- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- e2-685-344/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00323-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- Z. N.
- Advokatai
- Virginija Vainorienė
Civilinės bylos Nr. e2-685-344/2017 Proceso Nr. 2-29-3-00323-2017-4
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. gegužės 17 d.
Mažeikiai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo A. R., atstovaujamo advokatės Virginijos Vainorienės, ieškinį atsakovei Z. N. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo, bei komunalinių mokesčių priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. sausio 27 d. priimtas ieškovo A. R. ieškinys atsakovei Z. N., kuriuo ieškovas prašė: iškeldinti atsakovę Z. N. iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jai priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; panaikinti atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 68,09 Eur skolą už komunalines paslaugas; priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį motyvavo tuo, kad 2016 m. spalio 24 d. ieškovas dalyvavo antstolio S. D. paskelbtose varžytynėse Nr. 127626, kuriose įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Už butą į antstolio depozitinę sąskaitą 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovas sumokėjo 7 103 Eur sumą. Viešajame registre ieškovas nuosavybės teisę į minėtą butą įregistravo 2016 m. lapkričio 15 d., tačiau bute neteisėtai, be ieškovo leidimo ir sutikimo gyvena atsakovė. Bandė su atsakove tartis geranoriškai, 2016 m. lapkričio 18 d. siuntė rašytinę pretenziją, tačiau atsakovės atsakymo nesulaukė. Ieškovas nėra su atsakove sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, todėl atsakovė turi būti iškeldinta iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė trukdo ieškovui disponuoti įsigytu butu, neteisėtai bute gyvena nuo 2016 m. lapkričio 15 d., mokesčių už butą bei komunalines paslaugas nemoka.
Atsakovei Z. N. ieškinys ir jo priedai įteikti 2017 m. vasario 1 d. asmeniškai, tačiau rašytinio atsiliepimo atsakovė nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo per antstolio S. D. paskelbtas varžytynes, tačiau sužinojo, kad bute gyvena atsakovė. Su atsakove kalbėjosi, davė laiko išsikeldinimui, tačiau atsakovė iki šiol gyvena jam priklausančiame bute. Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta jo įsigyto buto adresu, jo manymu, atsakovė vilkina išsikėlimą. Kadangi ji gyvena bute, privalo mokėti mokesčius, tačiau atsakovė nemoka mokesčių, dėl ko jis ketina kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.
Teismo posėdyje atsakovė Z. N. nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai, tačiau jai reikia laiko išsikraustymui iki 2017 m. liepos mėnesio, nes bute gyvena su dukra, kuri mokosi mokykloje, todėl prašė sprendimo vykdymą atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK4.37 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK4.37 str.), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą išreikalauti jam priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo CK 4.95 straipsnio pagrindu. Ieškinio pagrindo nurodymas nėra ieškovo pareiga, tokia pareiga kyla bylą nagrinėjančiam teismui, todėl teismas sprendžia, jog savininko teisės šiuo atveju turi būti ginamos reikalaujant pašalinti bet kuriuos ieškovo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šiuo atveju ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo kvalifikuotinas taikant CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį.
Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Pažymėtina, kad ieškovas, nebūdamas sutartinių santykių dalyviu, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kurie naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovo teisė ginama CK nustatytais būdais, ir vienas iš jų, kaip minėta, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovės iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ieškovui. Ieškovas A. R. minėtą butą įsigijo varžytynėse, surengtose antstolio S. D., 2016 m. lapkričio 15 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-16-156-9197 pagrindu už 7 103 Eur.
Mažeikių miesto seniūnijos 2017 m. sausio 18 d. pranešime gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) nurodyta, kad atsakovės Z. N. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu – (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenims atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi minėtu adresu iki šiol. Ieškovas 2016 m. lapkričio 18 d. prašymu dėl gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo, išsiųstu atsakovei registruotu paštu, kreipėsi į atsakovę su reikalavimu iki 2016 m. gruodžio 18 d. atlaisvinti gyvenamąsias patalpas.
Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija fakto, jog gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtas 2016 m. lapkričio 15 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, jo teisėtumas nėra ginčijamas (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nenustatyta pagrindų, kurie suteiktų atsakovei teisę naudotis ieškovo nuosavybe.
Tai, kad atsakovė gyvena ginčo bute be ieškovo sutikimo patvirtina tiek ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek ieškovo ir atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, bei sutartinių santykių nebuvimas. Nuomos ar panaudos sutartis nesudaryta ir neįregistruota, faktiniai nuomos santykiai nesusiklostė, tai pagrindžia bylos šalių paaiškinimai. Ieškovas, kaip teisėtas savininkas, nesutinka, kad atsakovė ir toliau gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovė butu naudojasi be ieškovo sutikimo, t. y. neteisėtai, ir taip pažeidžia ieškovo nuosavybės teises (CK 4.93 straipsnis), todėl darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės patvirtina ir kitą nustatytiną negatorinio ieškinio faktą – ieškovo, kaip savininko teisės, yra teisės yra pažeistos, vadinasi, jis turi teisę reikalauti, kad atsakovė išsikeltų iš šio buto.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovo teisė naudotis jam nuosavybės teisė priklausančiomis patalpomis atsakovės veiksmais yra apribota, todėl ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinimo iš užimamų patalpų (CK 4.98 straipsnis), todėl atsakovė iškeldintina iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.
Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, tačiau prašė sprendimo vykdymą atidėti, leidžiant jai bute gyventi iki 2017 m. liepos mėnesio, nes bute gyvena su dukra, kuri dar mokosi mokykloje. CPK 284 straipsnis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, prašydama sprendimo vykdymą atidėti, nepateikė jokių įrodymų, kad tai vienintelė patalpa, kurioje ji gali gyventi, nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, ar juolab nepateikė duomenų, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena su nepilnamete dukra, kuri mokosi mokykloje. Be to, atsakovei buvo siunčiamos rašytinės pretenzijos nuo 2016 m. gruodžio mėnesio. Ji buvo raginta išsikelti iš savavališkai užimtų patalpų, todėl ji jau nuo 2016 metų rudens, t. y. daugiau nei pusę metų žinojo, kad gyvena neteisėtai užimamoje gyvenamojoje patalpoje ir kad privalo iš jos išsikelti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų atidėti sprendimo dalį, kuriuo atsakovė iškeldinta iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, vykdymą.
Gyventojų registro tarnybos ir Mažeikių miesto seniūnijos duomenimis atsakovė Z. N. deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje panaikintini duomenys apie jos šiuo adresu deklaruotą gyvenamąją vietą.
Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 68,09 Eur skolą už komunalines paslaugas ir 5 proc. metines palūkanas, nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė su ieškiniu sutiko visiškai ir nurodė, kad visas nesumokėtas mokesčių sumas buto savininkui atlygins. Ieškovas pateikė UAB „Mažeikių butų ūkis“ pranešimą-sąskaitą, iš kurios matyti, kad už 2016 m. gruodžio mėn. komunalines paslaugas mokėtina 68,09 Eur suma. Kadangi atsakovė šį laikotarpį gyveno ieškovui priklausančiose patalpose, naudojosi butu, naudojo vandenį, elektrą, šildymą, bei priėmė kitas paslaugas, o taip pat tai, kad ji sutiko, jog šią sumą yra skolinga, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovo reikalaujama suma priteistina iš atsakovės .
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, nuo reikalaujamos sumos (68,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. sausio 27 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 77 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur už ieškovo atstovės – advokatės Virginijos Vainorienės suteiktas teisines paslaugas (400 Eur už ieškinio parengimą ir 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje).
Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 77 Eur žyminį mokestį, tačiau už ieškinyje pareikštus reikalavimus ieškovui priklausantis mokėti žyminis mokestis turėjo būti 46 Eur, todėl ieškovui grąžintinas 31 Eur permokėtas žyminis mokestis. Ieškovas informuotinas, kad žyminį mokestį grąžinti pavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 46 Eur žyminio mokesčio suma ir 500 Eur išlaidos už ieškovo atstovės suteiktas teisines paslaugas, viso 546 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 94 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktais, 93, 94, 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovę Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių patalpų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiais manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje panaikinti duomenis apie atsakovės Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Iš atsakovės Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti:
68,09 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 09 ct) skolą už komunalines paslaugas;5 proc. metines palūkanas, nuo ieškinio sumos (68,09 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. sausio 27 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;546 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį.
Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.