Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas vertino, kad artimų giminaičių atstovavimas Lietuvos Respublikos teismuose nėra veikla, kuri draudžiama LR valstybės tarnybos įstatymu valstybės tarnautojui. Be to, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi jo elgesį, konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos išvadoje nenurodytos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjo padarytas viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas būtų laikytinas šiurkščiu. VTEK pasiūlė įvertinti, ar išvadoje siūloma tarnybinė nuobauda atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau į tai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo, neatsižvelgė.

Komisija, atlikusi tarnybinį tyrimą nustatė, kad J. Š. pažeidimą padarė tyčia, kadangi jis 2017 m. vasario 21 d. 10.30 val., neinformavęs tiesioginio vadovo, pasišalino iš darbo vietos ir dalyvavo teismo posėdyje, nors tiesioginis vadovas žodžiu J. Š. buvo įspėjęs, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje ir atstovavimas savo dukros interesams pažeistų LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Pareiškėjas savo darbo laiku atstovavo privatų asmenį kaip įgaliotas atstovas, kuriame vyko viešas nagrinėjimas dėl institucijos, kurioje jis eina pareigas ir atlieka valstybės tarnautojo funkcijas, priimto nutarimo teisėtumo. Padarytas pažeidimas sukėlė padarinius - J. Š. pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo etikos principams, dalyvavo su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje, savo veiksmais pažeidė pamatines valstybės tarnybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas, tuo būdu pakenkė Savivaldybės, kaip institucijos, įvaizdžiui. Taip pat komisija, įvertinusi ankstesnę J. Š. tarnybinę veiklą (5 tarnybinės nuobaudos, kurių teisėtumai apginti teisme), bei tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atlikusi išsamų tyrimą ir įrodymų vertinimą, pagristai nustatė, jog J. Š. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė administracijos direktoriui skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis jokio tarnybinio nusižengimo, juo labiau šiukštaus, nepadarė yra nepagrįsta ir atmestina.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-04-10 įsakymu Nr. AP-321, J. Š. skyrė tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo už šiurkščius valstybės tarnautojų veiklos etikos principų pažeidimus: Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 11 punktų pažeidimus, bet ne už šiurkščius Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimus. Kaip nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-10 įsakymo Nr. AP-321 preambulėje, J. Š. buvo atleidžiamas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu: jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte, (kuris nukreipia į 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus šiukščius pažeidimus, iš kurių vienas yra šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimas). Taigi, J. Š. veiksmai, atstovaujant dukrą teisme darbo metu prieš savo darbdavį, nebuvo atsakovo kvalifikuojamas kaip šiurkštus viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. AP-321, kuriuo J. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų – teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 19,20).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakyme Nr. AP-321 nurodyta, jog J. Š. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kuris ginčijamame įsakyme įvardintas kaip Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 11 punktų, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 10 punkto, 41.1, 41.2, 42.4 papunkčių, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.4 papunkčio pažeidimus. Įsakyme taip pat nurodyta, kad jis yra priimtas, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-27 įsakymu Nr. A1-290 sudarytos komisijos 2017 m. kovo 20 d. motyvuotą išvadą Nr. 12-14-5 (toliau – ir Išvada) (b. l. 7-16). Pagal administracinių teismų praktiką pastaroji išvada laikytina įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos sudedamąja dalimi. Tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimą teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis šios išvados konstatuojamojoje dalyje nurodytomis, kaip pareiškėjo pažeistomis, materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar paminėtoje 2017 m. kovo 20 d. išvadoje nurodyti pareiškėjo tariamai padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti iš tikrųjų ir ar jie nurodytų materialinės teisės normų taikymo prasme atitinka šiurkščių tarnybinių nusižengimų sampratą.

Atsakovas ginčijamą įsakymą priėmė vadovaudamasis VTĮ 29 str. 3 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 18 p. (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte), todėl akivaizdu, kad tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, paskyrė ne už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus. Atsakovas Išvadoje nustatė J. Š. padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, atskleidė pareiškėjo padarytų nusižengimų turinį ir aiškiai nurodė, kad J. Š. anksčiau minėtais veiksmais šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo etikos principams (kas atitinka VTĮ 29 str. 6 d. 10 p.) ir dalyvavo su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje (kas atitinka VTĮ 29 str. 6 d. 5 p.), dėl ko teismas vertina, jog atsakovo padarytas pažeidimas (nekvalifikuojant šiurkštaus pažeidimo pagal atitinkamus VTĮ 29 str. 6 d. punktus) nėra esminis, sukliudęs pareiškėjui suprasti (žinoti) skundžiamo įsakymo priėmimo teisinį bei faktinį pagrindą ir motyvus, t. y. teismas vertina, kad nėra pagrindo ginčijamą įsakymą panaikinti, kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad J. Š. buvo nubaustas už tai, jog padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 5 punkte (dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje) ir 10 punkte (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams).

Atsakovas Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje ir dėl to pripažino šį pažeidimą šiurkščiu. Tačiau nei iš Išvados, nei iš skundžiamo įsakymo nematyti, kuo vadovaujantis buvo padaryta tokia išvada. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnis apibrėžia, kas yra laikoma su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, tačiau pareiškėjo padaryti veiksmai (pasišalinimas iš darbo vietos bei savo darbo laiku dalyvavimas teismo posėdyje atstovaujant privatų asmenį ir tuo pažeidžiant viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas) neatitinka nei vieno šiame straipsnyje išvardinto kriterijaus. Dėl šių priežasčių teismas vertina, kad atsakovas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog J. Š., dalyvaudamas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl ko ši aplinkybė šalintina iš Išvados.

Kaip buvo minėta, teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. Š. 2017 m. vasario 21 d. 10.30 val. darbo metu, neinformavęs tiesioginio vadovo (negavęs iš jo leidimo), paliko darbo vietą ir Kauno apylinkės teismo posėdyje atstovavo savo dukrą kaip įgaliotas atstovas, kuriame vyko viešas nagrinėjimas dėl institucijos, kurioje jis eina pareigas ir atlieka valstybės tarnautojo funkcijas, priimto nutarimo teisėtumo, nors tiesioginis vadovas žodžiu J. Š. buvo įspėjęs, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje ir atstovavimas savo dukros interesams pažeistų LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Aplinkybę, kad J. Š. buvo įspėtas nedalyvauti teismo posėdyje ir negavo leidimo pasišalinti iš darbo vietos, patvirtino byloje liudytoju apklaustas jo tiesioginis vadovas V. J., to neneigė ir pats pareiškėjas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo trečiasis skirsnis numato reikalavimus asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje. Šio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinti teisės atstovauti apribojimai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jis veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus. Taigi J. Š., kaip valstybės tarnautojas, priskiriamas asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ratui Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnis, numatantis teisės atstovauti apribojimus asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, neišskiria kokios nors asmenų grupės, kuriems šis ribojimas netaikomas ir tiesiogiai nesieja nustatytų ribojimų su konkrečiomis pasekmėmis – interesų konfliktu ar sprendimų priėmimu, turtiniu suinteresuotumu ir kt.