Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-31 · Byla Nr. Iv-1069-505/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
Iv-1069-505/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
UAB „Baltic brothers group“, A. J.
Kategorijos
  • 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1069-505/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00911-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.;15.2.3.1; 59.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J.,

nedalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiojo suinteresuoto UAB „Baltic brothers group“ atstovui ir A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Baltic brothers group“, A. J., dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 818,73 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 4-6).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010-03-19, 19.20 val. A. J., vairuodamas UAB „Baltic brothers group“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz CLS COUPLE 55 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, todėl galimybė tamsiu paros metu pastebėti duobę kelyje buvo apsunkinta. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Transporto priemonei buvo nustatyti sugadinimai: 1) reikalinga keisti priekinę dešinės pusės padangą; 2) reikalinga keisti galinę dešinės pusės padangą; 3) reikalingas priekinio dešinės pusės ratlankio remontas; 4) reikalingas galinio dešinės pusės ratlankio remontas. Į eismo įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai. UAB „Baltic brothers group“ buvo atlyginta patirta turtinė žala- 818,73 Lt (nuo 1118,73 Lt atskaičius 300 Lt besąlyginę išskaitą). CK 6.1015 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. 2010-04-26 atsakovui buvo nusiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo regresinio reikalavimo pagrindu, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje 32 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Šios savivaldybės pareigos nustatytos ir 2004-02-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintoje Kelių priežiūros tvarkoje, kurios 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas. Minėtos Tvarkos 12.1-12.2 punktuose ir 13.4 punkte nustatyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys. Tvarkos 42 punkte nustatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka už Tvarkos reikalavimų pažeidimus ir nesiėmimą reikiamų priemonių įvykiui išvengti. Tai reiškia, kad atsakovas atsakingas už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugų eismo organizavimą. Taigi, Kauno miesto savivaldybė, organizuodama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, turėjo užtikrinti, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, atitiktų Lietuvos standartus bei teisės normų reikalavimus. Neįvykdęs pareigos užtikrinti, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui 818,73 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą, o jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti (b.l. 26-29).

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei, kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta pareiškėjo nurodoma žala. Be to, reikalaujama atlyginti žalą, į kurią yra įtrauktas PVM, nors pareiškėjas PVM mokėtojas. Taip pat neaišku ar buvo atskaičiuotas nusidėvėjimas. Taigi, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (LR civilinio kodekso 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Taigi, pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Jonavos gatvės būklę 2010-03-19, neturi, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžtinai konstatavęs, kad tam, jog atsirastų valstybės (savivaldybės) pareiga atlyginti asmens patirtą turtinę žalą, turi būti nustatyta ne tik padaryta žala, bet ir kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės (savivaldybės) institucijos ar jos pareigūnų veiksmų ir asmens patirtos žalos. Teismui turi būti pateikti konkretūs įrodymai, kurie sudarytų aiškų pagrindą tokio ryšio konstatavimui. Nesant byloje vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, nenustačius visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002-12-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, visų pirma, numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas). Pažymėtina, kad tomis pačiomis duobėtomis miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai. Tai patvirtina, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksniai, o ne duobės buvimas. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų. Taigi, net ir nusprendus, kad įvykis buvo, manome, jog, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl vairuotojo neatidumo. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, reikalingų atsakomybei už žalą pagrįsti, pareiškėjas savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui 818,37 Lt žalos atlyginimo ir dabar nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo, tikėdamasis besąlygiškai priskirti Kauno miesto savivaldybei atsakomybę dėl tariamo eismo įvykio tariamų pasekmių.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic brothers group“ atstovas raštu nurodė, jog pretenzijų neturi (b.l. 115).

Pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 111-113)(ABTĮ 75 str. 1 d.). Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010-03-19, apie 19.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), A. J., vairuodamas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic brothers group“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz CLS COUPLE 55 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę ir apgadino automobilį. Į įvykio vietą atvykę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliai nubraižė Eismo įvykio vietos schemą bei patrulis L. Š. surašė 2010-03-19 tarnybinį pranešimą (b.l. 13-15). Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimo serija Nr. TIA133664807 (b.l. 11)), 2010-03-22 buvo pranešta apie minėtą įvykį draudimo bendrovei ir buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra bei surašytas aktas (b.l. 16,17). Vertinimą atliko AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojas G. A.. AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis, išmokėjo 818,73 Lt draudimo išmoką UAB „Baltic brothers group“ (b.l. 21-22). AB „Lietuvos draudimas“ 2010-04-26 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai pretenziją Nr. R0001065004 dėl 818,73 Lt žalos, tačiau atsakovas jos neatlygino (b.l. 23-24).

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog jis 2010 metais tinkamai vykdė Jonavos gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (b.l.30,31)(ABTĮ 57 str. 1 d.), o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei tarnybinis pranešimas šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, t.y. A. J., teisėtai vairuodamas automobilį „Mercedes Benz CLS COUPLE 55 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į apie 1,1 m. skersmens jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę, apgadino dešinės pusės priekinį ir galinį ratlankius bei abi dešinės pusės padangas (b.l. 13-15).

Atsakovo atstovė teigė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 punktu, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūno tarnybinio pranešimo vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Be to, pasekmių mąstas paneigia neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai buvo išvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Pažymėtina, kad eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).

Atsakovas taip pat nesutinka ir su žalos dydžiu. Nurodo, kad pareiškėjas išmokėjo išmoką trečiajam suinteresuotam asmeniui neatskaičius pridėtinės vertės mokesčio (toliau- PVM), nors pareiškėja yra PVM mokėtoja, be to nenurodyta ar buvo išskaičiuotas detalių nusidėvėjimas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau- PVM įstatymas) 3, 27 ir 46 straipsniai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau- LAT) suformuotos teismų praktikos (Teismų įstatymo 33 str.) analizė leidžia daryti išvadą, jog priteistina suma nemažintina PVM dalyje. Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą - t.y. veikdamas kaip toks. LAT 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, taip pat 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoką) turi būti įtraukta PVM suma, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Kadangi nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo suremontuotas, pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros, todėl PVM priteistinas iš atsakovo pareiškėjo naudai (Teismų įstatymo 33 str.). Iš esmės analogišką teismų praktiką formuoja ir LVAT (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1997/2012 ir kt.). Todėl minėti atsakovo argumentai atmestini. Be to, pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (toliau- Taisyklės), 15 punktą būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Todėl vertintojas, nurodydamas būtinas remonto išlaidas iš kart apskaičiuoja ir nusidėvėjimą. Remonto sąmatoje, sudarytoje AUDATEX sistemoje, priekinės dešinės pusės ir galinės dešinės pusės padangų bei ratlankių kainos paskaičiuotos pagal eksperto pateiktus duomenis, todėl nusidėvėjimas buvo nuskaičiuotas (b.l. 18-20).Taigi atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstas.

Atsakovo argumentai, esą trečiojo suinteresuoto asmens vairuotam automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000- 04 17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000- 04- 14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPĮ 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (TVPĮ 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPĮ 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojas (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtamejuridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuosearba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialųvidaus reikmėms (TVPĮ 7 str. 2 p.). Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).

Vadovaujantis jau minėta įrodinėjimo taisykle pripažintina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Įvertinus tai, konstatuotina, jog kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTĮ 57 str. 1 d.), žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Jonavos gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic brothers group“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir pareiškėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas 818,73 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 818,73 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.4-6).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą, skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio (b.l. 58). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas (b.l. 4-6).

Pareiškėjas teismui yra pateikęs sąskaitą už teisinę pagalbą (b.l. 8-9), kuri patvirtina išlaidas už skundo parengimą ir atstovavimą. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, bei į tai, jog prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas priteistina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ (ABTĮ 44 str., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 44-45, 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teisėja

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319), 818,73 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 818,73 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834).

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 200 Lt išlaidų atlyginimą pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminį mokestį, sumokėtą 2012-12-10 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė