Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-13 · Civilinė byla Nr. 2S-2869-653/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-13Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
2S-2869-653/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27782-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2869-653/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27782-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-34039-808/2018, ir

Aprašomoji dalis

nust at ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. G. ir M. G. ieškiniu (b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti 2018 m. birželio 5 d. daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos (duomenys neskelbtini), valdybos nario Š. K. priimtą neteisėtą įsakymą; panaikinti 2018 m. birželio 5 d. įsakymo pagrindu sudarytą darbo sutartį; priteisti iš Š. K. be pagrindo iš bendrijos lėšų išmokėtą atlyginimą – 1 454,83 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (b. l. 61–62) nustatė ieškovams 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas buvo nurodęs šiuos trūkumus: pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, primokėti 300 Eur žyminio mokesčio už likusius ieškinio reikalavimus ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, taip pat pateikti teismui aiškiai nukopijuotą ieškinio priedą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai neįtraukė į bylą bendrijos, taip pat nepagrindė, kodėl lėšas atsakovas turėtų sumokėti ne bendrijai, bet ieškovų naudai.

Šalies argumentai

3. Vykdydamas minėtą 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartį, ieškovas A. G. pateikė patikslintą ieškinį (b. l. 65, 66–70), kuriuo prašė panaikinti 2018 m. birželio 5 d. daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos (duomenys neskelbtini), valdybos nario Š. K. priimtą neteisėtą įsakymą; panaikinti 2018 m. birželio 5 d. įsakymo pagrindu sudarytą darbo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovų A. G. ir M. G. ieškinį atsakovei Š. K. dėl neteisėto bendrijos valdybos nario sprendimo priėmimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. T., laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Nutartyje nurodyta, kad ieškovas nepateikė atstovavimą patvirtinančių dokumentų: nors jis ieškinį teikia kaip fizinis asmuo, tačiau iš turinio matyti, jog ieškovas veikia kaip Daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) valdybos narys. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog ieškovas turi teisę teikti ieškinį kaip bendrijos valdybos narys ir reikšti reikalavimus bendrijos naudai. Taip pat pažymėjo, jog bylos šalys nepateikė paaiškinimo, kodėl M. G. nebedalyvauja byloje kaip ieškovė. Papildomai pažymėjo, jog ieškovas, tikslindamas ieškinį, išbraukė reikalavimą dėl žalos priteisimo, tačiau patikslinto ieškinio tekste yra rašoma apie tai, kad atsakovas savo veiksmais padarė žalą, taigi nėra paaiškinta, kokias teisines pasekmes ieškovui sukeltų ieškinio patenkinimas, jeigu ieškovas nereikalauja žalos atlyginimo, tačiau nurodo, kad žala buvo padaryta.

6. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad ieškovas teismo nustatytu terminu, teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantas ieškovas A. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 77–81), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti patikslintą ieškinį bei jį nagrinėti teisme.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad A. G. yra ir Bendrijos narys, ir Bendrijos valdybos narys ir patalpų savininkas Bendrijoje. Manydamas, kad atitinkamas Bendrijos valdymo organo sprendimas (šiuo atveju – ginčijamas Įsakymas) pažeidžia jo teises ir / ar teisėtus interesus, jis šį sprendimą gali skųsti kaip Bendrijos narys, Bendrijos valdybos narys ir patalpų savininkas Bendrijoje. Juolab, kad tai numato ir Bendrijos įstatų 18.1.2 punktas. Tai, kad ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, ieškinyje nurodo, kad jis yra Bendrijos valdybos narys, neatima iš jo teisės kreiptis į teismą kaip Bendrijos nariui ar patalpų savininkui. Juolab, kad ginčijamas sprendimas pažeidėjo jo, kaip Bendrijos nario, teises. Nurodo, kad ieškinį, o vėliau – ir patikslintą ieškinį, ieškovas teismui teikė atstovaudamas savo, kaip Bendrijos nario, ir patalpų savininko interesus. Norint ieškovui teikti ieškinį, kaip Bendrijos atstovui, jis turėtų gauti Bendrijos pirmininko įgaliojimą veikti bendrijos vardu, o šiuo atveju tai būtų neįmanoma, kadangi ieškovas būtent ir ginčija Bendrijos pirmininko paskyrimo teisėtumą. Todėl akivaizdu, kad atstovavimą Bendrijos interesas patvirtinančio dokumento jis neturėtų galimybės gauti, taip užkertant teisę kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo neteisėtumo ir panaikinimo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalyvis taip pat yra ir bedrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Teigia, kad jis prašė panaikinti Bendrijos valdybos nario sprendimą vienvaldiškai skirti asmenį, einantį Bendrijos pirmininko pareigas. Akivaizdu, kad vienasmenis valdymo organas – Bendrijos pirmininkas, negalėjo būt paskirtas Bendrijos valdybos nario sprendimu, kadangi tai nepatenka į valdybos nario kompetenciją. Susiklosčius tokiai situacijai, teise kreiptis į teismą pasinaudoti galėjo tik Bendrijos nariai arba Bendrijos patalpų savininkai, nes pats Bendrijos pirmininkas, kaip Bendrijos interesus atstovaujantis asmuo, akivaizdu, kad dėl savo paskyrimo teisėtumo nesikreips į teismą, o ir tokios atstovavimo teisės dėl savo asmeninio intereso nesuteikė ir nesuteiks.

9. Dėl ieškovės M. G. nebedalyvavimo byloje pažymėjo, kad ji 2018 m. rugsėjo 24 d. informavo ieškovą, jog ji dėl asmeninių priežasčių byloje toliau negalės dalyvauti, todėl jis patikslintą ieškinį pateikė savo vardu. Tai nedaro jokios įtakos ieškinio dalykui ir tolimesniam bylos nagrinėjimui.

10. Teigia, jog pateikdamas patikslintą ieškinį atsižvelgė į teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje esančius išaiškinimus ir atsisakė reikšti reikalavimą dėl žalos priteisimo. Ieškovo nuomone, teismui panaikinus ginčijamą įsakymą, Bendrija pati, atstovaudama savo ir Bendrijos narių interesus, įstatymų nustatyta tvarka galėtų teikti teismui prašymą dėl turtinės žalos priteisimo. Taigi, patikslinto ieškinio tenkinimas sukeltų teisines pasekmes Bendrijai, o taip pat ir Bendrijos nariams.

11. Mano, jog teismo 2018 m. spalio 4 d. nurodyti trūkumai nebuvo esminiai ir tai nekliudė iškeli civilinę bylą, nes jie galėjo būti pašalinti ir pasirengimo bylai nagrinėti metu. Teigia, jog patikslinto ieškinio laikymas nepaduotu užkirstų kelią Bendrijos nariams toliau ginti savo teisėtus interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

12. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

14. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties, teismas laikė, jog ieškovas neištaisė nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Tuo tarpu ieškovas įrodinėja, jog jis ieškinį teikė ne Bendrijos vardu, o kaip fizinis asmuo, taip pat jog kiti ieškinio trūkumai buvo neesminiai, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo priimti.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. CPK 22 str. 1 d. įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės priskirtinumą teismui. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai A. G. ir M. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame nurodė, jog yra Bendrijos valdybos nariai (b. l. 1–6). Pirminio ieškinio pirmame puslapyje buvo nurodyta, kad ieškovai yra fiziniai asmenys – A. G. ir M. G.. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, be kita ko, nustatė tokius trūkumus – ieškovai nenurodė, kokiu pagrindu jie turi teisę atstovauti juridinį asmenį, nepateikė atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Taigi, iš nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovai atstovauja Bendriją bei jos vardu teikia ieškinį, todėl įpareigojo juos pateikti jų atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad ieškovai į teismą kreipėsi kaip fiziniai asmenys, teismas nevertino. Pateikdamas patikslintą ieškinį A. G. pakartotinai nurodė, jog jis yra Bendrijos valdybos narys. Pirmame patikslinto ieškinio puslapyje nurodyta, kad ieškovas yra fizinis asmuo A. G.. Taigi, tiek iš pirminio ieškinio, tiek iš patikslinto ieškinio matyti, kad abejais atvejais fizinis asmuo, o ne Bendrija, teikė teismui procesinius dokumentus.

18. Tuo tarpu skundžiamojoje 2018 m. spalio 4 d. nutartyje teismas pripažino, kad ieškinį ieškovas teikė kaip fizinis asmuo (minėta, kad teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje šios aplinkybės nevertino) ir konstatavo, kad ieškovas nepateikė atstovavimą patvirtinančių dokumentų, jog veikia kaip Bendrijos valdybos narys ir kad jam suteikta teisė teikti ieškinį kaip Bendrijos valdybos nariui ir reikšti reikalavimus Bendrijos naudai. Taigi, tik skundžiamojoje 2018 m. spalio 4 d. nutartyje teismas vertino aplinkybę, kad ieškovas į teismą kreipėsi kaip fizinis asmuo, ir šiuo pagrindu ieškinį laikė nepaduotu neištaisius ieškinio trūkumų, dėl ko tik atskirajame skunde ieškovas galėjo nurodyti argumentus, kad jis ieškinį teikė kaip fizinis asmuo ir kad tokia teisė, ieškovo nuomone, jam yra suteikta. Tuo tarpu nutartyje dėl trūkumų šalinimo teismas neprašė ieškovų pagrįsti, ar jie turi teisę ginti savo pažeistas teises kaip fiziniai asmenys.

19. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas kreipėsi į teismą ne atstovaudamas Bendriją, bet gindamas savo, kaip Bendrijos nario ir Pastato savininko, teises dėl bendrijos veiklos organizavimo. Aplinkybę, jog ieškinys pateiktas fizinio asmens, pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino tik nutartyje, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nesuteikiant galimybės ieškovams šalinant trūkumus dėl to pasisakyti, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, nenustačius šiuos aspektu termino trūkumams šalinti, neturėjo teisinio pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu.

20. Be to, skundžiamojoje nutartyje pažymėta, jog bylos šalys nepateikė paaiškinimo, kodėl M. G. nebedalyvauja byloje kaip ieškovė, kodėl ieškovas išbraukė reikalavimą dėl žalos priteisimo, nors patikslinto ieškinio tekste rašoma apie tai, kad atsakovas savo veiksmais padarė žalą, taigi nėra paaiškinta, kokias teisines pasekmes ieškovui sukeltų ieškinio patenkinimas, jeigu ieškovas nereikalauja žalos atlyginimo, tačiau nurodo, kad žala buvo padaryta.

21. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010), tam tikri ieškinio, įskaitant jo pagrindą ir/ar dalyką, netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesą, neturėtų tapti kliūtimi priimti reiškiamą ieškinį ir pradėti civilinę bylą. Svarbu, kad, pirma, būtų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiškiamu, nors ir ne visai aiškiu / konkrečiu, ieškiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo būtinybė. Kitaip tariant, turi būti aiškūs ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas, kurie, kaip jau buvo nurodyta, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Antra, vėlesnis (turint omenyje pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje) ieškinio netikslumų pašalinimas iš esmės ieškinio nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena priešingai ginčo šaliai, kuri parengiamojoje bylos proceso stadijoje gali būti įpareigota atsiliepti į nors ir ne visai tiksliai apibrėžtą, bet pakankamai identifikuojamą ieškinį.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog kiti ieškinio trūkumai yra neesminiai. Teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjamu atveju patikslintą ieškinį pateikė vienas ieškovas (nors prieš tai pirminį ieškinį buvo pateikę du ieškovai) ir iš patikslinto ieškinio matant, kad jį pateikia ir pasirašo vienas ieškovas, taip pat tai, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nebereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nors patikslintame ieškinyje bendrais argumentais nurodo, kad „Š. K. <...> priėmė neteisėtą Įsakymą <...> tuo pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas bei sukeldamas turtinę žalą Bendrijai“, neužkerta kelio apskritai pradėti procesą.

23. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir jį gražino jį padavusiam asmeniui. Todėl apeliacinės instancijos teismas, užtikrindamas ieškovo teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, realizavimą, panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.). Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo A. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Jelena Šiškina