Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. J., viešajame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bausto administracine tvarka, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-08-31 nutarimo Nr. 30N-70381500-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. D. 2016-08-31 surašė administracinio teisės pažeidimo nutarimą R. J. už tai, kad jis 2016-03-14, 17.37 val. Klaipėdoje Šiaulių g. 19, vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Bendz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, lenkė kitą transporto priemonę, sustojusią prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų einantį pėsčiąjį, taip neįsitikinės, kad perėjoje nėra pėsčiųjų į ją įvažiavo ir sukėlė pėsčiajam pavojų, po ko ant perėjos sustojo ir paliko stovintį automobilį. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 31, 140.4, 150.6, punktus ir pažeidė ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

2016-09-29 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas R. J. skundas, kuriame jis nurodo, jog nesutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. D. surašytu nutarimu Nr. 30N-70381500-16, nes priimant šį nutarimą buvo pažeisti teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo principai, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi nutarimą surašęs specialistas neatsižvelgė į esmines įvykio aplinkybes, todėl prašo nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o kitą vairuotoją nubausti.

Liudytojas E. I. teismo posėdžio metu paaiškino, jam yra žinomos įvykio aplinkybės. Kovo 14 d. maždaug 17.30 val. t. y. pasibaigus darbui, važiavo Mokyklos gatvės tiltu, eismas intensyvus, automobiliai buvo ir prieš jį ir už jo, pakankamai daug automobilių buvo. Buvo po darbo, eismo sąlygos sudėtingos, kelias šlapias iš po automobilių ratų kilo purslai. Važiuojant tiltu, maždaug per vidurį, prie jo priartėjo „Mercedes-Bedz“ tamsios spalvos, automobilis priartėjo labai arti jo automobilio galo, nes jis pažvelgęs per galinį veidrodėli nematė šio automobilio šviesų - tai jam yra rodiklis, kad automobilis yra labai arti jo automobilio galo. Išvažiuojant iš darbo jis žinojo, kad reikia užsipilti kuro. Važiuojant tiltu, jis prisiminė, kad Artojų gatvėje yra „Neste“ degalinė, todėl sumąstė ten užsipilti. Jam reikėjo persirikiuoti iš antros eismo juostos į pirmą, paprasčiausiai nuspaudė stabdžio pedalą, pamatė, kad mašinų labai daug, įvertinęs situaciją, kad pirmoje juostoje yra daug mašinų, atsisakė savo sprendimo ir nesuko. Gali užtikrinti, kad stabdymas nebuvo staigus, t. y. buvo darbinis šiek tiek spustelėjo, stabdė taip, kad nesuveiktų ABS ar pradėtų šliuožti ratai. Kas vyko toliau, jis tik gali numanyti, kad toks jo pastabdymas iššaukė „Mercedes“ automobilio vairuotojo neadekvačius veiksmus, pravažiavus tiltą, dalis automobilių, kurie važiavo pirma juosta, nusuko, o „Mercedes“, kuris važiavo paskui jį, persirikiavo į pirmą eismo juostą, susigretino su juo, pradėjo rodyti kažkokius gestus. Jis į tokius veiksmus nekreipia dėmesio ir važiavo toliau. Nepasiekęs ko norėjo „Mercedes-Bedz“ pravažiavo toliau ir pabandė užlysti jam prieš nosį, įžūliai įlindo be posūkio prieš jį ir dar kito automobilio. Jis, vengdamas susidūrimo, pristabdė, kelis kartus staigiai stabdė, kad jis atsitrenktų į jo automobilio galinę dalį. Jis persirikiavo į pirmą juostą, o „Mercedes-Bedz“ liko antroje juostoje. Toliau jis pradėjo baimintis dėl savo sveikatos, gyvybės, nes tokiais automobiliais važinėja banditai. Jo būgštavimai pasitvirtino, „Mercedes-Bedz“ sekė jį. Jis suko į kairę, atstumas iki jo automobilio nedidelis, tai yra užfiksuota stoties medžiagoje, be posūkio signalo važiavo J.. Visomis gatvėmis jis sekė jį, pasuko į Šaulių gatve ir ties sankryža sustojo, gal pėsčiuosius praleisti, parodė kairio posūkio signalą, tuo metu kai ruošėsi pajudėti, iš galo „Mercedes“ įžūliai jį aplenkė ir užstatė automobilį skersai. Jis skambino į pagalbos telefoną 112, tuo metu J. išlipo iš savo automobilio, puolė jį filmuoti, jis nekalbėjo su juo. Išlipo iš savo automobilio, tik paprašius pažiūrėti „Mercedes-Bedz“ numerį. Po kiek laiko jis patraukė savo automobilį ir nuvyko į kitą vietą. Jis taip pat nuvyko į parduotuvės „IKI“ kiemą. Atvykus patruliuojančiam ekipažui, kiekvienas išdėstė savo įvykio versijas, J. priėjo prie jo automobilio, ieškojo registratoriaus, jo nerado, jam pagrūmojo, paklausė ar žino ATPK 124 str., pradėjo rašyti pareiškimą ant jo. Jis pats nebūtų rašęs pareiškimo, tačiau jei „Mercedes-Bedz“ vairuotojas parašė, tai ir jis parašė pareiškimą. Po kelių dienų policijos prašė prijungti kelis vaizdus prie parduotuvės „Liepa“, Priestočio gatvės ir Šaulių gatvės. Jis tik numano, kad „Mercedes-Bedz“ nesilaikė atstumo kai ant tilto pristabdė, o „Mercedes-Bedz“ vairuotojui pasirodė, kad tai staigus stabdymas.

Liudytoja policijos pareigūnė J. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai įvykio aplinkybės yra žinomos. Gavo medžiagą su dviem pareiškimais ir papildomai pareiškimą pridėti vaizdo įrašus. Peržiūrėjus vaizdo įrašus jame pastebėjo du automobilius, „Audi“ automobilis sustojo prieš perėją praleisti pėsčiąjį, kuris ėjo per perėją, kitas automobilis prieš perėją lenkia, sustoja vos nekliudęs asmens, einančio per perėją, sustoja viduryje gatvės ant perėjos, išlipa iš automobilio, aiškinasi, įsėda į savo automobilį ir nuvažiuoja. Kaip specialistė, nusprendė surašyti protokolą „Mercedes-Bendz“ vairuotojui, R. J.. Jis nesutiko su pažeidimu, pateikė prašymą susipažinti su medžiaga, todėl nustatė kitą bylos nagrinėjimo datą. Ji vaizdo medžiagos pagrindu nustatė pažeidimą, akivaizdžiai matė, kad „Mercedes-Bendz“ automobilis lenkė per perėją, sudarydamas pavojingą situaciją, kuria tuo metu ėjo žmogus. Kitas pareiškėjas E. I., prašė išreikalauti vaizdo medžiagą, pateikė 3-4 prašymus. Perskaitė pareiškimus, jai buvo įdomu, gal bus vaizdo registratoriaus įrašas, kuris bus kaip tikslus įrodymas, o ne tik abiejų pykčiai, beveik vienodi pareiškimai, kad vienas kitam trukdė, užkišo automobilius. Ji neturėjo jokių įrodymų, kad galėtų priimti sprendimą ir abu nubausti. Manė, kad registratoriaus vaizdo įrašas parodys ar automobiliai lenktyniavo, ar kažkas panašaus, tačiau tik pateiktas vaido įrašas parodė kitus pažeidimus.

Liudytojas policijos pareigūnas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjo bylą ir turėjo priimti nutarimą, peržiūrėjo filmuotą medžiagą. Pažeidėjas nurodytu laiku į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl priėmė nutarimą. Vaizdo medžiagoje matyti, kad „Mercedes“ automobilis nepraleido pėsčiojo, sustojo ant perėjos, sudarė eismo pažeidimą. Buvo padaryti du pažeidimai, t. y. nepraleido pėsčiąjį ir sustojo ant perėjos. Dėl neblaivumo, tai čia interpretacijos, galima pusę miesto įtarti neblaivių vairuotojų. Praktikoje, jei nėra vaizdo medžiagos, o yra pareiškimas, surašomas protokolas, vėliau priimame nutarimą. Kiekvienas tyrėjas tiria savaip.

Liudytojas policijos pareigūnas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas išdėstyta tarnybiniame pranešime, nieko papildyti negali. Neturi ką pridurti.

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyko į draugės gimimo dieną. Važiuojant Mokyklos tiltu nuo Šilutės pl. link centro, važiuojant, automobilis Audi netikėtai sustojo, atliko stabdymo veiksmą, siekiant išvengti susidūrimo, buvo priversti išvažiuoti į priešpriešinę juostą. Kilo įtarimas, kad galimai vairuotojas neblaivus. Kliūties nebuvo, todėl priežasties tai daryti nebuvo. Siekiant įgyvendinti pareigą, nusprendė jį pasivyti, važiuojant iškvietė policijos pareigūnus. Tik Daukanto gatvėje jį pasivijo, nes jis važiavo labai greitai. Nepamena detalių aplinkybių, tik matė, kad važiuoja normaliai ir staiga kerta ant stabdžių, priverčiant juos išlįsti į priešpriešinę juostą. Užkirto kelią, nurūko, tada ji skambino bendruoju pagalbos telefonu. Ji sėdėjo su didžiule gėlių puokštę, vijosi jį, o jis, tariamai jų nematė. Nesupranta, kodėl tas automobilio vairuotojas buvo nenubaustas. Nebuvo niekas ištirtas, nei pavojingas vairavimas, nei manevravimas, jos akiratyje tai buvo pirmas kartas. Būna, kad užlenda, tačiau ne taip įžūliai, kad siekiant išvengti susidūrimo, reikėtų išvažiuoti į priešpriešinę juostą. Važiuojant jie ilgosiomis šviesomis davė signalus, naudojo ir garsinius signalus, tačiau „Audi“ vairuotojas važiavo kaip pamišęs, o sustojo tokioje vietoje, kur su įvykio vieta nebuvo susiję. Jis važiavo vienas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi įrodymai turi būti gauti iš įstatymo nurodytų šaltinių ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Taikant atsakomybę už LR ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvų, t. y. kad: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad R. J. 2016-03-14, 17.37 val. Klaipėdoje Šiaulių g. 19, vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Bendz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, lenkė kitą transporto priemonę, sustojusią prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų einantį pėsčiąjį, taip neįsitikinės, kad perėjoje nėra pėsčiųjų į ją įvažiavo ir sukėlė pėsčiajam pavojų, po ko ant perėjos sustojo ir paliko stovintį automobilį.

R. J. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų visuma, vaizdo įrašu, kuris yra padarytas miesto vaizdo stebėjimo kameromis, liudytojų, policijos pareigūnų parodymais. Teismas nustato, kad įforminant administracinį teisės pažeidimą, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei skiriant R. J. administracinę nuobaudą nebuvo padaryti jokie esminiai teisės aktų reikalavimų pažeidimai, duodantys pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. D. 2016-08-31 nutarimas Nr. 30N-70381500-16 priimtas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

R. J. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. D. 2016-08-31 nutarimą Nr. 30N-70381500-16, kuriuo R. J. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. paskirta 160 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutartie paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.