- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2YT-28475-868/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19201-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., D. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – R. S., D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika.
Nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio pagrindu, atlieka veiksmus dėl galimo (duomenys neskelbtini) mirusio R. S., turto paveldėjimo valstybės vardu. Atliekant šiuos veiksmus buvo nustatyta, kad testamentų registre yra įregistruotas R. S. oficialusis testamentas saugomas Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure (testamento įregistravimo registre data yra 2016 m. gegužės 31 d.). Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusio R. S. palikimo priėmimo faktų. Mirusiojo R. S. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra Ispanija (nuo 2016 m. sausio 28 d.). Pareiškėjos duomenimis po R. S. mirties liko žemiau nurodytas turtas: 1) 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 1/17 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) Piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, jog nuosavybės teisės į 3/8 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotos A. S. vardu, tačiau jo turtą – 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo sūnus R. S.. Pareiškėja nurodė, kad jeigu neatsirastų palikėjo R. S. testamentiniai įpėdiniai, ji gavusi liudijimą, kad valstybė yra mirusiojo R. S. įpėdinė, imtųsi veiksmų dėl nuosavybės teisių į turtą R. S. paveldėtą po tėvo A. S. mirties įregistravimo R. S. vardu, o vėliau – kreiptųsi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į mirusiojo R. S. turtą. Pareiškėja dėl minimo mirusio asmens testamento paskelbimo kreipėsi į Vilniaus rajono 1-ąjį notaro biurą bei Elektrėnų savivaldybės 2-ąjį notaro biurą (pagal palikėjo R. S. nekilnojamojo turto buvimo vietą), taip pat į Vilniaus miesto 14-ąjį notaro biurą (kuriame mirusysis sudarė testamentą), tačiau pradėti paveldėjimo bylą po minimo palikėjo mirties buvo atsisakyta. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.4 straipsnyje įtvirtintą bendrą taisyklę palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Kadangi palikėjo deklaruota paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta: Ispanija, o pagal valstybės įmonės Registrų centro asmens teisių Nekilnojamojo turto registre sąrašą palikėjo vardu registruoto vienintelio nekilnojamojo turto buvimo vieta: (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla turi būti vedama šioje savivaldybėje pas notarą, kuriam Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu priskirta gatvė, kurioje yra nekilnojamasis turtas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 1R-74 2 punktą su vėlesniais pakeitimais, palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta bei nekilnojamojo turto buvimo vieta nepriklauso Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro aptarnaujamai teritorijai. Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notaras nurodė, kad mirusiojo R. S. paskutinė nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta bei jo vardu registruoto nekilnojamojo turto buvimo vieta nepriklauso Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro aptarnaujamai teritorijai. Notaras taip pat informavo, kad Vilniaus m. 14-ajame notarų biure pas notarą D. B. paveldėjimo byla po R. S. mirties nėra užvesta, duomenų apie testamentų paskelbimą nėra. Notaras taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad R. S. iki mirties yra deklaravęs išvykimą į I. K., pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsigaliojusį Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 650/2012 (toliau – Paveldėjimo reglamentas), paveldėjimo byla po R. S. mirties turi būti vedama Ispanijos Karalystėje. Pareiškėja atkreipė dėmesį tai, jog mirusysis deklaravo išvykimą į Ispaniją 2016 m. sausio 28 d., mirė (duomenys neskelbtini), o testamentą sudarė Lietuvoje (duomenys neskelbtini), nors ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Ispanijoje, o praėjus mažiau nei 4 mėnesiams po testamento sudarymo mirė. Lietuvos Respublikoje yra likęs mirusiajam priklausęs nekilnojamasis turtas, banko sąskaita, kuri mirusiojo atidaryta tik 2015 m. spalio 29 d. Aukščiau paminėtos aplinkybės (turto buvimo vieta, testamento sudarymo vieta) gali liudyti, kad palikėjo ekonominių ir asmeninių interesų vyraujanti vieta buvo Lietuvoje (CK 5.4 straipsnis). Pareiškėjos teigimu, ji neturi kitos galimybės kaip tik kreiptis į teismą dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. S. ir D. S. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas visiškai tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja atlieka veiksmus dėl galimo R. S., mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo valstybės vardu. Testamentų registro duomenimis, yra įregistruotas R. S. oficialusis testamentas saugomas Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure (testamento įregistravimo registre data yra 2016 m. gegužės 31 d.). Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusio R. S. palikimo priėmimo faktų. Mirusiojo R. S. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2016 m. sausio 28 d. yra Ispanija. Po R. S. mirties liko turtas: 1) 3/8 dalys buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 1/17 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotos A. S. vardu, tačiau jo turtą – 3/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo sūnus R. S..
Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).
Teismas byloje nustatė, kad R. S. 2015 m. spalio 29 d. atidarė banko sąskaitą AB SEB banke, 2016 m. sausio 28 d. deklaravo išvykimą į Ispaniją, 2016 m. gegužės 30 d. sudarė testamentą Lietuvoje, nors ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Ispanijoje. Praėjus mažiau nei 4 mėnesiams po testamento sudarymo R. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Taip pat, Lietuvos Respublikoje po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas: 3/8 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/17 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad palikėjo ekonominių ir asmeninių interesų vyraujanti vieta buvo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad kiti bylos dalyviai pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštaravo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo atsiradimo vietos fakto Lietuvoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.