- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-182-491/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24696-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Donatas Jatužis, Valdas Meidus
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Nuteistasis
- V. B.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Martynas Duksa
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B., nukentėjusiojo T. S. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo P. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 60 MGL (3000 Eur) bauda.
Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 25 d. 20.30 val. iki 2018 m. gegužės 26 d. 15.41 val. (1 diena).
- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 87,64 Eur už T. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;
- T. S. 2394,31 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš V. B. buvo nuspręsta išieškoti T. S. 700 Eur už atstovo paslaugas ir 61,86 Eur proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. B. buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 25 d. apie 17.40 val. viešoje vietoje – Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu pavojingu automobilio vairavimu, kelio blokavimu, kūno sužalojimo padarymu bei turto sugadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra : (duomenys neskelbtini) gatve vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privažiavęs prie motociklo „Kawasaki ZRX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurį vairavo T. S., sudarė kliūtį motociklo „Kawasaki ZRX“ vairuotojui kelyje sustodamas įstrižai važiuojamosios dalies bei atsidaręs vairuotojo pusės automobilio durelių langą išplūdo necenzūriniais žodžiais T. S., o nukentėjusiajam pradėjus važiuoti sudarė kliūtį kelyje, dėl ko motociklo vairuotojas T. S. atsitrenkė į automobilio „Citroen Berlingo“ kairį šoną, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą T. S. turtą – motociklą „Kawasaki ZRX“, padarydamas 1612 Eur turtinę žalą, ir padarė sužalojimus nukentėjusiajam T. S. : odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, poodines kraujosrūvas dešiniame pakinklyje, dešinės čiurnos – dešinės pėdos srityse sukeldamas fizinį skausmą, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į vieną iš jų argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo : 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 284 straipsnį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :
2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokie konkretūs jo veiksmai vertinami kaip pavojingas vairavimas, apibrėžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas, nagrinėdamas viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį pavojingu vairavimu, privalėjo nustatyti bent vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių veikų. Jo pavojingo vairavimo nepatvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Todėl nukentėjusiajam T. S. kilusias pasekmes galima vertinti kaip administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į jo kaltės formą, tikslus ir kitus požymius.
2.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad jis blokavo kelią nukentėjusiajam T. S., tačiau to išsamiau nemotyvavo bei neaptarė. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad jis, sustodamas šalia nukentėjusiojo, po to – tarp abiejų motociklininkų, užblokavo kelią ir eismas dėl to tapo nebeįmanomas. Transporto priemonių kolona, tarp jų ir nukentėjusysis, per sankryžą važiuoti negalėjo ne dėl jo veiksmų, o dėl draudžiamo šviesoforo signalo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tiek jis, tiek nukentėjusysis bei kiti eismo dalyviai būtų galėję tęsti kelionę. Toks jo manevras automobiliu negali būti vertinamas kaip kelio blokavimas nukentėjusiajam, nes, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visa transporto priemonių kolona būtų pajudėjusi bei pravažiavusi sankryžą. Dėl kokių priežasčių nukentėjusysis T. S. nusprendė apvažiuoti jo automobilį ir pavojingai manevruoti prie ištisinės linijos, nėra aišku. Jei to nukentėjusysis būtų nedaręs bei būtų sulaukęs, kol užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis pirmas pradės važiuoti, įvykis nebūtų kilęs.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismas nustatė, kad viešoje vietoje jis vartojo necenzūrinius žodžius ir demonstravo nepagarbą, tačiau tai pagrindė tik neobjektyviais nukentėjusiojo T. S. parodymais, nors šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Jo susijaudinimas dėl įvykio, pasipiktinimas nukentėjusiojo elgesiu ir siekis privažiavus prie jo išsakyti pastabas dėl vairavimo nepatvirtina aplinkybės, jog jis, atsidaręs vairuojamo automobilio durelių langą, prieš nukentėjusįjį vartojo necenzūrinius žodžius.
2.4. Teismas nepagrįstai nustatė, jog jis savo veiksmais tyčia pažeidė viešąją tvarką. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į jo elgesį po transporto priemonių susidūrimo bei vėliau proceso metu. Tačiau šių aplinkybių be paties nukentėjusiojo T. S. ir liudytoju apklausto jo draugo D. S. parodymų nepatvirtinta liudytojų A. Š., A. B. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai. Jo veiksmai, kuriais jis siekė išreikšti savo pasipiktinimą nukentėjusiojo T. S. vairavimu, nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą.
2.5. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo T. S. elgesį, padarė išvadą, jog nenustatyta, kad jis, vairuodamas motociklą, elgėsi pavojingai ar sukėlė realią grėsmę eismo dalyvių saugumui, kas reikalautų tam tikros V. B. reakcijos į tai. Tačiau šią teismo išvadą paneigia vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės dėl T. S. ir D. S. motociklų vairavimo miesto gatvėmis. Dėl jo stebėtų šių motociklininkų netinkamo vairavimo jis ir nusprendė duoti pastabą motociklininkui ir tik todėl privažiavo prie nukentėjusiojo. Jokių kitų tikslų jis neturėjo. Kadangi jis nepadarė nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį, priėmus dėl jo išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo T. S. civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
2.6. Teismas, skirdamas jam bausmę, nemotyvavo baudos ir jos dydžio nustatymo, todėl jam paskyrė per griežtą bausmę už nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė, kodėl jam neskyrė viešųjų darbų ar laisvės apribojimo, taip pat nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies jam taikymo klausimo. Taip pat, skirdamas baudą, teismas neįvertino, kad jis gyvena santuokoje, jo pajamos yra minimalios, išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, prabangaus turto neturi.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. S. prašo jam priteistą neturtinę žalą padidinti iki 15000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prašomą priteisti neturtinės žalos sumą (15000 Eur) sumažino iki 400 Eur, to tinkamai nemotyvavo bei rėmėsi teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų. Teismas nesiaiškino, ar nuteistojo V. B. vaikai yra nepilnamečiai, ar jiems vis dar reikalingas jo išlaikymas, neatsižvelgė į tai, kad V. B. yra autoserviso direktorius. Kadangi jokių kitų duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, tinkamai nenustatė jo turtinės padėties, todėl į ją atsižvelgė nepagrįstai.
3.2. Dėl nuteistojo V. B. nusikalstamos veikos jis patyrė šoką, didelius dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą. Teismas neįvertino ir to, kad jis dėl kojos sužalojimo negalėjo vaikščioti mėnesį laiko, nuolat jautė ir tebejaučia skausmą, jo koja neatsistatė į iki įvykio buvusią būseną. Todėl teismo jam priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas bei nepagrįstas.
4. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš civilinės atsakovės buvo priteista T. S. 447,46 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :
4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo turtinės žalos dydį dėl : motociklininko pirštinių, kuro išlaidų, psichologinės pagalbos, medicininių preparatų, kompresinės kojinės, mokamos reabilitacijos poliklinikoje.
4.2. Iš 2019 m. balandžio 9 d. nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo sąmatos matyti, kad įvykio metu sugadintų pirštinių vertė buvo 56,47 Eur. Ji buvo nustatyta pritaikius 20 proc. metinį nusidėvėjimą nuo 72,09 Eur kainos įsigijimo 2017 m. balandžio 4 d. metu, atsižvelgiant į 13 mėnesių naudojimo laiką. Į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, dėl ko už šias pirštines nustatė per didelę sumą.
4.3. Nukentėjusiojo T. S. patirtos kuro išlaidos (108 Eur) nėra turtinės žalos objektas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 ir 104 straipsniais, pirmosios instancijos teismas šias išlaidas nepagrįstai vertino kaip nukentėjusiojo turtinę žalą ir nusprendė jas priteisti iš civilinės atsakovės, o ne išieškoti jas iš nuteistojo.
4.4. Nors nukentėjusysis T. S. nurodė, kad dėl nuteistojo V. B. veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, tai dar neįrodo, jog jis dėl šio įvykio sukeltų pasekmių kreipėsi į psichologą. To neįrodo ir jo pateiktos sąskaitos – faktūros. AB „Lietuvos draudimas“ gydytoja ekspertė J. Š. 2019 m. balandžio 12 d. išvadoje nurodė, kad dėl psichologo pagalbos nukentėjusiajam nebuvo pateiktas šeimos gydytojo paskyrimas ar rekomendacija ir medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad psichologo pagalba būtų sietina su įvykio padariniais. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis T. S. apsilankė pas psichologą savo iniciatyva, dėl ko šios jo išlaidos nėra susijusios su įvykiu.
4.5. Dalis iš civilinės atsakovės nukentėjusiajam priteistų išlaidų už medicininius preparatus nėra susijusios su įvykio metu jo patirtais sužalojimais. Iš minėtos AB „Lietuvos draudimas“ gydytojos ekspertės išvados matyti, kad nukentėjusiojo T. S. išlaidos maisto papildui „Cantalin“ nėra būtinos, nes toks papildas skirtas gerinti sveikatos būklę dėl tokių lėtinių ligų kaip kojų venų varikozė ar limfedema, bet ne kojų nubrozdinimus ar kraujosruvas. Taip pat nukentėjusiajam negalėjo būti priteista suma dėl skausmo mažinimo preparato „Troxevasin“. Šį preparatą nukentėjusysis T. S. pirko praėjus 1 mėnesiui po įvykio, kas sudaro pagrindą manyti, kad toks preparatas taip pat sietinas su lėtinių ligų gydymu, nes įvykio metu jo patirti sužalojimai bei fizinis skausmas turėjo išnykti. Nebuvo pagrindo priteisti ir nukentėjusiojo išlaidų už preparatą „Detralex“, kuris didina venų tonusą. Tais pačiais argumentais nepriteistinos ir nukentėjusiojo išlaidos už kompresinę kojinę (pirkta gydant lėtines ligas, nesusijusias su įvykiu, bei praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po įvykio) bei kompresinę procedūrą (taikyta gydant lėtines ligas, nesusijusias su įvykiu, bei praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po įvykio).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nukentėjusiojo T. S. apeliacinį skundą civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai :
5.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam T. S. priteistiną neturtinės žalos dydį (400 Eur), atsižvelgė ir įvertino nuteistojo V. B. nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, taip pat nuteistojo turtinę ir šeiminę padėtį, sveikatos būklę bei jo galimybę atlyginti žalą, taip pat teismas atsižvelgė ir į teismų praktiką. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo T. S. prašoma priteisti neturtinė žala (15000 Eur) yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.
5.2. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių psichologo pagalbos reikalingumą nukentėjusiajam ar kad tokia pagalba jam buvo reikalinga dėl jaučiamų pasekmių po įvykio. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad liekamieji reiškiniai nukentėjusiajam (sutinusi kairė koja ir ji 3 cm didesnė už dešinę koją) atsirado ir gali būti siejami su šiuo įvykiu. Kadangi dar prieš įvykį nukentėjusysis turėjo lėtinių ligų (venų varikozė, limfedema), negalima atmesti, jog pakitimai nukentėjusiojo T. S. kojoje atsirado dėl lėtinių ligų ir tai nėra įvykio padarinys.
6. Teismo posėdyje nuteistasis ir nukentėjusysis bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, kitus – atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo ir civilinės atsakovės apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo skundą tenkinti iš dalies – pakeisti teismo nuosprendį, priteisiant nukentėjusiajam T. S. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nukentėjusiojo T. S. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo P. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis V. B., nukentėjusysis T. S. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. Visi jie ginčija skirtingas nuosprendžio dalis : V. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnį bei jam paskirta bausme; su nukentėjusiajam priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu nesutinka civilinės atsakovės atstovas P. J.; nukentėjusysis T. S. nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šių apeliacinių skundų esmės.
Dėl V. B. kaltės pagal BK 284 straipsnį
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašymą jį išteisinti pagal BK 284 straipsnį grindžia šiais esminiais argumentais : 1) nukentėjusiojo T. S. parodymai neobjektyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas jais nepagrįstai vadovavosi; 2) pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl jo veiksmus vairuojant automobilį įvertino kaip pavojingą vairavimą ir kelio blokavimą bei nepagrįstai nustatė, jog jis įvykio metu išplūdo T. S. necenzūriniais žodžiais; 3) jis prie T. S. motociklo sustojo vien tam, kad išreikštų jam pastabą dėl jo vairavimo kultūros, ir savo veiksmais nenorėjo sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos; 4) jo vairuojamo automobilio truktelėjimas į priekį, po ko T. S. motociklu atsitrenkė į automobilį bei griuvo, nebuvo sąmoningas ir tyčinis jo veiksmas.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. B. nuteisė už tai, kad jis įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, nes jis viešoje vietoje pavojingai vairavo, savo automobiliu tyčia blokavo kelią tiesiai važiavusiam nukentėjusiajam T. S., dėl ko šis su motociklu griuvo, taip padarydamas jam sužalojimus, kurie buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei apgadino jo motociklą. Teismo vertinimu, tokių nuteistojo V. B. veiksmų nepateisina ir baudžiamosios atsakomybės nešalina jo reiškiamas siekis sudrausminti motociklo vairuotoją T. S. dėl vairavimo kultūros miesto gatvėse.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu šio įvykio įrodymų vertinimu bei nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. B. kaltės klausimą, ištyrė bei įvertino visus, t. y. tiek jį teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, juos išanalizavo tiek atskirai, tiek tarpusavyje. Priešingai nei nuteistasis teigia apeliaciniame skunde, nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais įrodymais), o kitais ne (kodėl atmeta nuteistojo parodymus). Todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl V. B. kaltės pagal BK 284 straipsnį.
12. Šioje byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. (penktadienį) apie 17.40 val. T. S. su draugu D. S. motociklais vyko per Panevėžį į koncertą Estijoje. (duomenys neskelbtini) gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje užsidegus draudžiamajam signalui, jie sustojo transporto priemonių kolonoje vienas paskui kitą – D. S. priekyje, T. S. – už jo. Netrukus prie T. S. iš dešinės jam privažiavo V. B. vairuojamas automobilis bei tarp šių vairuotojų kilo konfliktas. V. B. priekaištavo T. S. dėl jo netinkamo ir neleistino motociklo vairavimo miesto gatvėse. Kadangi V. B. automobilis nukentėjusiajam trukdė važiuoti į priekį, siekdamas išvengti konflikto su nuteistuoju, T. S. užlenkė V. B. automobilio veidrodėlį. Po šio veiksmo V. B. automobilis truktelėjo į priekį, T. S. motociklas kontaktavo su automobiliu, dėl ko T. S. griuvo nuo motociklo priešpriešinio eismo juostoje bei kelkraščio. Po šio įvykio nukentėjusiajam buvo nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinėje kojoje, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, bei apgadintas jo motociklas. Tai patvirtina nuteistojo V. B., nukentėjusiojo T. S., liudytojų D. S., A. B., A. Š. parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvados, vaizdo registratoriaus įrašas bei kiti bylos įrodymai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, su jomis iš esmės sutinka ir apeliantai, todėl kolegija jų išsamiau neanalizuoja ir smulkiau dėl jų nepasisako.
13. Taigi, V. B. buvo nuteistas už tai, kad jis savo įžūliais veiksmais, kurie pasireiškė pavojingu vairavimu, kelio blokavimu, kūno sužalojimo padarymu nukentėjusiajam T. S. bei jo motociklo apgadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. V. B. viso proceso metu neigė, kad jis vairavo pavojingai, blokavo kelią nukentėjusiajam bei tyčia jį sužalojo. Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai tokius V. B. parodymus atmetė. Visų pirma, nukentėjusysis T. S. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jam stovint prieš D. S. motociklą ir laukiant sankryžoje užsidegant žalio šviesoforo signalo, lygiagrečiai jo iš dešinės privažiavo nuteistojo V. B. automobilis bei sustojo taip, kad jam norint važiuoti tiesiai, jam būtų reikėję šį automobilį apvažiuoti sukant į kairę – tai visiškai akivaizdžiai matyti iš paties nuteistojo pateikto vaizdo registratoriaus įrašo. Nuteistasis pro pravirą automobilio langą jį plūdo necenzūriniais žodžiais bei priekaištavo dėl motociklo vairavimo; jis nenorėjo veltis į konfliktą bei dėl savo paties saugumo iš tos vietos nusprendė pasišalinti. Kadangi V. B. automobilio priekis buvo išlindęs priešais jo motociklo priekinį ratą, siekdamas neužkabinti automobilio ir turėti vietos manevruoti motociklu, jis užlenkė automobilio veidrodėlį. V. B. dėl to labai supyko ir jam šiek tiek pajudėjus į priekį, susuko automobilio vairą į kairę bei staigiai truktelėjo į priekį, dėl ko jį kliudė ir nubloškė į priešpriešinio eismo juostą bei kelkraštį. Nuteistasis spaudė greičio pedalą, nes jis girdėjo, kaip prasisuko jo vairuojamo automobilio ratai (3 t., 108 – 112 b. l.). Šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 31 – 37 b. l.). Įvykio metu T. S. patyrė specialisto išvadoje konstatuotus dešinės kojos sužalojimus (2 t., 4 – 6 b. l.). Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs ir išsamūs, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai – tai liudytojų D. S., A. B., A. Š., mačiusių konfliktą iš šalies, parodymai, vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės iš nuteistojo automobilio priekio, bei kiti, kurių turinys labai išsamiai atskleistas skundžiamame nuosprendyje, todėl kolegija jų nebekartoja. Pagrindo nesivadovauti liudytojų parodymais byloje nėra. Tokių priežasčių nenurodė ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Todėl, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje jais vadovavosi.
14. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde, kaip ir ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme, argumentuoja, jog jo vairuojamas automobilis į kairę truktelėjo bei T. S. nubloškė nuo motociklo netyčia – jo aiškinimu, kai nukentėjusysis T. S. užlenkė jo automobilio veidrodėlį, jis išgirdo pokštelėjimą, išsigando, dėl ko atsilošė ir paleido koja išmintą sankabos pedalą ir jo automobilis truktelėjo į kairę. Tačiau šią nuteistojo V. B. versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Visų pirma, pagal nukentėjusiojo T. S. parodymus, jis V. B. veidrodėlį užlenkė dar prieš pastarajam vairuojamą automobilį truktelėjus į kairę ir jį nubloškus nuo motociklo. Jau minėta, kad nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo netikėti. Antra, nei nukentėjusysis, nei įvykį iš šono stebėję liudytojai, nei pats įtariamasis neparodė, kad T. S., be automobilio veidrodėlio užlenkimo, atliko kokius nors prieš V. B. nukreiptus veiksmus, galėjusius jį išgąsdinti. Ir trečia, nukentėjusiojo T. S. ir liudytojo A. Š. parodymai patvirtina, jog V. B. vairuojamo automobilio truktelėjimas į priekį buvo lydimas variklio gausmo ir padangų cypimo. Akivaizdu, kad tik išmynus sankabą bei įjungus pavarą, tačiau nespaudžiant akseleratoriaus pedalo, tokių garsų nebūna. Vadinasi, V. B. automobiliu truktelėjo stipriai nuspaudęs akseleratoriaus pedalą, kas rodo, jog jis sąmoningai bei valingai užkirto kelią T. S. motociklui važiuoti tiesiai bei taip jį kliudė. Pastebėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog tik privažiavęs prie nukentėjusiojo motociklo iš dešinės, V. B. jam kažką garsiai sakė, nes į tai sureagavo priekyje motociklu važiavęs D. S. – nors jis buvo su šalmu, kuris slopina garsą, tačiau nuteistojo koliojimasis buvo pakankamai garsus. Kad buvo nuteistojo koliojamas per atidarytą automobilio langą, parodė pats nukentėjusysis. Tai reiškia, kad nuteistasis buvo įsižeidęs, įpykęs ir elgėsi įžūliai. Tokie bylos duomenys pašalina nuteistojo keliamą abejonę dėl to, jog jis nukentėjusįjį sužalojo netyčia.
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jam taip ir liko neaišku, kokį jo elgesį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip pavojingą vairavimą ir kelio blokavimą. Visų pirma, pavojingą vairavimą ir kelio blokavimą nuteistasis siūlo vertinti atsižvelgiant į ANK numatytas veikas bei sąvokas, kitur randamus jų apibrėžimus. Tačiau šioje byloje V. B. nėra kaltinamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimu, todėl jo veiksmai vairuojant automobilį nevertinami ANK požiūriu. Visa tai yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Antra, kaip jau minėta, įvykio metu V. B. privažiavo prie T. S. motociklo taip, kad automobilio priekis kliudė motociklui pravažiuoti tiesiai. Tai ir vertinama kaip kelio blokavimas nukentėjusiajam T. S. Šios išvados nepaneigia nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir T. S. jį praleidus, visos transporto priemonės galėjo tęsti savo kelionę. Šiuo atveju V. B. tokios pirmenybės teisės KET nesuteikia. Tuo labiau, jo sustojimas priešais T. S. vairuojamą motociklą buvo tikslingas – pagal paties nuteistojo parodymus, jis siekė pasikalbėti su nukentėjusiuoju dėl jo vairavimo kultūros, o ne persirikiuoti į kitą eismo juostą. Kad V. B. automobilio vairavimas buvo pavojingas rodo ir tai, jog galiausiai nuteistasis automobiliu tyčia truktelėjo į kairę ir nubloškė T. S. nuo motociklo, jį sužalojo bei apgadino motociklą. Svarbu paminėti, kad dar skaudesnių pasekmių šiuo atveju pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka – sankryžoje priekyje užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo automobiliai ir priešine eismo juosta, todėl tiek motociklas, tiek ir pats nukentėjusysis galėjo būti sužaloti gerokai stipriau. Įvykis vyko penktadienio vakare, po darbo, kai eismas vienoje iš pagrindinių Panevėžio gatvių yra labai intensyvus. Beje, kaip matyti ir iš vaizdo registratoriaus įrašo, labai greitai po to, kai po smūgio į nuteistojo automobilį nukentėjusysis krito nuo motociklo ant priešpriešinio eismo juostos ir kelkraščio, ja važiavo kita transporto priemonė, kuri spėjo sustabdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog nuteistojo V. B. elgesys, pasireiškė pavojingu vairavimu ir kelio blokavimu.
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. daug dėmesio skiria nukentėjusiojo T. S. elgesiui vairuojant motociklą miesto gatvėse bei savo veiksmus motyvuoja bei siekia pateisinti noru jį sudrausminti. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis, manydamas, jog T. S. vairuodamas motociklą padarė kokius nors KET pažeidimus, apie tai galėjo pranešti policijai, kartu pateikdamas ir jo automobilio vaizdo registratoriaus įrašą. Tačiau, užuot taip pasielgęs, jis pasirinko prieš nukentėjusįjį veikti taip, kaip jam įstatymas teisės nesuteikia. Todėl, kad ir kokius, nuteistojo manymu, nukentėjusysis T. S. padarė KET pažeidimus, tai nesuteikė nuteistajam teisės reaguoti į nukentėjusiojo veiksmus jo pasirinkta forma – darant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu kolegija, peržiūrėjusi byloje esantį vaizdo registratoriaus įrašą, nenustatė jokių rimtų priežasčių, galėjusių sukelti tokią nuteistojo neadekvačią reakciją į nukentėjusiojo T. S. veiksmus vairuojant motociklą. Todėl, kolegijos vertinimu, nuteistasis V. B. nukentėjusįjį T. S. viešoje vietoje užsipuolė be jokios rimtos ar bent kiek pateisinamos ir suprantamos priežasties.
17. Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyta, kad V. B. prie nukentėjusiojo motociklo sustojo ne atsitiktinai, o dėl jam nepriimtino T. S. motociklo vairavimo miesto gatvėse. Nuteistojo veiksmai pasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu : jis plūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, blokavo jam kelią bei, nukentėjusiajam užlenkus jo automobilio veidrodėlį, jis automobilį pasuko į kairę taip, kad nukentėjusysis į jį atsitrenkė bei susižalojo. Taigi, nuteistojo V. B. įžūlus elgesys šiuo atveju pasireiškė netgi ne vienkartiniu veiksmu, o visa eile jo neadekvačių susidariusiai situacijai poelgių, t. y. jis buvo tiek įniršęs, jog ne tik nusprendė paauklėti T. S. žodžiais, bet ir veiksmais, kuriais pastarajam buvo padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė. Visa tai stebėjo bei girdėjo kiti vairuotojai. Pastarieji, kaip ir nukentėjusysis, dėl tokių V. B. veiksmų jautėsi šokiruoti, išgąsdinti, eismas kelyje neabejotinai kuriam laikui buvo sutrikdytas ar apsunkintas, nes teko kviesti policijos pareigūnus bei greitąją, užfiksuoti bei aiškintis įvykio aplinkybes ir pan. Kadangi dėl sužalojimų T. S. netrukus buvo išvežtas į gydymo įstaigą, jo kelionė į koncertą Estijoje buvo nutraukta. Tai rodo, kad V. B. ir T. S. santykių aiškinimasis peržengė asmeninio konflikto ribas bei tapo pavojingas ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Kadangi nuteistasis V. B. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir jo veiksmai buvo tyčiniai, t. y. jis suvokė, jog elgiasi neteisėtai ir norėjo taip elgtis, jo veika atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį požymius. Todėl jo išteisinimui jokio pagrindo nėra.
18. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, ir prašo ją sušvelninti. Tam pagrindo nėra.
19. Veikos padarymo metu galiojęs BK 47 str. 3 d. 2 p. numatė, kad už nesunkų nusikaltimą (o BK 284 str. numatyta veika kaip tik toks ir yra) gali būti skiriama bauda iki 500 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas V. B. skyrė 60 MGL (3000 Eur) baudą, t. y. gerokai mažesnę baudą, nei jos galimas vidurkis – 250 MGL. Pažymėtina ir tai, kad bauda yra viena švelnesnių BK 284 str. sankcijoje numatytų bausmių. Skirdamas nuteistajam tokią bausmę ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, bei bausmės skyrimą motyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino V. B. nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamų atsiliepimų dėl jo elgesio iš kaimynų be kitų gyventojų nebuvo gauta, anot jo, išlaiko keturis nepilnamečius vaikus), tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šių bylos duomenų tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti V. B. skirtina baudos bausmė, taip pat teisingai nustatė šios bausmės dydį, artimą minimaliai BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytai ribai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Ją švelninti kolegija pagrindo nenustatė.
20. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentais nėra.
Dėl turtinės žalos
21. Apeliaciniame skunde civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. nesutinka su nukentėjusiajam T. S. priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu dėl motociklininko pirštinių (72,02 Eur) bei jam priteistu turtinės žalos atlyginimu už : kuro išlaidas (108 Eur), psichologinę pagalbą (240 Eur), medicininius preparatus „Cantalin“ (17,19 Eur), „Troxevasin“ (5,03 Eur) ir „Detralex“ (7,99 Eur), kompresinę kojinę (45 Eur), mokamą reabilitaciją poliklinikoje (8,70 Eur).
22. Dėl medicininių preparatų, kompresinės kojinės ir mokamos reabilitacijos poliklinikoje apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal AB „Lietuvos draudimas“ gydytojo eksperto išvadą visa tai buvo skirta gydyti T. S. lėtinę ligą – kojų venų varikozę, ir byloje nėra jokių duomenų, kad šią jo ligą galima sieti su įvykio sukeltais padariniais. Tačiau kolegija su tuo nesutinka. Visų pirma, nors byloje esanti draudiko gydytojo eksperto išvada (3 t., 93 b. l.) nebuvo nuginčyta, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl medicininių preparatų, kompresinės kojinės ir mokamos reabilitacijos poliklinikoje priteisimo nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad draudiko gydytojo eksperto išvada yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis draudimo įmonė apskaičiuoja ir išmoka draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalis), tačiau tai nėra teismui privalomas dokumentas, įrodantis turtinę žalą bei jos dydį. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, kaip ir draudiko gydytojas ekspertas, vertino nukentėjusiojo T. S. sužalojimus, jo sveikatos sutrikdymo mastą (nežymų sveikatos sutrikdymą), patirtus išgyvenimus, gydymo eigą, trukmę, išliekamuosius padarinius, reabilitacijos būtinumą, trukmę ir kitus ligos istorijos duomenis. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto ginčijami medicininiai preparatai, kompresinė kojinė ir mokama reabilitacija poliklinikoje T. S. gydytojo buvo paskirti dėl 2018 m. gegužės 25 d. patirtos traumos bei jo sveikatos gerinimui ir atstatymui po jos. Todėl šios apelianto ginčijamos sumos buvo pagrįstai priteistos nukentėjusiajam iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“.
23. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino motociklininko pirštinių metinio nusidėvėjimo (20 proc.), todėl nukentėjusiajam T. S. už jas priteisė per didelę sumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 72,02 Eur už įvykio metu sugadintas motociklininko pirštines, nes tokia buvo jų kaina įsigijimo metu pagal nukentėjusiojo pateiktą 2017 m. balandžio 4 d. mokėjimo pavedimą. Kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kad pirštinės įvykio metu buvo nenaujos, jos galėjo natūraliai nusidėvėti, todėl į tai turėjo būti atsižvelgiama nustatant turtinės žalos dydį už jas. Iš AB „Lietuvos draudimas“ Žalų ekspertizių skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo matyti, kad, pritaikius 20 proc. metinį nusidėvėjimą, motociklininko pirštinių likutinė vertė įvykio dieną buvo 56,47 Eur (3 t., 91 b. l.). Todėl kolegija, atsižvelgdama į tai, kad motociklininko pirštinės buvo pirktos prieš šiek tiek daugiau nei vienerius metus laiko iki įvykio, natūralų jų nusidėvėjimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas už jas nukentėjusiajam priteisė per didelę sumą, todėl už sugadintas motociklininko pirštines priteistina nukentėjusiajam suma turtinei žalai atlyginti mažinama iki apelianto nurodytos – 56,47 Eur.
24. Dėl kuro išlaidų už nukentėjusiojo vykimą į ikiteisminio tyrimo įstaigas bei teismą apeliantas skunde nurodo, kad tokios išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis bei išieškomos iš nuteistojo pagal BPK 103 ir 104 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad šiuo atveju nukentėjusiojo T. S. prašomą priteisti sumą už kuro išlaidas laiko turtinės žalos dalimi, kadangi nukentėjusysis neprašė šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis ir apie jas nurodė savo apeliaciniame skunde. Kolegija su tuo nesutinka. Byloje iš ties nėra ginčo, kad dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismą nukentėjusysis T. S. išleido 108 Eur kurui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aptariamas išlaidas laikė turtine žala vien dėl to, kad nukentėjusysis ar jo atstovas nepateikė aiškaus prašymo jas pripažinti proceso išlaidomis bei išieškoti iš nuteistojo. Tačiau, toks argumentas prieštarauja BPK 103 straipsnio 1 punktui, pagal kurį proceso išlaidos yra ir nukentėjusiojo kelionės į iškvietimo vietą išlaidos. BPK 104 str. nuostatos, kad kelionės išlaidos galėtų būti prilygintos kitoms išlaidoms (1 dalis) ir proceso dalyvis turėtų prašyti teismo jas pripažinti proceso išlaidomis (2 dalis) šiuo atveju netaikytinos. Kadangi nukentėjusysis T. S. patyrė 108 Eur kuro išlaidas dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismą, pateikė tai patvirtinančius kvitus bei prašė šias išlaidas jam atlyginti, jos turėjo būti išieškotos iš nuteistojo V. B. pagal BPK 103 str. 1 p. Atitinkamai šia suma mažintinas iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistinas nukentėjusiajam T. S. turtinės žalos atlyginimo dydis.
25. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas nurodo, kad nukentėjusiajam T. S. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 240 Eur už psichologinę pagalbą, kadangi jis į psichologą kreipėsi ne gydytojo paskyrimu ir rekomendacija, bet savo iniciatyva. Kolegija su tuo iš esmės sutinka. Iš T. S. asmens sveikatos istorijos bei ambulatorinės kortelės matyti, jog po įvykio jis gydančiam gydytojui skundėsi tik dešinės kojos skausmu bei jos patinimu (3 t., 50 – 53 b. l.). Todėl, neabejojant nukentėjusiojo T. S. parodymais, kad nuteistojo V. B. nusikalstama veika jam sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, t. y. jį gydančio gydytojo paskyrimo ar rekomendacijos, kad psichologinė pagalba jam buvo būtina. Be viso to, iš nukentėjusiojo pateiktų sąskaitų – faktūrų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog visos psichologo konsultacijos galimai buvo susijusios su dėl įvykio patirtų pasekmių šalinimu bei jo psichologinės savijautos atstatymu dėl aptariamo įvykio. Tokių duomenų trūkumas kolegijai leidžia daryti išvadą, kad T. S. tinkamai neįrodė, jog turtinę žalą už psichologo pagalbą patyrė dėl tyčinių neteisėtų nuteistojo V. B. veiksmų. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisė nukentėjusiajam T. S. 240 Eur už psichologo pagalbą. Todėl šia suma nukentėjusiajam priteista turtinė žala mažintina.
26. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam T. S. priteistina 2030,76 Eur (2394,31 Eur – 15,55 Eur – 108 Eur – 240 Eur = 2030,76 Eur) turtinei žalai atlyginti. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą, iš nuteistojo V. B. išieškotina 108 Eur nukentėjusiajam T. S. už kuro išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų jo klausimų – turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistojo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl neturtinės žalos
27. Nukentėjusysis T. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu – 400 Eur, bei prašo jį padidinti iki 15000 Eur.
28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis T. S. iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė, be kita ko, priteisti iš V. B. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., 15 – 22 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies ir iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisė nukentėjusiajam T. S. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kolegija su tokia suma taip pat nesutinka ir vertina, jog ji yra neteisinga.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
30. Atsižvelgiant į nurodytus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus bei principus, aptartas aplinkybes sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 400 Eur, įvertinus V. B. nusikalstamos veikos ne atsitiktinį pobūdį, jos padarymo aplinkybes, yra akivaizdžiai per maža. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvardino, į kokius kriterijus turi būti atsižvelgiama sprendžiant neturtinės žalos priteisimo bei jos dydžio klausimą, tačiau į juos atsižvelgė bei įvertino nepakankamai.
31. Nagrinėjamu atveju po įvykio nukentėjusiajam T. S. specialistas nustatė : odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešiniame pakinklyje, dešinės čiurnos – dešinės pėdos srityse, tai sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą (2 t., 4 – 6 b. l.). Praėjus šiek tiek daugiau nei 5 mėnesiams po įvykio, T. S. dešinė koja liko patinusi bei kiek didesnė už kairę koją, anot nukentėjusiojo, dešinė koja jam vis dar skausminga, ypač po didesnio fizinio krūvio ir vakarais (3 t., 53 b. l.). Taigi, po įvykio nukentėjusiajam T. S. be nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo, nustatyti tam tikri liekamieji reiškiniai, jis nuteistojo V. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų pasekmes jaučia iki šiol. Dėl nuteistojo V. B. veiksmų T. S. patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su patirtu sužalojimu dešinėje kojoje ir bylos nagrinėjimu. Jau minėta, kad V. B. nukentėjusįjį T. S. užsipuolė viešoje vietoje, prieš jį vartojo ne tik necenzūrinius žodžius, bet ir fizinį smurtą, kai automobiliu tyčia ji nubloškė nuo motociklo. Tokie V. B. veiksmai T. S. buvo netikėti ir nelaukti, pakankamai įžūlūs. Galima sutikti, kad dėl šio įvykio, jam išliko tam tikra baimė dėl savo paties ir savo šeimos narių saugumo kelyje. Negana to, dėl V. B. elgesio T. S. nebegalėjo nuvykti į koncertą, kurio bilietus bei viešbutį Estijoje buvo užsisakęs ir apmokėjęs iš anksto, jam ši kelionė buvo nutraukta. Atsižvelgus į šiuos bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis nėra proporcingas V. B. nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams. Todėl, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas iki 1500 Eur.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese
32. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo T. S. atstovas advokatas M. Duksa pateikė dokumentus, kad nukentėjusysis už jo paslaugas surašant apeliacinį skundą bei dalyvaujant nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 726 Eur, ir prašė šią sumą išieškoti iš nuteistojo V. B.. Byloje esantis mokėjimo orderis pavirtina, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. advokatui už jos teisines paslaugas buvo sumokėta ši suma (4 t., 40 – 43 b. l.).
33. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad ši teisės norma taikoma taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
34. Kolegija pažymi, kad išieškant iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti įprastai atsižvelgiama į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, į tai, su kokiomis skundžiamo nuosprendžio nustatytomis aplinkybėmis apeliaciniu skundu nesutinkama, kokias nuosprendžio dalis prašoma naikinti ar keisti, kokio sudėtingumo byla, kiek galėjo užtrukti pateikto apeliacinio skundo paruošimas, jo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, bei kitas aplinkybes.
35. Šioje byloje be kitų buvo nagrinėjamas ir nukentėjusiojo T. S. apeliacinis skundas, taigi, jis irgi iniciavo apeliacinį procesą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad advokatas M. Duksa paruošė šį apeliacinį skundą. Jame buvo keliamas tik nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas ir jo reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu iš dalies. Paties apeliacinio skundo apimtis nėra didelė – 4 lapai, iš kurių nemažą dalį užima nuosprendžio ir įstatymų citavimas, jame nekeliami sudėtingi įstatymo taikymo klausimai. Ši baudžiamoji byla taip pat nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylą sudaro 4 tomai. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Duksa. Jo teiktų teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtis nebuvo didelė – vyko vienas teismo posėdis (iš viso 1 val. 30 min.), nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas. Advokatas M. Duksa atstovavo nukentėjusįjį ir pirmosios instancijos teisme, taigi, bylos aplinkybės jam buvo žinomos ir didelių jo laiko sąnaudų pasiruošti bylos nagrinėjimui nereikalavo. Įvertinusi visa tai, kolegija sprendžia, jog už atstovo paslaugas apeliaciniame procese prašoma išieškoti 726 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokato atliktam darbui, todėl ši suma mažinama iki, kolegijos vertinimu, teisingos ir protingos sumos – 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
nutaria:
Nukentėjusiojo T. S. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo P. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti:
Iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam T. S. priteistą sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2030,76 Eur, o sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 1500 Eur.
Iš nuteistojo V. B. išieškoti nukentėjusiajam T. S. 108 Eur už kuro išlaidas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo V. B. išieškoti nukentėjusiajam T. S. 300 Eur už jo advokato paslaugas apeliaciniame procese.