Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – ir Telšių AVPK Kelmės rajono PK VPS KPG) vyresniojo specialisto A. V. nutarimas, kuriuo A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį nubaustas 110 Lt bauda, paliktas nepakeistas, A. Š. skundas dėl šio nutarimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių AVPK Kelmės rajono PK VPS KPG vyresniojo specialisto A. V. 2013 m. sausio 22 d. nutarimu A. Š. nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį 110 Lt dydžio bauda. A. Š. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo pažeisdamas kelio ženklo Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildomomis lentelėmis Nr. 810 (galiojimo zona į kairę), Nr. 846 (neįgalieji) reikalavimus.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. Š. jį apskundė Kelmės rajono apylinkės teismui.

Apelianto įsitikinimu, Kelmės rajono apylinkės teismas nepagrįstai inžinerinių komunikacijų remonto darbų atlikimo vietą siejo su automobilio pastatymo vieta ir tokiu būdu nepagrįstai susiaurino Kelių eismo taisyklių 193 punkte numatytos teisės naudoti oranžinį žybčiojantį švyturėlį apimtis.

Skunde pažymima, kad Kelmės rajono apylinkės teismas pripažino, jog jis (A. Š.), turėdamas leidimą naudoti žybčiojantį oranžinės spalvos švyturėlį, jį įjungęs automobilį laikinai pastatė neįgaliesiems skirtoje vietoje ir nuskubėjo šalinti gedimo, užfiksuoto pastate, kurio aikštelėje ir buvo pastatytas automobilis. Apelianto įsitikinimu, šių teismo nustatytų aplinkybių visuma atitinka Kelių eismo taisyklių 193 punkte nustatytas sąlygas: „atliekant inžinerinių komunikacijų, kelių tiesybos, remonto ar priežiūros darbus, specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, važiuodami kelyje, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad nepakenks eismo saugumui“. Nurodo, kad šioje teisės normoje nenumatyta, jog automobilį yra privaloma ir / arba leidžiama statyti tik toje vietoje, kur įvyksta inžinerinių komunikacijų gedimas. Apelianto teigimu, ši norma sieja automobilio statymą nepaisant kelio ženklų ne su konkrečia vieta, kurioje yra atliekami darbai, o turint tikslą atlikti tokius darbus ir negalint jų atlikti nepastačius automobilio vietoje, kurioje kelio ženklais automobilio statymas yra ribojamas. Pažymi, kad aiškinant šią normą taip, jog automobilį galima statyti tik toje vietoje, kurioje įvyksta gedimas / atliekami darbai, ji apskritai gali netekti prasmės, nes daugeliu atveju dėl objektyvių priežasčių yra neįmanoma pastatyti transporto priemonės toje vietoje, kur yra įvykęs gedimas (pvz., jei gedimas yra pastate, arba nevažiuojamojoje kelio dalyje). Nagrinėjamu atveju gedimas taip pat įvyko ne važiuojamojoje kelio dalyje, o pastate, ir stovėjimo aikštelė, kurioje jis (A. Š.) pastatė automobilį, buvo artimiausia ir mažiausiai eismo saugumui ir eismo dalyviams nepatogumų sukelianti vieta, kurioje, siekiant operatyviai pašalinti gedimą, jis galėjo pastatyti automobilį. A. Š. teigimu, statydamas automobilį nurodytu būdu, jis užtikrino, kad nebūtų sukeltas pavojus eismo saugumui, ir automobilį statė turėdamas vieną tikslą – pašalinti inžinerinių komunikacijų gedimus. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, jo veiksmai buvo teisėti. Teigia, kad šių aplinkybių Kelmės rajono apylinkės teismas net nevertino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. Š. įsitikinimu, galima daryti išvadą, kad jis turėjo teisę pasinaudoti žybčiojančiu oranžinės spalvos švyturėliu, leidžiančiu transporto priemonės vairuotojui nepaisyti ženklinimo, ir juo pasinaudojo visiškai teisėtai, todėl nutarties motyvas, kad jo (A. Š.) vairuojamo automobilio stovėjimo vietoje nebuvo atliekami jokie inžinerinių komunikacijų remonto darbai, yra nepagrįstas. Teigia, kad Kelmės rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi netinkamai aiškino ir taikė Kelių eismo taisyklių 193 punkto nuostatas, todėl ši nutartis laikytina neteisėta.

Be to, pasak apelianto, Kelmės rajono apylinkės teismas pažeidė ATPK 257 straipsnyje numatytą pareigą administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagristą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teigia, jog Kelmės rajono apylinkės teismas išvadą, kad jo (A. Š.) vairuojamo automobilio stovėjimo vietoje jokie inžinerinių komunikacijų tinklų remonto darbai nebuvo atliekami, padarė remdamasis ne įrodymų visetu, o vien liudytojų – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų – parodymais. Tačiau į liudytojos S. S. parodymus, kad 2013 m. sausio 21 d. jis, t. y. A. Š., atliko įrangos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), gedimų šalinimo darbus, teismas dėl nežinomų priežasčių neatsižvelgė.

Skunde taip pat pažymima, kad siekiant juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą, ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina konstatuoti administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tik įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. A. Š. teigimu, jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvo. Jis automobilį su įjungtu oranžiniu žybčiojančiu švyturėliu pastatė vietoje, pažymėtoje skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, siekdamas atlikti inžinerinių komunikacijų remonto darbus. Tokiais savo veiksmais jis nepakenkė eismo saugumui, todėl jo veiksmai atitinka Kelių eismo taisyklių 193 punkte nustatytus reikalavimus ir yra teisėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl A. Š. skundo priėmė teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad A. Š. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Kaip jau minėta, A. Š. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir t. t.). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Kelių eismo taisyklių 194 punkte: „Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinuosius, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų“.

Nors A. Š. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais ir teismo visumoje įvertintais įrodymais.

Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. V. nurodė, jog A. Š. automobilį pastatė pažeisdamas kelio ženklo „Neįgalieji“ reikalavimus, be to, be pagrindo buvo įjungęs oranžinį švyturėlį. Taip pat paaiškino, kad tuo atveju, jei prie automobilyje buvusio generatoriaus būtų buvęs prijungtas kabelis, būtų galima traktuoti, kad A. Š. dirbo, tačiau nagrinėjamu atveju generatoriaus nereikėjo (32 b. l.). Liudytojai policijos pareigūnai nurodė matę aikštelėje stovintį automobilį „VW Caddy“, pažymėtą „(duomenys neskelbtini)“ emblemomis, su įjungtu oranžiniu švyturėliu, tačiau tuo metu aplink niekas nedirbo. Žiūrėdami vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą matė, kaip minėto automobilio vairuotojas, pastatęs automobilį nuėjo, kad jis rankose neštųsi kokį sunkų daiktą, nematė. Automobilį jie nufotografavo (33 b. l.). Liudytojai, policijos pareigūnai T. B. ir A. B. nurodė matę vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą – kaip atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, vairuotojas jį pastatė į neįgaliųjų vietą, uždėjo ant automobilio ir įjungė švyturėlį, po to nuėjo į pastatą – savo darbovietę. Aplink darbų niekas nevykdė, vairuotojas nieko sunkaus rankose nesinešė (33–34 b. l.).

Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo – šiuos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad pats A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje pastatė todėl, jog kitos vietos aikštelėje buvo užimtos. Automobilyje turėjo generatorių, kuris naudojamas tada, kai dingsta elektra. Tą kartą šalinant gedimą jam šio generatoriaus nereikėjo, jis nebuvo naudojamas. Biure šalindamas gedimą jis galėjo užtrukti apie 2 val., perstatyti automobilį į kitą vietą negalėjo, nes skubėjo pašalinti gedimą (32 b. l.). Tai, kad automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas pažeidžiant kelio ženklus, patvirtina ir fotonuotraukos, esančios Administracinės teisės pažeidimo byloje dėl A. Š. KET pažeidimo.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje išdėstytai išvadai, kad A. Š. automobilį neteisėtai pastatė neįgaliesiems skirtoje stovėjimo vietoje, ženklų „Stovėjimo vieta“ ir „Neįgalieji“ galiojimo zonoje, o oranžinį švyturėlį panaudojo be pagrindo – automobilyje buvusi įranga gedimo šalinimo darbams atlikti nebuvo naudojama. Byloje įrodyta, kad A. Š. pažeidė kelio ženklų Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildomomis lentelėmis Nr. 810 (galiojimo zona į kairę), Nr. 846 (neįgalieji) reikalavimus ir taip padarė ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Apeliantas savo skunde teisingai pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių 193 punkte nurodyta, jog atliekant inžinerinių komunikacijų, kelių tiesybos, remonto ar priežiūros darbus, specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, važiuodami kelyje, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad nepakenks eismo saugumui. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. Š. atvykus šalinti gedimo, būtų buvęs pagrindas naudoti oranžinį švyturėlį ir statyti automobilį neįgalių asmenų automobilių statymo vietoje. Juo labiau, kad ir pats A. Š. teisme nurodė, jog jam šalinant gedimą, automobilyje buvusio generatoriaus nereikėjo, jis gedimą nustatė pasinaudojęs nešiojamuoju kompiuteriu, tąkart reikėjo perinstaliuoti visą programinę įrangą. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto teiginiai, kad jis teisėtai pasinaudojo oranžinės spalvos švyturėliu ir automobilį pastatė nepaisydamas kelio ženklų, negali būti pripažįstami teisingais.

A. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia ir liudytojos S. S. parodymai, kad sausio 21 d. A. Š. biure šalino gedimą (32-33 b. l.). Be to, iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir minėtos liudytojos parodymus. Taigi, neteisus apeliantas teigdamas, kad teismas į S. S. parodymus neatsižvelgė.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, A. Š. kaltės nepaneigia ir (duomenys neskelbtini), UAB pateikti duomenys, patvirtinantys apelianto nurodytą aplinkybę, kad 2013 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini), UAB priklausančiame ryšių tinkle įvyko gedimas ir šiam gedimui pašalinti buvo paskirtas A. Š. (28, 29 b. l.), taip pat tai, kad pastarasis, kaip nurodyta skunde, sąžiningai tikėjo, jog pažeidimo nedaro.

Nesuprantamas apelianto skundo teiginys, kad teismo išvada, jog A. Š. automobilyje buvusi įranga darbams atlikti nebuvo naudojama, yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, pats A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atvykęs šalinti gedimo naudojosi nešiojamuoju kompiuteriu, automobilyje buvusio generatoriaus jam tą kartą nereikėjo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistą, A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.