Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Creditstar Lithuania“ su atsakove A. A. 2017 m. vasario 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 225602608951 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei suteiktas 50,00 Eur kreditas trijų mėnesių laikotarpiui, mėnesio įmokos dydis 19,40 Eur. Sutarties specialiųjų sąlygų 6.1. punktu sutarties šalys susitarė dėl 6,39 Eur palūkanų ir 1,80 Eur administravimo mokesčio, o sutarties 7 punkte numatė, kad bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra 58,19 Eur. Sutarties 10 punkte sutarties šalys susitarė dėl 0,05 proc. dydžio netesybų. Kredito grąžinimo terminas 2017 m. gegužės 29 d. Byloje pateikti UAB ,,Creditstar Lithuania“ sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad pirminė kreditorė išmokėjo atsakovei 50,00 Eur vartojimo kredito sumą. Dėl atsakovės neatsiskaitymo pagal mokėjimo grafiką, 2019 m. kovo 2 d . sutartis su atsakove buvo nutraukta. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė Sutartį dėl paskolų portfelio pardavimo, pagal kurią pradinė kreditorė perdavė ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą, kurią sudarė 34,33 Eur paskolos likutis, 45,88 Eur neapmokėti delspinigiai, 3,26 Eur palūkanos pagal grafiką ir 1,20 Eur nesumokėtas administravimo mokestis. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą informuota 2019 m. vasario 12 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Dėl negrąžinto kredito.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito sutartyje nustatytu laiku negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė atsiliepimo byloje nepateikė, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamą sumą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistina 34,33 Eur negrąžintas kreditas (CK 6.38, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 57,79 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomos 75 proc. metinės palūkanos turi būti vertinamos kaip pelno palūkanos, nes jos yra mokestis už pinigų skolinimą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 54,53 Eur palūkanų sumą sudaro palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. vasario 8 d., t. y. už 773 dienas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

Šiuo atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė su atsakove Vartojimo kredito sutartį nutraukė 2019 m. kovo 2 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo datos – nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. vasario 8 d. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė savo iniciatyva skaičiavo atsakovei kompensuojamąsias palūkanas, savo reikalavimo neargumentavo, o prašymo priteisti jas kaip negautas pajamas ieškinyje neformulavo ir nepagrindė jokiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta 2017 m. vasario 28 d., 3 mėnesių terminui, t. y. iki 2017 gegužės 29 d. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę įgijo 2018 m. gruodžio 28 d., t .y, praėjus daugiau nei vieneriems metams po sutarties termino pabaigos. Darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai ir toliau skaičiavo kompensuojamąsias palūkanas, kadangi jai įgijus reikalavimo teisę, atsakovės sutarties vykdymas jau buvo pasibaigęs ir nei vartojimo kredito sutartis nei įstatymas šios privilegijos nesuteikia, todėl aptartų aplinkybių visuma konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 57,79 Eur kompensuojamąsias palūkanas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 59,15 Eur delspinigius, kuriuos sudaro 13,27 Eur delspinigiai, paskaičiuoti ieškovės už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. vasario 8 d.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ši norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 73 punktas). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ir vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punktą, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už daugiau nei 180 dienų, aiškiai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai ir tarp pradinės kreditorės bei atsakovo sudarytai sutarčiai (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis ir Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.2 punktas). Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės, tai yra laiku negrąžino visos paskolos, ieškovei iš jos priteisiami 3,08 Eur (34,33 Eur negrąžinto kredito likutis × 0,05 proc. delspinigiai/100 × 180 dienų) delspinigiai už 180 dienų (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Dėl administravimo mokesčio

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 1,20 Eur administravimo mokesčio. Nustatyta, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtinta, kad kredito sutarties sudarymo mokestis – 0 Eur, o administravimo mokestis – 1,80 Eur. Taigi kaip matyti, sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo dėl konkrečios 1,80 Eur administravimo mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas). Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, jog sutinka mokėti sutarties mėnesinį administravimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo formuojamą praktiką, kuria remiantis sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato, į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartimi ir mokėjimo grafiku atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti administravimo mokestį ir į tai, kad sutartis su atsakove nutraukta 2019 m. kovo 2 d. ieškovės reikalavimas dėl 1,20 Eur administravimo mokesčio priteisimo tenkintinas ieškovei priteisiant 1,20 Eur administravimo mokestį iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė prievolės tinkamai neįvykdė. Įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 25,32 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 75,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai už ieškinio parengimą, viso 90,00 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 22,78 Eur bylinėjimosi išlaidos (165,00 Eur x 25,32 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės ir 75,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad šias išlaidas ji patyrė supaprastinto proceso tvarka kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio pagrindu yra iškelta nauja byla ginčo teisenos tvarka, t. y. nėra tęsiamas procesas supaprastinto proceso tvarka iškeltoje byloje. Ieškovei išaiškintina, kad kitoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos nagrinėjamoje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2142-343/2016).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, 34,33 Eur (trisdešimt keturis eurus 33 ct) negrąžintą kreditą, 3,08 Eur (tris eurus 8 ct) delspinigių, 1,20 (vieną eurą 20 ct) administravimo mokestį, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (38,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,78 Eur (dvidešimt du eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.