Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovo atstovėms R. R. ir R. M., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui adv. J. E., išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams T. P. ir A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir AB ,,City Service“ dėl viešojo pirkimo sprendimų ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnyba prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pirkimų komisijos sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti viešojo pirkimo Nr. 91038 dokumentai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pirkimo komisijos 2010-06-01 posėdžio protokolas Nr. A16-342(3.10.1-AD10)); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pirkimų komisijos sprendimą, kuriuo nustatyta viešajam pirkimui gautų pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažinta atsakovė AB ,,City Service“ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pirkimo komisijos 2010-11-09 posėdžio protokolas Nr. 116 p. -2)); pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2010-11-26 sudarytą pirkimo sutartį Nr. A72-1008 (3.1.36-ŠV); pripažinti negaliojančia tarp atsakovų sudarytą pavedimo sutartį, nurodytą pirkimo sutarties 9.5.1, 9.5.2 punktuose; pripažinti negaliojančia AB ,,City Service“ ir centralizuotos šilumos tiekėjo sudarytą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, nurodytą pirkimo sutarties 9.5.2 punkte; nepatenkinus reikalavimo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2010-11-26 sudarytą pirkimo sutartį Nr. A72-1008 (3.1.36-ŠV), taikyti alternatyvią sankciją, nustatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 95² str. 4 d. 2 p.

Paaiškino, kad atliko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto atviro konkurso „Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklų pastatų priežiūros bei higienos normas atitinkančios temperatūros palaikymo centralizuoto šildymo sezono metu, karšto vandens paruošimo ir temperatūros palaikymo paslaugų pirkimas" (skelbtas 2010-06-23 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 47, viešojo pirkimo Nr. 91038) vertinimą (ieškovės 2011-01-25 raštas Nr. 4S-277 „Dėl pirkimo Nr. 91038 vertinimo“, toliau - Vertinimo išvada). Ieškovė nustatė, kad Atsakovė 1 pirkimo dokumentuose nustatydama reikalavimus ūkio subjektų grupei, siekiančiai pateikti pasiūlymą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą proporcingumo principą, VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dirbtinai apribojo konkurenciją, taip pat, parengdama Pirkimo sąlygas pastatų priežiūros paslaugų įsigijimui ir nustatydama išlaidų pastatų šiluminės energijos išraišką, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimo tikslo siekimo, pažeidė Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos ieškovės direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 (toliau - Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodika) reikalavimus.

Dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies pažeidimo, paaiškino, kad:

remiantis Pirkimo sąlygų 13 punkte nustatytu reikalavimu – „Jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių konkurso sąlygų 11.1-11.7 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai <...>”, Pirkimo sąlygų 11.6 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas („tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti”) ir nurodyta pateikti dokumentus: „1) profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje teikėjas registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią teikėjo teisę verstis atitinkama veikla. Lietuvos Respublikoje registruotas teikėjas pateikia valstybės įmonės Registrų centro išduotą juridinio asmens (įmonės) registravimo pažymėjimo kopiją, asmuo, besiverčiantis veikla turint verslo liudijimą – verslo liudijimo kopiją; 2) LR Valstybės energetikos ministerijos atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros įrenginius arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotą atitinkamas teises patvirtinantį dokumentą; 3) LR Valstybinės energetikos inspekcijos atestato, suteikiančio teisę eksploatuoti šilumos įrenginius arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduoto atitinkamas teises patvirtinantį dokumentą; 4) LR Aplinkos ministerijos atestato, suteikiančio teisę atlikti statinio ir statinio dalies statybos darbus arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotą atitinkamas teises patvirtinantį dokumentą. Šiuos dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys pateikia atskirai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos narys, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, negali prisidėti, pavyzdžiui, vien finansiniais ištekliais, specialistais, reikalingais paslaugoms teikti, ar atlikti darbus, susijusius su paslaugų teikimu, jeigu neturi visų reikalaujamų atestatų, suteikiančių teises elektros ir šilumos įrenginių eksploatacijai ir statinio ir statinio dalies statybos darbams atlikti. Toks Pirkimo sąlygų reikalavimas neatitinka CK 6.969 straipsnyje nustatytos jungtinės veiklos sutarties sampratos, ir yra neproporcingas.

Galimybė ūkio subjektams jungti savo pajėgumus ir resursus, sudarant jungtinės veiklos sutartį, bei pateikti bendrą pasiūlymą Pirkimui numatyta ir Pirkimo sąlygų IV dalyje. Analogiška galimybė nustatyta ir Viešųjų pirkimų įstatymo 5 str. 2 d. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 20 punktas nustatyta, kad paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektu grupė, todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Nurodydama šiuos reikalavimus perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektu grupei dalyvauti viešajame pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai. Tiekėjų kvalifikacijos kriterijų („<...> kandidatas ar dalyvis turi teisę verstis atitinkama veikla <...>. Kriterijaus reikšmė – tiekėjas privalo įrodyti, kad turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti”) turėtų atitikti tie ūkio subjektų grupės nariai (šiuo atveju jungtinės veiklos partneriai), kurių prisiimtoms prievolėms pagal viešojo pirkimo sutartį vykdyti reikia turėti atitinkamus dokumentus verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti (Rekomendacijų 20 punktas). Todėl Reikalavimas, atsižvelgiant į Pirkimo objektą (statinių ir jų inžinerinių sistemų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugos ir paslaugos, susijusios su šilumos, karšto vandens teikimo, šalto vandens ir nuotekų šalinimo sistemų eksploatacija, elektros ūkio, elektros prietaisų ir įrenginių priežiūra), VPĮ nuostatas, Pirkimo sąlygas, dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją.

Pirkimo sąlygų 3 priede nustatytas reikalavimas siūlomą Pirkimo objekto kainą pateikti nurodant jos sudėtines dalis: pastatų priežiūros metinė kaina ir metinės išlaidos pastatų šiluminei energijai. Metinių išlaidų pastatų šiluminei energijai kainos iššifravimo reikalavimai pateikti pagal sudedamąsias dalis (gatvė, pastato numeris, pavadinimas, pastato tipas, pastato šildomas plotas, šilumos kiekis 1 m² pastato patalpų šildymui per metus q, KWH (m² x metai), šilumos kiekis pastato patalpų šildymui per metus Q, MWh/metai) objektus (darželius ir mokyklas) nurodyti Pirkimo sąlygų 1 priedo B dalyje „Metinių išlaidų pastatų šiluminei energijai specifikacija”. Pirkimo sąlygose nenustatyti reikalavimai pastatų priežiūros metinės kainos iššifravimui pagal objektus, įvertinant jų charakteristikas. Pirkimo sąlygų II dalies „Pirkimo objektas" 6.2 punkto nuostatose nurodoma, kad „<...> „Objektų” sąrašas sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamas. Atitinkamai objektų skaičiui yra keičiama ir mokėjimų dalis, lygi 1 kvadratinio metro vidutinei paslaugų vertei pagal konkurso rezultatus padaugintai iš objekto ploto“. Tai neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi, nes, pavyzdžiui, iš sąrašo (Pirkimo sąlygų 10 priedas) išbraukus vieną darželį sename pastate, tiekėjui mokama suma sumažėtų konkrečia suma, didesne nei vidutinė (dėl seno pastato nesandarumo ir reikalingo didesnio šilumos energijos kiekio, lyginant su nauju ar renovuotu bei apšiltintu pastatu), o papildžius pirkimo-pardavimo sutartį naujai pastatytu darželiu, mokama suma padidėtų konkrečia suma, tačiau mažesne nei vidutinė reikšmė ir pan. Pirkimo dokumentuose nenustačius pastatų priežiūros metinės kainos skaičiavimo tvarkos pagal kiekvieną ugdymo įstaigą, pažeistas Metodikos 27.5.2 punkto reikalavimas. kad jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingi prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama Įkainių padaugintų iš preliminarių kiekių arba lyginamųjų koeficientų, suma. Šiuo atveju Pirkimo objektas (Pirkimo sąlygų II dalies „Pirkimo objektas" 6 punktas) susidėjo iš sudėtinių dalių, nes paslaugos turi būti teikiamos Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei mokyklose, kurių sąrašas pateiktas konkurso sąlygų 10 priede (Pirkimo sąlygų II dalies „Pirkimo objektas” 6.2 punktas), tačiau įkainiai kiekvienai atskirai sudėtinei Pirkimo objekto daliai nebuvo nurodyti.

Dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešojo pirkimo tikslo siekimo neužtikrinimo, paaiškino, kad:

Pirkimo sąlygų II dalies „Pirkimo objektas” 6 punkte nustatyta, kad „Paslaugų apimtis – pirkimo objektas apima dvi tiesiogiai tarpusavyje susijusias ir neatskiriamas paslaugas, kurių tikslas yra sumažinti, optimizuoti ir tiksliai suplanuoti perkančiosios organizacijos išlaidas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklų pastatų šiluminei energijai (šildymui, karšto vandens gamybai ir karšto vandens temperatūros palaikymui) bei pastatų priežiūrai. Pirkimo objektas apima statinių bei jų inžinerinių sistemų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas ir paslaugas-veiksmus ir darbus, skirtus užtikrinti metines išlaidas pastatų šiluminei energijai prie tam tikrų, šiose sąlygose apibrėžtų, klimatinių ir centralizuotos šilumos kainos kriterijų <...>”. Pirkimo sąlygų 3 priedo „Pasiūlymo forma” nurodyta, jog bendra metinė pasiūlymo kainą su PVM sudaro paslaugų priežiūros metinė kaina ir metinės išlaidos pastatų šiluminei energijai. Pirkimo sąlygų nuostatos, kuriose išlaidos šildymui ir eksploatacijai nurodomos kartu, neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi ir 3 str. 2 d. nustatyto viešojo pirkimo tikslo pasiekimo – „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas”. Pagal Pirkimo sąlygų formuluotes kyla kolizija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija perka dvi paslaugas (kaip nustatyta Pirkimo sąlygų 6 punkte - statinių bei jų inžinerinių sistemų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugos ir paslaugos-veiksmai bei darbai, skirti užtikrinti metines išlaidas pastatų šiluminei energijai), tai yra paslaugą (statinių bei jų inžinerinių sistemų techninė priežiūra (eksploatavimas) ir prekę (šilumos energija). Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo tikslą nupirkti statinių bei jų inžinerinių sistemų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas bei šilumos energiją. Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija" B dalyje „Metinių išlaidų pastatų šiluminei energijai specifikacija" nustatė, kad tiekėjas teikia siūlymą ir metinėms išlaidoms pastatu šiluminei energijai, kurias sudaro: metinės išlaidos patalpų šildymui (1), metinės išlaidos karšto vandens temperatūrai palaikyti (2) ir metinės išlaidos karšto vandens gamybai (3). Tiekėjas išlaidas pagal visas tris pozicijas turėjo pateikti kiekvienai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigai (darželiui) bei mokyklai (nurodytai Pirkimo sąlygose) (toliau - Objektas). Pasiūlymo kainos dalį „Metinės išlaidos pastatų šiluminei energijai, Lt su PVM pagal šiuo metu galiojančią šilumos MW kainą“ sudaro ne paslaugos-veiksmai ir darbai skirti užtikrinti metines išlaidos pastatų šiluminei energijai, o preliminariai (pagal Pirkimo dokumentuose pateiktus kriterijus) paskaičiuota šilumos energijos (kaip prekės) kaina, t. y. ta šilumos energijos kaina, kurią Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikės mokėti AB „City Service“. Todėl kyla abejonių, ar šiuo būdu apskaičiuota šilumos energijos (kaip prekės) kaina atitiks realiai suvartotos šilumos energijos kiekį ir pagal ji paskaičiuotą kainą, mokamą tiesiogiai centralizuotam šilumos tiekėjui. Tiekėjas pasiūlyme turėjo pateikti šilumos kiekį kiekvienam Objektui, kuris būtų pakankamas užtikrinti patalpų šildymą per metus. Pirkimo sąlygose Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją apie kiekvieną Objektą (gatvė, pavadinimas, objekto tipas, pastato šildomas plotas). Tiekėjas, atsižvelgdamas į pateiktą informaciją, kiekvienam Objektui turėjo pasiūlyti šilumos kiekį 1 m² pastato patalpų šildymui per metus ir apskaičiuoti kiekvienam Objektui reikalingą šilumos kiekį pastato patalpų šildymui per metus (padauginęs iš šildomo ploto). Metinis visų Objektų šilumos kiekis patalpų šildymui per metus apskaičiuojamas sudėjus visų Objektų šilumos kiekius patalpų šildymui. Metinės išlaidos patalpų šildymui apskaičiuojamos šilumos kiekį visų Objektų patalpų šildymui per metus padauginus iš šilumos energijos kainos.

Metinėms išlaidoms karšto vandens temperatūrai palaikyti, tiekėjas pasiūlyme turėjo pateikti šilumos kiekį kiekvienam Objektui, kuris būtų pakankamas užtikrinti karšto vandens temperatūrai palaikyti per metus. Tiekėjas, atsižvelgdamas į Pirkimo sąlygose pateiktą informaciją, kiekvienam Objektui turėjo pasiūlyti šilumos kiekį 1 m² pastato karšto vandens temperatūrai palaikyti per metus ir apskaičiuoti kiekvienam Objektui reikalingą šilumos kiekį, pastato karšto vandens temperatūrai palaikyti per metus (padauginęs iš pastato šildomo ploto). Metinis visų Objektų šilumos kiekis karšo vandens temperatūrai palaikyti per metus apskaičiuojamas sudėjus visų Objektų šilumos kiekius karšo vandens temperatūrai palaikyti. Metinės išlaidos karšo vandens temperatūrai palaikyti apskaičiuojamos šilumos kiekį visų Objektų karšto vandens temperatūrai palaikyti per metus padauginus iš šilumos energijos kainos.

Metinėms išlaidoms karšto vandens gamybai tiekėjas pasiūlyme turėjo pateikti visų Objektų metines išlaidas karšo vandens ruošimui, atsižvelgiant į Atsakovės 1 Pirkimo sąlygose nurodytą informaciją (metinis karšto vandens kiekis, šiluminės energijos kiekis karšto vandens ruošimui) ir šilumos energijos kainą. Metinės išlaidos karšto vandens gamybai apskaičiuojamos šilumos kiekį visų Objektų karšto vandens gamybai per metus padauginus iš šilumos energijos kainos.

Metines išlaidas pastatų šiluminei energijai (Pirkimo sąlygų 3 priedo „Pasiūlymo forma") sudaro metinės išlaidos (t. y. preliminariai numatytas šilumos energijos kiekis padaugintas iš įstatymų reguliuojamos šilumos energijos kainos), tiekėjo apskaičiuotos pagal visas tris aptartas pozicijas, nesiremiant jokių prietaisų faktiniais parodymais. Todėl Pirkimo sąlygų nuostatos, kuriose išlaidos šildymui ir eksploatacijai nurodomos kartu, neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi ir 3 str. 2 d. nustatyto pirkimo tikslo.

Pirkimo sutarties 15.1. punkte nurodyta AB „City Service“ pasiūlyta Pirkimo objekto kaina, susidedanti iš 2 dalių: 1 dalis - „Pastatų priežiūros metinė kaina” (7.647.276,00 Lt su PVM), 2 dalis - metinės išlaidos pastatų šiluminei energijai (32.929.342,11 Lt su PVM). Pirkimo sutarties 15.3. punkte nustatyta, kad „mokėjimai už metines išlaidas pastatų šiluminei energijai vykdomi metinę išlaidų šiluminei energijai kainą paskirstant 12 mėnesiams ir mokant lygiomis dalimis”. Kiekvieną mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracija AB „City Service“ sumokės po 2.744.111,70 Lt su PVM, t. y. tą sumą, kurią AB „City Service“ nurodė savo pasiūlyme, nesiremdama faktiniais atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. Pirkimo sutarties 9.5.2. punkte nustatyta, jog „<...>Paslaugų teikėjas privalo Užsakovo vardu sudaryti šilumos pirkimo - pardavimo sutartį su centralizuotos šilumos tiekėju, Užsakovo vardu vykdyti visus šilumos vartotojo įsipareigojimus bei pagal galiojančius šiluminės energijos tarifus tinkamai ir laiku atsiskaityti su centralizuotos šilumos energijos tiekėju už pateiktą šiluminę energiją pastatams. Atsiskaitymas su šilumos tiekėju turės vykti pagal pastatuose - šilumos pirkimo-pardavimo vietose įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis”. Taigi vykdant Pirkimo sutartį taikomi du metinių išlaidų pastatų šiluminės energijos apskaitos ir atsiskaitymo būdai. Pirmasis būdas - kai atsiskaitant už metines išlaidas pastatų šiluminei energijai nesiremdama faktiniais atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis (Vilniaus miesto savivaldybės administracija už suvartotą šilumos energiją moka AB „City Service“ iš anksto numatytą fiksuotą kainą (Pirkimo sutarties 15.1. punkte ši kaina yra vadinama „metinės išlaidomis pastatų šiluminei energijai”), tuo tarpu AB „City Service“ atsiskaito su centralizuotos šilumos tiekėju pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Pirkimo sutarties 9.5.1. ir 9.5.2. punktai). Tai įrodo kad AB „City Service“ pagal Pirkimo sutartį yra tarpininkė tarp centralizuotos šilumos tiekėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – neobjektyvi ir nekontroliuojama (išlaidos pastatų šiluminei energijai nepriklauso nuo šilumos efektyvaus naudojimo, taupymo rezultatų ar nuo kitų veiksnių Objektuose), todėl neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo ir skaidrumo principo laikymosi, kadangi, remiantis Pirkimo sąlygų II dalimi „Pirkimo objektas” ir Pirkimo sutarties nuostatomis, tas pats tiekėjas - AB „City Service“ - teiks ir pastatų priežiūros paslaugas. Pirkimo sutarties 15.2. punkte numatyta, kad „Pasibaigus kalendoriniams metams yra fiksuojamas faktinis šildymo sezono parų skaičius, fiksuojamos faktinės išorės temperatūros ir faktinis suvartotas karšto vandens kiekis. Vadovaujantis faktiniais duomenimis yra perskaičiuojama bendra metinė išlaidų pastatų šiluminei energijai kaina, o susidaręs skirtumas yra pridedamas/atimamas iš sekančio Užsakovo mokėjimo. Tačiau nėra numatyta, kokiu būdu būtų fiksuojamas šildymo sezono parų skaičius, išorės oro temperatūros padidėjimas ar sumažėjimas, faktinis suvartotas karšto vandens kiekis, todėl nėra aišku, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracija užtikrins Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymąsi, viešųjų pirkimų tikslo pasiekimą - skaidrų ir aiškų bendros metinės išlaidų pastatų šiluminei energijai kainos apskaičiavimą, perskaičiavimą, kaip būtų sprendžiami ginčai ar nesutarimai dėl apskaičiuoto kainos dydžio ir pan. Neaišku, kaip vyks bendros metinės išlaidų pastatų šiluminei energijai kainos perskaičiavimas už trečiuosius Pirkimo sutarties vykdymo metus, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sutartis galioja 3 metus (Pirkimo sutarties 30 punktas, skelbimo apie Pirkimą II dalies „Sutarties objektas” 3 punktas).

Antrasis metinių išlaidų pastatų šiluminės energijos apskaitos ir atsiskaitymo būdas - kai atsiskaitant tiesiogiai su centralizuotu šilumos energijos tiekėju už metines išlaidas pastatų šiluminei energijai remiamasi Objektų vietose įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis - yra objektyvus. Tačiau šis būdas nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nei Objektams neturi įtakos, nes perkančioji organizacija šioje apskaitos ir atsiskaitymo sistemoje nedalyvauja (t. y. savivaldybė neturi galimybės tiesiogiai atsiskaityti su centralizuotu šilumos tiekėju pagal faktinius šilumos apskaitos prietaisų rodmenis).

Pirkimo sąlygų nuostatos, susijusios su metinių išlaidų pastatų šiluminės energijos išraiška, yra neskaidrios. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali siekti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. nustatyto viešųjų pirkimų tikslo („<...> vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį <...> racionaliai naudojant tam skirtas lėšas"), nes Pirkimo sąlygose įtvirtintos sąlygos eliminuoja tokią galimybę. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir centralizuoto šilumos tiekėjo, atsirado tarpininkas - AB „City Service“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija už Objektų suvartotą šilumą atsiskaito ne pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, o pagal Pirkimo sąlygose savo sukurtą atsiskaitymo sistemą (būdą), leidusią tiekėjams patiems (nesiremiant jokiais šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis) nusistatyti metines išlaidas pastatų šiluminei energijai iš anksto nežinant būsimų faktinių suvartotų šilumos energijos kiekių, gamtinių sąlygų ir kitų aplinkybių. Tokiu būdu neginamos tiesioginių vartotojų - ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklinio ugdymo įstaigų - teisės ir teisėti interesai, sudaromos sąlygos tarpininkams pasipelnyti (t. y. susidaręs skirtumas dėl pajamų, gautų už šilumos energijos suvartojimą pagal maksimalias šilumos suvartojimo normas, ir sąnaudų pagal skaitiklių rodmenis sudaro Pirkimo laimėtojo - AB „City Service“ - pelno dalį). Galima situacija, jog AB „City Service“ pajamos už ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose realiai suvartotą šilumos energiją viršys išlaidas ir tokiu būdu AB „City Service“ nepagrįstai praturtėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąskaita. Dėl neskaidrios kainodaros už šilumos energiją galimai būtų sumokėta daugiau nei mokant tiesiogiai centralizuotos šilumos energijos tiekėjui. Todėl Vilnius miesto savivaldybės biudžeto lėšos būtų naudojamos neracionaliai.

Dėl Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 punkto ir 24.2 punkto neužtikrinimo paaiškino, kad:

Perkančiosios organizacijos, organizuojančios ir vykdančios viešuosius pirkimus, negali laisvai nustatyti, kokiu būdu ir kaip bus apskaičiuojama viešojo pirkimo-pardavimo sutarties kaina, nes tokia kaina gali būti apskaičiuojama tik vadovaujantis Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje nustatytomis taisyklėmis. Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje yra numatyti keturi būdai pirkimo-pardavimo kainai nustatyti: fiksuotos kainos nustatymas (Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 6.1 punktas, II dalis „Fiksuotos kainos nustatymas”); fiksuoto įkainio nustatymas (Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 6.2 punktas, III dalis „Fiksuoto įkainio nustatymas”), įkainio bazės nustatymas (Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 6.3 punktas, III dalis „Įkainio bazės nustatymas”), dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas (Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 6.4. punktas, V dalis „Dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas”. Pirkimo sutarties IV dalies „Sutarties kaina” 15.1 punkte nustatyta, kad už suvartotą šilumos energiją yra mokamas fiksuotas 32929342,11 Lt su PVM dydžio mokestis per metus („Metinės išlaidos pastatų šiluminei energijai, Lt su PVM šiuo metu galiojančią šilumos MW kainą”), kuris gali būti koreguojamas pasibaigus kalendoriniams metams pagal faktinį šildymo sezono parų skaičių, faktinę išorės oro temperatūrą, faktinį suvartotos šilumos kiekį, t. y. vadovaujantis faktiniais duomenimis yra perskaičiuojama bendra metinė išlaidų pastatų šiluminei energijai kaina, o susidaręs skirtumas yra pridedamas/atimamas iš sekančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mokėjimo (Pirkimo sutarties 15.2. punktas). Tai reiškia, kad Pirkimo sutartyje yra numatyta fiksuota kaina ne tik už pastatų priežiūrą, bet ir už metines išlaidas pastatų šiluminei energijai. Tačiau fiksuota kaina už metines išlaidas pastatų šiluminei energijai, kaip nurodyta, kiekvienais metais būtų koreguojama atsižvelgiant į aptartus faktorius. Toks kainos nustatymo būdas neužtikrina Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 punkto, kuriame imperatyviai nustatyta, jog fiksuota kaina gali būti nustatoma tik, kai „iš anksto (iki pirkimo pradžios) <...> perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių paslaugų ar darbų kiekį ir <...> pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio. Nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei Atsakovė 2 negali tiksliai numatyti reikalingo šilumos energijos kiekio ir (ar) tiksliai įvertinti būsimų išlaidų už šilumos energiją, nes tai priklauso nuo gamtinių sąlygų, šilumos energijos kainų ir pan., bet ne nuo Atsakovės 1 ir Atsakovės 2 valios.

Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 24.2. punkte nustatyta, jog „Kainodaros taisyklėse nustatant fiksuotos kainos ar fiksuoto įkainio perskaičiavimą turi būti nustatyta, kokiais duomenimis remiamasi vertinant kainų lygio kitimą kada vykdomas perskaičiavimas, kokia yra šio perskaičiavimo formulė”. Pirkimo sutarties 15.4. punkte numatyta, kad praėjus vieniems kalendoriniams metams nuo Pirkimo sutarties sudarymo dienos arba atitinkamai vieniems kalendoriniams Pirkimo sutarties galiojimo metams, Pirkimo sutartyje nustatyta pastatų priežiūros metinė kaina perskaičiuojama pagal pateiktą formulę. Pirkimo sutartyje nėra nurodyta, kada konkrečiai toks perskaičiavimas bus atliekamas, kas turi inicijuoti perskaičiavimą ir kas jį turi atlikti. Taip pat neaišku, kas kontroliuoja, ar perskaičiavimas atliktas teisingai.

Pirkimo sutarties 15.4. p. nurodytoje formulėje yra numatyta, jog pastatų priežiūros metinė kaina priklauso nuo mėnesinio vartotojų kainų indekso, nors Pirkimo sutarties 18 punkte numatyta, kad „Paslaugų kaina dėl bendro kainų lygio kitimo perskaičiuojama nebus”. Tai reiškia, kad Pirkimo sutarties 15.4. p. nuostata prieštarauja Pirkimo sutarties 18 punktui, neužtikrina Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 24.2 p., Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 8 d. , kad „Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia”.

Dėl VPĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalių neužtikrinimo paaiškino, kad:

Pirkimo sutarties 9.5.1. p. numatyta, jog Sutartimi Paslaugų teikėjas įsipareigoja pilna apimtimi atstovauti Užsakovą centralizuotos šilumos tiekėjo atžvilgiu, įskaitant tiesioginį atsiskaitymą su šilumos tiekėju už patiektą šiluminę energiją pastatams. Tuo tikslu Šalys sudaro atskirą pavedimo sutartį. Pirkimo sutarties 9.5.2. p. nustatyta, kad pagal šią Sutartį bei atskirai sudarytą pavedimo sutartį Paslaugų teikėjas privalo Užsakovo vardu sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su centralizuotos šilumos tiekėju. Atsiskaitymas su šilumos tiekėju turės vykti pagal Pastatuose - šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pirkimo sąlygose nėra šiuose Pirkimo sutarties punktuose minimos pavedimo sutarties, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su centralizuotos šilumos tiekėju projekto ar šių sutarties sąlygų. Pavedimo sutarties ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarties projekto (jei toks parengtas) ar šių sutarčių sąlygų nepateikimas kartu su Pirkimo sąlygomis neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str.1 ir 2 d. nuostatų ir 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Pavedimo sutartis bei šilumos pirkimo-pardavimo sutartis yra neatsiejamai susijusi su Pirkimo sutartimi, jos sudarymas buvo numatytas Pirkimo sąlygose, todėl priimant sprendimą šioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas ir šių sutarčių galiojimo klausimas.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., atliko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto atviro konkurso „Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklų pastatų priežiūros bei higienos normas atitinkančios temperatūros palaikymo centralizuoto šildymo sezono metu, karšto vandens paruošimo ir temperatūros palaikymo paslaugų pirkimas" (skelbtas 2010-06-23 leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai" Nr. 47, viešojo pirkimo Nr. 91038) vertinimą (Ieškovės 2011-01-25 raštas Nr. 4S-277 „Dėl pirkimo Nr. 91038 vertinimo"). Pirkimas buvo atliktas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, elektroninėmis priemonėmis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pagal Pirkimo sąlygas, teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtas. Pirkimas pasibaigė Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu, t. y. Savivaldybė 2010-11-26 sudarė pirkimo sutartį Nr. A72-1008 (3.1.36-SV) su AB „City Service". Savivaldybė 2011-02-15 raštu Nr. A51-32250 (3.3.10.2-BR4) „Dėl informacijos pateikimo" atsakė į Vertinimo išvadą, pateikė paaiškinimus dėl Vertinimo išvadoje nurodytų pažeidimų. Ieškovė 2011-02-23 raštu Nr. 4S-654 informavo, kad nekeis savo Vertinimo išvados pagal pateiktas pastabas ir paprašė informuoti apie priimtus sprendimus dėl Sutarties nutraukimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-03-07 raštu Nr. 4S-4695-(3.3.10.2-BR4) „Dėl pirkimo Nr. 91038 vertinimo išvados" atsakė į aukščiau paminėtą Ieškovės 2011-02-23 raštą ir nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-02-23 rašte nėra išdėstyta jokių teiginių dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-02-15 rašte pateiktų argumentų ir iš šio Tarnybos rašto apskritai negalima daryti išvados, jog Savivaldybės pateikti argumentai buvo nagrinėti. Ieškovė 2011-03-30 raštu Nr. 4S-1107 „Dėl pirkimo Nr. 91038 sutarties", atsakydama į šį raštą, pakartotinai paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gavus šį raštą, Tarnybą raštu informuoti apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl Pirkimo sutarties nutraukimo. Savivaldybė 2011-04-07 raštu Nr. A51-8629-(3.3.10.2-BR4) „Dėl pirkimo Nr. 91038 sutarties", informavo Ieškovę, jog susipažino su pateiktu dokumentu ir dar kartą informavo, kad Sprendimas dėl Sutarties nutraukimo nėra priimtas. Ieškovė 2011-06-06 raštu Nr. 4S-2271 „Dėl 2010-11-26 pirkimo sutarties Nr. A72- 1008 (3.1.36-ŠV)" pakartotinai kreipėsi į Savivaldybę su analogiškais kaip ir minėti klausimai ir, atsižvelgdama į tai, kad Ieškovė daugiau informacijos apie priimtą sprendimą dėl Pirkimo sutarties nutraukimo nebuvo gavusi, pakartotinai prašė per 5 darbo dienas raštu informuoti ją apie Savivaldybės priimtus sprendimus dėl Pirkimo sutarties nutraukimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-07-01 m. raštu Nr. A51-23261 (3.3.2.5-BR4) „Dėl 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo sutarties Nr. A72-1008(3.1.36-ŠV)" atsakė į aukščiau nurodytą ieškovės raštą ir nurodė, kad Tarnyba niekada nėra įpareigojusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutraukti 2010-11-26 sudarytos pirkimo sutarties Nr. A72-1008(3.1.36-ŠV), nes tokio įpareigojimo nėra suformuluota nei 2011-01-25 rašte Nr. 4S-277, nei bet kuriame iš kitų Tarnybos Savivaldybei siųstų raštų (t.y. 2011-02-23 rašte Nr. 4S-654 ir 2011-03-30 Nr. 4S-1107). Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne tik nėra įpareigota nutraukti minėtą sutartį, bet jai apskritai nėra nustatyta bet kokių įpareigojimų atlikti kokius nors veiksmus.

Paduodama ieškinį ieškovė praleido, ginčo teisiniams santykiams taikytiną ieškinio senaties terminą. Civilinio kodekso 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo - pardavimo sutartims Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisimai santykiai reguliuojami specialiojo Viešųjų pirkimų įstatymo - Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu. CK, CPK ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas reiškia, kad pirmiausia taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, o kitos teisės normos - tais atvejais, kai Viešųjų pirkimų įstatymas nereguliuoja atitinkamo klausimo (pavyzdžiui, žalos atlyginimo mechanizmo) arba kai Viešųjų pirkimų normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (nagrinėjamoje byloje aktuali įstatymo 2010 m. vasario 11 d. redakcija) 94 str. 2 d., ieškinys dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia gali būti pareiškiamas per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos (analogiška nuostata galioja ir dabartinėje įstatymo redakcijoje). Savivaldybė su AB „City Service" ieškovo ginčijamą Sutartį sudarė 2010-11-26 m., taigi ieškinys dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia galėjo būti pareikštas ne vėliau kaip iki 2011-05-26. Tačiau Ieškovė savo ieškinį pateikė tik 2011-12-19, t.y. daugiau kaip 6 mėnesiais praleidusi ieškinio senaties terminą ir praėjus daugiau kaip metams nuo Sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju yra praleistas, o tai, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinyje remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010 nurodant, jog ieškiniui dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti yra taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Šis teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes šioje nutartyje teismas pasisakė dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia taikytino ieškinio senaties termino pagal kitą Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją, galiojusią iki 2010-03-02, kuri apskritai nenustatė atskiro termino, per kurį gali būti pareikštas ieškinys dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia (tai pabrėžė pats teismas ieškovės cituojamoje nutartyje). Terminas ieškiniui dėl viešojo pirkimo sutarties nuginčijimo pareikšti atsirado tik įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo 2010-02-11 redakcijai (2010-03-02), kurios 94 str. 2 d., buvo numatyta, jog ieškinys teismui dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia gali būti pareikštas per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį. Ieškovė, argumentuodama savo teiginį, jog šiuo atveju Sutarties pripažinimui negaliojančia taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, remiasi teismų praktika, kuri aiškina jau nebegaliojančią ir nagrinėjamai bylai netaikomą Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją ir visiškai nesivadovauja šiuo metu galiojančia bei nagrinėjamai bylai aktualia minėto įstatymo redakcija. Nors Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalis tiesiogiai nurodo tik tiekėjo teisę per 6 mėnesius pareikšti ieškinį dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau vertinant visą straipsnį bei visą Viešųjų pirkimų įstatymą sistemiškai, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, akivaizdu, jog toks pat ieškinio senaties terminas taikytinas ir atvejais, kai į teismą kreipiasi viešąjį interesą ginantis subjektas (šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnyba). Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų sutartys tik išimtiniais atvejais galioja ilgiau kaip 3 metus (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 7 d.), o daugeliu atveju minėtos sutartys nėra sudaromos ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, 10 metų ieškinio senaties taikymas tokių sutarčių nuginčijimui būtų visiškai neproporcingas bei neprotingas ir reikštų, jog praėjus net keletui metų po sutarties galiojimo pabaigos, viešąjį interesą ginančioms institucijoms būtų galimybė ginčyti tokią sutartį dėl galimų jos sudarymo metu padarytų pažeidimų. Daugeliu tokių atvejų apginti viešojo intereso nebebūtų įmanoma. Siekiant tiek tiekėjų, tiek viešojo intereso efektyvaus gynimo, o kartu ir sklandaus viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo, įstatymų leidėjas Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtinęs pakankamai trumpus bet kokių procedūrų terminus, tame tarpe ir sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Įvertinant tai, kad, vadovaujantis minėto įstatymo 94 str. 1 d., pretenzijos perkančiajai organizacijai, prašymai ar ieškiniai teismui (išskyrus pirkimo sutarties pripažinimą negaliojančia) gali būti reiškiami per 15 arba 10 dienų, 6 mėnesių terminas ieškinio dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškimui yra visiškai proporcingas minėtiems terminams ir visiškai pakankamas tiek tiekėjų, tiek viešo intereso apgynimui. Toks terminas skatina efektyviai dirbti ir viešuosius pirkimus prižiūrinčias bei viešąjį interesą galinčias ginti institucijas, nes jos yra priverstos laiku reaguoti į galimus pažeidimus, tuo tarpu vėlyvas ieškinio pareiškimas gali lemti, jog viešojo intereso apgynimas gali tapti nebeįmanomu. Todėl Viešųjų pirkimų tarnybai, kaip ir bet kuriam kitam ieškovui, ieškinio dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškimui yra taikomas 6 mėnesių terminas. Vadovaujantis CPK 50 straipsnio 1 dalimi, prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas. Vadinasi, ieškovei kaip viešąjį interesą ginančiai institucijai, taip pat yra taikomos tos pačios teisės normos kaip ir bet kuriam kitam ieškovui, tame tarpe ir nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį.

Ginčijamos Sutarties perkamų paslaugų objektas apima statinių bei jų inžinerinių sistemų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas ir paslaugas - veiksmus ir darbus, skirtus užtikrinti metines išlaidas, pastatų šiluminei energijai prie tam tikrų, pirkimo sąlygose apibrėžtų, klimatinių ir centralizuotos šilumos kainų kriterijų. Pirkimo objektą apima šios paslaugos: šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, avarijų lokalizavimas ir likvidavimas; šalto vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų priežiūra, avarijų lokalizavimas ir likvidavimas; statinio techninė priežiūra pagal LR teisės aktų reikalavimus; kitos konkurso prieduose numatytos paslaugos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas išimtinis valstybės rūpestis mokymo ir auklėjimo įstaigų veikla, mokslo asmenims iki atitinkamo amžiaus privalomumu bei tam tikru skatinimu (Konstitucijos 40 str. 4 d., 41 str., 42 str. 2 d. nuostatos). Minėtų priemonių įgyvendinimas (paslaugų, pagal Sutarties nuostatas, suteikimas) sietinas ir su geresnių sąlygų mokyklose sudarymu, taip pat tam tikrų išlaidų optimizavimu. Šiuo atveju viešojo intereso apsaugos užtikrinimo būtinumas nulemia ginčo šalių tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo galimybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (civilinė byla 3K-3416/2005). Pagal Sutarties objektą, viešąjį interesą pažeistų ne Sutarties galiojimas, o pripažinimas negaliojančia. Sutarties pripažinimas negaliojančia reikštų, kad nutrūktų visoms Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo ir švietimo įstaigoms gyvybiškai būtinų paslaugų teikimas, t.y. minėtoms įstaigoms ne tik nebebūtų teikiama šilumos energija, dėl ko savaime įstaigose susidarytų netinkamos darbui sąlygos, bet ir nebūtų teikiamos kitos įstaigų veiklai būtinos paslaugos - šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, šalto vandens ir nuotekų sistemų, elektros ūkio, prietaisų ir įrenginių priežiūra, avarijų likvidavimas ir lokalizavimas, statinių techninė priežiūra ir kt. Šių paslaugų teikimo nutrūkimas reikštų, kad visose Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo ir švietimo įstaigose iš karto susidarytų antisanitarinės sąlygos, dėl ko ugdymo procesas taptų neįmanomas, o naujo paslaugų teikėjo parinkimas, išlaikant visas viešųjų pirkimų procedūras, užtruktų ne vieną mėnesį. Taigi akivaizdu, jog būtent Sutarties pripažinimas negaliojančia sukeltų pasekmes, kurios neabejotinai pažeistų viešąjį interesą. Kadangi Sutartis yra tiesiogiai susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir jos pripažinimas negaliojančia gali sukelti ypač neigiamas pasekmes plačiam gyventojų ratui, tokia sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia tik jei jos galiojimas iš esmės prieštarautų viešajai tvarkai ir esminiams teisės principams, t.y. jei būtų neginčijamai įrodyta, kad Sutarties galiojimas daro didesnę žalą už tą, kurią visuomenei sukeltų jos galiojimo nutrūkimas, kas savaime reikštų visų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo ir švietimo įstaigų darbo sustabdymą, o taip pat ir ženklų daugelio Vilniaus miesto mokyklų bei darželių pastatų techninės būklės pablogėjimą dėl nutrukusio šildymo ir nebevykdomos pastatų sistemų techninės priežiūros ir eksploatacijos. Ieškovė ieškinyje ne tik nenurodo kokioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms prieštarauja Sutartis, bet ir visiškai nepateikia jokių realių argumentų, pagrindžiančių, kad Sutarties galiojimas daro tokią žalą visuomenei, jog ją būtina pripažinti negaliojančia nepaisant visų dėl tokio Sutarties nuginčijimo iškilsiančių pasekmių. Vieninteliai ieškovės argumentai yra susiję su viešojo pirkimo vykdymo metu jos manymu perkančiosios organizacijos padarytais procedūriniais pažeidimais bei Ieškovės nuomone, nepakankamai skaidria pirkimo kainos skaičiavimo tvarka. Pažymėtina, kad net jei šie ieškovės teiginiai būtų teisingi (nors žemiau išdėstyti argumentai neabejotinai paneigia šiuos ieškovės teiginius), pažeidimo mastas jokiu būdu nebūtų pakankamas Sutarties pripažinimui negaliojančia ir visų su tokiu Sutarties nuginčijimu susijusių neigiamų pasekmių pateisinimui.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d., pirkimų tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Ieškovės argumentai dėl konkurso dalyviams keltų kvalifikacinių reikalavimų, būtina pažymėti, jog konkurso sąlygos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbtos viešai. Buvo laikomasi minėto įstatymo nustatytų terminų bei procedūrų, per visą Pirkimo konkurso vykdymo laikotarpį iki Sutarties sudarymo nei iš ieškovės, nei iš potencialių tiekėjų ar Pirkimo konkurso dalyvių, taip pat kitų suinteresuotų institucijų bei tarnybų ar kitų trečiųjų asmenų nebuvo gauta skundų ar pretenzijų, susijusių su konkurso sąlygų kvalifikaciniais reikalavimais bei kitomis nuostatomis. Lietuvoje pastatų atskirų inžinerinių sistemų priežiūros bei energetinių resursų valdymo veiklai keliami aukšti techniniai bei kvalifikaciniai reikalavimai, dėl to esant viešajam interesui (t.y. pirkimo objektas susijęs su Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo ugdymu, paslaugos susijusios su mažamečių bei nepilnamečių sveikata ir tinkamo jų ugdymo sąlygomis) buvo būtina į konkurso sąlygas įtraukti visus Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su pastatų priežiūra bei energetinių resursų valdymu. Kitaip būtų sudaryta grėsmė, jog konkurso laimėtojas nebus techniškai bei finansiškai pajėgus įgyvendinti pirkimo sutarties reikalavimus ir prisiimti atsakomybę už galimus pažeidimus. Atsižvelgiant į paslaugų specifiką ir galutinį naudos gavėją (t.y. vaikus ir jaunimą) būtų neadekvačiai rizikinga ir nepateisinama nustatyti paprastesnius kvalifikacinius kriterijus paslaugų teikėjui, nei yra nustatyta veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose. Ieškovės teiginys, kad Pirkimo sąlygų 13 p. reikalavimą, jog šių sąlygų 11.6 p. nustatytą kvalifikacinį reikalavimą (turėti teisę verstis veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti) turi atitikti kiekvienas tiekėjo ūkio subjektų grupės narys atskirai, nustačiusi Savivaldybė apribojo konkurenciją, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad minėtas kvalifikacinis reikalavimas užkirto kelią bent vienam potencialiam tiekėjui pateikti savo pasiūlymą. Priešingai - aplinkybė, kad nei vienas iš potencialių tiekėjų nereiškė jokių pretenzijų dėl minėto kvalifikacinio reikalavimo, nors tokia teisė tiekėjams Viešųjų pirkimų įstatyme yra suteikta, tik patvirtina, kad šis kvalifikacinis reikalavimas konkurencijos neapribojo ir nesumažino, o teiginys, jog tokiu būdu buvo užkirstas kelias potencialiems tiekėjams pateikti savo konkursinius pasiūlymus yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir niekaip neįrodo, kad nesant minėto kvalifikacinio reikalavimo, Pirkimo rezultatai būtų kitokie. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta reikalavimo, jog kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atitiktų visus tiekėjui keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Toks reikalavimas kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui buvo keliamas tik dėl 7 iš 13 nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, tuo tarpu likusius 6 reikalavimus galėjo atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta galimybės sumuoti ūkio subjektų grupės narių pajėgumų. Nors ieškovė teigia, jog Pirkimo sąlygų 13 p. reikalavimas, kad 11.6 p. nustatytą kvalifikacinį reikalavimą turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys yra neteisėtas, ji nenurodo jokios imperatyvios teisės normos, kuri numatytų draudimą nustatyti tokį reikalavimą ir kuriai toks kvalifikacinis reikalavimas prieštarautų. Ieškovės nurodomos Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos, patvirtintos Ieškovės direktoriaus 2003-10-23 įsakymu Nr. 1S-100, yra tik rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, pateikiantis tik pasiūlymus ir rekomendacijas perkančio šioms organizacijoms kaip geriau ir efektyviau įvertinti tiekėjų kvalifikaciją, todėl negali būti pagrindu minėtą kvalifikacinį reikalavimą pripažinti neteisėtu. Pagal CK 1.80 str., negaliojančiu sandoris gali būti pripažintas tik jei jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Aukščiau minėta metodika yra ne įstatymas, o tik poįstatyminis teisės aktas, todėl ieškovė apskritai neturi teisės ja remtis kaip pagrindu Sutarties pripažinimui negaliojančia. Tas pats pažymėtina ir apie visus kitus poįstatyminius teisės aktus, kuriais ieškovė remiasi savo ieškinyje. Nustatant Pirkimo sąlygų 13 p. reikalavimą - jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, Pirkimo sąlygų 11.6 p. nustatytą kvalifikacinį reikalavimą (tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti) turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai turėjo tikslą, kad kiekvienas ūkio subjektų grupės narys vykdytų veiklą atskiruose objektuose (pastatuose) pilna apimtimi pagal techninėje specifikacijoje nurodytas apimtis ir būtų pilnai atsakingas už konkretaus pastato ir visų jo inžinerinių sistemų priežiūrą, nes tik visas pastato sistemas prižiūrint tam pačiam subjektui yra įmanoma įvykdyti esminį šių specifinių paslaugų tikslą - užtikrinti visų būtinų veiksmų atlikimą ir koordinavimą, kad būtų pasiektas kaip galima mažesnis energijos suvartojimas. Be to, šis reikalavimas grindžiamas STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas". Statinio techninės priežiūros tikslas - užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinio esminius reikalavimus per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Kai statinio techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už statinio techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Kiekvienam objektui yra priskiriamas konkretus asmuo, atsakingas už statinio techninę priežiūrą, kuriam pavedama pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą vykdyti Statinio techninę priežiūrą - organizuoti statinio naudotojo techninių, organizacinių priemonių visumą, užtikrinant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 str. 1 d. nustatytus statinio esminius reikalavimus. Statinio techninę priežiūrą vykdant Statybos techninių reglamentų reikalavimus gali atlikti tik atestuota įmonė. Energetikos įrenginius prižiūrėti gali tik nustatyta tvarka atestuotos įmonės. Atestatai eksploatuoti energetikos įrenginius įmonėms ir (ar) verslininkams išduodami vadovaujantis įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarka ir sąlygomis, patvirtintomis ūkio ministro 2003-12-22 įsakymu Nr. 4-482. Elektros įrenginių ir elektros instaliacijos eksploatavimo darbams Lietuvoje yra atestuotos 1654 įmonės, šilumos įrenginių (kartu su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemomis) yra atestuotos 874 įmonės (informacija viešai skelbiama Valstybinės energetikos inspekcijos interneto tinklalapyje). Savivaldybės skiriami daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriai, jeigu patys vykdo statinių priežiūrą, privalo turėti atestatus šiai veiklai. Savivaldybė, būdama statinio naudotoja nustato, kad konkretus objektas gali būti prižiūrimas juridinio asmens ar subjektų grupės narių, kurie yra atsakingi už statinio techninę būklę, kadangi visi veiksmai lemia statinio patikimą, saugų naudojimą, energijos išsaugojimą. Pirkimas buvo skelbiamas viešai, o tokios apimties Pirkime galėjo dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir kitose užsienio šalyse veikiantys paslaugų teikėjai, turintys ilgametę patirtį diegiant efektyvų energijos naudojimą pastatuose, todėl akivaizdu jog nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta pakankama tiekėjų konkurencijos galimybė.

Pirkimo tikslas - vadovaujantis nustatytais pirkimų principais sudaryti pirkimo sutartį leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Organizuojant Pirkimą buvo remiamasi ilgamete užsienio šalių patirtimi įgyvendinant kompleksinį šilumos ūkio valdymą - pasaulyje plačiai paplitusį energijos taupymo modelį ESCO (ang. energy saving company), kurio pritaikymas leidžia sutaupyti dideles lėšas pastatų priežiūrai bei šilumos energijai. Vadovaujantis minėtu modeliu energijos efektyvų naudojimą siekianti užtikrinti kompanija imasi visų technologiškai pagrįstų veiksmų bei atlieka pastatų šilumos bei kitų inžinerinių sistemų priežiūros darbus taip, kad būtų maksimaliai efektyviai naudojama šilumos energija pastatuose ir pasiekiamas ilgalaikis sutaupymas pastatų šildymui. Paslaugos teikėjas įsipareigoja, kad visos išlaidos pastatų šiluminei energijai bei jų inžinerinių sistemų priežiūrai nebus didesnės nei nustatyta šalių raštišku susitarimu. Tokia nuostata buvo įtvirtinta Pirkimo sąlygų 6.1.2.4. p. ir Sutarties 9.5.3 p., kuriuose buvo numatyta, kad tiekėjas privalo įvertinti metinį šilumos energijos kiekį pastatams bei būtinus finansinius išteklius paslaugų tinkamam įvykdymui bei įsipareigojimų centralizuotos šilumos tiekėjo atžvilgiu įvykdymui, taip pat, jog tiekėjas privalo prisiimti visą riziką dėl didesnio šiluminės energijos poreikio pastatams nei tiekėjas numatė ir neturės teisės kreiptis dėl išlaidų, viršijančių tiekėjo pasiūlyme nurodytą sumą, papildomo kompensavimo. Tokiu būdu pastatų savininkė Sutartimi užsitikrino maksimaliai efektyviausią pastatų šilumos bei inžinerinių sistemų ūkio valdymą ir iš anksto tiksliai suplanavo būsimų išlaidų pastatų šildymui bei jų sistemų priežiūrai poreikį. Toks modelis, kai energija taupanti kompanija yra atsakinga ne tik už pastatų vidaus sistemų tinkamą priežiūrą, bet ir už jų efektyvumą bei efektyvumo nuolatinį didinimą, o esant didesniam nei numatyta šilumos sunaudojimui, pati kompensuoja papildomai suvartotos šilumos kainą (t.y. prisiima riziką dėl didesnio šilumos suvartojimo), sudaro galimybes mažinti energetinių išteklių sunaudojimą bei pastato savininko išlaidas jų įsigijimui. Atsižvelgiant į perkamų paslaugų specifiką ir pobūdį, ESCO modelio pritaikymą yra techniškai bei teisiškai neįmanoma, kad viename objekte priežiūrą galėtų vykdyti keli juridiniai ar fiziniai asmenys, prižiūrintys elektros, šilumos įrenginius, kitus įrenginius bei inžinerines sistemas atskirai, užtikrinti efektyvų šiluminių energetinių resursų valdymą. Tokiu atveju teisiškai bei techniškai yra neįmanoma paskirstyti atsakomybės tarp veikiančių subjektų, kyla grėsmė paslaugų kokybei bei viešojo pirkimo tikslams, kadangi tarp ūkio subjektų grupės nėra bendro intereso visomis priemonėmis siekti kuo efektyviau naudoti energiją pastatuose. O pagrindinis Pirkimo tikslas - sudaryti sutartį, kurios pagrindu už energetinių resursų efektyvų valdymą konkrečiame pastate bei tinkamą konkretaus pastato techninę priežiūrą būtų visiškai atsakingas paslaugos teikėjas, techniškai bei finansiškai galintis užtikrinti pastovias perkančiosios organizacijos išlaidas pastatų šiluminei energijai bei techninei priežiūrai. Pirkimo objektas apima dvi tiesiogiai tarpusavyje susijusias ir neatskiriamas paslaugas, kurių tikslas yra sumažinti, optimizuoti ir tiksliai suplanuoti perkančiosios organizacijos išlaidas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklų pastatų šiluminei energijai (šildymui, karšto vandens gamybai ir karšto vandens temperatūros palaikymui) bei pastatų priežiūrai. Sutartimi nėra perkama šilumos energija. Paslaugų teikėjas Sutartimi tik įsipareigoja, kad pastatai visą Sutarties galiojimo laikotarpį atitiks teisės aktuose nustatytus sanitarinius higieninius reikalavimus, t.y. tuo pačiu įsipareigoja užtikrinti, kad pastatams šilumos tiekėjas patieks reikiamą šilumos kiekį bei atsako, kad savivaldybės išlaidos šilumos energijai bet kuriuo atveju neviršys paslaugų teikėjo konkursiniame pasiūlyme nurodytos sumos. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo Sutarčiai taikyti šilumos energijos pirkimą - pardavimą reglamentuojančias taisykles. Sutartimi konkurso laimėtojas - AB „City Service" įsipareigojo pilna apimtimi atstovauti perkančiąją organizaciją centralizuotos šilumos tiekėjų atžvilgiu, įskaitant visų centralizuotos šilumos tiekimo sąlygų, sutrikimų bei kitų klausimų sprendimą, taip pat tiesioginį atsiskaitymą su šilumos tiekėju už patiektą šiluminę energiją pastatams. Vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjas privalo perkančiosios organizacijos vardu sudaryti šilumos pirkimo - pardavimo sutartį su centralizuotos šilumos tiekėju, perkančiosios organizacijos vardu vykdyti visus šilumos vartotojo įsipareigojimus bei pagal galiosiančius šiluminės energijos tarifus tinkamai ir laiku atsiskaityti su centralizuotos šilumos energijos tiekėju už patiektą šiluminę energiją pastatams. Sutartyje numatoma, kad pasibaigus kalendoriniams metams yra fiksuojamas faktinis šildymo sezono parų skaičius, fiksuojamos faktinės išorės oro temperatūros ir faktinis suvartotas karšto vandens kiekis. Vadovaujantis faktiniais duomenimis yra perskaičiuojama bendra metinė išlaidų pastatų šiluminei energijai kaina, o susidaręs skirtumas yra pridedamas/atimamas iš sekančio Užsakovo mokėjimo. Mokėjimai už metines išlaidas pastatų šiluminei energijai vykdomi metinę išlaidų šiluminei energijai kainą paskirstant 12 mėnesių ir mokant lygiomis dalimis. Mokėjimas už atitinkamą kalendorinį mėnesį yra įvykdomas per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo mėnesio paskutinės dienos. Praėjus vieneriems kalendoriniams metams nuo Sutarties sudarymo dienos arba atitinkamai vieneriems kalendoriniams Sutarties galiojimo metams Sutartyje nustatyta Pastatų priežiūros metinė kaina perskaičiuojama pagal Sutarties 15.4. p. nurodytą formulę. Ieškinyje nurodyti argumentai dėl šilumos kainos apskaičiavimo pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str.1 d. nurodytą nuostatą, įpareigojančią karšto vandens ir šilumos vartotojus atsiskaityti su šių paslaugų tiekėjais pagal apskaitos prietaisų rodmenis, yra nepagrįsti. Vadovaujantis Sutarties 9.5.1., 9.5.2. ir 9.5.4. p. laikytina, kad AB "City Service" Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu prisiima visus įsipareigojimus, tenkančius karšto vandens ir šilumos energijos vartotojui, taip pat ir atsiskaityti su minėtų paslaugų tiekėju. Taigi, prisiėmęs tokias pareigas AB „City Service" prisiėmė ir pareigą apmokėti karšto vandens ir šilumos tiekėjui už teikiamas paslaugas, pagal apskaitos rodmenis. Pirkimo sąlygose dėl paslaugų teikimo nebuvo nustatomi reikalavimai kainai iššifruoti pagal atskirus pastatus, nes toks kainos išdėstymas pagal atskirus pastatus visiškai nebuvo reikalingas, siekiant apskaičiuoti visą pasiūlymo kainą. Kiekvienam Pirkimo sąlygose nurodytam pastatui inžinerinių sistemų priežiūros darbų sąrašas yra vienodas, atsižvelgiant į techninę specifikaciją. Konkurso sąlygose pateikiant kiekvieno pastato priežiūros darbų įvertinimą pinigine išraiška nereikštų, kad galutinė pasiūlymo suma būtų kitokia. Perkamos paslaugos yra tarpusavyje susijusios, todėl tai nėra atskiros sudėtinės pirkimo dalys, bet viena paslauga, kurios tikslas užtikrinti dalyvio pasiūlyme nurodytas perkančiosios organizacijos metines išlaidas pastatų šiluminei energijai bei pastatų priežiūrai prie tam tikrų šiose sąlygose apibrėžtų klimatinių ir centralizuotos šilumos kainos kriterijų. Priešingai nei teigiama ieškinyje, esant įtemptai finansinei situacijai, pirkimo sutartis sudaro galimybes tiksliai prognozuoti ir užsitikrinti pastovias, nekintančias, išlaidas visų Vilniaus miesto darželių bei mokyklų tinkamam pastatų šilumos temperatūros normų palaikymų bei tinkamai sistemų priežiūrai bei užsitikrinti, kad Savivaldybė neturės mokėti didesnės kainos už šilumos energiją negu numatyta tiekėjo pasiūlyme, net jei šilumos energijos suvartojimas bus didesnis už prognozuotą. Kainos skaičiavimo tvarka nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtinto skaidrumo principo bei Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodiką. Vadovaujantis pirkimo sąlygų duomenimis bei sudarytos Pirkimo sutarties nuostatomis pastatų priežiūros metinė kaina be PVM skaičiuota 753.272,79 kv. m. bendram aptarnaujamų pastatų plotui (kaip nurodyta konkurso sąlygose). Atsižvelgiant į tai, pastatų priežiūros metinė kaina be PVM 1 kv. m. yra lygi 8,39 (aštuoni litai ir trisdešimt devyni ct) Lt, pastatų priežiūros mėnesio kaina be PVM 1 kv. m. yra lygi 0,70 (nulis litų ir septyniasdešimt ct) Lt. Šie įkainiai yra nekintantys visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, o kalendorinių metų eigoje, keičiantis pastatų bendram plotui, padidėjusio/sumažėjusio ploto priežiūros metinė kaina yra apskaičiuojama vadovaujantis nurodytais įkainiais. Ieškovės teiginys, kad viešųjų pirkimų principus užtikrintų tik Savivaldybės atsiskaitymas už ikimokyklinio ugdymo ir švietimo įstaigų pastatams faktiškai sunaudotą šilumos energijos kiekį pagal faktinius šilumos energijos skaitiklių parodymus, neteisingas. Sutartimi Savivaldybė iš AB „City Service" neperka šilumos energijos, o tik pastatų priežiūros, eksploatavimo ir tam tikrų pastatų parametrų palaikymo paslaugas, todėl šilumos energijos pirkimo - pardavimo taisyklės Sutarčiai apskritai netaikytinos. Savivaldybei mokant už pastatams patiektą šilumos energiją pagal faktinius apskaitos prietaisų duomenis netektų prasmės ir taptų visiškai neįmanomas aukščiau minėto ESCO energijos taupymo modelio įgyvendinimas. Savivaldybei apmokant už faktiškai suvartotą šilumos kiekį, pastatus eksploatuojantis ir prižiūrintis subjektas visiškai nebūtų suinteresuotas efektyviu pastatų eksploatavimu ir suvartojamos šilumos energijos kiekio mažinimu. Tokiu būdu net jei pastatus eksploatuojantis asmuo savo pareigas atliktų netinkamai ir pastatus eksploatuotų neefektyviai, padidėjusio faktinio šilumos energijos suvartojimo išlaidos tektų Savivaldybei. Tokiu atveju už netinkamą pastatų eksploatuotojo veiklą atsakomybė tektų Savivaldybei, tuo tarpu naudojant ESCO modelį, tiesioginės paslaugų teikėjo pajamos priklauso nuo sutaupyto energijos kiekio, o jam netinkamai teikiant šias paslaugas ir dėl to padidėjus šilumos suvartojimui, išlaidos už papildomai suvartotą šilumą tenka būtent pačiam paslaugos teikėjui. Taikant šį modelį pastatus eksploatuojantis asmuo yra priverstas žymiai efektyviau vykdyti savo pareigas, nes jo gaunamos pajamos tiesiogiai priklauso nuo sutaupyto energijos kiekio, todėl ESCO modelis padeda ne tik užsitikrinti perkančiajai organizacijai, kad ji už energijos išteklius nemokės didesnės kainos, negu nurodyta tiekėjo pasiūlyme, bet ir ženkliai prisideda prie aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo, taupiai naudojant gamtos išteklius energijos gamybai. Ieškovės rašte Nr. 4S-255 ir ieškinyje pateiktas pavyzdys - kai sename pastate esančią ugdymo įstaigą išbraukus iš sąrašo mokama suma sumažėtų didesne nei vidutinė, o papildžius sutartį įstaiga, įsikūrusia naujame pastate, mokama suma padidėtų suma, mažesne nei vidutinė, neturi pagrindimo. Sąlyginai nėra apibrėžimo, koks pastatas yra senas ar naujas, tačiau pastatams, pastatytiems po 1993 metų yra keliami didesni techniniai bei šiluminės energijos reikalavimai. Ugdymo įstaigų statinių reikalavimai pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" vidaus inžinerinei įrangai, inventoriui, higienai, sanitarijai, priešgaisrinei saugai yra žymiai didesni nei anksčiau, taip pat priežiūros reikalavimai ir reikalavimai techniniam personalui bei jų kvalifikacijai skiriasi. Todėl teigti, kad pateiktas pavyzdys dėl priežiūros kainų skirtumo objektyviai gali būti taikomas, nėra pagrindo. Šiuo metu sąraše esantys objektai nenumatomi keisti, taip pat nenumatoma Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu sutartį papildyti naujais objektais, nes Vilniaus mieste nei Savivaldybė, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė neplanuoja naujų ugdymo įstaigų statybos.

Sprendžiant, ar buvo tinkamai įgyvendintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintas pirkimų tikslas nagrinėjamoje byloje, kai yra keliamas pirkimo objektui nustatytų techninių reikalavimų teisėtumo klausimas, yra svarbi 25 str. 2 d. nuostata, pagal kurią techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Pirkimo dokumentuose, įskaitant ir techninę specifikaciją, nustatyti reikalavimai buvo visiškai adekvatūs ir proporcingi pirkimo objektui ir tikslui, o šių reikalavimų nenustačius, nebūtų galimybės užtikrinti, kad perkamas paslaugas teiktų patikimas tiekėjas bei jos būtų teikiamos taip, kad būtų įvykdytas pagrindinis ESCO energijos taupymo modelio tikslas - iki minimumo sumažinti suvartojamos energijos kiekį ir išlaidas šiai energijai įsigyti, tuo pačiu užtikrinant racionalų ir biudžeto lėšų, ir energijos išteklių naudojimą. Remiantis 2006-06-05 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB „Dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų", kurios tikslas yra maksimaliai skatinti energijos naudojimo efektyvumą Europos Sąjungos šalyse, viešojo sektoriaus pastatai yra prioritetinė pavyzdinė sritis, kurioje Europos Sąjungos šalių narių institucijos privalo sukurti efektyvų teisinį reguliavimą energijos panaudojimo efektyvumo skatinimui bei įgyvendinti praktiškai efektyvų energijos naudojimą. Minėtos direktyvos pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-620 patvirtino Energijos efektyvumo veiksmų planą. Galiojantis Lietuvos Respublikose energetikos įstatymas kaip vieną iš pagrindinių valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslų nustato energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą. Savivaldybės parengtos Pirkimo konkurso sąlygos, įvykdytas Pirkimas ir sudaryta Pirkimo sutartis užtikrina perkančiosios organizacijos interesus maksimaliai efektyviai ir racionaliai naudoti lėšas pastatų šiluminei energijai bei priežiūrai ir atitinka Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos lygiu formuojamą efektyvaus energetinių resursų valdymo politiką, principus ir reikalavimus. Todėl skatinant viešojo sektoriaus išlaidų mažinimą ir efektyvų energijos panaudojimą valstybės bei savivaldybės institucijose tokio pobūdžio viešieji paslaugų pirkimai turi būti skatinami. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1, 2 d. perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą - sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vadovaujantis Ieškovės išdėstyta argumentacija nėra pagrindo laikyti, kad minėti principai buvo pažeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudarant Sutartį su AB „City Service".

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktas išaiškinimas dėl šilumos vartojimo ir atsiskaitymo nepatvirtina, kad Savivaldybė, vykdydama Pirkimo konkursą bei sudarydama Pirkimo sutartį, pažeidžia Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ar šilumos energijos tiekimą bei šilumos sistemų priežiūrą reguliuojančių poįstatyminius teisės aktų reikalavimus. Būtent visi imperatyvūs reikalavimai yra vykdomi, t.y. šiluma tiekiama tik pagal patvirtintą kainą, atsiskaitoma su tiekėju pagal pirkimo - pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, išlaidos šilumos energijai ir eksploatavimo paslaugoms yra išskirtos (pasiūlyme pateikiamos atskiros išlaidų eilutės ir sumos). Savivaldybė, apibrėždama pirkimo objektą bei apibrėždama reikalavimus Pirkimo sąlygų 1 priedo B dalyje, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo imperatyvių reikalavimų. Sutarties nuostatos (t.y. Savivaldybės, kaip užsakovo, teisių ir paslaugos teikėjo įsipareigojimų ir pareigų visuma) sudaro galimybes Savivaldybei gauti visą su paslaugų teikimu susijusią informaciją, įskaitant ir šilumos pirkimo- pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis bei atskirai išskirtas išlaidas pastatų priežiūrai, todėl ieškinyje dėstomi teiginiai dėl šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo yra visiškai nepagrįsti ir nėra objektyvių aplinkybių, galinčių sukelti tokių teisių pažeidimus. Vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, negaliojančiu sandoris gali būti pripažintas tik jei jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodika yra ne įstatymas, o tik poįstatyminis teisės aktas, todėl ieškovė apskritai neturi teisės ja remtis kaip pagrindu Sutarties pripažinimui negaliojančia. Pirkimo konkurso sąlygos bei jų sudaryta Pirkimo sutartis visiškai atitinka Savivaldybės, kaip perkančiosios organizacijos, interesus bei užtikrina Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimą įsigyti būtinas prekes ar paslaugas palankiomis sąlygomis, taip pat yra tinkamas pavyzdys, kaip turi būti siekiama efektyvaus energijos naudojimo tikslų viešajame sektoriuje, kokius numato minėta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB Dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-620 patvirtintas Energijos efektyvumo veiksmų planas. Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklų pastatų priežiūros bei higienos normas atitinkančios temperatūros palaikymo, karšto vandens paruošimo ir temperatūros palaikymo paslaugos yra būtinos įsigyti, būtina užtikrinti jų pirkimo nepertraukiamumą maksimaliai racionaliomis ir minimaliomis sąnaudomis, užtikrinti paslaugos teikėjo patikimumą ir techninį bei finansinį pajėgumą prisiimti didelio masto finansinius, techninius bei teisinius įsipareigojimus, kadangi paslaugos tiesiogiai susijusios su mažamečių bei jaunimo ugdymu - socialiai jautria visuomenės dalimi.

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais ne tik Sutartį, bet ir Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos sprendimus, Savivaldybės ir AB "City Service" sudarytą pavedimo sutartį, AB "City Service" ir šilumos tiekėjo sudarytą šilumos tiekimo sutartį. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. 2 d. 10 p., Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Alternatyvios sankcijos išvardintos Viešųjų pirkimų įstatymo 95² str. 4 d. Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatytas baigtinis Viešųjų pirkimų tarnybos teisių sąrašas ir jis suteikia teisę Viešųjų pirkimų tarnybai kreiptis į teismą tik dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o ne kitų procedūrinių perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė apskritai neturi kompetencijos ginčyti kitų sutarčių ir perkančiosios organizacijos sprendimų, išskyrus pirkimo Sutartį. Ieškinio argumentacija tvirtina, kad pagrindinis ieškinio tikslas yra pripažinti Sutartį negaliojančia, tačiau visiškai neaišku kokiu pagrindu ieškovė ginčija Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos atskirus sprendimus ir kokią teisinę reikšmę šiuo metu turėtų šių sprendimų panaikinimas. Visi perkančiosios organizacijos priimti sprendimai ir atlikti veiksmai yra tik juridinių faktų visuma, kuri sudarė tam tikras prielaidas perkančiajai organizacijai sudaryti Sutartį, tačiau tam, kad būtų panaikinta Sutartis, visiškai nėra būtina panaikinti ar pripažinti negaliojančiais visus perkančiosios organizacijos (tame tarpe ir Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos atliktus veiksmus. Jeigu būtų ginčijami šie veiksmai, tai turėtų būti ginčijami visi tiek pačios perkančiosios organizacijos, tiek Pirkimo dalyvių atlikti veiksmai, įskaitant Pirkimo paskelbimą, ekspertų išvadas, asignavimų valdytojo sprendimus, Pirkimo dalyvių pasiūlymus ir kita. Tačiau šie veiksmai apskritai neatitinka reikalavimų, keliamų ieškinio dalykui, o jų paskelbimas negaliojančiais po pirkimo sutarties sudarymo apskritai neturi teisinės reikšmės. Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2010-11-09 protokolas Nr. 116p.-2 rodo, kad komisija nepriėmė sprendimo dėl Sutarties sudarymo. Viešųjų pirkimų komisijos protokole nurodyta, kad komisija atlikusi Pirkimo dalyvių kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimą (kuris buvo atliktas remiantis specialiai sudarytos ekspertų darbo grupės pateiktomis išvadomis), pateikė tik siūlymą asignavimų valdytojui Švietimo departamentui spręsti dėl pirkimo sutarties su pirmąją vietą pagal patvirtintą konkursinių pasiūlymų eilę užėmusiu AB „City Service" sudarymo, atsižvelgiant į turimus asignavimus šiam pirkimui, o patį sprendimą dėl Sutarties sudarymo priėmė būtent asignavimų valdytojas. Iš Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos protokolo akivaizdžiai matyti, kad Sutartį sudarė ir netgi sprendimą dėl jos sudarymo priėmė ne Savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, o asignavimų valdytojas. Sprendimus dėl kiekvieno pirkimo, kuris vykdomas per Viešųjų pirkimų komisiją, objekto priima asignavimų valdytojai, turintys teisę priimti sprendimus dėl Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo, arba Savivaldybės kontroliuojami juridiniai asmenys, jei šie asmenys tam tikroms pirkimo procedūroms atlikti įgalioja Savivaldybę. Reikalavimus kiekvieno vykdomo pirkimo objektui ir jo savybes (techninę specifikaciją) bei pačias pirkimo sąlygas rengia ir tvirtina pirkimą inicijuojantis Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys ar Savivaldybės kontroliuojami juridiniai asmenys (pvz., Savivaldybės kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės). Pati Viešųjų pirkimų komisija nei inicijuoja pirkimo procedūrų, nei nustato kas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti perkama, nei nustato konkrečias pirkimo sąlygas, o tik apsvarsto jai pateiktus klausimus ir teikia siūlymus Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ar Savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims, o galutinius sprendimus visais atvejais priima minėti subjektai. Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos kompetencija apima tik pagal konkrečias raštiškas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suformuluotas užduotis jai pavestų konkrečių pirkimo procedūrų atlikimą, tačiau Komisija niekada nepriima sprendimų dėl konkrečių sutarčių sudarymo, nes tai gali padaryti tik asignavimus, reikalingus šių sutarčių vykdymui, valdantys asmenys. Viešųjų pirkimų komisijos sprendimai visais atvejais yra tik rekomendacija pirkimo organizatoriui ir tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl apskritai negali būti ieškinio teisme dalyku.

Ieškovė ginčija ir Savivaldybės bei AB "City Service" pavedimo sutartį dėl Savivaldybės atstovavimo santykiuose su šilumos tiekėju. Ši sutartis apskritai nėra viešojo pirkimo sutartis (ja nėra perkamos nei prekės, nei paslaugos, nei darbai), todėl ieškovė apskritai neturi kompetencijos šios sutarties ginčyti. Kiekvienas ieškovės ieškinio reikalavimas turi būti pagrįstas aiškiais argumentais ir įrodymais, tuo tarpu ieškovė ieškinyje net nenurodo nei vieno argumento dėl ko ši sutartis turi būti laikoma neteisėta, kokiems teisės aktams ji prieštarauja ir kokiu pagrindu ji turi būti pripažinta negaliojančia.

Ieškovės teisę teisme ginčyti viešojo pirkimo sutartis reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. 2 d. 10 p. Tačiau tam, kad ieškovė galėtų kreiptis į teismą minėtu pagrindu, ji turi priimti atitinkamą privalomo pobūdžio sprendimą, kuris atitiktų viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus. Ieškovė kreipiasi į teismą, vadovaudamasi savo 2011-01-25. raštu Nr. 4S-277, tačiau šis sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamų reikalavimų. Nors minėtame rašte yra konstatuojami Savivaldybės padaryti pažeidimai, tačiau jis nenustato jokių imperatyvių reikalavimų Savivaldybei ir yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriame ieškovė be kita ko tik prašo Savivaldybės informuoti apie sprendimus dėl Sutarties nutraukimo. Todėl Viešųjų pirkimų tarnyba nėra priėmusi privalomo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų padarymas ir kuris gali būti pagrindas kreiptis į teismą dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir apskritai neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu.

Atsakovas AB „City Service" ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad kartu su kitais tiekėjais dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytame atvirame konkurse dėl „Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklų pastatų priežiūros bei higienos normas atitinkančios temperatūros palaikymo centralizuoto šildymo sezono metu, karšto vandens paruošimo ir temperatūros palaikymo paslaugų" pirkimo, paskelbtame „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai" Nr. 47, viešojo pirkimo Nr. 91038. Pateikus visus Konkurso sąlygose nurodytus dokumentus dėl dalyvavimo konkurse (pasiūlymas ir prie jo esantys dokumentai, pagrindžiantys Tiekėjo kvalifikaciją ir kainos paskaičiavimą), ir viešojo pirkimo komisijai detaliai išanalizavus pateiktą dokumentaciją, AB „City Service" buvo pripažinta Konkurso laimėtoja. To pasėkoje 2010-11-26 buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. A72-1008 (3.1.36-ŠV), kurios pagrindu AB „City Service", kaip sąžiningas tiekėjas, pagristai tikėjosi, kad paslaugos bus teikiamos visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. 3 metams. CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas suponuoja tai, kad civilinių teisinių santykių dalyvio teisėtai įgytos teisės, teisėti lūkesčiai turi būti pripažįstami, ginami dėl šalių teisinės padėties, susiklosčiusių civilinių teisimų santykių stabilumo. Ieškovės išdėstyta pozicija ir jame nurodyti argumentai paneigia CK teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių bei bendruosius teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Viešųjų pirkimų įstatymo 23 str. (analizuojama aktuali redakcija Konkurso paskelbimo metu) reglamentuoja viešojo pirkimo skelbimo parengimo ir paskelbimo tvarką. 23 str. 3 d. nurodoma, kad visus viešojo pirkimo skelbimus, skelbiamus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai" ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančiosios organizacijos iš anksto pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Taigi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti paskelbti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Iš to seka Viešųjų pirkimų tarnybos pareiga atlikti Konkurso sąlygų patikrą prieš pateikiant jas paskelbimui, o pretenzijas dėl galimai neteisėtų perkančiosios organizacijos skelbimų pateikti iki jų oficialaus paskelbimo. Viešojo pirkimo skelbimo sudedamąja dalimi yra ir Konkurso sąlygos, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo ir galėjo patikrinti jas dar prieš jas paskelbiant. Viešųjų pirkimų tarnyba, leidusi spausdinti viešojo pirkimo skelbimą oficialiuosiuose ir privalomuose leidiniuose kaip atitinkantį įstatymo nuostatas, ir daugiau kaip po vienerių metų nuo Sutarties sudarymo dienos ir sėkmingo vykdymo pradėjusi ginčyti Konkurso sąlygas, pažeidė teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės - tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2005-09-29 nutarimai). Viešųjų pirkimų tarnyba, davusi leidimą spausdinti viešojo pirkimo skelbimą, patvirtino, kad Konkurso sąlygos atitinka įstatymo nuostatas, todėl to paties klausimo kėlimas po daugiau nei vienerių metų nuo sėkmingo šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal sudarytą Sutartį neatitinka viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. Ieškovės pozicija nėra suderinama su teisinio stabilumo, ekonomiškumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei viešųjų pirkimu tikslais. Be to, net ir nustačius kokius nors formalius pažeidimus, jie iš esmės nedarytų jokio poveikio tiekėjų ar kitų suinteresuotų asmenų teisėtiems interesams, o sudarytos viešojo pirkimo sutarties teikiama nauda ekonomine, finansine prasme visiškai atitinka ir patenkina viešąjį interesą.

Nei vienas viešajame pirkime dalyvavęs asmuo ar potencialus dalyvis pretenzijų dėl Konkurso sąlygų prieštaravimo imperatyviems teisės aktų normoms nepateikė. Konkurso sąlygas turėjo teisę skųsti ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvavę subjektai, bet ir subjektai, kurie jose nedalyvavo dėl vienų ar kitų priežasčių, tačiau turėjo galimybę tai padaryti. Viešajame pirkime turėjo teisę dalyvauti ne tik nacionaliniai ūkio subjektai, atitinkantys nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, bet ir ūkio subjektai, turintys teisę teikti pirkimo objektą sudarančias paslaugas ES erdvėje. Tiek faktinių, tiek potencialių Konkurso dalyvių teisėti interesai vykdant Konkursą nebuvo pažeisti. Nepaisant viešųjų pirkimų teisinių santykių specifikos, t.y. jiems taikomas lex specialis, tačiau jiems galioja ir bendrosios CK nuostatos. Pagal CK 6.185 straipsnį sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl sutartinių santykių pasibaigimas sutarties nutraukimu turėtų būti ultima ratio priemonė, kai pagal aplinkybes negalima taikyti kitų švelnesnių teisinių priemonių. Viešųjų pirkimų tarnybos Konkurso sąlygų vertinimo išvada bei ieškinys yra neargumentuotas, paremtas atskirais fragmentais bei lingvistiniu Konkurso sąlygų aiškinimo metodu. Atsižvelgiant Į tai, kad galimo šio ieškinio tenkinimo atveju, teisinių pasekmių ir didelių nuostolių patirtų ne tik Atsakovė 2, bet ir Atsakovė 1 bei jai pavaldžios institucijos - tiesioginės paslaugų gavėjos, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos argumentavimas turėtų būti racionalus, o ne prasilenkiantis su faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdžia ekonomine/finansine viešojo pirkimo logika bei tikslais.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies pažeidimo paaiškino, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio nuostatos nustato bendruosius reikalavimus keliamiems kvalifikacijos reikalavimams. Perkančioj] organizacija privalo visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija kelia tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus - tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus. Taigi, Perkančioji organizacija, įvertinusi perkamo objekto svarbą viešajam interesui, perkamo objekto apimtis, turi diskrecijos teisę nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, t. y, kvalifikacinių reikalavimų paskirtis yra padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas, ar dalyvis bus pajėgus tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis 2005 m. liepos 5 d. civilinėje byloje Nr. 2A-263/2005).Teismų praktikoje pažymima, kad perkančioji organizacija gali nustatyti aukštesnius bei specifinius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, jeigu tokių reikalavimų nustatymas yra pateisinamas ypatinga perkamo objekto svarba, specifine sutarties paskirtimi, viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008 UAB „Observis" v. Kauno miesto savivaldybė). Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė spręsti dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo yra įtvirtinta ir 2003 m. spalio 20 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintose rekomendacijose „Dėl tiekėjų kvalifikacijos metodinių rekomendacijų patvirtinimo". Rekomendacijų 14 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija tiekėjų kvalifikacijai patikrinti parenka tuos tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato tokias jų reikalaujamas reikšmes, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtinos ir pakankamos siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Rekomendacijų 12, 13 punktuose perkančiajai organizacijai netgi numatyta teisė nustatyti Rekomendacijose nenurodytus kvalifikacinius kriterijus, tačiau perkančiosios organizacijos manymu, būtinus ir pakankamus. Taigi darytina išvada, jog tiek Viešųjų pirkimų įstatymas, tiek susiformavusi teismų praktika, tiek pačios ieškovės patvirtintos Rekomendacijos nedraudžia numatyti aukštesnius reikalavimus, jeigu tai būtina įvertinus pirkimo objektą ir jo svarbą. Šiuo atveju perkamos Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių), mokyklų pastatų priežiūros bei higienos normas atitinkančios temperatūros palaikymo, karšto vandens paruošimo ir temperatūros palaikymo paslaugos, kurių nepertraukiamas teikimas, tiekėjo patikimumas yra tiesiogiai susijusios su mažamečių bei jaunimo, kaip socialiai jautrios visuomenės dalies, gerbūviu, jų ugdymu bei sveikata. Konkurso sąlygų 13 punkte numatyta, kad jei pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių Konkurso sąlygų 11.1-11.7 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šių konkurso sąlygų 11.8 - 11.13 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu". Ieškovė teigia, kad Konkurso sąlygose išdėstytas reikalavimas kiekvienai jungtinės veiklos sutarties šaliai atitikti sąlygų 11.6 punkte numatytą kvalifikacinį reikalavimą ir pateikti juos pagrindžiančius dokumentus prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 d. Kaip aukščiau minėta, VPĮ 32 straipsnio 1 d. nuostata įpareigoja perkančiąją organizaciją nustatyti tokius kvalifikacinius reikalavimus, kad ji galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Šiuo konkrečiu atveju pirkimo objektas (Konkurso sąlygų 6.1 punktas) apima statinių bei jų inžinerinių sistemų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas ir paslaugas - veiksmus ir darbus, skirtus užtikrinti metines išlaidas pastatų šiluminei energijai prie tam tikrų, šiose sąlygose apibrėžtų, klimatinių ir centralizuotos šilumos kainos kriterijų. Tai reiškia, kad tiekėjai turi būti kompetentingi teikti šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą, šalto vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų priežiūrą, elektros ūkio, elektros prietaisų ir įrenginių priežiūrą, statinio techninę priežiūrą pagal LR teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad statinio techninę priežiūrą, visų inžinerinių sistemų techninę priežiūrą gali atlikti tik atestuotos įmonės, todėl Konkurso sąlygų 11.6 bei 13 punktuose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra pagrįsti ir būtini tam, kad perkančioj i organizacija galėtų tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus bei užtikrinti tinkamą viešojo intereso įgyvendinimą. Šios Konkurso sąlygos negali būti laikomos diskriminacinėmis, kadangi vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis elektros įrenginių ir elektros instaliacijos darbams Lietuvoje yra atestuotos 1534 įmonės; šilumos įrenginių - 774 įmonės, be to, savivaldybių skiriami daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriai, vykdantys statinių techninę priežiūrą, taipogi privalo turėti minėtus atestatus. Konkurso sąlygų 14 punkte yra numatyta galimybė pasitelkti subtiekėjus pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui, todėl minėtos Konkurso sąlygos nustatymas negali būti laikomas ribojančiu konkurenciją ar neproporcingu pirkimo objektui. Viešųjų pirkimų tarnyba visiškai nesiaiškino aplinkybių, kodėl perkančioji organizacija tiekėjams nustatė būtent tokius kvalifikacinius reikalavimus, nors siekiant pateikti objektyvias išvadas tai yra itin svarbu. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo sąlygas, t.y. būtina atsižvelgti ne tik į pirkimo sąlygų formos, bet turinio aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011).Proporcingumo principo pažeidimo pripažinimas priklauso ne tik nuo objektyvių aplinkybių nustatymo ar akivaizdžių diskriminacijos apraiškų, kurių negalima pateisinti jokiais pagrindais, bet ir nuo teisinių vertybių sistemos, kuria remiasi teismai konkrečioje byloje, t. y. pasirinkimo, kurioms byloje nustatytoms aplinkybėms suteikiamas didesnis reikšmingumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perkančiosios organizacijos nustatytą aukštą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą nepripažino diskriminaciniu ir neproporcingu, atsižvelgdamas į paskelbto konkurso svarbą, perkamų paslaugų ypatingą paskirtį (nurodyta Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d, nutartis byloje Nr. 3K-3-222/2008). Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų 11.6 bei 13 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra pateisinami ypatinga perkamų paslaugų paskirtimi bei viešuoju interesu. Perkančioji organizacija, organizuodama šį viešąjį pirkimą, rėmėsi ilgamete užsienio šalių patirtimi ir pasinaudojo pasaulyje plačiai žinomu energijos taupymo modeliu ESCO (angliškai „ energy saving company"), kuris geriausiai užtikrina viešąjį interesą, nes būtent pagal minėtą paslaugų teikimo modelį paslaugų teikėjas techniškai bei finansiškai; gali užtikrinti pastovias, racionalias išlaidas pastatų šiluminei energijai bei techninei priežiūrai. Šio modelio pasirinkimas Lietuvos Respublikoje nėra draudžiamas ar kaip nors pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo eliminuoti perkančiosios organizacijos pasirinktą modelį. Be to, šiuo nagrinėjamu atveju perkamos Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių), mokyklų pastatų priežiūros bei higienos normas atitinkančios temperatūros palaikymo, karšto vandens paruošimo ir temperatūros palaikymo paslaugos, kurių nepertraukiamas teikimas, tiekėjo patikimumas yra tiesiogiai susijusios su mažamečių bei jaunimo, kaip socialiai jautrios visuomenės dalies, gerbūviu, jų ugdymu bei sveikata. Taigi neabejotinai minėtų paslaugų teikimas yra susijęs su visuomenės interesu.

Nesutinka su Ieškovės pozicija, jog pirkimo dokumentų reikalavimas, numatytas 13 punkte (dėl tiekėjų atitikties 11.6 punkto reikalavimui), neatitinka LR CK 6.969 straipsnyje numatytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sampratos, yra jai neproporcingas. Minėtas reikalavimas neeliminavo tiekėjų, dalyvaujančių pirkime, galimybės veikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kadangi daugumą kvalifikacinių reikalavimų, numatytų pirkimo dokumentuose, tiekėjai turi atitikti visi kartu, t.y. jų pajėgumai sumuojami. Ieškovė nepagrįstai vertina tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime, veikiant jungtinės veiklos pagrindu, tik vieno kvalifikacinio reikalavimo kontekste. Tiekėjų galimybė jungtis/veikti jungtinės veiklos pagrindu ir dalyvauti viešajame pirkime, turi būti vertinama analizuojant visus kvalifikacinius reikalavimus. Daugumą kvalifikacinių reikalavimų galėjo atitikti visi tiekėjai kartu. Aplinkybė, kad tiekėjų teisę verstis pirkimo objektą sudarančia veikla apibūdinantys dokumentai (atestatai) nebuvo sumuojami, nereiškia, kad kvalifikacinis reikalavimas prieštarauja LR CK 6.969 straipsniui. Viešųjų pirkimų tarnybos minimose rekomendacijose yra numatyta atvejų (pavyzdžiui, Rekomendacijų 20 p.), kai tiekėjų kvalifikacija taip pat nėra sumuojama, todėl tokia Ieškovės pozicija taip pat prieštarautų CK 6.969 straipsniui.

Atsakovė 1 nepažeidė VPĮ 3 str. įtvirtinto skaidrumo principo bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos metodikos „Dėl numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo" dėl pastatų priežiūros metinės kainos. Pirkimo vertės nustatymo taisyklės yra reglamentuojamos Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnyje, taip pat Metodikoje. Nustatant viešojo pirkimo vertę, perkančioji organizacija vadovavosi analogiškų paslaugų teikimo patirtimi. Metodikos 30, 31 ir 32 punktuose yra detalizuojamos bendrosios taisyklės pirkimo vertei nustatyti. Perkančioji organizacija, organizuodama Konkursą rėmėsi visais paminėtais nurodymais, pavyzdžiui, Metodikos 30.2, punkte numatyta, jog perkančioji organizacija turi numatyti numatomos (numatomų) sudaryti sutarties (sutarčių") sąlygas (sutarties terminas, kainodara, pratęsimo galimybė ir Lt.)." Konkurso sąlygų, kaip vientiso dokumento, aiškinimas leidžia nesunkiai nustatyti, jog Konkurso sąlygų 4 priede yra detalizuojama kainodara, sutarties terminas, perskaičiavimo taisyklės ir pan. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, jog Konkurse sąlygose nėra numatyti reikalavimai kainos iššifravimui pagal objektus įvertinant jų charakteristikas ir tai neva pažeidžia VPĮ įtvirtintą skaidrumo principą. Su tokia pozicija Atsakovė 2 negali sutikti. Konkurso sąlygų techninėje specifikacijos B dalyje „Metinių išlaidų pastatų šiluminei energijai specifikacija" yra nurodoma, jog „šilumos kiekis yra pateikiamas kiekvienam pastatui atskirai: ql, q2, q3...qn [k\Vh/(m² x metai)]", taip pat aiškiai apibūdinami kriterijai ir faktoriai, turintys įtakos kainos nustatymui. Atsakovė 2 negali sutikti ir su Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktu pavyzdžiu dėl „senų" ir „naujų" pastatų, nes Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė norminių teisės aktų, kurie patvirtintų jos pateiktas klasifikacijas ir pagrįstų išdėstytus hipotetinius teiginius. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nuolat akcentuoja, jog yra pažeistas skaidrumo principas, tačiau visiškai neanalizuoja šio principo turinio bei kaip konkrečiu atveju šis principas galėjo būti pažeistas. Vien tik nurodymas, kad atitinkamas principas yra pažeistas, nepateikus jokių argumentų, paaiškinimų, negali būti laikomas principo pažeidimu. VPĮ 3 str. 1 d. įvardintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo skaidrumo ir kt. principų turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Aiškinant ir taikant principus privaloma įvertinti konkrečias aplinkybes.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog Atsakovė 1 pažeidė Metodikos 27.5.2 punktą, nes nepateikė įkainių kiekvienai atskirai sudėtinei pirkimo objekto daliai. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas Viešųjų pirkimų tarnybos teiginys yra visiškai neaiškus, neargumentuotas, aiškinamas atsietai nuo Konkurso sąlygų. Konkurso sąlygų 6 punkte nurodoma, jog pirkimo objektas apima dvi tiesiogiai tarpusavyje susijusias ir neatskiriamas paslaugas, tačiau apie dar smulkesnį skaidymą į dalis yra visiškai nekalbama, kadangi tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tiek mokyklų pastatams apibūdinti yra taikomi tapatūs reikalavimai, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta Metodikos interpretacija yra visiškai nelogiška, prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei Konkurso sąlygoms. Pagal pirkimo dokumentus pateikta pastatų priežiūros kaina apskaičiuojama aptarnaujamam pastatų plotui, Atitinkamai buvo išvestas metinis bei mėnesinis įkainiai visam pirkimo sutarties sudarymo laikotarpiui. Taigi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas pavyzdys, kaip neva patvirtinantis VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinto principo skaidrumo pažeidimą bei Metodikos pažeidimą, neatitinka faktinės situacijos.

Nesutinka su ieškovo argumentais dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešojo pirkimo tikslo neužtikrinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005 m. rugsėjo 21d. nutartis, c. b. bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2905 m. lapkričio 30 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-458/2007) dėl Viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Atsakovė 1, organizuodama Konkursą pastatų ūkio valdymui, pasirinko ES erdvėje gerai žinomą ir plačiai taikomą energijos taupymo modelį ESCO (angliškai „ energy saving company"). Šio modelio esmė yra ta, kad energiją taupanti kompanija (paslaugų teikėjas) yra atsakinga ne tik už pastatų vidaus sistemų tinkamą priežiūrą, bet ir už jų efektyvumą bei nuolatinį jo didinimą. Tai sudaro galimybes mažinti energetinių išteklių sunaudojimą bei pastato savininko išlaidas jų įsigijimui. Vadovaujantis šiuo modeliu energijos efektyvų naudojimą siekiai užtikrinanti kompanija savo rizika imasi visų technologiškai pagrįstų veiksmų bei atlieka pastatų šilumos sistemų priežiūros darbus taip, kad būtų maksimaliai efektyviai naudojama šiluminė energija pastatuose ir pasiekiamas ilgalaikis sutaupymas pastatų šildymui - bendrovė įsipareigoja, kad visos išlaidos pastatų šildymui bei jų sistemų priežiūrai nebus didesnės nei nustatyta šalių raštišku susitarimu. Tuo tarpu pastatų savininkas, šiuo atveju Atsakovė 1, siekianti užsitikrinti maksimaliai efektyviausią pastatų šilumos ūkio valdymą ir iš anksto tiksliai numatyti būsimų išlaidų pastatų šildymui bei jų sistemų priežiūrai poreikį. Remiantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB „Dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų", kurios tikslas yra maksimaliai skatinti energijos naudojimo efektyvumą ES šalyse, tiek viešojo sektoriaus pastatai, tiek gyvenamieji pastatai yra prioritetinės pavyzdinės sritys, kuriose ES šalys narys privalo sukurti efektyvų teisinį reguliavimą energijos panaudojimo efektyvumo skatinimui bei, savaime suprantama, panaikinti egzistuojančias teisines kliūtis efektyvumui siekti. Minėtos direktyvos pagrindu LR Vyriausybės 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-620 patvirtintame Energijos efektyvumo veiksmų plane yra pažymėta, kad: „Didžiausios energijos taupymo galimybės Lietuvoje yra pastatų sektoriuje (ekonominis taupymo potencialas apie 30%), atnaujinant esamus pastatus, modernizuojant jų energetikos sistemas. Pastatuose suvartojama apie 40% šalies galutinės energijos, todėl dauguma energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių yra nukreipta į gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų finansavimą. Be kita ko, šios priemonės sprendžia ir socialines problemas, susijusias su išlaidomis energijai bei komfortinėmis gyvenimo sąlygomis." Todėl šis taupymo modelis pasirinktas pagrįstai, jo taikymas Lietuvoje nėra draudžiamas, o priešingai, yra skatinamas siekiant tinkamai ir efektyviai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus.

Viešųjų pirkimų tarnyba teikdama ieškinyje paaiškinimus dėl metinių išlaidų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti, karšto vandens gamybai ir kt., konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio skaidrumo principo pažeidimą bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešojo pirkimo tikslo neužtikrinimą visiškai neišsiaiškinusi Konkurso sąlygų, jų atskirų dalių tarpusavio santykio, taip pat kitų reikšmingų faktinių aplinkybių. Viešųjų pirkimų tarnyba šioje dalyje visiškai netinkamai apibūdino pirkimo objektą. Anot Viešųjų pirkimų tarnybos, pirkimo objektą sudaro paslauga ir prekė. Minėtas Viešųjų pirkimų tarnybos aiškinimas neatitinka Konkurso sąlygų. Nei viename Konkurso sąlygų punkte visiškai nekalbama apie šilumos energiją, kaip perkamą prekę. Pagal Konkurso sąlygų 6.1 bei 6.1.1 punktus iš pirkimo objektą sudarančių paslaugų paketo būtų galima išskirti šias pagrindines paslaugas: I) objektų vidaus šilumos ir karšto vandens sistemų eksploatacija; 2) sistemų priežiūra bei paruošimas žiemai; 3) avarijų likvidavimas ir remontas; 4) tinkamos šiluminės temperatūros ir komforto, t.y. higieninių reikalavimų, objektų vidaus patalpose užtikrinimas, kuriam būtinas centralizuotai UAB „Vilniaus energija" tiekiamas termofikatas; 5) karšto vandens paruošimas, kuriam taipogi yra būtina minėto šilumos tiekėjo tiekiamas termofikatas. Kaip matyti iš pateikto pagrindinių paslaugų dalių sąrašo, šiluminės energijos (termofikato) pristatymas ar kitokia su Šilumos tiekimu į objektus susijusi veikla nėra Konkurso sąlygų dalimi.

Atsižvelgiant į Lietuvoje galiojantį vieną esminių teisinės valstybės principų - sutarties turinio prieš formą viršenybės principą, Konkurso sąlygos negali būti aiškinamos ir suprantamos vien tik pažodžiui, nesiejant jų su viešojo pirkimo tikslu, faktine situacija, šalių pozicija bei kitomis aplinkybėmis. Todėl Viešųjų pirkimų tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo kaip vieną iš pirkimo objekto dalių sudarančių paslaugų įvardinti šilumos energijos tiekimą prižiūrimiems objektams. Aiškinant Konkurso sąlygas kaip vientisą dokumentą, pažymi, jog perkančioji organizacija iš Konkurso dalyvių siekė ne nusipirkti šilumos energiją, o suteikti Konkurso laimėtojui pilnus įgaliojimus ją atstovauti šilumos tiekėjo atžvilgiu bei vartotojo interesų naudai spręsti visus su šilumos energijos tiekimu objektams susijusius ūkinius bei finansinius klausimus, tuo pačiu įgaliodama Konkurso laimėtoją teikti pastatų priežiūros paslaugas spręsti visus su pastatų priežiūra susijusius ūkinius bei finansinius klausimus. Visiems objektams šiluminę energiją tiekia UAB „Vilniaus energija“ ir visi objektai yra minėto šilumos tiekėjo veikios teritorijoje. Būtent UAB „Vilniaus energija", kaip Vilniaus mieste licencijuotas šilumos tiekėjas, yra atsakingas už tinkamą šiluminės energijos (termofikato) patiekimą (pristatymą) į objektus UAB „Vilniaus energija" valdomais centralizuotais šilumos tiekimo tinklais, taipogi visuose objektuose esantys šilumos apskaitos prietaisai yra UAB „Vilniaus energija" nuosavybė. AB „City Service" laimėto Konkurso viešojo pirkimo sutarties pagrindu teikiamų paslaugų riba yra objektų viduje, t.y. prasideda nuo konkretaus pastato šilumos įvado ir baigiasi atskirose pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prietaisuose. Tuo tarpu tinkamam temperatūros, t.y. higieninių reikalavimų, vidaus patalpose užtikrinimui, yra reikalinga kompleksinė veiksmų ir išteklių visumą, į kurią įeina pastatų ir jų konstrukcijų tinkama priežiūra, nuolatinė pastatų efektyvumo analizė, analizės išvadų pagrindu atliekami šilumos sistemų reguliavimo darbai, kiti darbai, skirti efektyvinti ir mažinti šilumines energijos suvartojimą, taip pat higienos normų užtikrinimui neišvengiamai reikalingas šiluminė energijos tiekimas, kurį užtikrina ir tiekia centralizuotos šilumos tiekėjas UAB „Vilniaus energija".

Sutarties pagrindu tarp objektų teisėtų valdytojų, Atsakovo 2 ir šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija" susiklostę santykiai, susiję su Atsakovo 2 pareiga užtikrinti tinkamą temperatūrą objektų vidaus patalpose, iš esmės niekuo nesiskiria nuo santykių, susiklostančių tarp daugiabučių namų savininkų bendrijų ir namų gyventojų ar juose įsikūrusių juridinių asmenų, taip pat bet kurio komercinio pastato savininko (valdytojo), nuomininko ir atitinkamo šilumos tiekėjo. Tai yra, šiais minėtais pavyzdžiais komercinio pastato savininkas (valdytojas), nebūdamas nei šilumos, vandens ar kitų energetinių resursų tiekėjas, yra atsakingas prieš nuomininką ar kitą patalpų naudotoją už patalpų atitikimą higienos bei kitiems reikalavimams, kurie sukuria sąlygas tinkamai naudotis patalpomis ir garantuoja komfortą, tuo tarpu naudotojas šalių suderinta tvarka atsiskaito su savininku (valdytoju) taip kompensuodamas pastato savininkui (valdytojui) išlaidas už šilumos tiekėjo patiektą šiluminę energiją bei kitus patiektus resursus. Taigi tokia veikla laikoma įprasta komercine praktika. Taigi pirkimo objektą sudaro dvi susijusios ir neatskiriamos paslaugos, todėl gali būti laikoma viena kompleksine paslauga, leidžiančia racionaliai panaudoti lėšas, skirtas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklų pastatų šiluminei energijai bei pastatų priežiūrai nusipirkti. Neteisingai aiškinamas pirkimo objektas bei nepakankama pirkimo dokumentų analizė nulėmė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą dėl pirkimo objekto ir neva neteisingai išreikštas pirkimo kainų dalis. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas aiškinimas neatitinka faktinių aplinkybių, todėl visi pateikti argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Viešųjų pirkimų tarnyba, pateikdama paaiškinimą dėl kainos ir kainodaros taisyklių taikymo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-403/2007. Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas/interpretacija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikto išaiškinimo, išdėstyto toje byloje (2007 m. spalio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2007) Be to, bylos ratio decidendi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) nėra tapati su ginčijama faktine situacija, todėl minėtu išaiškinimu vadovautis nėra jokio pagrindo, nes faktinės aplinkybės bei pirkimo objektas yra skirtingi. Tiek Sutarties 15.2 punkte, tiek Konkurso sąlygų dokumentuose yra numatyta, jog „pasibaigus kalendoriniams metams yra fiksuojamas faktinis šildymo sezono parų skaičius, fiksuojamas faktinės išorės oro temperatūros ir faktinis suvartotas karšto vandens kiekis. Vadovaujantis faktiniais duomenimis yra perskaičiuojama bendra metinė išlaidų pastatų šiluminei energijai kaina, o susidaręs skirtumas yra pridedamas/atimamas iš sekančio Užsakovo mokėjimo". Viešųjų pirkimų tarnyba pateikdama savo išvadas šioje dalyje nepakankamai išanalizavo Konkurso sąlygas bei visiškai nepastebėjo itin reikšmingos aplinkybės, jog pastatų šiluminės energijos kaina gali būti perskaičiuojama bet kurios iš šalių iniciatyva Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taip pat šiai daliai itin reikšmingas 2001-10-18 Teisingumo Teismo sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. 1-7725, kuriuo teismas pažymėjo, jog draudimas perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo procedūrose remtis duomenimis, kurie pirkimo dokumentų sąlygų rengimo metu nėra visiškai tiksliai žinomi, nėra absoliutus. Perkančiosios organizacijos veiksniai pripažintini teisėtais, jeigu ji vertindama pasiūlymus, remiasi duomenimis, kurie nebuvo visiškai tiksliai žinomi perkančiajai organizacijai rengiant konkurso sąlygas, o tiekėjams teikiant pasiūlymus, bet paaiškėjo iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo ar vykdant sutartį. Bazines šilumos energijos kainas tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl nei Atsakovė 1, nei Atsakovė 2 neturi realios galimybės daryti įtaką kainai ar kainodarai. Pirkimo sutarties 15,2 bei 15.4 punktuose yra nustatyta kainų perskaičiavimo tvarka ir terminai, t.y. pastatų šiluminės energijos kaina perskaičiuojama pasibaigus kalendoriniams metams 15.2 punkte numatyta tvarka, o pastatų priežiūros metinė kaina perskaičiuoja praėjus vieneriems kalendoriniams metams nuo pirkimo sutarties sudarymo arba atitinkamai vieniems kalendoriniams nuo pirkimo sutarties galiojimo metams. Abu kainų perskaičiavimus gali inicijuoti bei kuri šalis, tiek tiekėjas, tiek perkančioji organizacija ir toks konkretus reikalavimas nurodyti, kas inicijuoja perskaičiavimą, nėra įtvirtintas teisės aktuose, todėl tai negali būti traktuojama kaip Metodikos pažeidimas ar Sutarties spraga. Perskaičiavimo kontrolės funkcija yra perkančiosios organizacijos diskrecija, nes ji šiuo konkrečiu atveju yra užsakovas. Sąvokos „mėnesinis vartotojų kainų indeksas" bei „bendrasis kainų lygis", yra skirtingi ekonominiai/statistiniai rodikliai, todėl teiginys, kad pirkimo sutarties 15.4 ir 18 punktai prieštarauja vienas kitam, yra nepagrįstas. Pagal teismų praktiką, viešųjų pirkimų įstatymo, konkurso sąlygų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste, atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ir sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t.y., ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (2011 m. sausio 24 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A -136/2011). Viešųjų pirkimų tarnybos minimi neva Atsakovės 1 padaryti pažeidimai negali daryti jokios įtakos sąžiningų tiekėjų teisėtiems interesams ar kaip nors pakeisti vienų tiekėjų padėtį kitų tiekėjų atžvilgiu.

Nesutinka su šia Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija dėl VPĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalies neužtikrinimo, t.y. dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties projekto nepateikimo prie Konkurso sąlyga Atkreiptinas dėmesys, jog šilumos pirkimo pardavimo sutartis nėra viešojo pirkimo sutartis VPĮ prasme, taip pat Atsakovas 2 arba kitas tiekėjas nėra šilumos energijos pardavėjai, todėl reikalavimas pateikti minėtų sutarčių projektus yra perteklinis, nesusijęs su Konkurso sąlygose numatytu pirkimo objektu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tipines šilumos pirkimo pardavimo sutarčių sąlygas tvirtina Vyriausybė arba įgaliota jos institucija, todėl Ieškovo teiginys, kad minėtų sutarčių projektų nepateikimas kartu su kitomis Konkurso sąlygomis pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį bei skaidrumo principą, yra nesuderinamas su Viešųjų pirkimų įstatymo pateikta pirkimo dokumentų sąvoka, nepagrįstai išplečiant pirkimo sutarties sąvoką. Toks aiškinimas neatitinka protingumo kriterijų, riboja perkančiosios organizacijos bei sąžiningų tiekėjų teisėtus interesus.

Sudaryta viešojo pirkimo sutartis atitinka viešąjį interesą, pagrindinį viešojo pirkimo tikslą. Atsakovė 2, kaip sąžininga Konkurso dalyvė bei laimėtoja į ginčijamos viešojo pirkimo sutarties vykdymą ir pasiruošimą vykdymui investavo labai daug personalo, gamybinių, techninių išteklių. Tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu bus pripažinta, kad Sutartis yra negaliojanti, Atsakovas 2 svarstys galimybę kreiptis dėl patirtų nuostolių kompensavimo iš atsakingų asmenų. Pažymime, kad pagal CK šalys privalo veikti sąžiningai tiek sutartiniuose, tiek iki sutartiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką ir į tai, kad pagal Sutartį paslaugos yra jau suteiktos ir toliau teikiamos, tokio pobūdžio Sutarčiai pagal suformuotą LAT praktiką restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011)

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė ieškinį atmesti (t. IV, b. l. 68-69). Paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas, o šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nėra viešojo pirkimo objektas, todėl reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia yra nepagrįstas.

Priimant sprendimą analizuotini ieškovo iškelti argumentai ir atsakovų prašymas taikyti senaties terminą.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. ir 32 str. 2 d. pažeidimo

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio įstatymo 32 str. 2 d. įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ar proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklų pastatų priežiūros bei higienos normas atitinkančios temperatūros palaikymo, karšto vandens paruošimo paslaugų pirkimo atviro konkurso būdų sąlygų (t. I, b. l. 139-185) 13 punktu buvo nustatyta, kad jei pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių konkurso sąlygų 11.1 – 11.7 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šių konkurso sąlygų 11.8 – 11.3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu (t. I, b. l. 147). Konkurso sąlygų 11.6 punktu nustatyta, kad tiekėjas turi turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti (t. I, b. l. 145).

Ieškovas paaiškina, kad pirkimo sąlygų 13 punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, neatitinka CK 6.969 str. nustatytos jungtinės veiklos sutarties sampratos, riboja galimybę ūkio subjektams jungti savo pajėgumus, dirbtinai riboja galimybę ūkio subjektų grupei dalyvauti viešajame pirkime ir tuo nepateisinamai pažeidžia 32 str. 2 d. reikalavimą dėl konkurencijos neleistino ribojimo ir 3 str. 1 d. reikalavimą dėl proporcingumo principo išlaikymo.

Pagal CK 6.969 str. 1 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklia. Taigi įstatymas jungtinės veiklos nei konkrečių tikslų, nei konkrečios kooperacijos neapibrėžia. Todėl laikyti, jog perkant konkrečią paslaugą bei atsižvelgiant į jos didelę apimtį ir svarbą, reikalavimas, kad perkamą paslaugą galėtų teikti visi jungtinės veiklos partneriai, riboja ūkio subjektų ar fizinių asmenų galimybę konkuruoti, nėra pagrįsta. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 10 p. perkančioji organizacija pasirenka, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos viešojo pirkimo-pardavimo sutarčiai vykdyti. Todėl perkančiajai organizacijai nustačius, kad didelės apimties pastatų priežiūros darbų atlikimui turėtų jungtis ūkiniai vienetai, turintys teisę verstis būtent tokia veikla, nėra pagrindo laikyti, kad buvo ribojama konkurencija. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, vykdant viešąjį pirkimą dėl konkurencijos ribojimo iš galimų tiekėjų, pageidaujančių dalyvauti konkurse, skundų dėl konkurso sąlygų nebuvo gauta. Todėl dėl pirkimo-pardavimo sutarties naikinti dėl konkurencijos ribojimo nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. ir 32 str. 2 d. reikalavimų, pagrindo nėra.

Dėl pastatų priežiūros metinės kainos.

Skelbimas dėl konkurso buvo išsiųstas 2010-06-21 (t. I, b. l. 28). Tuo metu galiojo 2009-12-31 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-10-20 įsakymo Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ redakcija. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 27.5.2 punktu buvo nustatyta, kad jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių, vertinama įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingi prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių arba lyginamųjų koeficientų suma. Ieškovo manymu, Vilniaus miesto savivaldybė, nustatydama reikalavimą pateikti pastatų priežiūros siūlomą metinę kainą, turėjo nustatyti reikalavimą iššifruoti kainą pagal objektus. Tuomet pasikeitus objektų skaičiui (sumažėjus ar padidėjus), metinė kaina galėtų būti reguliuojama sutarties vykdymo eigoje. Tuo tarpu įvertinus pirkimo kainą pagal visų objektų plotą, sumažėjus ar padidėjus plotui, dėl pastatų šiluminės varžos skirtumų (senų ir naujų pastatų) realų kainos sumažėjimą ar padidėjimą objektyviai negalima suskaičiuoti. Tokiu būdu paržeidžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintas pirkimų skaidrumo principas.

Konkurso sąlygų Pasiūlymo formoje (3 priedas) (t. I, b. l. 173) siūloma pateikti bendrą pastatų priežiūros metinę kainą. Konkurso sąlygų 6.2 punktu nustatyta, kad paslaugos turi būti tiekiamos Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei mokyklose, kurių sąrašas pateikiamas konkurso sąlygų 10 priede. Toliau bendrai visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželiai) bei mokyklos bendrai vadinamos „Objektais“. „Objektų“ sąrašas sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamas. Atitinkamai objektų skaičiui yra keičiama ir mokėjimų dalis, lygi vidutinei paslaugų vertei pagal konkurso rezultatus 1 kv. m. padaugintai iš „Objekto“ ploto. Metinis šiluminės energijos kiekis pastato 1 kv. m. nustatomas pagal vidutinį konkurso dalyvio pateiktą metinį šilumos kiekį, lygų visų pastatų metinio šiluminės energijos kiekio ir visų pastatų šildomo ploto santykiui.

Ši konkurso sąlygų nuostata yra pakankamai aiškiai išdėstyta, Techninėje specifikacijoje (t. b. l. 154-159), kurioje išvardinti konkrečios techninės priežiūros paslaugų apimtys, periodiškumai, reikalavimai avarijų likvidavimui. Visiems objektams numatyti tie patys priežiūros darbai. Tiek darbų apimtys, tiek objektų skaičius yra didelis. Todėl tiekėjui svarbu žinoti objektų apimtį, įvertinti galimai reikiamų paslaugų apimtį ir riziką dėl siūlomos kainos. Todėl laikyti, kad konkursas būtų skaidresnis dėl to, kad kiekvienam objektui kainos būtų pateikiamos atskirai, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad dalis darbų yra atsitiktinio pobūdžio (pvz. avarijų likvidavimas ir lokalizavimas, remonto darbai ir pan.), vieno atskiro objekto kaina galėtų būti didesnė, nei įvertinus grupę objektų, nes vertinant grupę objektų akivaizdžiai lengviau įvertinti nenumatytų darbų riziką. Todėl pagal pateiktą pasiūlymą išvesta pastato priežiūros 1 kv. m. kaina (o ne atskiro objekto kaina) nesudaro pagrindo pripažinti konkurso sąlygas neskaidriomis.

Dėl dviejų paslaugų pirkimo

Pirkimo objektas apibrėžtas Konkurso sąlygų 6 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad pirkimo objektas apima dvi tiesiogiai tarpusavyje susijusias ir neatskiriamas paslaugas, kurių tikslas - sumažinti, optimizuoti ir tiksliai suplanuoti perkančiosios organizacijos išlaidas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) bei mokyklų pastatų šiluminei energijai (šildymui, karšto vandens gamybai ir karšto vandens temperatūros palaikymui) bei pastatų priežiūrai (t. I, b. l. 141). Pirkimo objektas pagal Konkurso sąlygų 6.1, 6.1.1, 6.1.2 yra paslaugos (t. I, b. l. 141). Pagal Konkurso sąlygų 6.1.2.1 bei 6.1.2.2 punktus paslaugos teikėjas, laimėjęs konkursą ir sudaręs sutartį su perkančiąja organizacija, atstovauja perkančiąją organizaciją atsiskaitant su tiekėju už suvartotą šiluminę energiją. Tuo tikslu sudaro sutartį su šiluminės energijos tiekėju bei pagal galiojančius šiluminės energijos tarifus tinkamai ir laiku atsiskaito su centralizuotos šilumos energijos tiekėju už pateiktą šiluminę energiją pastatams (t. I, b. l. 141). Punktu 6.1.2.3 nustatyta, kad konkurso dalyvis su šilumos tiekėju atsiskaitys pagal pastatuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis (t. I, b. l. 142). Tai iš esmės atsiskaitymas už suvartotą šiluminę energiją (kaip prekę) nustatytas pagal apskaitos prietaisais parodytą suvartojimo kiekį, kaip kad ir reglamentuota Šilumos ūkio įstatyme. Tačiau 6.1.2.4 punktu nustatyta, kad pastatų priežiūros paslaugos ir metinės išlaidos pastatų šiluminei energijai Konkurso sąlygose vadinamos „Paslaugomis“. Techninėje pirkimo specifikacijoje numatytos sąlygos ne tik pastatų techninei priežiūrai, bet ir metinės išlaidos pastatų šiluminei energijai bei karšto vandens temperatūrai palaikyti (t. I, b. l. 154-168).

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 1 d. 11 p. karšto vandens tiekimas, tai centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas, o pagal 39 p. šilumos tiekimas, tai centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už pateiktą karštą vandenį ir sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Taigi karštas vanduo ir šiluminė energija yra prekė todėl Konkurso sąlygomis faktiškai buvo perkama paslauga (pastatų priežiūra ir atsiskaitymų už šiluminę energiją administravimas) ir prekė (karštas vanduo ir šiluminė energija). Konkurso sąlygų 8 punktu nustatyta, kad pirkimo objektas neskaidomas į dalis, tiekėjai privalo siūlyti visą paslaugų apimtį (t. I, b. l. 142). Tokia Konkurso sąlygų nuostata abejotina, ji neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įvirtinto skaidrumo principo ir 3 str. 2 d. nustatyto pirkimų tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Atsakovai paaiškino, kad toks pirkimo organizavimas buvo būtinas savivaldybės lėšų taupymui, organizuojant pirkimą buvo išanalizuotas ir taikomas Lietuvos Respublikoje dar plačiai nenaudojamas ESKO modelis – kai tiekėjas, prižiūrintis pastatus, stengiasi juos prižiūrėti labai tinkamai, kad nebūtų veltui švaistoma tiekiama šiluminė energija ir karštas vanduo. Laimėjęs Konkursą jis stengiasi atlikti savo pareigas kruopščiai ir tokiu būdu taupoma energija, mažinamos išlaidos pastatų priežiūrai ir mokesčiui už energiją. Jei energijos būtų suvartojama daugiau – tiekėjas patirtų nuostolių, dėl to jis stengiasi dirbti efektyviai. Tačiau šis paaiškinimas nepakankamas pagrindas pagrįsti prekių ir paslaugų neatskiriamam pirkimui. Perkančioji organizacija nepateikė įtikinamų skaičiavimų, kad naudojant pritaikytą modelį, kurio taikymas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžtas, būtų taupomos ar sutaupytos savivaldybės lėšos sėkmingiau, nei naudojant atsiskaitymą už suvartotą karštą vandenį ir šilumos energiją pagal atskirą sutartį. Todėl priimtina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-12-29 išvada Nr. R-2697 (t. II, b. l. 9-12), kad karšto vandens ir šiluminės energijos pirkimas nepagrįstai priskirtas paslaugai. Taigi paslaugos ir prekės pirkimas kaip vientiso pirkimo objekto, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintam skaidrumo principui ir 3 str. 2 d. įtvirtintam racionaliam savivaldybės lėšų naudojimui.

Dėl Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 p. ir 24.2 punkto.

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintų Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 p. fiksuota viešojo pirkimo kaina nustatoma, kai perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar daiktų kiekį (9.1 p.) ir pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio (9.2 p.). Pagal konkurso organizavimo metu galiojusią Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos redakciją (nuo 2009-12-31 iki 2011-11-01) kainodaros taisyklėse nustatant fiksuotos kainos ar fiksuoto įkainio perskaičiavimą turi būti nustatyta, kokiais duomenimis remiamasi vertinant kainų lygio kitimą, kada vykdomas perskaičiavimas, kokia yra šio perskaičiavimo formulė. Šiuo metu galiojančios Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos redakcijos 33.2 punktas fiksuotos kainos perskaičiavimą reglamentuoja analogiškai. Nors šios rekomendacijos nėra įstatyminio lygio norminis teisės aktas, tačiau rekomendacijų prisilaikymas vykdant didelės apimties pirkimą yra tiesiogiai paaiškinamas, o nukrypimai nuo rekomendacijų viešojo pirkimo organizatoriaus turi būti argumentuotai pateisinami. Tuo tarpu vienu pirkimu perkant paslaugą bei prekę ir pirkimui nustatant vieną fiksuotą kainą, toks kainos nustatymo būdas nėra perkančiosios organizacijos pakankamai pateisinamas dėl to, kad prekės kainai šalių susitarimas neturi įtakos. Kadangi prekės (karšto vandens ir šiluminės energijos) kaina yra reguliuojama, fiksuotos kainos peržiūrėjimas pagal Pirkimo-pardavimo sutarties 15.4 punktą, kuriame nustatyta, kad praėjus vieneriems kalendoriniams metams nuo sutarties sudarymo dienos arba atitinkamai vieneriems kalendoriniams Sutarties galiojimo metams Sutartyje nustatyta Pastatų priežiūros metinė kaina perskaičiuojama pagal formulę (t. I, b. l. 177), nėra pagrįstas fiksuotos kainos perskaičiavimo būdas. Nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei AB „City Service“ dokumentų apie įvykusį kainos perskaičiavimą nepateikė, nors Pirkimo-pardavimo sutartis galioja jau 2 metus. Taigi faktiškai tokia kainos sandara, kuomet į vieną fiksuotą kainą sudedama paslauga ir prekė, o kainos perskaičiavimas faktiškai nėra pateisintas, leidžia daryti išvadą, kad Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta remiantis netiksliais pirkimo dokumentais, tai yra pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 8 d.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties tarp AB „City Service“ ir UAB „Vilniaus Energija“

Pagal Pirkimo-pardavimo sutarties 9.5.1 p. šia sutartimi Paslaugų teikėjas įsipareigojo pilna apimtimi atstovauti užsakovą centralizuotos šilumos tiekėjo atžvilgiu, įskaitant visų centralizuotos šilumos tiekimo sąlygų, sutrikimų bei kitų klausimų sprendimą, taip pat tiesioginį atsiskaitymą su šilumos tiekėju už patiektą šiluminę energiją pastatams, tuo tikslu sudarant atskirą pavedimo sutartį. Pats pavedimas iš esmės neprieštarauja įstatymams, nes paslaugos teikėjas negamina šilumos energijos, o ją perka. Pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, šilumos energija yra parduodama vartotojams. Kadangi vartotojai yra Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir mokyklos, todėl atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybė, kaip šių pastatų savininkas, turi teisę samdyti administratorių (tarpininką) atsiskaitymams už gautą prekę. 9.5.2 p. sutarta, kad Paslaugų teikėjas su šilumos tiekėju sudarys atskirą šiluminės energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir atsiskaitys už Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pagal apskaitos prietaisų parodymais fiksuotą patiektą energiją pastatams. Taigi šis sutarties punktas tik patvirtina, kad tiekiama energija yra prekė ir kad už šią prekę atsiskaitoma ne fiksuota kaina, o pagal suvartotą kiekį. Kaip tvirtina atsakovai ir UAB „Vilniaus energija“, sutartis pagal šį pavedimą nebuvo sudaryta, už suvartotą energijos kiekį atsikaitoma pagal faktinius apskaitos prietaisų parodymus. Kadangi sutartis nebuvo sudaryta, pripažinti jos negaliojančia nėra pagrindo.

Dėl ieškinio senaties.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 3 d. 10 p. Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Viešųjų pirkimų įstatymas tokiam Viešųjų pirkimų tarnybos kreipimuisi į teismą nėra nustatęs specialių terminų. Todėl Viešųjų pirkimų tarnyba, gindama viešąjį interesą, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų sutarčių galiojimo ne ilgesnį kaip 3 metų laiką, kreiptis į teismą dėl šių sutarčių panaikinimo, turi teisę tokiu pat laikotarpiu, kaip ir kiti viešųjų pirkimų santykių dalyviai. CK 1.125 str. 2 d. nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Viešųjų pirkimų įstatymo 94 str. 3 d. įtvirtinta, kad tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba nedalyvavo sutarties sudaryme, ginant viešąjį interesą ieškinio padavimo terminas skaičiuojamas remiantis CK 1.127 str. 1 d. – nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Kaip tvirtina 2011-01-25 Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-277, Viešųjų pirkimų tarnyba šiai datai jau buvo išanalizavusi perkančiosios organizacijos veiksmus ir sudarytą sutartį ir siūlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nutraukti viešojo pirkimo sutartį. Taigi buvo nustačiusi ir žinojo apie pažeidimus. Nuo šios datos skaičiuojant ieškininės senaties terminas suėjo 2011-07-25. Ieškinys teismui pateiktas 2011-12-15, tai yra suėjus senaties terminui ginčyti sutartį. Nors pripažinus, kad organizuojant konkursą ir sudarant viešojo pirkimo sutartį buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintas skaidrumo principas, 3 str. 2 d. įtvirtintas racionalaus lėšų naudojimo principas bei 24 str. 8 d. įtvirtintas tikslumo ruošiant pirkimo dokumentus reikalavimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamą sutartį prižiūrimos visos Vilniaus miesto ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokyklos ir nutraukus sutartį Vilniaus miesto savivaldybė susidurtų su didžiule problema dėl 2012-2013 metų žiemos sezono metu šių ugdymo įstaigų pastatų priežiūros ir šildymo, kad sutarties galiojimas baigiasi 2013 metais, ieškovui reikalaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai galėtų būti taikoma alternatyvi sankcija (Viešųjų pirkimų įstatymo 95² str.). Tačiau atsakovams reikalaujant taikyti senaties terminą, senaties terminas taikomas (CPK 1.126 str. 2 d.) ir tuo pagrindu ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pirkimų komisijos sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti viešojo pirkimo Nr. 91038 dokumentai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pirkimo komisijos 2010-06-01 posėdžio protokolas Nr. A16-342(3.10.1-AD10)) panaikinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pirkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatyta viešajam pirkimui gautų pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažinta atsakovė AB ,,City Service“ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pirkimo komisijos 2010-11-09 posėdžio protokolas Nr. 116 p.-2) panaikinimo, pripažinimo negaliojančia tarp atsakovų 2010-11-26 sudarytos pirkimo sutarties Nr. A72-1008 (3.1.36-ŠV), pripažinimo negaliojančia tarp atsakovų sudarytos pavedimo sutarties, nurodytos pirkimo sutarties 9.5.1, 9.5.2 punktuose, pripažinimo negaliojančia AB ,,City Service“ ir centralizuotos šilumos tiekėjo sudarytos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, nurodytos pirkimo sutarties 9.5.2 punkte ar nepatenkinus reikalavimo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2010-11-26 sudarytos pirkimo sutarties Nr. A72-1008 (3.1.36-ŠV) alternatyvios sankcijos – baudos taikymo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.