Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Ingrida Krušienė Baudž. byla Nr. 1A-268-361/2014 Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00456-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2014 m. balandžio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 10 MGL (1 300 Lt) bauda.

Nuosprendžiu priteista nukentėjusiajam P. B.: iš A. L. – 600 Lt advokato padėjėjos išlaidų atlyginimui; iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo – 5 000 Lt neturtinės ir 44,73 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: A. L. 2012 m. lapkričio 30 d., apie 07.40 val., Klaipėdos mieste, Rumpiškės – Tilžės gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Renault Safrane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas į priekį 200 metrų, važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam dviratininkui P. B. ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų P. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punkto (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), reikalavimus.

Dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies

Tačiau dėl nuteistojo elgesio apeliantas pažymi, kad įvykus eismo įvykiui, greitąją pagalbą jam iškvietė ne nuteistasis A. L., o praeivis I. V., kuris teisme buvo apklaustas kaip liudytojas. P. B. nurodo, kad jo būkle A. L. pasidomėjo tik po eismo įvykio, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, tačiau ligoninėje jo nė karto neaplankė, apie tai neminėjo ir teismo posėdžio metu. Po eismo įvykio A. L. buvo pristatytas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę patikrinimui dėl neblaivumo. Iš 2012-11-30 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, kuriuo buvo apžiūrėtas A. L. matyti, jog šio akto 13 p. ties elgsena, nuotaika yra užfiksuota jog jis yra „linksmos nuotaikos, kalbus“ bei pats A. L. pasirašė, jog su šia išvada sutinka. Apelianto nuomone, atsakingas žmogus, kuris ką tik sukėlė eismo įvykį ir partrenkė kitą žmogų, jeigu jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto eismo įvykio, tikrai nebus tokios būsenos, kokia buvo A. L. nurodyta medicinos dokumente. Be to, apelianto teigimu, A. L. iš tikrųjų jo neatsiprašė nei po eismo įvykio, nei vėliau. 2012-12-04 susitaikymo raštą jis parašė diktuojant tyrėjai L. S.. P. B. nurodo, jog jam yra 63 metai, jokių teisės mokslų jis nėra baigęs, dirba kelių tarnyboje darbininku, todėl akivaizdu, jog nežino ir nežinojo, kas yra baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau tyrėjai nurodžius, jog reikia susitaikymo rašte prašyti jų netaikyti A. L., nes neva jis nuoširdžiai gailisi ir visiškai atlygino žalą, ir kad tik jam parašius tai, kas sakoma, jis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nebus atimtos teisės vairuoti transporto priemones ir pan. Pasitikėdamas tyrėja, prašomas A. L. bei jo sutuoktinės atleisti pastarajam, kad jo neva nepasodintų į kalėjimą, jis, P. B., surašė minėtą susitaikymo raštą. A. L. jam žadėjo, jog vežios jį pas gydytojus, žadėjo mokėti už gydymą, pirkti vaistus, apmokėti taksi išlaidas, jei prireiktų savarankiškai važiuoti į ligoninę, kad tik jis jam atleistų. Taigi visu tuo tikėdamas ir pasitikėdamas žmonėmis jis nurodė, kad A. L. žalą atlygino ir kad jis neturi pretenzijų. Tuo tarpu po šio susitaikymo rašto pasirašymo A. L. pasikeitė (apie tai jau buvo paminėta jo 2013-01-25 skunde Klaipėdos apygardos teismui, kuriuo apskundė prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą), pasakė, kad jis, P. B., yra draustas ir kad visas gydymo paslaugas gaus nemokamai. Tačiau apeliantas P. B. nurodo, kad jis gyvena su sutuoktine, ji turi II neįgalumo grupę, jokių santaupų jie neturi, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jam buvo daromi įvairūs tyrimai, reikėjo pirkti vaistus, važiuoti į procedūras, o automobilio jis neturi, be to, net ir negalėtų vairuoti, nes buvo sugipsuota ranka nuo pat peties, kadangi lūžo raktikaulis, o vėliau paaiškėjo, jog yra lūžę ir keturi šonkauliai, tačiau šių lūžių gydytojai iš karto po eismo įvykio nepastebėjo ir jis kentė didelius skausmus, duso, nes, kaip dabar žino, skausmą ir dusulį sukėlė lūžę šonkauliai, to gydytojai iš karto nepastebėjo. Tuo tarpu nuteistasis jam savo valia davė tik 100 Lt vaistams, o po jo prašymų ir nurodymų, kad neturi lėšų nusipirkti vaistų bei vykti pas gydytojus, nes pašalpą už nedarbingumą gavo tik po poros mėnesių, A. L. jam davė dar 200 Lt. Jis A. L. sakė, kad juo pasitikėjo, todėl ir atleido, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl, apelianto nuomone, jeigu A. L. yra garbingas žmogus, jis turi vykdyti tai, ką pažadėjo. P. B. pažymi, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis buvo nedarbingas 109 dienas, t. y. beveik keturis mėnesius, liko liekamieji reiškiniai – peties kontraktūra, todėl jis iki šiol jis jaučia skausmą atliekant staigius judesius, staiga keliant ranką, o keičiantis orams maudžia lūžimo vietą.

Be to, P. B. nurodo, jog eismo įvykio metu jį partrenkus, jam iškrito dantų plokštelės, viena sulūžo ir jis nebegalėjo ja naudotis, kita įskilo, tačiau ją pats susiklijavo. Gydytojams šių aplinkybių neminėjo, nes nežinojo, kad reikia apie tai pranešti, manė, jog būtina nurodyti tik fizinius sužalojimus, todėl šių aplinkybių niekur nėra užfiksuota. Tačiau apie tai, kad per eismo įvykį buvo sugadintos dantų plokštelės, jis pasakė A. L., taip pat 2013-06-03 teismo posėdžio metu. Tačiau greičiausiai nei teismas, nei prokuroras to nesuprato, nes be dantų plokštelių jo kalba buvo labai nerišli. Dėl naujų plokštelių pagaminimo į odontologus jis nesikreipė, kadangi neturėjo pinigų, apie tai paminėjo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Susitaupęs pinigų 2013-11-22 jis kreipėsi į odontologinę kliniką, kad jam pagamintų viršutinę dantų plokštelę, už kurią jis sumokėjo 1 230 Lt. Anksčiau į odontologinę kliniką nesikreipė, nes neturėjo pinigų. 2013-12-09 teismo posėdžio metu jo atstovė advokato padėjėja prašė teismo pridėti prie bylos sąskaitą–faktūrą, patvirtinančią minėtas išlaidas, tačiau teismas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, jog duomenų apie eismo įvykio metu sugadintas dantų plokšteles nėra. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgti ir į šias aplinkybes, nes neturėdamas dantų plokštelių jis negalėjo įprastai maitintis, turėjo vartoti tik pertrintą maistą.

Be to, nukentėjusiojo P. B. nuomone, teismas be pagrindo sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą, atsižvelgdamas į tai, kad neva jis važiavo dviračiu be priekinio apšvietimo ir, teismo nuomone, ši aplinkybė yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti neturtinės žalos sumą. Apeliantas pažymi, jog dviratis buvo nufotografuotas iš įvairių pusių ir 2012-11-30 dviračio apžiūros protokole užfiksuota, kad transporto priemonė – dviratis techniškai tvarkingas, nurodyta, kad „dviratis su atšvaitais“, tai matyti ir iš foto lentelių Nr. 1 ir Nr. 2. Be to, P. B. pažymi, kad važiuodamas dviračiu jis vilkėjo striukę su šviesą atspindinčiomis juostomis ant rankogalių bei striukės apačioje.

Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai ir sukėlė tam tikras pasekmes – lūžo raktikaulis ir dėl to išsivystė peties kontraktūra, be to, jam dar buvo lūžę ir keturi šonkauliai, apie kurių lūžimą buvo sužinota ne iš karto, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis iki šiol jaučia skausmus krūtinėje, nuolatos skauda dešinę ranką. Tačiau apeliantas pažymi, jog be to, ką nurodė teismas, jam dar buvo sukelti dideli nepatogumai, kurie pasireiškė nuolatiniais vizitais pas gydytojus daryti tyrimus, konsultuotis, daryti mankštą, fizioterapijos procedūras ir t. t., tai patvirtina teismui pateikti išrašai iš medicininių dokumentų.

Dėl advokato padėjėjos darbo apmokėjimo (BPK 106 straipsnis)

Prokurorui atidavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui jis nusprendė, kad jam vis dėlto reikalinga teisinė pagalba asmens (įgalioto atstovo BPK 55 straipsnis), kuris gintų jo teises bei teisėtus interesus teisme. Todėl su ta pačia advokato padėjėja buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo teisme, teisinių konsultacijų, patarimų teikimo, dokumentų rinkimo iki teismo posėdžio, t. y. užklausimų gydymosi įstaigoms apie jam suteiktas gydymosi paslaugas po eismo įvykio rengimas. Gavus iš gydymo įstaigų atsakymus, dokumentai buvo pateikti teismui. Už visas minėtas paslaugas advokato padėjėjai jis sumokėjo 1 000 Lt. Todėl visa suma, kurią jis sumokėjo advokato padėjėjai yra 1 600 Lt, iš jų 600 Lt už civilinio ieškinio surašymą, 1 000 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose bei dokumentų rengimą. Advokato padėjėja 2013-06-03 teismo posėdžio metu pateikė pažymą apie bylinėjimosi išlaidas šioje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nurodyta, kad jis iš viso sumokėjo 1 600 Lt bei pateikė 1 000 Lt kvitą (pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 676519). Šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismas pridėjo prie baudžiamosios bylos, tačiau, kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje teismas pasisakė tik apie dalį jo sumokėtų advokato padėjėjai išlaidų, t. y. tik dėl 600 litų, tuo tarpu kodėl iš nuteistojo A. L. nepriteisė 1 000 Lt teismas visiškai nepasisakė. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju teismas tiek aprašomojoje nuosprendžio dalyje, tiek ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pasisakė tik dėl dalies – 600 Lt advokato padėjėjos išlaidų priteisimo, t. y. proceso išlaidų atlyginimo iš nuteistojo A. L., todėl nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš nuteistojo A. L. papildomai priteisti 1 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo advokato padėjėjai už atstovavimą teisme, teisines konsultacijas, patarimus, užklausimų teikimus gydymo įstaigai, nes šios proceso išlaidos yra pagrįstos ir turi būti priteistos iš A. L..

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nuteistasis A. L. teigia, kad nukentėjusiojo P. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra siekis suklaidinti teismą, o prašymas priteisti didesnę neturtinės žalos sumą, yra siekis nepagrįstai pasipelnyti jo sąskaita.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apelianto P. B. reikalavimo dėl neturtinės žalos padidinimo netenkinti, o dėl prašymo priteisti iš A. L. P. B. naudai 1 000 Lt jo turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti tenkinti iš dalies, priteisiant 500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. savo apeliaciniame skunde neginčija A. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, teisėjų kolegija dėl A. L. kaltės bei jam paskirtos bausmės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Taigi ginčo dėl to, jog A. L. pagrįstai nuteistas už vieno neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, byloje nėra.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam P. B. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteistos neturtinės žalos dydžio bei išlaidų avokado padėjėjos paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. apeliaciniame skunde teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas sumažinti prašomą priteisti neturtinės žalos dydį nuo 10 000 lt iki 5 000 Lt bei priteisti tik dalį jo turėtų išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti yra nepagrįstas. Tokie apelianto skundo argumentai pagrįsti iš dalies.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis P. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 57–60). Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis autoįvykio metu buvo partrenktas automobilio, kurį vairavo A. L., ir dėl įvykio metu patirtų sužalojimų – dešiniojo raktikaulio ir, kaip vėliau buvo nustatyta, dešinės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžių, taip pat dešiniojo šono didelės kraujosruvos jis patyrė didelį fizinį skausmą bei psichologinį sukrėtimą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus dėl savo gyvybės ir sveikatos. Dėl patirtos traumos jis du mėnesius negalėjo normaliai miegoti dėl skausmo ir nepatogumo esant sugipsuotai rankai, buvo sudėtinga praustis, apsirengti, ilgą laiką (84 dienas (nedarbingumas buvo išduotas iki 2013-02-21, tačiau gydytoja nurodė, kad pagal jam padarytus sužalojimus nedarbingumas greičiausiai bus tęsiamas) jis gydėsi ir buvo nedarbingas. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų išsivystė peties kontraktūra, iki šiol jaučiamas dešinės rankos ir krūtinės skausmas, kraujo spaudimas yra aukštas, nors iki įvykio buvo normalus, dėl to nuolatos turi vartoti vaistus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti neturtinę žalą –10 000 Lt – sumažino iki 5 000 Lt. Priimdamas sprendimą sumažinti priteistinos iš draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam P. B. neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančią teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti P. B. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra teisingas.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus nustatymas. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. L., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta P. B. sveikata. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2012-12-14 specialisto išvadoje Nr. G 2506/12(03) (t. 1, b. l. 50) ir 2013-02-28 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 410/13(03) (t. 1, b. l. 53–54) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajam P. B. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio raktikaulio diafizės skeveldrinis lūžimas, bei dešinės pusės IV-V-VI-VII šonkaulių lūžimai. Šie sužalojimai P. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis P. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2012-11-30 iki 2013-03-18, t. y. beveik keturis mėnesius gydėsi pas savo šeimos gydytoją, po traumos (dešinio raktikaulio diafizės skeveldrinio lūžimo) jam išsivystė peties kontraktūra. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis iki šiol jaučia dešinės rankos ir krūtinės skausmą, padidėjo kraujo spaudimas, du mėnesius po įvykio jis negalėjo ramiai miegoti dėl skausmo ir nepatogumo esant sugipsuotai rankai, dėl to buvo sudėtinga nusiprausti, apsirengti, apskritai buvo nedarbingas, po avarijos beveik mėnesį laiko teko vartoti nuskausminamuosius vaistus, vykti į gydymosi įstaigas, vėliau fizioterapiniam gydymui, mankštai. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis P. B. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų P. B. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo P. B. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Be to, kaip minėta, P. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų išsivystė peties kontraktūra. Kita vertus, duomenų, kad P. B. gydymas dar tęsiamas ar kad ateityje bus reikalingas gydymas, byloje nepateikta.

Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė P. B. patirtos neturtinės žalos pasekmes, argumentais, kad dėl A. L. padarytos neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusysis P. B. iškentė didelius fizinius skausmus, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes ilgą laiką buvo nedarbingas, buvo apribotos jo bendravimo, judėjimo galimybės, dėl patirtos traumos iki šiol jaučia dešinės rankos ir krūtinės skausmą. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, kad eismo įvykiui tam tikra dalimi įtakos turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu – jis važiavo dviračiu nedegant priekyje baltos šviesos žibintui. Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas P. B. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nors nukentėjusysis P. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be pagrindo atsižvelgė į kaltininko A. L. elgesį po eismo įvykio ir jo pastangas atlyginti žalą, t. y. tartis dėl žalos atlyginimo po įvykio, pažymėdamas, kad iš karto po įvykio greitąją medicinos pagalbą iškvietė ne A. L., o praeivis, A. L. nė karto neaplankė jo ligoninėje, o nurodydamas, kad gailisi dėl sukelto eismo įvykio, nebuvo nuoširdus, tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. L. iš karto po įvykio domėjosi P. B. sveikatos būkle, vėliau davė jam pinigų vaistams, iš viso 300 Lt, to neneigia ir pats nukentėjusysis. Šie duomenys rodo, kad eismo įvykio kaltininkas siekė sušvelninti savo veiksmais eismo įvykio metu nukentėjusiajam sukeltas pasekmes. Kaip matyti iš nuteistojo A. L. paaiškinimų ir jo atsiliepime išdėstytų argumentų, jis buvo išsigandęs ir sutrikęs dėl sukelto eismo įvykio, dėl to net nesugebėjo atrakinti mobiliojo ryšio telefono ir iškviesti medikų, tai padarė praeivis, tačiau iš karto po įvykio bei tą pačią dieną ligoninėje jis domėjosi nukentėjusiojo sveikata, paliko savo telefono numerį, o vėliau, kaip minėta, davė P. B. pinigų – iš viso 300 Lt vaistams (t. 1, b. l. 98, 99), to neneigia ir pats apeliantas. Be to, nors nukentėjusysis teigia, kad A. L. nė karto neaplankė jo ligoninėje, tačiau duomenų, kad P. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad eismo įvykio metu P. B. buvo sugadintos dantų plokštelės. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti teismui pateiktus duomenis – 2013-11-22 kasos pajamų orderį Nr. 2602 (t. 2, b. l. 6), iš kurio matyti, kad P. B. UAB „Vitės odontologas“ sumokėjo 1 230 Lt už protezavimą. Kita vertus, šie duomenys būtų reikšmingi sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau dėl to nukentėjusysis nesiskundžia ir šios sumos neprašo priteisti iš nuteistojo A. L..

Taip pat nepagrįsti apelianto P. B. teiginiai, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, be pagrindo atsižvelgė į jo veiksmus įvykio metu, t. y. į tai, kad jis dviračiu važiavo be priekinio apšvietimo. Nors, kaip pažymi apeliantas, iš 2012-11-30 dviračio apžiūros protokolo matyti, kad dviratis techniškai tvarkingas, „su atšvaitais“, tačiau, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo paaiškinimų, jis bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad įvykio metu dviratis degančios šviesos priekyje neturėjo, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, jo paties veiksmai taip pat turėjo įtakos eismo įvykiui.

Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatyta 5 000 Lt piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismo praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė P. B. priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas taip pat prašo papildomai priteisti jam iš nuteistojo A. L. 1 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo advokato padėjėjai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, teisines konsultacijas, patarimus, užklausimų teikimus gydymo įstaigai. P. B. nurodo, kad šios proceso išlaidos yra pagrįstos ir turi būti priteistos iš A. L..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Kaip matyti iš byloje esančios 2013-06-03 pažymos apie bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 149) ir 2013-02-20 pinigų priėmimo kvito Nr. 676512 (t. 1, b. l. 62) bei 2013-06-03 pinigų priėmimo kvito Nr. 676519 (t. 1, b. l. 150), nukentėjusysis P. B. advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei iš viso sumokėjo 1 600 Lt už teisines paslaugas, iš jų 600 Lt už civilinio ieškinio surašymą, 1 000 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose bei dokumentų rengimą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo A. L. nukentėjusiajam P. B. tik dalį jo turėtų išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti – 600 Lt (ši suma buvo nurodyta P. B. civiliniame ieškinyje bei kartu su šiuo ieškiniu buvo pateiktas 2013-02-20 pinigų – 600 Lt – priėmimo kvitas Nr. 676512), tuo tarpu kodėl iš nuteistojo A. L. nepriteisė 1 000 Lt, teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė. Kaip matyti iš byloje esančio 2013-06-03 pinigų priėmimo kvito Nr. 676519 (t. 1, b. l. 150), P. B. advokato padėjėjai D. Terespolskienei už atstovavimą teismo posėdžiuose bei dokumentų rengimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 000 Lt, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl papildomai priteistinos iš A. L. nukentėjusiajam P. B.. Be to, nukentėjusysis kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui 2013-12-20 pinigų priėmimo kvitą Nr. 676529 (t. 2, b. l. 5), iš kurio matyti, kad P. B. advokato padėjėjai D. Terespolskienei už dokumento surašymą, patarimą sumokėjo 500 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš nuteistojo A. L. priteistina apelianto patirtų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dalis – 300 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį:

nukentėjusiajam P. B. iš nuteistojo A. L. priteisti 1 300 Lt išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.