UAB „Ekvada“ laikinai direktoriaus pareigas ėjo E. K.. Tuo metu įmonės padėtis buvo sunki, t. y. ji buvo nemoki. Tuo metu sąskaitos buvo areštuotos, skolos VMI ir Sodrai didėjo. Nurodė, jo E. K. papildomai pateikti duomenys išvados nepakeitė. Patvirtino, jog 2015-04-30 buvo įvertintas UAB „Ekvada“ balansas. Buvo lyginamas turtas su skolomis, ir įmonė buvo nemoki. 2015-04-30 įmonės turtas buvo mažesnis nei skolos – įmonė buvo nemoki. UAB „Ekvada“ 2015-09-17 paskelbtas bankrotas, tai reiškė, jog visos skolos pradelstos, pagal bankroto įstatymo nuostatas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.
Ikiteisminio tyrimo metu R. A. 2016-10-18 apklaustas spec. liudytoju parodė, kad UAB „Ekvada“ buvo įkurta 2010 metais, perregistravus E. K. individualią įmonę į UAB-ą. Taip atsirado UAB „Ekvada“, kurioje turėjo didžiąją dalį šios bendrovės akcijų ir nuo 2011 metų buvo šios bendrovės direktoriumi iki pat jos bankroto. UAB „Ekvada“ užsiėmė statybos, renovavimo darbais. Bendrovė realią savo veiklą pradėjo praėjus kokiam pusmečiui po jos įkūrimo. Pirmus 2-3 metus jos veikla buvo pelninga, tačiau vėliau, apie 2014-2015 metus, po keleto neteisingų sprendimų, dėl kurių bendrovės išlaidos išaugo, o pajamas nepadidėjo, bendrovės veikla tapo nuostolinga. Daugiausia nuostolio bendrovei padarė keletas renovuotinų objektų, kai konkursas buvo laimėtas su viena darbų kaina, o darbų eigoje paaiškėdavo, kad sąmatoje numatytų pinigų neužteks, nes ne visi darbai buvo numatyti sąmatą sudarant. Vienas iš tokių objektų, atnešusių daugiausia nuostolių bendrovei buvo daugiafunkcinio pastato renovacija Lenkimų miestelyje, Skuodo rajone. Šis objektas papildomai iš bendrovės pareikalavo apie 130000 Lt išlaidų. Tuo pat metu keli užsakovai su bendrove neatsiskaitė ir bendrovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų darbams atlikti. Nebeturėdami pakankamai lėšų, pradėjo nebeatsiskaitinėti su kai kuriais kreditoriais, arba tai darydavo pavėluotai. Nei vienam kreditoriui nebuvo suteikta pirmumo teisė dėl apmokėjimo. Stengdavosi, kad esant galimybei būtų atsiskaitoma su visais kreditoriais. Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo parodo, kad kiek prisimena, visos reikalavimų perleidimo sutartys buvo sudarytos po to, kai kreditorius pats susirasdavo bendroves, ar kitus užsakovus, kurie buvo skolingi bendrovei ir su jais susitardavo, kad skolininkas tiesiogiai atsiskaitys su kreditoriumi. Tokia situacija tenkino, kadangi tai padėdavo sumažinti bendrovės skolas. Kiek prisimena, nei jis, nei E. K. nesiėmė iniciatyvos, kad būtų atsiskaityta tik su kai kuriais kreditoriais, o ne su visais. Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymo parodo, kad gali būti, kad kelias sutartis pasirašė jis, o kelias - E. K., nes vienu metu sirgo, o E. K. buvo paskirtas laikinai eiti vadovo pareigas. Kokias sutartis ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė šiuo metu nebeprisimena. Neprisimena, kad su juo nors vienas kreditorius būtų derinęs klausimą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Paprastai šiuos klausimus spręsdavo E. K. (1 t., 121-122 b. l.). 2017-04-14 įtariamuoju apklaustas R. A. (jo atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas į atskirą tyrimą) parodė, kad visiškai prisipažįsta dėl pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, o dėl jų padarymo aplinkybių parodo, kad UAB „Ekvada“ buvo įkurta 2010 metais, perregistravus E. K. individualią įmonę į UAB-ą. Nuo 2011 metų, datos tiksliai neprisimena, jis buvo šios bendrovės direktoriumi iki pat jos bankroto. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterijos tarnyba, kuriai dokumentai, suvedimui į apskaitą buvo pateikiami iš visų padalinių. Pranešime apie įtarimą išvardintos ūkinės operacijos nebuvo atvaizduotos 2015 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje dėl to, kad savalaikiai nebuvo gauti įtrauktini į apskaitą dokumentai, o po to jau visus dokumentus išsivežė bankroto administratorius. Jis supranta, kad kaip bendrovės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą bendrovėje ir pripažįsta, kad dėl jo aplaidumo, dėl didelio darbo krūvio nesukontroliavo, kad apskaita būtų tvarkoma tinkamai. UAB „Ekvada“ užsiėmė statybos, renovavimo darbais. Bendrovės veikla pirmus 2-3 metus po jos įkūrimo buvo pelninga, tačiau vėliau, apie 2014-2015 metus, po keleto neteisingų sprendimų, dėl kurių bendrovės išlaidos išaugo, o pajamas nepadidėjo, bendrovės veikla tapo nuostolinga. Daugiausia nuostolio bendrovei padarė keletas renovuotinų objektų, kai konkursas buvo laimėtas su viena darbų kaina, o darbų eigoje paaiškėdavo, kad sąmatoje numatytų pinigų neužteks, nes ne visi darbai buvo numatyti sudarant sąmatą. Tokiu būdu bendrovė negaudavo numatyto pelno, o kartais tokie darbai būdavo ir nuostolingi. Šiuo metu jis nebegali įvardinti konkrečių objektų, dėl kurių bendrovėje susidarė sunki ekonominė padėtis, kadangi jau praėjo nemažas laiko tarpas, o jis dirba kitame darbe. Prie bendrovės blogos ekonominės situacijos prisidėjo ir tai, kad tuo pat metu keli užsakovai su jais neatsiskaitė ir bendrovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų darbams atlikti. To rezultate, 2015 metų pradžioje, gali būti sausio mėnesį, jau esant visiškai sunkiai UAB „Ekvada“ ekonominei situacijai, nebeturėdamas pakankamai lėšų, pradėjo nebeatsiskaitinėti su kai kuriais kreditoriais, arba tai darydavo pavėluotai. Pirmiausia stengdavosi atsiskaityti su tais kreditoriais, tiekėjais, nuo kurių pristatomų medžiagų ar teikiamų paslaugų priklausė tolimesnė bendrovės veikla, tai yra šios bendrovės tiekė jiems medžiagas, reikalingas objektams užbaigti ir gauti pajamų bei atsiskaityti su darbuotojais. Su kitais kreditoriais, kurie rodė daugiau iniciatyvos atgaunant skolą, stengdavosi atsiskaityti bent iš dalies. Dėl pranešime apie įtarimą išvardintų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo bei prašymų apmokėti bendrovės skolas pateikimo aplinkybių sutinka ir parodo, kad kiek prisimena, visos reikalavimų perleidimo sutartys buvo sudarytos po to, kai kreditorius pats susirasdavo bendroves, ar kitus užsakovus, kurie buvo skolingi jiems ir su jais susitardavo, kad jų skolininkas tiesiogiai atsiskaitys su jų kreditoriumi. Tokia situacija jį tenkino, kadangi tai padėdavo sumažinti jų skolas. Prašymus apmokėti UAB „Ekvada” skolas pateikdavo toms bendrovėms, kurios būdavo jiems skolingos už atliktus darbus. Tokiu būdu jų skolos kitiems kreditoriams sumažėdavo. Šiuo metu jis nebeprisimena visų bendrovių, kurioms paliko skolinga UAB „Ekvada”, taip pat nebeprisimena visų bendrovių, kurios už juos mokėjo pinigus jų kreditoriams, tačiau tarp jų buvo UAB „Betono gaminiai”, UAB „Kvadrika” bei kitos, kurių nebeprisimena. Plačiau duoti parodymus apie pranešime nurodytas aplinkybes nebenorėtų, kadangi nuo tų įvykių praėjo du metai ir beveik viskas užsimiršo. Jis prisipažįsta dėl pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi (5 t., 34-36 b. l.). 2017-09-01 įtariamasis R. A. (jo atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas į atskirą tyrimą) papildomai parodė, kad E. K. jis pažįsta apytikriai nuo 1991 metų. Yra dirbęs jo vadovaujamoje įmonėje, kurios pavadinimo nebeprisimena. Ten E. K. buvo generaliniu direktoriumi. Tapti UAB „Ekvada” direktoriumi jam pasiūlė pats E. K., kuris ir įkūrė UAB „Ekvada“, perregistravus E. K. individualią įmonę į UAB-ą. Nuo 2011 metų buvo šios bendrovės direktoriumi iki pat jos bankroto. Prieš tapdamas UAB „Ekvada” direktoriumi, dirbo UAB „Restruktus” gamybos direktoriaus pareigose. Su šia bendrove E. K. taip pat yra susijęs, tačiau nežino kaip. UAB „Restruktus” direktoriumi buvo V. R.. UAB „Ekvada” buvo įkurta ne įtariamojo prašymu ar iniciatyva. UAB „Ekvada“ vykdė statybos veiklą, tai yra užsiėmė ir statyba ir pastatų renovacija. Tuo pačiu verslu užsiėmė ir UAB „Restruktus”, kurioje jis anksčiau dirbo. Jis nebuvo šios bendrovės akcininku, nepirko ir neturėjo UAB „Ekvada” akcijų, nepasirašinėjo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, jei tokia yra. Jam tapus UAB „Ekvada“ vadovu, sprendimai šios bendrovės veiklos klausimais dažniausiai buvo priimami jam pasitarus su E. K., kadangi jis buvo faktinis UAB „Ekvada” savininkas, o jis buvo direktorius. Kokiose pareigose bendrovėje dirbo E. K., nebeprisimena. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterijos tarnyba, kuriai dokumentai, suvedimui į apskaitą buvo pateikiami iš visų padalinių, kurie vykdė pirkimus, pardavimus ar kitas operacijas. Juos buhalterijai pateikdavo padalinių vadovai, o taip pat jis pats. Ar kokius nors dokumentus į buhalteriją pristatydavo E. K. jam nėra žinoma. Pranešime apie įtarimą išvardintos ūkinės operacijos nebuvo atvaizduotos 2015 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje dėl to, kad savalaikiai nebuvo gauti įtrauktini į apskaitą dokumentai, o po to jau visus dokumentus išsivežė bankroto administratorius. Jis supranta, kad kaip bendrovės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą bendrovėje ir pripažįsta, kad dėl jo aplaidumo, dėl didelio darbo krūvio nesukontroliavo, kad apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Dėl sunkios ekonominės situacijos susidarymo UAB „Ekvada” jau yra davęs parodymus ir juos patvirtina. Kadangi praėjo daug laiko nuo jo darbo UAB „Ekvada”, jis nebenorėtų duoti netikslių parodymų ir prašo vadovautis jo jau duotais parodymais (5 t., 163-165 b. l.). Papildomai R. A. apklaustas 2018-05-14 parodė, kad E. K. pažįsta nuo 1991 metų, kai pradėjo dirbti 2-oje statybos valdyboje Mažeikiuose, kur jis buvo viršininkas. Taip pat vėliau, įvairiais laikotarpiais, yra dirbęs kitose su E. K. susijusiose įmonėse, tokiose kaip UAB „Ekama“, UAB „Statversas“, UAB „Restruktus“, UAB „Statybų aprūpinimas“. Kas E. K. buvo šiose įmonėse, tiksliai pasakyti negali, bet šios įmonės kažkaip buvo su juo susijusios, nes jis dalyvaudavo pasitarimuose ir dažnai būdavo šiose įmonėse, spręsdamas įvairius iškilusius klausimus. 2011 metais dirbo UAB „Restruktus“ (kuri yra susijusi su E. K.) gamybos vadovu. Maždaug apie 2011 metų vasarą, tiksliai nepamena, E. K. pasakė, kad nori, jog jis būtų UAB „Ekvada“ (ši įmonė anksčiau buvo E. K. individuali įmonė) direktoriumi. E. K. sakė, kad UAB „Ekvada“ vykdys statybos darbus. E. K. pasakė, kad jis bus UAB „Ekvada“ direktorius, pasirašinės dokumentus, o smulkiau apie jo kaip direktoriaus veiklos apimtis, t. y., ar bus realus direktorius, ar bus tik statytinis direktorius, o realiai sprendimus priiminės E. K., kalbos nebuvo. Kad jis bus ir UAB „Ekvada“ akcininkas, sužinojo tik pasirašinėdamas dokumentus VĮ „Registrų centras“. Jokių UAB „Ekvada“ akcijų realiai nepirko ir jokių pinigų už jas niekam nemokėjo. Neatsimena kokiame dokumente pasirašė, pagal kurį tapo šios įmonės akcininku. Dirbdamas UAB „Ekvada“ direktoriumi, realiai vadovavo gamybai, o klausimus, susijusius su finansais, t. y. ką iš ko pirkti (stambesnius pirkimus, t. y. apie 20000 Lt), kam ir kiek apmokėti ir pan. derindavo su E. K.. Kokios buvo E. K. pareigos UAB „Ekvada“, dabar neprisimena, lyg tai kažkokiu momentu jo pareigos šioje įmonėje vadinosi „vykdantysis direktorius“. 2015 m. kovo - balandžio mėnesiais sirgo ir UAB „Ekvada“ tuo metu oficialiai vadovavo E. K.. Jo ligos metu, kai UAB „Ekvada“ vadovavo E. K., šis sudarė trišalius susitarimus, pagal kuriuos pervesdavo pinigus iš UAB „Ekvada“ ir tokiu būdu atsiskaitydavo su kai kuriais kreditoriais. Dėl tokių trišalių susitarimų sudarymo E. K. sprendimus priėmė pats, su juo nesitardamas (7 t., 14 -16 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. P. apklausta 2017-09-14 parodė, kad E. K. pažįsta apytikriai nuo 1991 metų, kai pradėjo dirbti Mažeikių statybos tresto 2-oje statybos valdyboje, kurioje E. K. buvo vadovu. Po to, ji finansininke dirbo tikriausiai visose įmonėse, susijusiose su E. K.. Ji dirbo UAB „Statybų aprūpinimas“, UAB „Statversas“, UAB „Ekama“, UAB „Ampeka“, UAB „Restructus“, UAB „Betono gaminiai“, UAB „Ekvada“, kurios visos bankrutavo. Jei su darbuotojais atsiskaitoma nebuvo, jie gaudavo pinigus iš garantinio fondo. Keičiantis bendrovių pavadinimams, didžioji dalis darbuotojų, t. y. statybininkai, darbų vykdytojai, pagrindiniai administracijos darbuotojai pasilikdavo tie patys, tik būdavo įdarbinami kitoje bendrovėje. E. K. kai kuriose iš šių bendrovių buvo direktorius, tačiau jis buvo faktinis beveik visų šių bendrovių savininkas. R. A. taip pat dirbo tikriausiai visose jos išvardintose bendrovėse ir turėjo didžiulės patirties šiame darbe. Dėl UAB „Ekvada“ veiklos žino, kad ši bendrovė buvo įkurta po to, kai bankrutavo UAB „Statybų aprūpinimas“. Tada E. K., R. A. ir, mano, kad darbų vykdytojai, pasitarę nusprendė, kad reikia neišsivaikščioti, o dirbti toliau, kadangi patirties visi turėjo. Tada ir buvo įkurta UAB „Ekvada“, kurios direktoriumi sutiko būti R. A.. Jis turėjo patirties ir pakankamai gerai savarankiškai vadovavo bendrovei, kol apie 2015 metų sausio mėnesį neprasidėjo finansinės problemos. Tada R. A. nebežinojo ką daryti, o E. K. kaip ir buvo nusišalinęs nuo UAB „Ekvada“ veiklos, todėl R. A. nebuvo su kuo pasitarti. Dar neprasidėjus UAB „Ekvada“ finansinėms problemoms, ji matydama esamą padėtį bandydavo duoti R. A. patarimus, tačiau R. A. juos išklausydavo, tačiau pasilikdavo su savo nuomone, o E. K., kaip jau yra minėjusi, buvo iš dalies nusišalinęs nuo UAB „Ekvada“ veiklos. Po to, R. A. susirgo ir vadovauti bendrovei teko E. K.. Bendrovė 2014 metus baigė pakankamai neblogai, tačiau jos finansinė padėtis nuo pat 2015 metų pradžios, gal net nuo sausio mėnesio vis blogėjo. Bendrovė nebegavo reikalingų pajamų ir nebegalėjo atsiskaityti su subrangovais, bei kreditoriais. Prasidėjo grasinimai teismais, subrangovai nenorėjo koreguoti mokėjimo grafiko ir atidėti atsiskaitymus. Po to, neprisimena kada, vieno iš kreditorių reikalavimu buvo areštuota bendrovės sąskaita. Tada jie, t. y. R. A., ji ir E. K. pasitarę nusprendė, kad reikalinga atsiskaityti nors su tais subrangovais, kurie užtikrintų bendrovės veiklos tęstinumą, t. y. toliau tiektų medžiagas ir atliktų darbus, reikalingus užbaigiant objektus. Po to, tikėjosi piniginių įplaukų. Buvo nuspręsta sudaryti reikalavimų perleidimo sutartis, pagal kurias pinigai iš jų skolininkų būtų tiesiogiai pervedami tiems subrangovams, kurie galėjo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Taip buvo sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys su Mažeikių rajono savivaldybe, UAB „Kvadrika“, UAB „Statmax“ ir kitomis bendrovėmis, kurių pavadinimų ji neprisimena, bet atsiskaitymas su jomis buvo svarbus, norint nors laikinai užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Šios reikalavimų perleidimo sutartys atsiskaitymų problemą išsprendė tik laikinai. Bendrovės kreditorių sąrašas buvo ilgas, tačiau tai nebuvo didelės pinigų sumos. Todėl jie nusprendė, kad visi kreditoriai, gavę po mažą skolos padengimą nieko nepajus, todėl pirmoje eilėje reikia atsiskaityti su darbuotojais bei su tais kreditoriais, nuo kurių priklausė bendrovės veiklos tęstinumas, todėl pirmiausia nors ir iš dalies buvo atsiskaitoma su tais kreditoriais, kurie bendrovei buvo svarbiausi. R. A. buvo realus UAB „Ekvada“ vadovas, kuris priiminėdavo sprendimus ir savarankiškai ir pasitaręs su E. K., o susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai, kartais patarimo klausdavo ir jos. E. K. susipažindavo su bendrovės veiklos ataskaitomis ir analize, kurią jie vesdavo gana išsamiai. Po to, reikalaudavo sprendimų iš R. A., o pastarasis 2015 metų pradžioje jau nieko pakeisti nebegalėjo. Maždaug tuo pačiu metu jie kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ekvada“, tačiau teismas, įvertinęs esamą finansinę padėtį ir perspektyvas neleido restruktūrizuotis. 2015 metų rugsėjo mėnesį bendrovė bankrutavo (5 t., 173-175 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. apklaustas 2016-10-04 parodė, kad pagal 2014-04-11 pasirašytą sutartį su UAB „Ekvada“ renovuojamame name adresu Mažeikiai, Ventos 45, turėjo sudėti langus, įstiklinti balkonus, įdėti kelias duris. Darbų suma siekė 264500 Lt (76604 Eur). Numatytus darbus vykdė savalaikiai, tačiau darbų eigoje iškilo problemų su atsiskaitymu už atliktus darbus, tai yra atlikdavo darbus, juos užaktuodavo, tačiau UAB „Ekvada“ niekada neatsiskaitė pagal susitarimus. Jie visada atsiskaitymus pradelsdavo, be to mokėdavo mažiau, negu privalėdavo sumokėti. Atsiskaitymo klausimus spręsdavo su UAB „Ekvada“ direktoriumi R. A., kuris sakydavo, kad neatsiskaito savalaikiai, kadangi trūksta apyvartinių lėšų. Kiek žino, UAB „Ekvada“ gaudavo kažkiek tai pinigų iš užsakovų, tačiau kadangi turėjo nemažai skolų, su jo bendrove galutinai neatsiskaitydavo. UAB „Ekvada“ skolai išaugus iki 11522,87 Eur sumos, jis pagrasino, kad jei nebus atsiskaityta, išsiims iš daugiabučio ten sudėtus langus, kadangi taip buvo numatyta 2014-04-11 sutartyje. Tada 2015-04-06 su UAB „Ekvada“ sudarė aktą dėl tarpusavio skolų suderinimo, po ko, 2015-04-07 su UAB „Ekvada“ laikinai einančiu direktoriaus pareigas E. K. buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Ekvada“ jo vadovaujamai bendrovei UAB „Mažeikių fauga“ perleido reikalavimo teisę į 11522,87 Eur skolą, kurią jis turėjo išsireikalauti iš Mažeikių rajono savivaldybės. Į Mažeikių rajono savivaldybę kreipėsi tik 2015-04-27, kadangi UAB „Ekvada“ vadovas iki tol nebuvo nunešęs į savivaldybę pranešimo apie pasirašytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Mažeikių rajono savivaldybė pinigus pervedė 2015-04-30. Nori pabrėžti, kad objektas - renovuojamas daugiabutis, už kurį apmokėjo Mažeikių rajono savivaldybė priklausė tai pačiai savivaldybei. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pasirašė ne su R. A., o su laikinai einančiu pareigas E. K., kadangi su R. A. paskutiniu metu nebepavykdavo susisiekti. Girdėjo kalbant, kad jis tuo metu sirgo. Mano, kad E. K. turėjo R. A. įgaliojimus spręsti šios sutarties pasirašymo ir atsiskaitymo su jais klausimą, nes po to, kai nepavyko susisiekti su R. A., skolos klausimus sprendė su E. K.. UAB „Ekvada“ nebeskolinga (1 t., 76-77 b. l.).
Prie liudytojo A. J. 2016-10-04 apklausos protokolo pridėti dokumentai, iš kurių matyti, kad A. J. pateikė 2015-04-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pasirašytą UAB „Ekvada“ l.e.p. direktoriaus E. K. ir UAB „Mažeikių fauga“ direktoriaus A. J. ir 2015-04-27 UAB „Mažeikių fauga“ prašymą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl UAB „Ekvada“ prašymo tenkinimo (1 t., 78-82 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. apklaustas 2016-10-05 parodė, kad jo įmonė UAB „Nebasta“ prekiauja metalu ir metalo gaminiais. UAB „Ekvada“ 2014 metų pabaigoje iš jo pirko metalo gaminius, po truputį atsiskaitinėjo, tačiau jų skola po truputį didėjo ir 2015 metų kovo mėn. susidarė apie 17000 Eur skola. Susidarius skolai jis kalbėjo ir su UAB „Ekvada“ direktoriumi R. A. ir su E. K., kurie pripažino skolą ir sakė, kad vėluoja atsiskaitymai su jų bendrove, todėl jie negali atsiskaityti su jo. Apie sunkią finansinę padėti ir dėl to galimą bankrotą ar restruktūrizavimą jam nieko nesakė. Žinojo, kad UAB „Ekvada“ vykdo daugiabučių renovaciją, todėl atsiskaitymai už atliktus darbus užtrunka. Todėl sužinojęs, kad kita Mažeikiuose veikiant bendrovė - UAB „Darstamas“ yra skolinga UAB „Ekvada“, kreipėsi į UAB „Darstamas“ vadovą E. L. su pasiūlymu perimti UAB „Ekvada“ skolą jo įmonei, tikėdamasis, kad jie atsiskaitys greičiau negu UAB „Ekvada“. Tuo metu UAB „Ekvada“, dėl direktoriaus ligos vadovavo laikinai einantis direktoriaus pareigas E. K., kuris sutiko su jo pasiūlymu ir po to, 2015-03-26 buvo surašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 15-03/01 pagal kurią UAB „Ekvada“ perleido UAB „Nebasta“ reikalavimo teisę į 10414,02 Eur, perimant nurodytą pinigų sumą iš UAB „Darstamas“. UAB „Darstamas“ atsiskaitė pagal šią sutartį, o UAB „Ekvada“ paliko skolinga apie 7000 Eur. Yra įtraukti į UAB „Ekvada“ kreditorių sąrašą (1 t., 84-85 b. l.).
Prie liudytojo V. B. apklausos protokolo pateikti dokumentai iš kurių matyti, kad V. B. pateikė 2015-03-26 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pasirašytą UAB „Ekvada“ l.e.p. direktoriaus E. K. ir UAB „Nebasta“ direktoriaus V. B. (1 t., 86-89 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. apklaustas 2016-11-28 parodė, kad E. K. pažįsta nuo kokių 2000 metų, t. y. nuo tada, kai įsidarbino UAB „Mažeikių betonas“ energetiko-mechaniko pareigose. Kiek žinojo iš įvairių kalbų, E. K. tuo metu buvo šios bendrovės savininkas, nors direktoriumi dirbo šiuo metu jau miręs K., kurio vardo neprisimena. Dėl darbo UAB „Betono gaminiai“ parodo, kad E. K. skirtingu laikotarpiu buvo įsteigęs kelias bendroves, kurios buvo tarpusavyje susijusios, viena kitą pakeisdavo, kai prieš tai buvusi bankrutuodavo ar restruktūrizuodavosi: UAB „Mažeikių betonas“, papildžius jos veiklą statybos darbais buvo restruktūrizuota į UAB „Restruktus“, kuriai bankrutavus atsirado UAB „Betono gaminiai“. Bankrutavus UAB „Restruktus“, UAB „Betono gaminiai“ iš bankroto administratoriaus išsinuomojo visas patalpas ir įrengimus, reikalingus gamybai vykdyti. Šiuos įrengimus buvo išsaugojęs dar iš UAB „Mažeikių betonas“ veiklos, todėl jais buvo galima toliau vykdyti veiklą. Dirbti UAB „Betono gaminiai“ direktoriaus pareigose pasiūlė E. K.. Kadangi prieš tai jo darbas tiesiogiai buvo susijęs su gamyba, tai jis iškėlė sąlygą, kad E. K. į jo darbą nesikiš ir leis organizuoti veiklą bei kontroliuoti pinigus, kurie pateks į bendrovės sąskaitą ir kasą. E. K. sutikus, pradėjo dirbti UAB „Betono gaminiai“ direktoriaus pareigose, o E. K. įsidarbino šioje bendrovėje vedančiojo direktoriaus pareigose. Nuo kada šiose pareigose dirbo nebeprisimena. Jo darbas buvo priiminėti visus sprendimus, susijusius su gamyba, tiekimu, energetika. Taip pat iš dalies disponuodavo bendrovės pinigais banke ir kasoje, nors sprendimus dėl didesnių sumų mokėjimo priimdavo E. K.. Dėl 2015-04-02 reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp UAB „Ekvada“ ir UAB „Betono gaminiai“ surašymo parodė, kad UAB „Ekvada“ buvo skolinga UAB „Betono gaminiai“ už paimtas prekes bei suteiktas paslaugas. Kokia tai buvo suma nebeprisimena. Dėl susidariusios UAB „Ekvada“ skolos pasikalbėdavo su UAB „Ekvada“ direktoriumi R. A., tačiau abu suprato, kad atsiskaitymo klausimus tarp šių bendrovių sprendžia ne jie, o E. K., kadangi jis buvo faktinis šių bendrovių savininkas. 2015-04-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį paruošė ir jam pasirašymui pateikė E. K.. Jis nuo 2015-03-09 žinojo, kad nuo 2015-05-19 nebedirbs UAB „Betono gaminiai“ ir nenorėjo šios sutarties pasirašyti, tačiau E. K. įtikino, kad čia jokio kriminalo nėra, todėl sutartyje pasirašė. Kaip toliau vyko atsiskaitymai tarp bendrovių nebežino, kadangi pradėjo dirbti kitoje darbovietėje. Jokių klausimų, susijusių su atsiskaitymu tarp UAB „Ekvada“ ir UAB „Betono gaminiai“ nesprendė (1 t., 91-92 b. l.). Papildomai apklaustas 2017-10-31 liudytojas A. J. parodė, kad kaip jau yra minėjęs ankstesnės apklausos metu, E. K. pažįsta nuo kokių 2000 metų, dirbo jo vadovaujamose bendrovėse: UAB „Mažeikių betonas“, UAB „Restruktus“, UAB „Statversas“, UAB „Ekasta ir Ko“, UAB „Betono gaminiai“. Kiek prisimena, jis tikriausiai nebuvo šių bendrovių generaliniu direktoriumi, tačiau buvo vedančiuoju direktoriumi arba tiesiog pagrindiniu akcininku ir faktiškai kontroliavo šių bendrovių veiklą. Kaip jau yra minėjęs, dirbti UAB „Betono gaminiai“ direktoriaus pareigose pasiūlė E. K.. Kadangi prieš tai jo darbas šioje bendrovėje tiesiogiai buvo susijęs su gamyba, tai jis iškėlė sąlygą, kad E. K. į jo darbą nesikiš ir leis organizuoti gamybą, bei disponuoti pinigais, reikalingais bendrovės veiklai užtikrinti ir mokesčiams, atlyginimams sumokėti ir atsiskaityti su tiekėjais. Iš pradžių E. K. bandė nurodinėti, kam ir kokias sumas pervedinėti, tačiau jis pasakė, kad jeigu jam neleis priiminėti sprendimų savarankiškai, tai deda pareiškimą ant stalo ir išeina iš darbo. Po to, savarankiškai, pasitaręs su finansininke galėjo spręsti klausimus, susijusius su medžiagų užpirkimu, gamybos užtikrinimu, mokesčių sumokėjimu. E. K. sutikus, 2013 metais (dėl datos gali suklysti) pradėjo dirbti UAB „Betono gaminiai“ direktoriaus pareigose, o E. K. po to, įsidarbino šioje bendrovėje vedančiojo direktoriaus pareigose. Jo, kaip buvusio UAB „Betono gaminiai“ gamybininko, o vėliau direktoriaus darbo vieta buvo atskiroje teritorijoje, kabinete, kuris nuo administracinių patalpų, kuriose buvo įsikūrusi buhalterija ir E. K. buvo maždaug už 300 metrų, todėl bendravimas su E. K. vykdavo telefonu arba elektroniniu paštu. Todėl negali pasakyti, ką veikė E. K., kaip vedantysis direktorius. Žino, kad jis analizuodavo UAB „Betono gaminiai“ veiklos ataskaitas, pajamas-išlaidas. Jei viskas būdavo normos ribose, tai jokių pastabų iš jo negaudavo. UAB „Betono gaminiai“ direktoriaus pareigose dirbo iki 2015-04-19. Nieko negali pasakyti apie 2015-04-10 UAB „Ekvada“ direktoriaus E. K. pasirašytą prašymą, adresuotą UAB „Betono gaminiai“ (kurios direktoriumi tada dar buvo), skolos sąskaita apmokėti UAB „Ekvada“ tiekėjams. Šio prašymo nematė, apie jį nieko negirdėjo ir sprendimo dėl jo vykdymo nepriėmė. Kadangi UAB „Betono gaminiai“ ir UAB „Ekvada“ buhalterijos buvo praktiškai tame pačiame kabinete, greičiausiai šis prašymas, po E. K. pasirašymo, buvo tiesiogiai perduotas į UAB „Betono gaminiai“ buhalteriją, jo apie tai neinformuojant. Kiek prisimena, UAB „Ekvada“ buvo padariusi išankstinį apie 20000,00 Eur apmokėjimą UAB „Betono gaminiai“. Tai buvo kaip apyvartinės lėšos, reikalingos UAB „Betono gaminiai“ veiklai užtikrinti. Ar šie pinigai buvo naudojami apmokant už UAB „Ekvada“ skolas nieko pasakyti negali, nes tokių konkrečių sprendimų nepriiminėjo. Nedarydavo jokių bankinių pavedimų. Bendrovės buhalterė D. K. turėjo prisijungimus prie bendrovės sąskaitos ir padarydavo reikalingus pavedimus. Nurodymus dėl pavedimų darymo jau galėjo duoti E. K. ar M. P.. Dėl 2015-04-02 reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp UAB „Ekvada“ ir UAB „Betono gaminiai“ surašymo jau yra davęs parodymus ir juos patvirtina (6 t., 52 -54 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. apklaustas 2016-11-22 parodė, kad UAB „Ekvada“ yra žinoma, nes su šia bendrove jo vadovaujama UAB „Euromonta“ palaikė darbinius ryšius nuo 2014 metų. Iš pradžių, kaip UAB „Ekvada“ subrangovai 2014-2015 metais montavo metalo konstrukcijas Vilniaus mieste, „Maximos“ prekybos centre, po to Vilniuje statė „IKI“ prekybos centrą, Varėnoje statė „Maxima“ prekybos centrą. Problemos su UAB „Ekvada“ atsiskaitymais už atliktus ir užaktuotus darbus prasidėjo 2015 metų vasario - kovo mėnesiais. Tai pasireiškė tuo, kad UAB „Ekvada“ vadovas A., kurio vardo neprisimena, pradėjo vėluoti su atsiskaitymais, nebepripažinti atliktų darbų, braukė iš darbų atlikimo aktų jau atliktus darbus, juos ginčijo, nors dėl šių darbų atlikimo jau buvo pasirašęs UAB „Ekvada“ statybos darbų vadovas Ž. P.. UAB „Ekvada“ skola 2015 metų pavasarį sudarė apie 37000 Eur. Iš pradžių jam pavykdavo prisiskambinti A., o pastarasis sakydavo, kad jiems sunku su pinigais, tačiau išsiaiškins. Jis žinojo, kad yra užsakovų, kurie buvo skolingi UAB „Ekvada“, todėl tikėjo, kad skolas pavyks atgauti. Po kiek laiko A. pradėjo nebeatsiliepti telefonu. Susitikti su juo ir susitarti dėl skolų mokėjimo grafiko sudarymo taip pat nepavyko, nes A. šių susitikimų akivaizdžiai vengė, išgalvodamas visokias priežastis, kad susitikimas neįvyktų. Dalį skolos - 20000 Eur pavyko atgauti, kai UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, jam asmeniškai paprašius pažįstamo A. S., sumokėjo 20000 Eur UAB „Ekvada“, o iš šios bendrovės pinigai iš karto buvo pervesti UAB „Euromonta“. 17500 Eur skolos iš UAB „Ekvada“ taip ir neatgavo ir šiuo metu UAB „Euromonta“ yra įtraukta į kreditorių sąrašą. Jokių reikalavimų perleidimo sutarčių su UAB „Ekvada“ nėra sudaręs, nes nežinojo, kas be UAB „Binkauskas ir Stašinskas“ yra šiai bendrovei skolingi. E. K. yra žinomas, tačiau apie jo vaidmenį UAB „Ekvada“ veikloje nieko konkrečiai pasakyti negali. Yra girdėjęs, kad faktiškai sprendimus UAB „Ekvada“ priiminėjo E. K.. Toks vaizdas susidarė ir dėl to, kad A. dažnai neturėdavo atsakymų į jo klausimus, arba sakydavo, kad jam reikia pasitarti. Su E. K. nėra bendravęs UAB „Ekvada“ skolos klausimais (1 t., 97-98 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. (M. A.) apklaustas 2016-11-22 parodė, kad UAB „Asimesta“ prekiauja statybinėmis medžiagomis Mažeikių mieste. UAB „Ekvada“ yra žinoma, kadangi 2012-12-05 su šia bendrove buvo sudaryta sutartis dėl statybinių medžiagų pirkimo - pardavimo. UAB „Ekvada“ pirko statybines medžiagas su 30 dienų mokėjimo atidėjimu nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. 2014 metų gale, 2015 metų pradžioje pradėjo vėluoti UAB „Ekvada“ atsiskaitymai už nupirktas prekes. Tada direktorius bei pardavimų vadovas R. G. pradėjo intensyviai bendrauti su UAB „Ekvada“ direktoriumi R. A. dėl atsiskaitymų už prekes. R. A. sakė, kad bendrovė yra prisiėmusi daug objektų, reikia medžiagų, o kadangi objektai nepriduoti, su jais taip pat neatsiskaitoma. Didžiausia skola susidarė apie 2015 metų balandžio mėn. Ji siekė 18000 Eur sumą. Tada R. A. pradėjo nebeatsiliepti telefonu, vengė bendrauti su UAB „Asimesta“ atstovais, apie kokį nors atsiskaitymą nebenorėjo kalbėti. Sakė, kad UAB „Ekvada“ sandėlyje turi prekių ir jis gali jas atsiimti, tačiau R. A. tų prekių taip ir neparodė, o iš jo pirmiau norėjo gauti dokumentą, patvirtinantį, kad UAB „Ekvada“ atsiskaitė su UAB „Asimesta“. Nepavykus susitarti, 2015-05-06 jis kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Ekvada“. UAB „Ekvada“ teismui pateikė 2015-05-07 dienos restruktūrizavimo planą, iš kurio jis pamatė, kad kai kurie ūkio subjektai yra skolingi UAB „Ekvada“. Po to, kai teismas patenkino prašymą ir UAB „Ekvada“ skolą jiems priteisė, 2015-06-16 pateikė antstoliui vykdomąjį raštą, kuriuo remiantis antstolis pusę skolos išieškojo, o UAB „Ekvada“ liko skolinga apie 8000 Eur sumą. Apie 2015 metų spalio mėnesį, iš straipsnio vietinėje spaudoje sužinojo, kad Mažeikių r. savivaldybė yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Ekvada“ už darbus objekte Žemaitijos 41, Mažeikių mieste, nors visi darbai atlikti nebuvo. Po to, tyrimą atliko Mažeikių r. savivaldybės antikorupcijos komisija, tačiau kuo tyrimas baigėsi nežino. Apie tai, kad UAB „Ekvada“ su kai kuriais kreditoriais yra atsiskaičiusi ir tokiu būdu padarė žalą kitų kreditorių interesams, tapo žinoma po to, kai būdami UAB „Ekvada“ kreditoriais susipažino su 2016-02-17 bankroto administratoriaus ataskaita, iš kurios matyti, kad UAB „Ekvada“, pažeidžiant likusių kreditorių interesus yra sudariusi reikalavimų perleidimo sutartis ir pagal jas atsiskaičiusi su dalimi kreditorių, tuo kitiems kreditoriams, tame skaičiuje ir jiems padarant turtinės žalos (1 t., 100-101 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. apklaustas 2017-03-03 parodė, kad UAB „Ekvada“ dirbo gamybinio skyriaus inžinieriumi. Šiuo metu nebeprisimena tiksliai kada, bet tai buvo apie 2015 metų gegužės mėnesį, E. K. prašymu, susirgus UAB „Ekvada“ direktoriui R. A., sutiko laikinai eiti UAB „Ekvada“ direktoriaus pareigas. Pradėjus laikinai eiti šias pareigas jokios papildomos sprendimų priėmimo teisės neįgijo, kadangi kaip ir iki to sprendimus UAB „Ekvada“ veikloje priiminėjo E. K. bei R. A.. Jis tik pasirašydavo dokumentus, kuriuos reikėjo pasirašyti tam, kad bendrovė dar funkcionuotų, nors jos padėtis tuo metu jau buvo labai bloga, buvo areštuotos jos sąskaitos bankuose. Dėl pasirašytų prašymų bendrovėms UAB „Betono gaminiai“, UAB „Dorvinda“ ir kitoms bendrovėms apmokėti UAB „Ekvada“ skolas įvairiems tiekėjams parodo, kad šiuos prašymus, jau surašytus paduodavo bendrovės vyr. finansininkė M. P.. Kaip paaiškino E. K. ir vyr. finansininkė M. P., rašyti tokius prašymus reikėjo, kad UAB „Ekvada“ nors iš dalies atsiskaitytų su tiekėjais, kurie grasino teismais arba grasino nebetiekti darbams užbaigti reikalingų medžiagų. Kadangi UAB „Ekvada“, kaip ir UAB „Betono gaminiai“ bei UAB „Dorvinda“ priklausė E. K., tai tokiu būdu E. K. visiškai ar iš dalies atsiskaitydavo su tiekėjais, tik aplenkdamas UAB „Ekvada“ sąskaitas, kurios buvo areštuotos. Nespręsdavo kam reikia atlikti apmokėjimą už prekes ir paslaugas. Tokius sprendimus priimdavo E. K. ir M. P.. Kiek suprato, pirmiausia būdavo atsiskaitoma su tais tiekėjais, kurie grasindavo teismais, arba su tais, kurie pagrasindavo nebetiekti medžiagų, reikalingų objekto užbaigimui, arba neatiduodavo dokumentų, reikalingų objekto pridavimui. Iš darbo UAB „Ekvada“ išėjo 2015 metų rugpjūčio mėnesį, savo noru. Išėjo dėl to, kad matė kad bendrovės finansinė situacija prastėja, be to, jau turėjo susiradęs kitą darbą (1 t., 111-112 b. l.). Papildomai apklaustas 2017-10-24 liudytojas V. R. parodė, kad UAB „Ekvada“ laikinai direktoriaus pareigas užimti jam pasiūlė E. K., su kuriuo jis buvo pažįstamas, kadangi anksčiau dirbo E. K. kontroliuojamoje bendrovėje UAB „Restruktus“, kuri bankrutavo, o taip pat UAB „Ekvada“ gamybos skyriaus inžinieriumi. Jis buvo UAB „Restruktus“ direktorius, o R. A. buvo gamybos direktorius. E. K., 2015 metų balandžio mėnesį siūlydamas jam laikinai eiti UAB „Ekvada“ direktoriaus pareigas sakė, kad nebeturi laiko užsiimti su šia bendrove, nes turi kitų reikalų, o R. A. dar gali ilgai negrįžti į darbą dėl savo ligos, todėl bendrovėje yra reikalingas atsakingas asmuo. Jis sutiko su E. K. pasiūlymu. Jo paskyrimo į UAB „Ekvada“ l. e. direktoriaus pareigas klausimus derino tik su E. K., todėl nežino, kodėl 2015-04-30 įsakymą dėl pavadavimo pasirašė R. A., kuris tuo metu sirgo. Tapus laikinuoju UAB „Ekvada“ direktoriumi, prie jo buvusių pareigų prisidėjo papildomi darbai, susiję su gamybos valdymu. Tai yra jam teko kiekvieną dieną spręsti iškilusius klausimus, susijusius su objektų pabaigimu, lankytis priduodamuose objektuose, dalyvauti pasitarimuose su Mažeikių r. savivaldybės atstovais dėl priduodamų objektų. Tuo metu bendrovės situacija jau buvo bloga. SODRA ir VMI išstatydavo inkasinius ir nusiskaitydavo iš bendrovės sąskaitos pinigus, todėl naujų objektų nebeprisiimdavo, o norėjo užbaigti senus ir gauti atsiskaitymus. E. K. vaidmuo po jo laikino paskyrimo į UAB „Ekvada“ vadovo pareigas pasireiškė tuo, kad jis kartą ar du per savaitę organizuodavo pasitarimą, kuriame dalyvaudavo jis, vyr. finansininkė, darbų vadovai, projektų vadovai, gamybinio skyriaus inžinieriai. Pasitarimų metu buvo sprendžiami einamieji klausimai. Taip pat iš savo kabineto, kuris buvo UAB „Ekvada“ patalpose, jis vadovavo kitoms bendrovėms, kurių savininku ar pagrindiniu akcininku jis buvo. Tik E. K. spręsdavo, kam iš kreditorių būtinai reikia pervesti pinigus, ieškodavo, kaip atgauti skolas iš tų, kurie buvo skolingi mums. Jis pateikdavo E. K. sąrašą kreditorių, kuriems reikėdavo pervesti pinigus tam, kad būtų užtikrintas bendrovės funkcionavimas, o E. K. spręsdavo, su kuo atsiskaityti pirmiausiai. Dėl jo parašų 2015-05-12 prašyme Nr. 6, 2015-05-27 prašyme Nr. 7, 2015-06-03 prašyme Nr. 7, 2015-06-04 prašyme Nr. 8, 2015-06-09 prašyme Nr. 9 parodė, kad paruošti šiuos prašymus nusprendė E. K., pasitaręs su vyr. finansininke M. P., kadangi tik jie priiminėjo sprendimus tokiais klausimais. Kiek prisimena, jam pasirašymui šiuos prašymus pateikė M. P., o jis juos pasirašė, kadangi žinojo, jog pagal dar iki jam tampant laikinuoju vadovu nusistovėjusią praktiką, UAB „Ekvada“ už kažkokias prekes ar paslaugas yra pervedusi į UAB „Betono gaminiai“ (kurios direktorius buvo E. K.) tam tikrą pinigų sumą, iš kurios pagal poreikį pinigai yra sumokami tam, kam nurodyta UAB „Ekvada“ pateiktame prašyme. 2015-06-16 prašyme Nr. 11 ties jo pavarde yra ne jo parašas. Mato, jog ties jo pavarde savo parašu yra pasirašęs R. A.. Daugiau apie šių prašymų surašymo aplinkybes nieko pasakyti negali, kadangi, kaip jau yra minėjęs, šiuos klausimus spręsdavo E. K. (6 t., 43-44 b. l.).
Kadangi UAB „Ekvada“ iš 5 rodiklių 3 rodiklių - grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė, einamojo likvidumo ir bendrojo mokumo koeficientai, skaitinės reikšmės 2015-03-31, 2015-06-30 ir 2015-09-18 buvo tokios, kai yra nepatenkinama bendrovės padėtis ir jų dydžiai laikui bėgant blogėjo, tai nurodytų rodiklių duomenimis bendrovė 2015-03-31 neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, t. y. bendrovei „Ekvada“ neužteko turto deklaruotų mokesčių mokėjimui ir atsiskaitymui su kreditoriais. UAB „Ekvada“ finansinės ataskaitos „Pelno (nuostolių) ataskaita“ sudarytos 2014-12-31 dienai duomenimis bendrovė 2014 m. dirbo nuostolingai ir patyrė 285697,00 Lt nuostolį, kurį sudarė bendrasis nuostolis (skirtumas tarp pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos) 16017,00 Lt, veiklos sąnaudos 267442,00 Lt ir finansinės ir investicinės veiklos nuostolis 2238,00 Lt. Po nuostolingos 2014 m. veiklos UAB „Ekvada“ nepaskirstytasis pelnas, kurį 2013-12-31 buvo sukaupusi iki 405231,00 Lt, sumažėjo iki 119534,00 Lt. Registro „Pelno ataskaita“ už 2015 m. sausio-rugsėjo mėn. duomenimis bendrovės „Ekvada“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-18 pajamos buvo 214294,23 Eur, sąnaudos – 328920,54 Eur, bendrovės 2015 m. sausio-rugsėjo mėn. veiklos nuostolis buvo 114626,31 Eur. UAB „Ekvada“ 2015 m. veiklos didžiausias sąnaudas sudarė subrangovų 43047,40 Eur, medžiagų, žaliavų 83997,51 Eur sąnaudos ir parduotų medžiagų savikaina 50727,96 Eur. Pagal pateiktus UAB „Ekvada“ 2015 m. sausio-rugsėjo mėn. apskaitos dokumentus tyrimo metu nenustatytos aplinkybės nulėmusios bendrovės nemokumą 2015-03-31, nes tiriamuoju laikotarpiu nenustatyta bendrovės įsipareigojimų ar turto perleidimo tretiems asmenims už mažesnę nei likutinė vertė, bendrovės suteiktų paskolų ir paramos, kai bendrovė turėjo skolų, nenustatyta išduotų didelių avansų atskaitingiems asmenims. Kadangi tiriamojo laikotarpio pradžia 2015-01-01 ir nepateikti apskaitos dokumentai už 2014 m., tai tyrimo metu nėra galimybės nustatyti aplinkybes lėmusias bendrovės 2014 m. veiklos nuostolį.
UAB „Ekvada“ tiriamuoju laikotarpiu buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, t. y. jos veiklos rezultatas nepadengė šios veiklos sąnaudų - bendrovės 2015-03-31, 2015-06-30 ir 2015-09-18 veiklos sąnaudos viršijo pajamas atitinkamai Eur 155940,42 Eur, 84040,45 Eur, 197370,13 Eur ir dėl to bendrovė negalėjo sukurti reikiamo savo skolų ekonominio padengimo.
- su UAB „Mažeikių fauga“, UAB „Banduva“, UAB „Schindler-Liftas“ ir UAB „Teronis“ už 20661,55 Eur (11522,87+4280,67+3503,01+1355,00) pagal 4 reikalavimo teisių perleidimo sutartis: pagal E. K. pasirašytą 2015-04-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Mažeikių fauga“ 11522,87 Eur sumai, pagal R. A. pasirašytą 2015-06-22 reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Teronis“ 4280,67 Eur sumai, pagal R. A. pasirašytą 2015-06-22 reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Banduva“ 3503,01 Eur sumai, pagal R. A. pasirašytą 2015-08-10 reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Schindler-Liftas“ 1355,00 Eur sumai,
- grąžindama skolas tarpusavio užskaitos būdu 2015-08-25 bendrovei „Kvadrika“ 18006,79 Eur pagal UAB „Ekvada“, atstovaujamos vyr. buhalterės M. P., ir UAB „Kvadrika“, atstovaujamos direktoriaus P. J., 2015-08-25 pasirašytą dvišalės skolos užskaitos aktą Nr. 2015/08/25, ir 2015-07-27 ir 2015-08-28 - bendrovei „Nebasta“ iš viso 15814,41 Eur pagal UAB „Ekvada“ (bendrovę atstovaujančio asmens pareigos, vardas ir pavardė nenurodyti) ir UAB „Nebasta“, atstovaujamos direktoriaus V. B., 2015-08-28 pasirašytą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą sumai 6521,90 Eur ir pagal UAB „Nebasta“, atstovaujamos direktoriaus V. B., 2015-07-27 raštą „Pareiškimas apie įskaitymą“ bendrovei „Ekvada“, kad pagal 2015-07-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKV000310 mokėtinus 9292,51 Eur užskaito kaip piniginio reikalavimo įskaitymą 9292,51 Eur sumai.
Šalies argumentai
2015-05-08 UAB „Ekvada“ pareiškime Vilniaus apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei nurodyta, kad prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą, nes bendrovė nebeturi apyvartinių lėšų, areštuotos sąskaitos ir turtas. Pareiškime nurodyta, kad bendrovė turi finansinių sunkumų (bendra įsiskolinimo kreditoriams suma šio pareiškimo dienai yra 210017 Eur, dalis kreditorių sutinka daryti mokėjimo atidėjimas, tačiau kiti kreditoriai reikalauja mokėjimų), pagal kreditoriaus UAB „Kečas“ pareiškimą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - 2015-04-05 antstolė areštavo įmonės sąskaitas (6 t., 34 -38 b. l.).
2015-07-15 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4799-553/2015, nurodyta, kad teismas atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą UAB „Ekvada“, nes bendrovė yra nemoki (6 t., 39- 42 b. l.).
2016-11-07 UAB „Betono gaminiai“ pranešime nurodyta, kad UAB „Betono gaminiai“ pateikė 2015-08-06 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pasirašytą UAB „Ekvada“ direktoriaus R. A. ir UAB „Betono gaminiai“ direktoriaus E. K. bei 2015-04-22 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pasirašytą UAB „Ekvada“ l.e.p. direktoriaus E. K. ir UAB „Betono gaminiai“ direktoriaus A. J. (1 t., 137-141 b. l.).
Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktuose dokumentuose susijusiuose su UAB „Ekvada“ steigimu matyti, kad UAB „Ekvada“ buvo įsteigta E. K. iniciatyva, jo individualios įmonės savininko 2011-05-31 sprendimu individualią įmonę „Ekvada“ (kurią E. K. savo sprendimu įsteigė 2010-02-08) pertvarkius į UAB „Ekvada“. Visos akcijos įregistruojamos E. K. vardu. Direktoriumi paskiriamas R. A.. Pagal UAB „Ekvada“ akcininkų sąrašą, pasirašytą direktoriaus R. A., visas bendrovės akcijas jis įsigijo 2011-07-05 (5 t., 54-90 b. l.).
2018-03-26 AB SEB banko informacijoje Nr. 07.04.08-3800 nurodyta, kad UAB „Ekvada“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2015-02-25 iki 2015-09-12 įregistruoti VMI prie LR FM, VSDFV, fizinių asmenų 22 apribojimai iš viso 83756,55 Eur sumai (7 t., 4 b. l.).
2018-03-23 Luminor banko pranešime Nr. 19.11-L301 nurodyta, kad 2015-04-07 UAB „Ekvada“ banko sąskaita LT4340100xxxxxxx261 ((duomenys neskelbtini)) areštuota vykdant antstolės E. M. 2015-04-02 patvarkymą ir areštas galioja (6 t., 182 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Bankrutuojančios UAB „Ekvada“ bankroto administratoriaus veiklos atskaitoje už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2016-02-17 nurodyta, kad 2015-09-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5145-392/2015 UAB „Ekvada“ iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2015-09-18. Taip pat iš veiklos ataskaitos matyti, kad 2016-01-05 teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „Ekvada“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurie sudarė 150759,43 Eur. BUAB „Ekvada“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos 5 punkte – „Reikalavimo perleidimo sutartys“ nurodyta, kad per paskutinį pusmetį iki bankroto bylos UAB „Ekvada“ iškėlimo, t. y. nuo 2015-03-26 iki 2015-08-06, UAB „Ekvada“ penkiems subjektams neatlygintinai perleido reikalavimo teisių ne mažesnei nei 55165,83 Eur sumai, tuo galimai pažeidžiant kitų kreditorių interesus (4 t., 136-165 b. l.).
BK 2 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo at-veju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 dalis – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.
Dėl veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1dalyje, kvalifikavimo.
Lietuvos Aukščiausiais teismas (toliau – LAT) 2015-03-10 nutartyje Nr. 2K-7-181-895/2015 išaiškino, kad pagal BK 208 straipsnio (skolininko nesąžiningumas) 1 dalį baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.
Pažymėtina, kad valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias asmenų taip pat ir kreditorių teisėtų interesų (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) apsaugą. Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, padariusiems turtinę žalą kreditoriams įtvirtinimas. Priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, savo nesąžiningu elgesiu padariusiu žalą kreditoriams, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas šias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014).
Motyvuojamoji dalis
Aiškinant BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui galima būtų teigti, kad esą kiekvienas atvejis, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų reikalavimas ir dėl to padaroma bet kokio dydžio turtinė žala likusiems kreditoriams, reiškia BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Toks formalus BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas ne tik prieštarautų minėtoms Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms, bet ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Taigi padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (pvz., administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu). Paminėtina ir tai, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų reikalavimas taip padarant turtinę žalą likusiems kreditoriams, nes šiuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas esant skolininko nesąžiningumui pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys. Sprendžiant, ar skolininko nesąžiningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi būti įvertina objektyvių ir subjektyvių šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma.
Objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškia vieno ar keleto iš kreditorių reikalavimų patenkinimu ar šių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal šio straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokūs, kai jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra turtinės žalos padarymas kreditoriams. Įstatymų leidėjas nenurodo, kokio dydžio turtinės žalos padarymas likusiems kreditoriams reiškia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį atsiradimą. Tačiau BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, aiškinant kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 205 straipsnyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 209, 211 straipsniuose, teigtina, kad paprastai ir esant skolininko nesąžiningumui (BK 208 straipsnio 1 dalis) kreditoriams turi būti padaroma didelė turtinė žala, t. y.150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų kreditorių skaičių, jų turtinę padėtį, patenkintų kreditorių reikalavimų bei bendrą kreditorinių įsipareigojimų dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turtine žala BK 208 straipsnio 1 dalies prasme laikytina ir mažesnio dydžio turtinė žala. Būtent žalos dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį skolininko nesąžiningumas kaip nusikaltimas (BK 208 straipsnio 1 dalis) atribojamas nuo civilinio delikto. Tačiau ir šiuo atveju, sprendžiant dėl BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo, reikia įvertinti tai, ar minėtų veikų pripažinimas nusikaltimu atitinka jau minėtus iš Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos kylančius imperatyvus, pavyzdžiui, turi būti atsakyta į klausimą, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiu atveju būtų proporcingas padarytos veikos pavojingumui.
Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Skolininko nesąžiningumo pavojingumui, kartu ir šios veikos kaip nusikaltimo atribojimui nuo civilinio delikto itin didelę reikšmę turi subjektyvieji jos požymiai. BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas arba tiesiogine, arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) šių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams, ir nori šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leidžia atsirasti (netiesioginė tyčia).
Nors kaltininko veiksmų, tenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus motyvai, tikslai BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra tiesiogiai nurodyti kaip būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jie turi pakankami svarbią reikšmę sprendžiant civilinės ir baudžiamosios atsakomybės už skolininko nesąžiningumo atribojimo klausimus. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslai, motyvai nemaža dalimi lemia tokios veikos pavojingumo mastą ir jos pripažinimą (ar nepripažinimą) nusikaltimu. Antai BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvieji požymiai savaime nereiškia, kad bendrovės (kito ūkio subjekto) vadovas, savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę disponuoti bendrovės, kuriai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, apskritai, iki bankroto bylos iškėlimo, negali atlikti jokių turtinio pobūdžio veiksmų, taip pat ir susijusių su kreditorių reikalavimų užtikrinimu (patenkinimu). Sprendžiant, ar tokius veiksmus šio straipsnio prasme laikyti nusikalstamais, atsižvelgtina ir į tai, ar šie veiksmai buvo piktavališki ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Viena vertus, veiksmai, užtikrinant (patenkinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, susiję su ypatingu kaltininko nesąžiningumu, sąmoningu kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimu, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu kaltininko elgesiu šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus dažniausiai, esant kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, laikytini skolininko nesąžiningumu BK 208 straipsnio 1 dalies prasme. Kita vertus, paprastai nelaikytini nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme veiksmai patenkinant (užtikrinat) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo ir kuriais siekiama išvengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų.
Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilines bylas, yra konstatavęs, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-485/2010, Nr. 3K-3-511/2012, 3K-3-513/2014). Pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-130/2013, Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).
Nagrinėjamoje byloje, atsakant į klausimą, ar E. K. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, esminę reikšmę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rūšių atribojimas, t. y. reikia įvertinti ir tai, ar pagal savo pavojingumą jo padaryta veika yra tokia, už kurią būtina taikyti pačią griežčiausią teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę.
Byloje nustatyta, jog E. K. nuo 2015-02-04 iki 2015-04-30 laikinai (UAB „Ekvada“ direktoriaus R. A. laikino nebuvimo darbe (ligos) metu) ėjo UAB „Ekvada“ direktoriaus pareigas. Minimu laikotarpiu E. K. priiminėjo sprendimus dėl bendrovės valdymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis. Per laikotarpį nuo 2015-04-02 iki 2015-05-07 E. K. aplenkiant UAB „Ekvada“ sąskaitas pasirašė penkis prašymus bei dvi reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu 29774,72 Eur sumai atsiskaitė su savo pasirinktais kreditoriais. Akivaizdu, jog tokiais savo veiksmais E. K. padarė didelės žalos, kuri sudaro daugiau nei 790 MGL, likusiems 45 likusiems UAB „Ekvada“ kreditoriams, kurių reikalavimai 2015-04-30 dienai sudarė 210017 Eur. Vertinant 2017-01-20 specialisto išvadą Nr. 5-4/5 darytina pagrįsta išvada, jog UAB „Ekvada“ laikotarpyje nuo 20115-04-02 iki 2015-05-07 buvo sunkioje ekonominėje padėtyje ir įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas (bankroto byla UAB „Ekvada“ iškelta 2015-09-18 (įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis) (1 t., 160-177 b. l.), iš kurios matyti, kad UAB „Ekvada“ einamojo likvidumo koeficiento reikšmė 2015-03-31 buvo 0,798, 2015-06-30 – 0,73, 2015-09-18 – 0,506, t. y. bendrovė 2015-03-31 nebegalėjo atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis ir rizikavo tapti nemokia; kritinio likvidumo koeficiento reikšmė 2015-03-31 buvo 0,57, 2015-06-30 – 0,47, 2015-09-18 – 0,405, t. y. bendrovė 2015-06-30 buvo nebepajėgi nedelsiant apmokėti įsiskolinimus, nes ji nebedisponavo pakankamu kiekiu greitai likvidaus turto-piniginėmis lėšomis, per vienerius metus gautomis sumomis; bendrojo mokumo koeficiento reikšmė 2015-03-31 buvo 0,815, 2015-06-30 – 0,748, 2015-09-18 – 0,52, t. y. bendrovės mokumo lygis 2015 m. sausio-birželio mėn. laikotarpiu mažėjo nuo 1,153 koeficiento reikšmės iki 0,748 reikšmės, tai reiškia, kad bendrovei nuo 2015-03-31 koeficientui sumažėjus iki 0,815 pradėjo didėti veiklos finansinė rizika bei bankroto grėsmė; grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė nuo teigiamos 2014 m. pabaigoje 24516,53 Eur tapo neigiama ir 2015-03-31 buvo -38731,43 Eur, 2015-06-30 – -49381,09 Eur, 2015-09-18 – -79837,49 Eur, t. y. nuo 2015-03-31 bendrovė negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams; apskaičiuotas bendrovės „Ekvada“ įsiskolinimo koeficientas, kurio reikšmė 2014 m. pabaigoje buvo 0,86, 2015-03-31 – 1,22, 2015-06-30 – 1,335, 2015-09-18 – 1,905, tai reiškia, kad 2015-01-01 bendrovės viso turto nebeužteko padengti bendrovės skoloms. UAB „Ekvada“ 2015-03-31 neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, t. y. bendrovei neužteko turto deklaruotų mokesčių mokėjimui ir atsiskaitymui su kreditoriais (1 t., 160-177 b. l.). Apie tai, kad UAB „Ekvada“ finansinė padėtis buvo sunki byloje patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, apklausti liudytojai R. A., V. R., M. P. bei pats kaltinamasis E. K.. Liudytojai patvirtino, jog UAB „Ekvada“ finansinė padėtis pablogėjo nuo 2015 metų vasario mėnesio. UAB „Ekvada“ buvo areštuotos sąskaitos. Liudytojai V. R., R. A., M. P. patvirtino, jog atsiskaityti su visais kreditoriais UAB „Ekvada“ neturėjo finansinių galimybių, todėl atsiskaitinėdavo pasirinktinai tik su tais kreditoriais, kurie grasindavo paduoti į teismą ar nuo kurių priklausė įmonės funkcionavimas (UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lytagra“, UAB „Omnitel“ ir t. t.). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis E. K.. Liudytojai A. J., V. B. taip pat patvirtino, jog UAB „Ekvada“ turėjo finansinių sunkumų dėl ko sutriko atsiskaitymas su jų įmonėmis, todėl jie buvo priversti spręsti klausimus kaip kuo greičiau išsireikalauti skolas iš UAB „Ekvada“ (1 t., 76-77, 84-85 b. l.). Kad buvo siekiama UAB „Ekvada“ susidariusius laikinus finansinius sunkumus išspręsti patvirtina ir kreipimasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Ekvada“ iškėlimo (6 t., 34-38 b. l.). Tačiau 2015-07-15 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4799-553/2015, atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą UAB „Ekvada“, nes bendrovė yra nemoki (6 t., 39- 42 b. l.). Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog E. K. veiksmai, jog jis pasirašydamas prašymus ir reikalavo perleidimo sutartis, dėl ko buvo atsiskaitoma tik su dalimi kreditorių, buvo nulemti ekonominio būtinumo, ir jie buvo atliekami sąmoningai apsaugoti kreditorių interesams, nes tuo laikotarpiu UAB „Ekvada“ vykdė ypač svarbius projektus su Mažeikių rajono savivaldybės administracija, t. y. pagal Statybos darbų rangos sutartis atliko daugiabučių namų modernizavimo darbus (2 t., 124-138, 158-160 b. l., 3 t., 101-115, 131-133 b. l.), taip pat buvo vykdomi ir kitose savivaldybėse modernizavimo ir projektavimo darbai, viso penki daugiabučių namų modernizavimo projektai bei prekybos centro statyba, ir visiškai pagrįstai UAB „Ekvada“ tikėjosi gauti pakankamai piniginių lėšų atsiskaitymui su visais kreditoriais. E. K. teisme patvirtino, jog neįvykdžius minėtų projektų įmonė būtų patyrusi žymiai didesnių nuostolių ir būtų pažeisti kreditorių reikalavimai, todėl E. K. siekis buvo pozityvus, t. y. apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Pažymėtina, jog ne E. K. buvo iniciatorius sudaryti 2015-04-07 Reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „Ekvada“ ir UAB „Mažeikių fauga“ (1 t., 79-80, 81 b. l.), t. y. liudytojai V. R. ir A. J., patvirtino, jog tokia sutartis atsirado po to, kai A. J. pagrasino, jog neatsiskaičius UAB „Ekvada“ su UAB „Mažeikių fauga“, UAB „Mažeikių fauga“ išsiims iš daugiabučio ten sudėtus langus, kadangi taip buvo numatyta 2014-04-11 sutartyje. Akivaizdu, jog pasirašant minimą sutartį E. K. neturėjo jokių piktavališkų kėslų padaryti žalos kitiems kreditoriams, o tik siekė apsaugoti UAB „Ekvada“ interesus, kad būtų laiku užbaigtas daugiabučio modernizavimo projektas ir UAB „Ekvada“ nepatirtų dar didesnių nuostolių bei buvo apsaugoti renovuojamo daugiabučio namo gyventojų interesai, nes įvykdžius A. J. grasinimus, ir išėmus langus, būtų buvę pažeisti gyventojų interesai. 2015-03-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Ekvada“ perleido UAB „Nebasta“ UAB „Darstamas“ 104414,02 Eur skolą (1 t., 86-87 b. l.). Liudytojas V. B. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jog pats inicijavo skolos perėmimą, t. y. kreipėsi į UAB „Darstamas“ vadovą E. L., kad galėtų perimti UAB „Ekvada“ skolą, taip tikėjosi, kad su jais bus atsiskaityta greičiau (1 t., 84-85). Akivaizdu, jog pasirašydamas minimą Reikalavimo perleidimo sutartį kaltinamasis E. K. neturėjo piktavališkų kėslų pakenkti kreditoriams, o tik buvo priverstas vieno iš kreditorių pasirašyti minimą sutartį. 2015-04-02 Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Ekvada“ perleido UAB „Betono gaminiai“ reikalavimo teisę į UAB „Statmax“ 12768,47 Eur skolą, nurodant, kad tai išankstinis apmokėjimas. Tačiau išanalizavus UAB „Betono gaminiai“ padarytus pavedimus pagal UAB „Ekvada“ prašymus įvairioms įmonėms (UAB „Ekvada“ tiekėjams) už laikotarpį nuo 2015-04-07 iki 2015-06-09 nustatyta, jog UAB „Betono gaminiai“ už UAB „Ekvada“ viso sumokėjo 7771,89 Eur, t. y. didžioji dalis lėšų panaudota UAB „Ekvada“ įsiskolinimams padengti. Iš byloje esančio pranešimo apie įtarimą R. A. matyti, jog laikotarpyje nuo 2015-06-15 iki 2015-09-09 pagal UAB „Ekvada“ prašymus UAB „Betono gaminiai“ pervedė už UAB „Ekvada“ įvairioms įmonėms (UAB „Ekvada“ tiekėjams bei UAB „Ekvada“ darbuotojams darbo užmokesčio) dar 26271,07 Eur. Konkrečiu atveju taip pat daroma pagrįsta išvada, jog E. K., per V. R., siekė, kad būtų vykdomi einamieji UAB „Ekvada“ atsiskaitymai bei išmokami atlyginimai darbuotojams, apeinant UAB „Ekvada“ areštuotas sąskaitas, kad įmonė galėtų toliau dirbti ir vykdyti projektus. Išanalizavus visus duomenis byloje nenustatyta, kad E. K. veikė piktavališkai, siekdamas pakenkti kreditorių reikalavimams. Byloje nėra paneigtos E. K. iškeltos versijos, jog jo siekis buvo išvengti didesnių nuostolių, jei būtų neįvykdyti daugiabučių namų modernizavimo projektai, kurie be kita ko buvo remiami europinėmis lėšomis, tai UAB „Ekvada“ grėsė baudos ir netesybos. Paminėtina ir tai, jog E. K. atlikdamas veiksmus, kuriais yra kaltinamas nesiekė naudos sau ar sau artimiems asmenims. Išanalizavus duomenis matyti, jog tiek E. K. priklausanti UAB „Betono gaminiai“, tiek E. K. vaikams T. K. ir J. K. priklausančios įmonės UAB „Dorvinda“ ir UAB „Ampeka“ ne tik, kad negavo naudos iš UAB „Ekvada“, o pateikus prašymus padengė dalinius UAB „Ekvada“ įsiskolinimus.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes kaltinamasis E. K. išteisintinas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.