- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-1008-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01018-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Ž. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. A51-16371/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl galimybės rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl informacijos suteikimo.
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir jame stovintis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pareiškėja 2018 m. balandžio 26 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiais žemės sklypais. Atsakovas 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A51-41315/18(2.14.2.12E-MP8) (toliau – ir Raštas) pranešė, kad pareiškėjos pageidaujamas pirkti įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas sklypo vakarinėje pusėje patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtintas (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos juostas ir yra reikalingas susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai vystyti, nėra teisinio pagrindo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo šis plotas būtų prijungtas prie esamo sklypo. Rašte buvo nurodyta, kad, išnagrinėjus pareiškėjos galimybę sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą su esamu sklypu šiaurės pusėje, buvo kreiptasi į savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“ (toliau – ir Įmonė) dėl (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos juostų (raudonųjų linijų) suprojektavimo, gavus atsakymą iš Įmonės, bus išnagrinėtas pareiškėjos prašymas.
2.2. Įmonė peržiūrėjo minėtos gatvės parametrus, pažymėjo gatvės ribas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje. Atsižvelgiant į tai, Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. A30-1824/18(2.1.22E-TD2) (toliau – ir Įsakymas) buvo pradėtas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo (toliau – ir Projektas). 2018 m. spalio 30 d. buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-435/18(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Reikalavimai), numatant, kad jie galioja iki 2023 m. spalio 30 d. Pareiškėja nurodė, kad prašymas ir jo priedai bei kiti dokumentai buvo įkelti į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS).
2.3. Nesulaukusi iš atsakovo jokios informacijos, pareiškėja 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą suteikti informaciją, susijusią su Projekto rengimu. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nurodė, kad Projektas nebus rengiamas, kadangi, įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 6 daliai, Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V „Dėl (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) ribas, todėl 2018 m. išduoti Reikalavimai, pasikeitus teisės aktams, nebegalioja, o klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą.
2.4. Pareiškėja, vadovaudamasi TPĮ 20 straipsniu ir 26 straipsnio 8 dalimi nurodė, kad Projektas turi būti baigiamas rengti, visuomenė apie jį informuojama, jis derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki TPĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2021 m. liepos 1 d.) galiojusias TPĮ nuostatas. Detalusis planas priimtas 1998 m. vasario 12 d., t. y. iki 2014 m. sausio 1 d., Įsakymas rengti Projektą – 2018 m. rugpjūčio 31 d., Reikalavimai, galiojantys iki 2023 m. spalio 30 d., išduoti 2018 m. spalio 30 d. Todėl klausimo dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo sprendimui detaliojo plano koregavimas šiuo atveju nėra būtinas ir (ar) reikalingas.
2.5. Pareiškėja, remdamasi lex retro non agit principu, pažymėjo, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusi TPĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostata Projektui rengti negali būti taikoma, Projektas privalo būti užbaigtas pagal Įsakymo priėmimo metu ir Reikalavimų metu galiojusias nuostatas. Sprendimas taip pat pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus.
2.6. Pareiškėja teigė, kad atsakovas kaltas dėl to, jog Projekto rengimas užsitęsė. Detalusis planas buvo priimtas 1998 m. vasario 12 d., t. y. prieš daug metų iki Įsakymo ir Reikalavimų išdavimo, kas, pareiškėjos manymu, patvirtina, kad aplinkybė, jog Žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano ribas, neturi jokios esminės reikšmės dar ir dėl to, kad ji jau egzistavo, kai buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Projektą ir išduoti Reikalavimai. Atsakovas į šią aplinkybę atsižvelgė ir ją įvertino priimdamas Įsakymą ir išduodamas Reikalavimus.
2.7. Atsakovas neveikė nešališkai ir objektyviai, Sprendimo tinkamai ir visapusiškai nepagrindė, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės priimant Sprendimą, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į objektyvumą ir nešališkumą. Atsakovas nesilaikė gero administravimo principo, neveikė taip, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, nebūtų pažeistas „iš neteisės negali atsirasti teisė“ principas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principą, 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 10 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą, nes Sprendime nenurodė, kodėl Projektas ŽPDRIS paslaugoje nebuvo parengtas daugiau kaip tris metus.
2.8. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) nenurodyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Įstatymų nuostatas vertinant kompleksiškai, aiškiai matyti, kad Reikalavimai neprieštarauja nei teisės aktams, nei teritorijų planavimo dokumentams, todėl yra galiojantys ir jais turi būti toliau vadovaujamasi tęsiant pradėtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Įsakymu buvo pradėtas rengti Projektas, taip pat prašymas ir kiti dokumentai buvo įkelti į ŽPDRIS ir ši informacija Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. A51-89268/18(2.14.2.12-MP8) registruotu laišku buvo išsiųsta pareiškėjai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Visi dokumentai, reikalingi Projektui rengti, taip pat ir Reikalavimai, buvo įkelti į ŽPDRIS, o tai patvirtina, kad buvo suteikta galimybė rengti Projektą, tačiau jis dėl atsakovui nežinomų priežasčių nebuvo parengtas bei nebuvo teiktas derinimui. Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 14 ir 15 punktais, teigė, kad Projektą inicijavo pareiškėja, todėl ji ir turėjo rūpintis jo parengimu.
3.2. Atsakovas kritiškai vertino argumentus, kad Projektas turi būti baigiamas rengti pagal iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusias TPĮ nuostatas. Administracija Sprendime nurodė, kad Žemės sklypas patenka Detaliojo plano ribas. Todėl 2018 m. išduoti Reikalavimai pasikeitus teisės aktams (TPĮ 20 straipsnio 6 dalis) nebegalioja, nes, pagal Taisyklių nuostatas, jie galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus (Taisyklių 3 priedo 6 punktas). Šiuo atveju formavimo ir pertvarkymo Projektas negali būti rengiamas, o klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą.
3.3. Projektas negali būti rengiamas ir dėl to nėra pažeidžiami lex retro non agit, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, kadangi reguliuojami santykiai neužbaigti. Pareiškėjos teiginius dėl VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 10 punktuose įtvirtintų principų pažeidimo atsakovas laikė deklaratyviais.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Administracijos Sprendimą bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
5.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Žemė sklypas. Pareiškėja Administracijos direktoriui 2018 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovas 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A51-41315/18(2.14.2.12E-MP8) pareiškėjai nurodė, kad jos pageidaujamas pirkti įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas sklypo vakarinėje pusėje patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtintas (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos juostas, todėl yra reikalingas susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai vystyti ir nėra teisinio pagrindo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo šis plotas būtų prijungtas prie esamo sklypo. Taip pat atsakovas nurodė, kad dėl galimybės sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą su esamu sklypu šiaurės pusėje kreipėsi į Įmonę dėl (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos juostų (raudonųjų linijų) suprojektavimo ir pažadėjo pareiškėjos prašymą išnagrinėti gavusi atsakymą iš Įmonės ir apie galimybę rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje nurodė pranešiantis pareiškėjai papildomai.
5.3. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmė Įsakymą pradėti rengi Projektą, 2018 m. spalio 30 d. buvo išduoti Reikalavimai, kuriuose, be kita ko nustatyta, kad formuojamam ar pertvarkomam Žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: 1) bendrųjų planų: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 metų; 2) detaliųjų planų: Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 82-V patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalusis planas; 3) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų: Vilniaus (duomenys neskelbtini) nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-512. Reikalavimų 6 punkte įtvirtinta, kad jie galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus.
5.4. Visa informacija, susijusi su Projekto rengimu, įkelta į ŽPDRIS ir apie tai Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. A51-89268/18(2.14.2.12-MP8) registruotu laišku buvo pranešta pareiškėjai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Projektas nebuvo ir nėra parengtas.
Šalies argumentai
5.5. Pareiškėja atsakovui 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 22 d. raštu pareiškėjai buvo pranešta, kad jos prašymas sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą su esamu sklypu šiaurės pusėje bus išnagrinėtas iš esmės gavus atsakymą iš Įmonės. Pareiškėja nurodė, kad jokio atsakymo dėl galimybės rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje nesulaukė, prašė suteikti informaciją, ar buvo gautas Rašte Įmonės atsakymas, jeigu taip – prašė jį pateikti; ar yra priimtas sprendimas dėl galimybės rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje. Pareiškėja pažymėjo, kad jos poreikis rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje, yra išlikęs, prašė pranešti, ar yra galimybė rengti tokį projektą ir, jeigu yra, kokiu būdu pareiškėja gali tai padaryti.
5.6. Atsakydama į minėtą prašymą, Administracija priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame, be kita ko, pažymėjo, kad Projektas ŽPDRIS nebuvo ir negali būti parengtas vadovaujantis Taisyklių nuostata, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Taip pat Sprendime atsakovas pažymėjo, kad Reikalavimai galioja iki 2023 m. spalio 30 d. Tačiau liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos TPĮ. Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V patvirtinto (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano ribas, su Detaliojo plano sprendiniais pareiškėja gali susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų registre. Sprendime atsakovas padarė išvadą, kad 2018 m. išduoti Reikalavimai pasikeitus teisės aktams, nebegalioja, todėl Projektas negali būti rengiamas, o klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog jame išdėstytos Taisyklių TPĮ 20 bei straipsnio 6 dalies nuostatos, nurodyta faktinė aplinkybė, kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V patvirtinto (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano ribas ir padaryta išvada, jog tai reiškia, kad 2018 m. išduoti Reikalavimai nebegalioja pasikeitus teisės aktams. Tačiau Sprendime nepaaiškinta, kodėl buvo padaryta išvada, jog Reikalavimai nebegalioja, nes išdėstytos teisės normos nėra susietos su konkrečia faktine situacija ir neaišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais motyvais padaryta tokia išvada, t. y. nuspręsta, kad Reikalavimai nebegalioja.
7. Nors Sprendime, teismo teigimu, nurodyta, kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V patvirtinto (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano ribas, tačiau šis potvarkis galiojo ir išduodant reikalavimus. Be to, nesuprantama, kuo šis Detalusis planas skiriasi nuo Reikalavimuose nurodyto Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimu patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliojo plano, kokia pareiškėjos situacija buvo iki 2021 m. liepos 1 d. ir kas pasikeitė po šios datos ir kodėl šiuo atveju pareiškėjai nurodyta, kad klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) detalųjį planą. Taigi, teismo vertinimu, Sprendimo teiginys, kad Reikalavimai nebegalioja pasikeitus teisės aktams, yra deklaratyvus.
8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nenurodyti individualūs motyvai, sudarantys pagrindą konstatuoti, jog Reikalavimai nebegalioja, todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, Sprendimas naikintinas ir Administracija įpareigotina pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
III.
9. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
10. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektą pateikė tik vienas Žemės sklypo bendraturtis bei vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, 2018 m. spalio 22 d. raštu Nr. A51-90428/18(2.14.2.12-MP8) minėto sklypo bendraturčiai buvo informuoti apie pradedamą rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą bei galimybę gauti elektroninių paslaugų rezultatus prisijungus prie ŽPDRIS. Visi dokumentai, reikalingi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, taip pat ir Reikalavimai, buvo įkelti į ŽPDRIS, o tai reiškia, kad buvo suteikta galimybė rengti projektą, tačiau projektas nebuvo parengtas. Taisyklių 14 ir 15 punktuose nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas finansuojamas projektą inicijavusio asmens lėšomis, o projektus gali rengti ir įgyvendinti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 41 straipsnyje. Reikalavimų 5 punkto 1 dalyje taip pat nurodyta, kad „projekto rengimo iniciatorius, atsižvelgdamas į projekto rengimo tikslus ir reikalavimus, turi sudaryti projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su pasirinktu rengėju, nurodytu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 41 straipsnyje;“, o savivaldybės administracijos direktorius yra tik formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizatorius ir privačių sklypų projektų savo lėšomis nerengia. Be to, ŽPDRIS nėra duomenų, kad projekto rengimo iniciatorius būtų sudaręs paslaugų teikimo sutartį su rengėjais, todėl formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo rengiamas.
Šalies argumentai
10.2. Administracijoje 2021 m. gruodžio 21 d. gautu pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymu pareiškėja prašė pateikti informaciją: „(1) ar yra galimybė rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje; (2) jeigu taip, kokiu būdu tą gali padaryti (kokius konkrečius veiksmus turi dėl to atlikti)“. Atsakant į šį prašymą buvo pateiktas Sprendimas, kuriame ir buvo pateikta informacija, kad, atsižvelgiant į tai, jog formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo parengtas ir Vilniaus miesto savivaldybė neturi duomenų, kad būtų rengiamas bei į tai, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos TPĮ, kurio 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V patvirtinto (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano galiojimo ribas, vadovaujantis TPĮ nuostatomis, formavimo ir pertvarkymo projektai teritorijoms, suplanuotoms detaliaisiais planais, formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami. Tai reiškia, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Reikalavimai, išduoti 2018 metais, pasikeitus teisės aktams (pagal Taisyklių nuostatas reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus), nebegalioja, todėl klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą.
10.3. Reikalavimuose dėl techninės klaidos nurodyta, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, galioja (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 82V, tačiau turėjo būti nurodyta, kad galioja Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V patvirtintas detalusis planas.
10.4. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atsakovas vertina, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jame nurodyti individualūs motyvai, patvirtinantys, kad Reikalavimai nebegalioja, todėl priešingai, nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus ir laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Sprendimu atsakovas užkirto pareiškėjai kelią užbaigti Įsakymu pradėtą Projekto rengimo procedūrą, vadovaujantis Reikalavimais, išduotais 2018 m. spalio 30 d. ir turėjusiais galioti, o ir galiojančiais, iki 2023 m. spalio 30 d. Tai, viena vertus, patvirtina pareiškėjos teisinį suinteresuotumą Sprendimo panaikinimu, kadangi pareiškėja siekia sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su jai privačios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, o ne keičiant (koreguojant) Detalųjį planą, kas tiek laiko, tiek finansų prasme, pareiškėjai būtų itin nenaudinga ar net sunkiai įmanoma. Tačiau Sprendimas ir jo motyvai užkerta kelią pareiškėjai tą įgyvendinti. Dėl to Sprendimo panaikinimas pareiškėjai yra itin svarbus, siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pareiškėjos pradėtos procedūros būdu, o ne atsakovo ginčijamu Sprendimu nurodytos, t. y. keičiant (koreguojant) Detalųjį planą. Kita vertus, patvirtina ginčo objektą – Reikalavimų, išduotų 2018 m. spalio 30 d., galiojimo klausimas, o tai turi esminės reikšmės tolimesnei Projekto rengimo eigai (galės būti tęsiama / negalės).
12.2. Projektas pradėtas rengti Įsakymu, tą patvirtino ir pati Administracija Sprendime, kuriame taip pat nurodyta, kad Reikalavimai galioja iki 2023 m. spalio 30 d.
12.3. 2021 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-158 (toliau – ir TPĮ pakeitimo įstatymas), kurio 12 straipsniu (20 straipsnio pakeitimas) ir buvo pakeistas TPĮ 20 straipsnis, išdėstant jį nauja redakcija, nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus teritorijoms, kurios patenka į galiojančiais detaliaisiais planais, parengtais pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, suplanuotas teritorijas, baigiami rengti, visuomenė apie juos informuojama, jie derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias TPĮ nuostatas ir yra laikomi galiojančio detaliojo plano koregavimu (TPĮ pakeitimo įstatymo 26 str. 8 d.). Tai patvirtina, kad Projektas turi būti baigiamas rengti, visuomenė apie jį informuojama, jis derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki TPĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2021 m. liepos 1 d.) galiojusias TPĮ nuostatas, kadangi: 1) Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 247V, kuriuo buvo patvirtintos (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano ribos ir pagal kurį Žemės sklypas į jį patenka, priimtas 1998 m. vasario 12 d. (t. y. iki 2014 m. sausio 1 d.); 2) sprendimas pradėti rengti Projektą priimtas 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 3) Reikalavimai išduoti 2018 m. spalio 30 d., numatant, kad jie galioja iki 2023 m. spalio 30 d.; 4) TPĮ pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus teritorijoms, kurios patenka į galiojančiais detaliaisiais planais, parengtais pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, suplanuotas teritorijas, baigiami rengti, visuomenė apie juos informuojama, jie derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir yra laikomi galiojančio detaliojo plano koregavimu. Todėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sujungimui su Žemės sklypu detaliojo plano koregavimas, priešingai, nei nurodė atsakovas, šiuo atveju nėra būtinas ir (ar) reikalingas. Tam pakanka baigti 2018 m. rugpjūčio 31 d. pradėtą Projekto rengimo procedūrą, pagal Reikalavimus.
12.4. Dėl TPĮ pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatos bylos pirmoje instancijoje nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė atsakovo atstovei kėlė klausimus, t. y. kodėl Administracija, priimdama ginčijamą Sprendimą, ja nesivadovavo, kodėl jos netaikė, ar žinojo, kad tokia nuostata yra priimta ir turi būti taikoma ginčo atveju bei kt. Tačiau atsakovo atstovė nei į šiuos klausimus neatsakė ir minėtą nuostatą toliau ignoravo, nesiaiškinant ir nesigilinant į tai, kad ji ginčo atveju buvo esminė ir atsakovo akivaizdžiai neįvertinta. Aplinkybę, kad TPĮ pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatą atsakovas ir toliau ignoruoja, patvirtina apeliacinio skundo turinys, kuriame dėl šios nuostatos ir toliau nepasisakoma, nors skunde pareiškėja ja rėmėsi, kaip viena iš esminių, ginčo aplinkybių kontekste. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja ja taip pat rėmėsi, kaip esmine, ją citavo, dėl jos teikė paaiškinimus ir t. t.
12.5. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusi TPĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas, šiuo atveju nėra ir negali būti taikoma, sprendžiant klausimą dėl Projekto rengimo, taip pat dėl to, kad jos taikymą riboja lex retro non agit, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai.
12.6. Aplinkybė, jog Žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano ribas, neturi esminės reikšmės taip pat dėl to, kad ji jau egzistavo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Projektą bei kai buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai. Atsakovas į šią aplinkybę, priimdamas sprendimą pradėti rengti Projektą bei išduoti Projekto rengimo reikalavimus, atsižvelgė, ją įvertino (objektyviai vertinant, negalėjo to nepadaryti).
Šalies argumentai
12.7. Pareiškėja cituoja Reikalavimus ir Sprendime nurodytas aplinkybes bei pažymi, kad Reikalavimuose nurodomas vienas detalusis planas ((duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 82V), Sprendime – kitas ((duomenys neskelbtini) pietinės dalies detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 247V). Tačiau Spendime, nurodant jau kitą detalųjį planą, kuriuo remiasi atsakovas, nenurodyta ir nepaaiškinta, kodėl Projekto rengimo reikalavimuose nurodomas kitas, nei Sprendime, detalusis planas. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad abu jie patvirtinti iki 2014 m. (vienas 1995 m., kitas 1998 m.), todėl, remiantis TPĮ pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostata, Projektas turi būti baigiamas rengti, visuomenė apie jį informuojama, jis derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki TPĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2021 m. liepos 1 d.) galiojusias TPĮ nuostatas. Dėl to joks detaliojo plano koregavimas (keitimas), tikslu sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu pareiškėjai privačios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, priešingai, nei ginčijamame Sprendime nurodė atsakovas, šiuo atveju nėra reikalingas.
12.8. Priimant Sprendimą atsakovas neveikė nešališkai ir objektyviai, savo sprendimo neberengti Projekto nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės priimant Sprendimą, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į objektyvumą ir nešališkumą. Nebuvo laikytasi ir gero administravimo principo reikalavimų, kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neveikė rūpestingai ir teisėtai.
12.9. Taip pat buvo pažeisti įstatymo viršenybės, proporcingumo, draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius), pirncipai, taip pat VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas. Sprendime atsakovas nenurodė, kodėl Projektas nebuvo parengtas daugiau kaip tris metus. Atsakymas „dėl mums nežinomų priežasčių“ nelaikytinas tinkamu ir pakankamu. Nebuvo vertinta ir aplinkybė, kad jau tuo metu, kai buvo priimtas spendimas dėl Projekto rengimo bei kai buvo išduoti Reikalavimai, Žemės sklypas pateko į (duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano ribas, ir kad tai netrukdė Projekto rengimui, pagal 2018 m. spalio 30 d. išduotus Reikalavimus. Taip pat neįvertinta, kad įstatymas atgal negalioja, dėl to negali būti bloginama pareiškėjos teisinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo inicijuojant ir pradedant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Siekiant to išvengti, pats įstatymų leidėjas yra priėmęs TPĮ pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatą.
12.10. Taisyklės, priešingai nei Sprendime nurodė atsakovas, nereglamentuoja, kad „<...> formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus.“. Ši formuluotė nurodyta Reikalavimų formos pavyzdyje. Tačiau dokumento pavyzdys, priešingai nei nurodo atsakovas, nėra, o ir negali būti, nei privalomo, nei reglamentuojamo pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsakovas nurodė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiais žemės sklypais, ŽPDRIS nebuvo parengtas ir negali būti parengtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendime nurodytos aplinkybės nepagrindžia atsakovo atsisakymo derinti projektą, skundžiamą Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą.
15. Vilniaus miesto savivaldybės administracija su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos S. Ž. skundą atmesti. Mano, kad atsakovo sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jame nurodyti individualūs motyvai, patvirtinantys, kad Reikalavimai nebegalioja, todėl priešingai nei teigiama skundžiamame teismo sprendime, atsakovo priimtas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimus ir laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
18. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad visiškai neaišku, kodėl šiuo atveju padaryta išvada, kad Reikalavimai nebegalioja, nurodytos teisės normos nėra susietos su konkrečia faktine situacija ir neaišku, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais motyvais padaryta tokia išvada, t. y. nuspręsta kad Reikalavimai nebegalioja. Tuo tarpu atsakovo rašte, adresuotame S. Ž., nurodyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo 2018 m. spalio 30 d. reikalavimai Nr. A648-435/18(2.14.2.12-MP8) galioja iki 2023 m. spalio 30 d., tačiau pasikeitus teisės aktams (pacituojama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalis), nebegalioja. Toliau rašte paaiškinama, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas − sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, negali būti rengiamas, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o klausimas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suprojektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) Detalųjį planą.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. A51-16371/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl galimybės rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ panaikino tik dėl to, kad šis sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Iš sprendimo turinio akivaizdu, kad atsakovas anksčiau išduotų Reikalavimų negaliojimą siejo su jame išdėstyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostata. Būtent nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui kilo pareiga patikrinti anksčiau nurodyto atsakovo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės įvertinti ginčijamame sprendime išdėstytus motyvus ir nustatyti, ar atsižvelgus į pasikeitusį teisinį reguliavimą 2018 m. spalio 30 d. išduoti reikalavimai Nr. A648-435/18(2.14.2.12-MP8 neteko galios ir būtina koreguoti Detalųjį planą. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai buvo išaiškintos ir žinomos aplinkybės dar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. A51-41315/18(2.14.2.12E-MP8, kliudančios rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, padidinant sklypą laisva valstybine žeme šiaurės pusėje.
20. Taigi, teisėjų kolegija vertina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. A51-16371/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl galimybės rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ pakankamai teisine ir faktine prasmėmis motyvuotas, visuomeninių santykių dalyviai iš jo turinio galėjo suprasti jo esmę, todėl nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, aplinkybės, ar Reikalavimai nebegalioja ir reikalinga koreguoti Detalųjį planą, turėtų būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.
21. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui pasisakius prieš tai paminėtu klausimu, būtų pažeista bylos proceso šalių teisė skųsti jiems nepalankų teismo sprendimą ir patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka.
22. Pareiškėja S. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.