Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-494-230/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-27
Bylos Nr.: 2A-494-230/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-11048-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Leonas Jachimavičius
Ieškovas: J. J., S. A. J.
Atsakovas: V. S.
Trečiasis asmuo: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-494-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11048-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1.; 30.12.2.; 44.5.2.1; 99.5.; 121.14.; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. J. ir S. A. J. bei atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2559-528/2014 pagal ieškovų J. J. ir S. A. J. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės be bendraturčio sutikimo įteisinti savavališkai atliktus rekonstrukcijos (statybos) darbus patvirtinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovams ir nurodytam trečiajam asmeniui dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) patvirtinti ieškovės J. J. teisę be atsakovo sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančios dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus tvoros žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,0913 ha, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbus, 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančio (-ių) ūkinio (-ių) pastato (-ų) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,0913 ha, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Grįsdama ieškinį nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 381/913 dalys nurodyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis ten esančio gyvenamojo namo ir ūkiniai pastatai. Likusi žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis priklauso atsakovui. 2009-02-19 buvo gautas atsakovo notariškai patvirtintas sutikimas tam, kad ieškovė galėtų atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus, o iš Kauno miesto savivaldybės gavusi Projektavimo sąlygų sąvadą, lygiagrečiai projektinės dokumentacijos rengimui pradėjo vykdyti gyvenamojo namo dalies, ūkinių pastatų ir su šiuo turtu susijusios tvoros rekonstrukcijos darbus. Tačiau atsakovas pakeitė savo poziciją ir 2011-08-31 per notarą pateikė pareiškimą, kuriuo panaikino savo duotą sutikimą. Po tokių atsakovo veiksmų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-08-22 surašė 3 savavališkos statybos aktus ir pateikė 3 reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kadangi vienintelė kliūtis įteisinti statybas yra atsakovo atsisakymas duoti sutikimą, todėl vienintelis būdas apginti jos teises yra reikalavimas patvirtinti jos teisę be bendraturčio sutikimo įteisinti atliktus rekonstrukcijos darbus. Atsakovas jokių konkrečių ir pagrįstų atsisakymo duoti sutikimą priežasčių nėra nurodęs, o tik siekia pasipelnyti reikalaudamas už tai sumokėti.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) priteisti jam iš ieškovų solidariai 151 541 Lt sumą turtinės žalos atlyginimui ir 5 % dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teise dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 2) priteisti jam iš ieškovų solidariai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti ieškovę J. J. vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-08-22 reikalavimą Nr. REI-20-110822-00104 ir savavališkai pastatytą mūrinę tvorą, besiremiančią į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nugriauti; 4) įpareigoti ieškovę J. J. pašalinti neteisėtai rekonstruoto gyvenamojo namo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) konstrukcijas – 3 atramines kolonas, pastatytas vandentiekio tinklų apsaugos zonoje adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti jam iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodo, kad dėl ieškovų atliktos rekonstrukcijos atsakovas patyrė šią žalą: po rekonstrukcijos gyvenamasis namas tapo atidalintas į du statinius, tarp kurių atsirado 30 cm plyšys ir buvo neįrengta ugniasienė; bendraturčių dalis skyrė vidinė siena, kuri tapo išorine ir ji nebuvo tinkamai įrengta; dėl neapšiltintos išorinės sienos atsakovo patalpose atšoko ir nukrito tinkas, o dėl nupjautų stogo ilginių ir grebėstų atsakovo pastato dalies stogas deformavosi; vandentiekio tinklų apsaugos zonoje sumontuotos atraminės rekonstruoto gyvenamojo namo kolonos kelia pavojų inžinerinių tinklų eksploatacijai; pastatyta 3,29 m aukščio tvora neatitinka žemės sklypo ribų plano, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, pastatyta tvora 0,5 m atstumu nukrypusi į atsakovo žemės sklypo dalį, dėl ko sumažėjo atsakovo valdomo sklypo dalis. Dėl ieškovės neteisėtai atliktos rekonstrukcijos atsakovas patyrė žalą, kurios padarinių likvidavimui jis užsakė techninį projektą ir sudarė lokalinę sąmatą, pagal kurią ardymo ir atstatymo darbai sudaro 145 041 Lt, o 6 500 Lt atsakovas sumokėjo už žalos įvertinimą. Neteisėtai rekonstruota tvora ir atraminės kolonos, pastatytos vandentiekio tinklų zonoje, turėtų būti nugriautos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Patvirtino ieškovei J. J. teisę be atsakovo V. S. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančios dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančio (-ių) ūkinio (-ių) pastato (-ų) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,0913ha, adresas (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Kitoje dalyje ieškinį patikslintais reikalavimais atmetė. Priteisė solidariai iš ieškovės J. J. ir ieškovo S. A. J. atsakovui V. S. 8 209,43 Lt turtinę žalą ir 3 000 Lt neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos 2013-08-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. J. atsakovui V. S. 522,94 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo S. A. J. atsakovui V. S. 522,95 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo V. S. valstybei 4 774,82 Lt žyminį mokestį ir 49,73 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė rekonstravimo (statybos) darbus jau yra atlikusi, o bendraturčių ginčas kilo ieškovei šalinant savavališkos statybos padarinius. Atsakovas buvo davęs sutikimą ieškovei rekonstruoti gyvenamąjį namą, tačiau jį atšaukė pamatęs, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai – nesiima priemonių pažeistos namo dalies sutvarkymui, dėl ko kyla pavojus atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies techninei būklei – stabilumui, patvarumui ir netgi išlikimui, visiškai ignoruodama bendraturčio interesą dėl jo turėtų sąlygų nepabloginimo. Atsakovas nesutinka su ieškovų atliktų savavališkų darbų įteisinimu iš esmės tik dėl to, kad ieškovai savavališkais statybos darbais buvusį vientisą gyvenamąjį namą atskyrė – padalino į dvi atskiras dalis, tačiau paliko nesutvarkytą ir neketina tvarkyti tarp namo dalių atsiradusio tarpo bei dėl rekonstrukcijos pažeistos gyvenamojo namo dalies, o nesutikimas grindžiamas tuo, kad: 1) dėl gyvenamojo namo dalies rekonstravimo darbų pagal 2011-08-22 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovė nesilaikė jos pačios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projekto ir bendro vandentiekio apsaugos zonoje pastatė į žemę besiremiančias atramines kolonas, nors pagal projekto sprendinius jos turi remtis į gyvenamojo namo sieną, o tuo sukeliamas atsakovui pavojus netrukdomai naudotis tiekiamu vandeniu; 2) dėl naujai pastatytos tvoros statybos darbų pagal 2011-08-22 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – tvora pastatyta atsakovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, tuo pažeidžiant atsakovo kaip savininko nuosavybės teises; 3) dėl ūkinio (-ių) pastato (-ų) rekonstravimo darbų pagal 2011-08-22 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovo nuomone, ieškovės ūkiniai pastatai galimai įlenda į jo sklypo teritoriją, todėl vėlgi pažeidžiamos atsakovo nuosavybės teisė. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl jos teisės patvirtinimo be atsakovo sutikimo įteisinti tvoros statybos darbus yra nepagrįstas, nes pažeidžia atsakovo kaip savininko teises naudotis, valdyti bei disponuoti jam priklausančia žemės sklypo dalimi, o taip pat ir STR reikalavimus, nes ieškovės pastatyta aukštesnė nei 2 m ginčo tvora yra aklina, todėl tokia tvora turi būti akyta 80 % arba daugiau. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nedavė sutikimo ginčo tvoros įteisinimui. Tačiau teismas nustatė, kad atsakovo nesutikimas su atliktų gyvenamojo namo dalies ir ūkinio pastato rekonstrukcijos darbų įteisinimu nėra pagrįstas, nes šių statinių rekonstrukcija atlikta ieškovei priklausančio sklypo ir gyvenamojo namo dalyse, o tai, kad ieškovės gyvenamojo namo dalis pastatyta vandentiekio apsaugos zonoje be vandentiekio tinklus eksploatuojančios įmonės sutikimo, bus atsižvelgta derinant gyvenamojo namo projektą, kuris turės būti taisomas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nesutikimas su ieškovės atliktais gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbais grindžiamas ne atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, bet viešosios teisės normų reikalavimų neatitikimu, ką įvertins kompetentingos institucijos. Taigi teismas konstatavo, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis atsakovo bendrosios nuosavybės teisių ir įstatymo saugomų interesų, nepablogins atsakovo esminių gyvenimo ar veiklos sąlygų, buvusių iki rekonstrukcijos, todėl pripažino ieškovei teisę be atsakovo sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančios dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančio (-ių) ūkinio (-ių) pastato (-ų) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,0913ha, adresas (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus (CPK 177, 178, 185 str.). Teismas, įvertinęs byloje patiktus įrodymus, taip pat nustatė, jog ieškovams atlikus savo dalies gyvenamojo namo rekonstrukciją atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis pasikeitė, o dėl to atsirado poreikis atsakovo gyvenamojo namo daliai atlikti atitinkamus statybos darbus tam, kad minėta pastato dalis normaliai funkcionuotų pagal paskirtį ir dėl ieškovų atlikto to namo dalių atskyrimo nepatirtų neproporcingo objektyvių išorinių veiksnių poveikio, todėl sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovams taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovų teiginius, jog neigiami padariniai atsakovui atsirado todėl, kad namas yra senas (nusidėvėjimas 70 procentų), teismas atmetė, kadangi konstatavo, jog ne dėl namo nusidėvėjimo atsirado vientisą gyvenamąjį namą skiriantis tarpas, o vidinė namo dalis skirianti siena tapo lauko siena. Teismas sprendė, kad ieškovai atlikdami rekonstrukciją padarė ne viską, kad nebūtų pabloginta atsakovo turto dalies būklė , o atsakovo turtas dėl to buvo pablogintas, kurio ieškovai geranoriškai nešalino, todėl pripažino žalos padarymo faktą. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio, teismas sprendė, kad yra įrodyta 8 209,43 Lt žala. Be to, ieškovai savo nebendradarbiavimu su atsakovu, o iš esmės savavaldžiavimu neabejotinai sukėlė ir šiuo metu sukelia atsakovui nepatogumus – jam reikėjo užsakinėti išvadas, topografines nuotraukas, kreiptis į atitinkamas institucijas, mokėti lėšas už išvadas bei kitus dokumentus, taip pat sukėlė dvasinius išgyvenimus ir rūpesčius dėl jo gyvenamojo namo dalies pažeidimų – kad jo gyvenamojo namo dalis gali sugriūti ar dėl netinkamo jo sutvarkymo bei klimato poveikio ženkliai nuvertėti ir pan. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovui rūpesčius, išgyvenimus ir nepatogumus ieškovai sukėlė dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, o šios situacijos, kurią tik jie ir inicijavo, ieškovai iš esmės nesprendė daugiau kaip trejus metus, laikė, jog yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, o protingu, teisingu ir sąžiningu atsakovui padarytos neturtinės žalos dydžiu pripažino 3 000 Lt sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio tenkinimo pakeisti: reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovui V. S. 1 525,81 Lt turtinės žalos atlyginimą; atsakovo V. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo dalį dėl dalies ieškinio reikalavimų atmetimo – patvirtinti ieškovės J. J. teisę be atsakovo V. S. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus tvoros žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0913 ha, adresas (duomenys neskelbtini), statybos darbus; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisti ieškovei J. J. iš atsakovo V. S. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal 2014-09-29 Prašymą „Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“; priteisti iš atsakovo V. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo pažeistos tiek procesinės teisės normos, tiek materialinės teisės normos, o tai sudarė pagrindą nurodomoje dalyje neteisingai išspręsti bylą. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Teismas priimtame sprendime nepagrįstai rėmėsi UAB „Kupola“ parengtu techniniu projektu ir jo sudėtinėmis dalimis bei padidino atsakovui priteistinos turtinės žalos dydį. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, ją atliko ekspertas S. M., kuris parengė Teismo ekspertizės aktą Nr. 13-55 ir jame nustatė, jog atsakovo patirta turtinė žala sudaro 1 525,81 Lt sumą, tačiau teismas šia eksperto išvada nepagrįstai nesirėmė ir nenurodė, kodėl nesiremia šiuo aktu, ir todėl nepagrįstai priteisė atsakovui didesnį 8 209,43 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą. Iš UAB „Kupola“ techninio projekto matyti, jog šis projektas tai ne žalos atlyginimo apskaičiavimo projektas, o iš esmės naujo statinio statybos (rekonstravimo) projektas, kuris neturi nieko bendro su galima žala. Jame nurodyti darbai niekaip nėra susiję su neva atsakovui padaryta žala, o yra tiesiogiai orientuoti į atsakovui priklausančios namo dalies rekonstrukciją, kurios metu iš esmės būtų atliekama naujo statinio statyba. Be to, atsakovo reikalaujama žala yra apskaičiuota remiantis atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, o naudojant šį metodą vis tiek buvo reikalaujama tokios žalos sumos, kurią nustatant visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kokios būklės buvo gyvenamasis namas iki statybos darbų atlikimo. Pažymėtina, jog gyvenamojo namo fizinis nusidėvėjimas iki statybos darbų atlikimo buvo 70 %, taigi akivaizdu, kad tokio laipsnio nusidėvėjimas patvirtina, jog absoliučiai visi atsakovo nurodomi gyvenamojo namo defektai negali ir neturi būti siejami tik su atliktais statybos darbais, o taip pat šie defektai sietini su gyvenamojo namo senumu, fiziniu ir moraliniu nusidėvėjimu. UAB „Kupola“ parengtų sąmatų nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 72 500 Lt, ½ dalies –36 250 Lt, o atsakovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gerokai viršija realią atsakovo turto vertę.

2) Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi neįsigilino į priežastis ir motyvus, kuriais atsakovas grindė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas savo reikalavimą grindė tik teiginiu, jog suprastėjo jo sveikata, tačiau į bylą nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, jog atsakovo sveikata būtų iš viso pablogėjusi ar tuo labiau, jog sveikata būtų pablogėjusi dėl su atliktais statybos darbais susijusių priežasčių, nors tai atsakovas privalėjo įrodyti. Be to, atsakovas visą laiką žinojo apie vykdytus statybos darbus ir itin ilgą laiką niekam jokių pretenzijų nereiškė, 2009-02-19 davė sutikimą, o jį atšaukė tik 2011-08-31. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai nenumato neturtinės žalos atlyginimo.

3) Teismas nepagrįstai nepatenkino ieškovų reikalavimo dėl tvoros žemės sklype statybos darbų įteisinimo. Galimybė įteisinti tvoros statybos darbus bus išspręsta teisės aktų nustatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo (įteisinimo) procedūros vykdymo pagrindu, kuri tolesnę eigą gali turėti tik patenkinus atitinkamą ieškinio reikalavimą. Todėl šis reikalavimas turėjo būti tenkinamas, o vėlesniame etape būtų nuspręsta, ar tokie darbai yra galimi įteisinti pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymi, kad tvora yra pastatyta taip, jog viena dalis įeina į atsakovo žemės sklypo dalį, o kita dalis yra pasislinkusi į ieškovų žemės sklypo dalį, todėl faktiškai atsakovui priskirtas žemės sklypo plotas nėra sumažėjęs, o atitinkamai atsakovo interesai nėra pažeidžiami.

4) Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo nurodyta aplinkybė, jog byla buvo pradėta dėl ieškovų atliktų statybos darbų, siekiant įteisinti savavališkos statybos darbus, nesudaro pagrindo atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas konkrečios bylos ribose ir tik konkrečioje byloje atliktų procesinių veiksmų atžvilgiu. Todėl šiuo atveju teismui priėmus sprendimą, kurio procesinė baigtis suteikia ieškovams teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas turėjo priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų nuomone, šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 str. 4 d. reikalavimų, kadangi ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas ir iš ieškovų pusės nebuvo bylos vilkinimo. Sprendimu buvo patenkinta didžioji dalis ieškovų reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą toje dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovų ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. J. ir S. A. J. ieškinį su patikslintais reikalavimais atmesti; sprendimą dalyje dėl atsakovo V. S. priešieškinio pakeisti, patikslintą priešieškinį tenkinant pilna apimtimi; sprendimą toje dalyje, kuria ieškovų ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės J. J. bei jos sutuoktinio S. A. J. solidariai bylinėjimosi išlaidas apeliantui V. S. pagal į bylą pateiktus dokumentus. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas sprendimu pripažino teisę įteisinti neapibrėžtus statybos darbus, kas iš esmės prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Ieškovų reikalavimai buvo suformuluoti prieštaraujant teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, dėl ko negalėjo būti tenkinami. Pagal teismų praktiką, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį, t. y. būtina atskleisti rekonstrukcijos planus, pateikiant bendraturčiams tinkamą projektinį pasiūlymą. Teismas leisdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius turi aiškiai apibrėžti tokių darbų apimtis, o apibrėžtumas įmanomas tik tuo atveju, kai yra parengtas eskizinis projektas su konkrečiais sprendiniais. Apibrėžtumas yra įmanomas tik tuo atveju, kai yra parengtas eskizinis projektas su konkrečias sprendiniais, kuriuos siekiama įgyvendinti ir prašoma leidimo būtent tokių apibrėžtų (konkretizuotų) sprendinių įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovų reikalavimus susidarė priešinga situacija, kadangi faktiškai buvo suteikta bendra teisė į statybą, nes jokių konkrečių statybos apimčių ir jų įgyvendinimo būdų pagal tokį teismo sprendimą nėra įmanoma identifikuoti. Teismo sprendimu ieškovams buvo suteikta teisė įteisinti statybos darbus pagal savavališkos statybos aktus, tai reiškia, kad ieškovai galės rengti bet kokį projektą. Nepateikus pirminio projekto atsakovas negalėjo tinkamai suformuluoti savo nesutikimo.

2) Ieškovai neįrodė tos aplinkybės, kad jų faktiškai atlikti darbai gali būti įteisinti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Ieškovai teigė, jog vienintelė priežastis, kliudanti jiems pašalinti savavališkos statybos padarinius įteisinimo būdu, yra apelianto sutikimo negavimas, tačiau ieškovai neatliko nuo jų priklausančių veiksmų siekdami spręsti savavališkos statybos įteisinimo problemą, t. y. per visą šį laikotarpį neparengė projekto, pagal kurį tariamai siekiama įteisinti savavališkos statybos padarinius. Tuo tarpu byloje yra kiti įrodymai, liudijantys, kad atlikta statyba pažeidžia ne tik apelianto teises, bet ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus, ir tokie pažeidimai statybos darbų įteisinimą daro objektyviai neįmanomą. Ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad ieškovės gyvenamojo namo dalis pastatyta vandentiekio apsaugos zonoje be vandentiekio tinklus eksploatuojančios įmonės sutikimo, realiai rekonstruoto namo kolonos pastatytos ne vandentiekio zonoje, o ant vandentiekio įvado. Savavališka statyba atlikta neišlaikant minimalaus būtino atstumo iki sklypo ribos ir tokiems darbams nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos susitikimas. Kadangi ūkiniai pastatai remiasi į ieškovų savavališkai pastatytą tvorą, kuri yra atsakovui priklausančioje sklypo dalyje, todėl ir ūkinių pastatų dalis stovi apelianto žemės sklypo dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

3) Teismas sprendimu nepagrįstai sumažino apeliantui priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžiuose apklaustų asmenų paaiškinimus padarė nepagrįstą išvadą, kad namo vidinei sienai tapus išorine nereikia toje dalyje įrengti naujų pamatų. Šis klausimas didžiąja dalimi ir sąlygojo netinkamą žalos dydžio nustatymą. Pažymėtina, kad vientisas namas buvo fiziškai padalintas pusiau, pažeidžiant jo laikančiąsias konstrukcijas tiek pamatų, tiek stogo srityse. Fiziškai atskyrus ieškovų namo dalį, apelianto pusė buvo palikta nesutvirtinant laikančiųjų konstrukcijų, stogą paremiant ant tašo plokštės, sienos (kuri tapo išorine) neapšiltinant pagal nustatytus reikalavimus ir neįrengiant jai reikiamų pamatų. Šias aplinkybes patvirtino projekto vadovas A. J. ir ekspertas A. Z.. Atliktais savavališkais darbais buvo pažeistas namo stabilumas ir patvarumas, kurio tinkamai nesutvarkius gresia namo dalies griūtis. Teismas, vertindamas apelianto patirtos žalos dydį, neįvertino to, kad siekiant atkurti apelianto namo dalies būklę yra reikalinga atlikti statybos darbus, kurie pagal Statybos įstatymą yra kvalifikuotini kaip namo rekonstrukcija. Namo rekonstrukcija yra negalima be atitinkamo projekto ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovų pateiktais paskirais dokumentais dėl tam tikrų darbų atlikimo, kai nebuvo pateiktas joks projektas tokių darbų atlikimui nei kiti privalomieji dokumentai. Vienintelis tinkamas įrodymas, patvirtinantis apeliantui padarytos žalos dydį ir tinkamai detalizuojantis būtinų atlikti darbų sąrašą, yra UAB „Kupola“ projektas, kuriame vadovaujantis teisės aktų reikalavimais detalizuota ir pagrįsta, kokie darbai yra atliktini, siekiant atstatyti apelianto namo dalies būklę į pirminę padėtį, t. y. kad jos būklė atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus ir būtų saugi naudoti pagal paskirtį. Ieškovai jokiais įrodymais nepaneigė, kad šiame projekte numatyti darbai nėra būtini. Kadangi namas yra senas, apeliantui nesisekė rasti rangovo, kuris sutiktų imtis namo rekonstravimo darbų, UAB „Tovis“ buvo vienintelis subjektas tai sutikęs atlikti už 145 041 Lt.

4) Teismas sprendimu nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino apeliantui priteistinos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina tai, kad apeliantas neturėdamas pakankamai pajamų padarytos turtinės žalos įvertinimui, buvo priverstas skolintis pinigus iš artimųjų ir giminaičių, kas natūraliai vertė jį jaustis nepatogiai. Jis patyrė nepatogumą bei pažeminimą, jog privalo įrodinėti akivaizdų J. padarytų pažeidimų faktą. Pastarieji treji metai apeliantui buvo itin įtempti ir varginantys psichologiškai, kas esant apeliantui esant garbaus amžiaus ypatingai kenkia sveikatos būklei. Nebūdamas užtikrintas savo ateitimi, jis patyrė ir tebepatiria nervinį išsekimą. Visus patirtus ir tebepatiriamus išgyvenimus, o kartu ir nepatogumus, kurie atsirado J. piktnaudžiaujant savo teisėmis, apeliantas vertina 30 000 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimu priteista suma moralinei žalai atlyginti yra nekompensuojanti jo patirtų išgyvenimų, priešingai, teismui jo patirtus išgyvenimus įvertinus tokia suma, apeliantas jaučiasi dar labiau pažemintas.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus yra akivaizdu, jog net pats atsakovas nenurodo nei vienos teisės normos, kuriai prieštarautų ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl galimybės įteisinti statybos darbus sudarymo. Dėl to atsakovo argumentai dėl pareikštų reikalavimų prieštaravimo teisės normoms yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, tačiau bylos ratio decidendi absoliučiai skiriasi nuo tų bylų, kurias nurodė atsakovas. Tuo atveju, kai statybos darbai jau yra atlikti ir siekiama įteisinti tik faktiškai atliktus statybos darbus, toks faktas ir aiški bei apibrėžta statybos darbų apimtis informatyvumo prasme yra ženkliai svaresnė nei projektiniai pasiūlymai. Atsižvelgiant į tai, jog statybos darbai buvo pilnai atlikti ir fiksuoti Inspekcijos tokiais atvejais rengiamuose dokumentuose, todėl reikalavimas buvo suformuluotas taip, jog atlikti statybos darbai buvo apibrėžti tais statybos darbais, kurie apibrėžti savavališkos statybos aktuose, t. y. patvirtinti teisę be atsakovo sutikimo įteisinti savavališkos statybos aktuose nurodytus statybos darbus. Pabrėžtina, kad tokią ieškinio reikalavimo logiką diktuoja ir pats savavališkos statybos įteisinimo procedūros reglamentavimas, nes asmeniui suteikiama teisė įteisinti tuos statybos darbus, kurie yra fiksuojami ne kur kitur, o būtent, savavališkos statybos aktuose ir visa tiek savavališkos statybos padarinių šalinimo, tiek savavališkos statybos įteisinimo procedūra vysta kaip pagrindą imant savavališkos statybos aktus. Be to, į bylą buvo pateiktas savavališkos statybos įteisinimo projektas, kuris taip pat aiškiai patvirtinta, jog siekiami įteisinti statybos darbai atsakovui buvo žinomi ir atskleisti. Atsakovo, kaip bendraturčio, sutikimas statybos darbų įteisinimui yra esminė vada pradėti ir vykdyti įteisinimo procedūrą ir be šio sutikimo nei statybą leidžiantis dokumentas, nei kiti statybiniai dokumentai negali būti išduodami (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 p.). Dėl to tik po atsakovo sutikimo gavimo gali būti pereinama į kitas statybos darbų įteisinimo stadijas, kurių metu jau atitinkamos valstybės/savivaldos institucijos pagal savo kompetenciją spręs, ar yra visos būtinosios sąlygos statybos darbų įteisinimui. Tuo tarpu atsakovas savo poziciją grindžia nesutikimu dėl statybos darbų įteisinimo tais argumentais, kurie yra susiję su viešosios teisės normų reikalavimais, o ne savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių statybos darbų nebūtų galima įteisinti dėl prieštaravimo teisės aktų reikalavimams, tai patvirtina ir ekspertizės aktas. Ieškovai nurodo, jog atsakovas apeliaciniame skunde, grįsdamas žalos dydį, remiasi UAB „Tovis“ komerciniu pasiūlymu ir UAB „Kupola“ parengtu techniniu projektu, pagal kuriuos gyvenamajam namui padarytos žalos suma sudaro 145 041,00 Lt. Tačiau UAB „Tovis“ komerciniame pasiūlyme nėra net minimaliai detalizuota, už ką tokia suma susidaro, nėra pateikta jokios sumos detalizacijos, o tik abstrakčiai nurodyta, jog neva darbai kainuotų tokią sumą, o UAB „Kupola“ parengtoje techninio projekto projektavimo užduotyje nurodyta užduotis aiškiai patvirtina projekto rengimo tikslą, t. y. ne tik žalos apskaičiavimą, bet ir realiai naujo statinio statybos (rekonstravimo) projektą, kuris neturi nieko bendro su galima žala, o yra orientuotas į atsakovo priklausančios namo dalies rekonstrukciją, kurios metu būtų vykdomi statybos darbai nuo naujų pamatų iki naujo stogo įrengimo. Tokiu būdu atsakovo reikalaujama žala yra apskaičiuota atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, neįvertinant nusidėvėjimo, kuris UAB „Kupola“ parengtose lokalinėse sąmatose yra visiškai neskaičiuojamas. Šiuo atveju nustatant padarytos turtinės žalos dydį turi būti vadovaujamasi ekspertizės aktu, kuriame nurodytas žalos dydis sudaro 1 525,81 Lt. Ekspertizės akte pripažinta, kad jokie papildomi pamatų įrengimo darbai nėra būtini. Ginčo dėl to, jog gyvenamojo namo fizinis nusidėvėjimas iki statybos darbų atlikimo yra 70 %, nėra. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog dalis atsakovo nurodomų jam priklausančios gyvenamojo namo dalies defektų atsirado ne dėl statybos darbų, o dėl gyvenamojo namo nusidėvėjimo. Nepagrįsti skundo argumentai dėl neturtinės žalos ir jos dydžio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė būtų pablogėjusi, ir ji būtų pablogėjusi būtent dėl atliktų statybos darbų, o būtent šiomis aplinkybėmis buvo grindžiamas reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų skolinęsis pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai skundu nepagrįstai teigia, jog gyvenamojo namo, ūkinių pastatų rekonstrukcijos ir tvoros statybos darbus pradėjo turėdami atsakovo sutikimą, kurį jis vėliau nepagrįstai atšaukė. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka, kadangi ieškovai piktnaudžiavo teise, apgavo atsakovą ir nuo pat pradžių vykdė savavališką statybą, neturėdami nei tinkamo atsakovo sutikimo, nei projekto ar statybą leidžiančio dokumento. Ieškovai, prieš gaudami 2009-02-19 atsakovo sutikimą, neatskleidė jam planuojamų statybos ir rekonstrukcijos darbų tinkamai, o tik abstrakčiai informavo, kad ketina atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus, t. y. pakeisti stogo konstrukcijas ir perdengti stogo dangą. Atsakovo namo dalies defektai atsirado būtent dėl ieškovų atliktos savavališkos rekonstrukcijos. Tai, kad turtinė žala atsakovo naudai iš ieškovų priteista dėl jų neteisėtais veiksmais, o ne dėl namo nusidėvėjimo sukeltų defektų, patvirtina byloje esantys įrodymai. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Tovis“ komercinis pasiūlymas buvo pateiktas pagal UAB „Kupola“ parengtą techninį projektą dėl namo rekonstrukcijos. Tiek UAB „Tovis“ komerciniame pasiūlyme, tiek UAB „Kupola“ techniniame projekte numatyta, kad šie dokumentai sudaryti dėl vieno buto gyvenamosios paskirties pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į du sublokuotus gyvenamosios paskirties pastatus (gyvenamuosius namus). Taigi, priešingai, nei teigia ieškovai, nėra pagrindo tvirtinti, kad UAB „Tovis“ komerciniame pasiūlyme atliktini darbai nurodyti neaiškiai. Atsakovas pabrėžia, kad skunde ieškovai klaidina teismą teigdami, kad UAB „Kupola“ techninį projektą parengė dėl naujo namo statybos, o ne dėl žalos atsakovui ištaisymo. Be to, nurodo, kad teismo eksperto S. M. išvada nebuvo tiksli, kadangi pats ekspertas pakeitė savo išvadą teismo posėdžio metu. Teismas teisingai pažymėjo, kad turtinės žalos dydis nemažintinas dėl namo dalies nusidėvėjimo, nes atitinkamų darbų atlikimas nepadidins atsakovo turto vertės, o tik neleis jam iš esmės sumažėti. Atsakovas sutinka su šiomis teismo išvadomis ir papildomai pažymi, kad iki ieškovų atliktos savavališkos rekonstrukcijos jo namo dalies būklė buvo gera, laikančiosios konstrukcijos nerodė silpnumo žymių, stogas nebuvo deformavęsis, sienos tinkas buvo nenubyrėjęs, vidinė namo pertvara (dabartinė išorinė siena) buvo šilta, kadangi kitoje jos pusėje buvo ieškovų patalpos, o ne lauko temperatūros oras, ir kas svarbiausia, namas buvo vientisas ir patvarus, o dabar yra nusėdęs į tą pusę, kurioje buvo pažeistos laikančiosios konstrukcijos. Savavališka namo rekonstrukcija ieškovai padarė jam 151 541,00 Lt turtinę žalą, todėl tokio dydžio turtinės žalos priteisimas atsakovui, grąžintų jį į padėtį, buvusią iki ieškovų savavališkai atliktos namo rekonstrukcijos. Atsakovas nesutinka su ieškovų teiginiu, jog neturtinės žalos atsiradimą atsakovas siejo tik su suprastėjusia sveikata, kadangi pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos priteisimą grindė kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais ir rūpesčiais dėl jo namo dalies pažeidimų. Teismas tinkamai įvertino ieškovų piktavališkumą ir tą aplinkybę, kad jie daugiau kaip trejus metus nesiteikė atlyginti atsakovui žalos, dėl ko atsakovo dvasiniai išgyvenimai truko ilgą laiką. Atsakovas papildomai pažymi, kad būsto apgadinimas natūraliai kelia jame gyvenančiam asmeniui didelio intensyvumo dvasinius išgyvenimus, susirūpinimą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl savavališkos tvoros statybos įteisinimo be atsakovo sutikimo, kadangi tvora pastatyta atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, neturint jo sutikimo. Be to, kaip nurodyta teismo ekspertizės akte tvora nėra akyta, todėl į atsakovo žemės sklypo dalį patenka mažiau šviesos. Taigi įteisinus savavališką tvoros statybą be atsakovo sutikimo būtų pateisinamas ieškovų piktnaudžiavimas teise ir paneigiama atsakovo teisė įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į jam priklausančią žemės sklypo dalį. Be to, atsižvelgiant į tai, jog teisminis ginčas kilo tik dėl ieškovų piktnaudžiavimo teise, o atsakovui teko sunki pareiga įrodinėti patirtą turtinę ir neturinę žalą, teismas pagrįstai nepriteisė ieškovams patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. J. ir atsakovas V. S. yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo 1A1ž, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (t. 1, b. l. 8–12). Atsakovas 2009-02-19 notarine tvarka davė sutikimą bendraturtei – ieškovei, kad ji rekonstruotų jai priklausančią nurodyto gyvenamojo namo dalį pagal suderintą projektą, keistų stogo konstrukcijas bei perdengtų stogo dangą (t. 1, b. l. 13), tačiau jį 2011-08-31 panaikino (t. 1, b. l. 19). Kadangi rekonstrukcijos darbai buvo jau atlikti, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-08-22 surašė 3 savavališkos statybos aktus ir pateikė 3 reikalavimus ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius (t. 1, b. l. 26–31). Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo, ieškovams siekiant įteisinti savavališką statybą, o atsakovui reikalaujant priteisti žalos, atsiradusios dėl atliktos rekonstrukcijos, atlyginimą, bei reikalaujant nugriauti savavališkai pastatytą mūrinę tvorą ir rekonstruoto gyvenamojo namo dalies 3 atramines kolonas.

Dėl reikalavimo patvirtinti ieškovės teisę be atsakovo sutikimo įteisinti savavališkos statybos aktuose nurodytus rekonstrukcijos darbus tinkamumo ir pagrįstumo

Atsakovas apeliaciniame skunde vienu iš jo argumentų nurodo, kad pagal teismų praktiką, ginant asmens ginčijamą teisę į statybą, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį, t. y. būtina atskleisti statybos (rekonstrukcijos) planus, pateikiant bendraturčiams tinkamą projektinį pasiūlymą. Apelianto nuomone, skundžiamu teismo sprendimu ieškovams faktiškai yra suteikta tik bendra teisė įteisinti savavališkos statybos eigoje atliktus rekonstrukcijos darbus, kurių, nesant nurodytų konkrečių statybos apimčių ir jų įgyvendinimo būdų, t. y. nepateikus konkretaus projekto, nebus įmanoma identifikuoti. Tokiu būdu atsakovas kelia ieškovų pareikšto reikalavimo tinkamumo ir jo pagrindimo problemą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas ne suteikti ieškovams teisę vykdyti statybą (rekonstrukciją) be atsakovo sutikimo, bet reiškiamas būtent reikalavimas, kad ieškovams būtų suteikta teisė įteisinti jau atliktus savavališkus rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo, t. y. statybos darbai jau yra atlikti ir tik siekiama įteisinti faktiškai atliktus statybos darbus. Tokia faktinė situacija reiškia, kad atsakovo teisių pažeidimas turi būti vertinamas pagal jau atliktus rekonstrukcijos darbus, nustatant, ar jau įvykdytais rekonstrukcijos darbais nėra pažeidžiamos bendraturčio teisės ir teisėti interesai. Savavališkos statybos aktuose yra nurodyti savavališkai atlikti rekonstrukcijos darbai ir, kadangi darbai jau atlikti, šis faktas rodo projektinių sprendinių akivaizdumą bei jų faktinį atskleidimą. Nors savavališkos statybos aktuose nėra duomenų apie rekonstrukcijos metu atliktų pakeitimų metmenis, panaudotas medžiagas, išsidėstymą ir pan., tačiau byloje yra pateikti UAB „Vilobis“ atlikti gyvenamojo namo dalies ir ūkinių pastatų savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo techniniai projektai (t. 2, b. l. 40–94, t. 3, b. l. 5–18). Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jam buvo neatskleisti ieškovų savavališkai atliktos rekonstrukcijos planai, jos konkretūs sprendiniai ir kad ieškovai tokiu būdu siekia įteisinti neapibrėžtus ir nekonkretizuotus rekonstrukcijos darbus. Jau atliktų darbų faktas ir jiems įteisinti parengtas projektas informacine prasme yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs tam, kad atsakovas galėtų įvertinti, ar tokia rekonstrukcija nėra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio ginčuose reiškiamo reikalavimo formulavimą lemia ir pats savavališkos statybos įteisinimo procedūros reglamentavimas, nes asmeniui suteikiama teisė įteisinti tuos statybos darbus, kurie yra fiksuojami ir nustatyti savavališkos statybos akte, todėl tiek savavališkos statybos padarinių šalinimo, tiek savavališkos statybos įteisinimo procedūra būtent ir vyksta remiantis savavališkos statybos aktu (-ais).

Atsakovas, grįsdamas šį skundo argumentą remiasi tam tikra teismų praktika, nurodydamas konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylas, tačiau nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi nuo tų bylų, kurias nurodė atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3KK-3 v260/2009), kadangi jose faktinės aplinkybės yra tokios, kad bendraturčio sutikimas buvo reikalingas rengiantis statyti, o ne siekiant įteisinti savavališką statybą. Šiuo atveju yra pagrindas remtis kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. P. v. L. M., D. A., bylos Nr. 3K-3-267/2012, kurioje buvo patenkintas panašaus pobūdžio reikalavimas, kuriuo taip pat pripažinta ieškovei teisė įteisinti savavališkai atliktus jai priklausančio gyvenamojo namo dalies remonto ir rekonstrukcijos darbus be kasatorių sutikimo.

Dėl galimybės įteisinti savavališkai atliktus rekonstrukcijos darbus pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus

Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, kad jų faktiškai atlikti darbai gali būti įteisinti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir neįrodė, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimui trukdo tik atsakovo sutikimo nebuvimas.

Teismų praktikoje yra suformuota, kad optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad bendraturčio teisės ginamos tik tuomet, jei jos yra pažeistos, o rekonstrukcijos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams tikrina ir vertina kompetentingos valstybės institucijos. Taigi neteisėta rekonstrukcija gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Nagrinėjamoje byloje kompetentingos valstybės institucijos neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti gyvenamojo namo dalies ir ūkinių pastatų rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, nes atsakovas nedavė sutikimo ieškovei pradėti atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą.

Todėl apelianto argumentai, jog ieškovės gyvenamojo namo dalis pastatyta vandentiekio apsaugos zonoje be vandentiekio tinklus eksploatuojančios įmonės sutikimo, o savavališka statyba atlikta neišlaikant minimalaus būtino atstumo iki sklypo ribos ir tokiems darbams nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos susitikimas, nesvarstytini, kadangi tai nėra tiesiogiai susiję su konkrečiomis atsakovo pažeistomis teisėmis, o atitiktis viešosios teisės normų reikalavimams, kaip nurodyta, bus tikrinama įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas, teigdamas, kad ūkiniai pastatai remiasi į ieškovų savavališkai pastatytą tvorą, kuri yra atsakovui priklausančioje sklypo dalyje, todėl ir ūkinių pastatų dalis stovi apelianto žemės sklypo dalyje, daro tik tam tikrą prielaidą, tačiau nenurodo jokių teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovų rekonstruotu ūkiniu pastatu nėra užstatytas atsakovo žemės sklypas, paneigiančių įrodymų.

Dėl turtinės žalos dydžio ir su tuo susijusių aplinkybių (dėl nusidėvėjimo ir būtinybės įrengti naujus pamatus) bei įrodymų vertinimo

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl ieškovų atliktų rekonstrukcijos atsakovo turtas – gyvenamojo namo dalis dėl jos atskyrimo buvo pabloginta, sprendė, kad žalos dydis nustatytinas, remiantis atsakovės pateikta UAB Termona“ sąmata dėl lauko sienos šiltinimo darbų ir medžiagų (4 466,29 Lt) ir atsakovo pateikto UAB „Tovis“ komercinio pasiūlymo lokalinėse sąmatose (faktiškai tai UAB „Kupola“ parengto techninio projekto dalis, o ne UAB „Tovis“ pasiūlymas) dalies nurodytų darbų (stogo konstrukcijų išardymo, jų įrengimo ir fasado apdailos darbų) išlaidomis, t. y. žalos dydį nustatė 8 209,43 Lt. Su tokiomis išvadomis nesutinka tiek ieškovai, tiek atsakovas. Ieškovų teigimu, teismas turėjo remtis teismo eksperto išvada, kuria buvo nustatyta, kad atsakovo patirta žala yra 1 525,81 Lt, o UAB „Kupola“ projektu negalima remtis, kadangi tai ne žalos atlyginimo paskaičiavimo projektas, o iš esmės naujo statinio statybos (rekonstravimo) projektas, pagal kurį statybos darbai būtų vykdomi nuo pamatų iki naujo stogo įrengimo. Atsakovo nuomone, taip pat buvo netinkamai įvertinti žalos dydį pagrindžiantys įrodymai, kadangi teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad namo vidinei sienai tapus išorine nereikia pamatų, todėl vienintelis tinkamas įrodymas, patvirtinantis žalos dydį, yra UAB „Kupola“ projektas, pagal kurį numatytų darbų sąmata siekia 103 601 Lt, tačiau kadangi namas senas, jo nusidėvėjimas 70 procentų, todėl atsakovui pavyko rasti vienintelį rangovą, sutikusį atlikti rekonstravimo darbus – UAB „Tovis“, kuri sutiko atlikti šiuos darbus už 145 041 Lt.

Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, pateiktų žalos dydžiui nustatyti, vertinimu. Pirmiausia, apylinkės teismas pagrįstai, remdamasis ekspertizės aktu, UAB „Skena“ išvadomis, eksperto S. M. paaiškinimais, liudytojo A. Z. parodymais, nustatė, jog naujų pamatų įrengimas nėra būtinas. Ekspertizės aktu nebuvo nustatytas ir laikančiųjų konstrukcijų susilpnėjimas. Nors atsakovo pateikta UAB „Daraja“ atlikta kontrolinė nuotrauka (t. 5, b. l. 34) patvirtina stogo kraigo altitudės nusėdimą 7 cm į tą pusę, kurioje namo dalys buvo atskirtos, o pamatų nusėdimas į tą pačią pusę yra 4 cm, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnio tvarka), jog tai yra įvykę būtent dėl atliktų rekonstrukcijos darbų. Atsakovas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nurodytą išvadą, jog nėra būtina įrengti naujus pamatus, nenurodo jokių įrodymų, kurių teismas, padarydamas šią išvadą, nebūtų įvertinęs. Todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai faktiškai grindžiami ne netinkamu įrodymų vertinimu, atliktu CPK 185 straipsnio pagrindu ir tvarka, o tik atsakovo samprotavimais ir paaiškinimais. Kadangi atsakovo pateiktu UAB „Kupola“ projektu (t. 3, b. l. 87–101, t. 4, b. l. 3–72) numatyta rekonstruoti pastatą į du sublokuotus gyvenamosios paskirties pastatus, todėl sutiktina su ieškovų atsikirtimais, kad nėra pagrindo remtis šiuo projektu, kaip žalos dydį nustatančiu dokumentu, kadangi projektas parengtas ne žalos pašalinimui, o nurodytai rekonstrukcijai, kurios apimtys yra žymiai didesnės, įskaitant ir naujai projektuojamus pamatus. Todėl remtis UAB „Kupola“ projekto statybos skaičiuojamos kainos nustatymo dalimi ir joje pateiktoms lokalinėmis sąmatomis (t. 4, b. l. 64–69), kuriomis nustatyta rekonstravimo darbų suma 103 601 Lt, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nustatant žalą vadovautis UAB „Tovis“ komerciniu pasiūlymu (t. 4, b. l. 70), kuriame faktiškai nurodyta tik pasiūlymo (ardymo ir statybos darbų) kaina – 145 051, būtų iš viso nepagrįsta, kadangi šiuo pasiūlymu yra pateikta tik abstrakti pasiūlymo kaina, nenurodant, kokie darbai, kokiomis apimtis ir panaudojant kokias medžiagas bei kokius jų kiekius bus atlikti. Ieškovų argumentai, jog apylinkės teismas, nustatydamas žalos dydį, turėjo remtis ekspertizės aktu, kuriuo išlaidų dydis žalai atlyginti nustatytas 1 525,81 L, taip pat atmestini, kadangi pats ekspertas S. M. bylos nagrinėjimo metu, surinkus papildomus duomenis, sutiko, kad įrengta stogo konstrukcija nėra tinkama ir reikalinga uždėti gegnes, kas papildomai kainuotų 2 000–3 000 Lt, be to, ekspertas nevertino lauko sienos apšiltinimo oro tarpu, todėl tam papildomai reiktų dar 2 000–3000 Lt. Atsižvelgiant į tokias paties eksperto atliktas jo duotos išvados korekcijas, šalims neprašius skirti papildomą ekspertizę ir ekspertui neatlikus konkrečių papildomų skaičiavimų, teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto akte duota išvada dėl išlaidų atsakovo gyvenamojo namo dalies defektams pašalinti. Todėl teismas pagrįstai, nustatydamas žalą, rėmėsi UAB „Termona“ sąmata (t. 3, b. l. 62-63), kuria buvo paskaičiuotos išlaidos atsiradusiam tarpui tarp pastatų užpildyti izoliacinėmis medžiagomis, pagal kurią tokių darbų kaina yra 4 466,29, ir kuri paskaičiuota nurodant medžiagų ir darbų kiekius bei jų kainas. Kadangi byloje nebuvo pateikta kitų konkrečių įrodymų apie konstrukcijų, šalinant defektus, išardymo išlaidas, stogo konstrukcijos įrengimą (ką pripažino ir ekspertas S. M.) ir fasado apdailą (ką vertino ir ekspertas), todėl teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Kupola“ atlikto pastato rekonstravimo į du gyvenamosios paskirties pastatus projekto dalimi, kuria remiantis buvo paskaičiuota būtent nurodytų darbų vertė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio (CPK 185 straipsnis) ir iš pateiktų įrodymų visumos padarė labiausiai tikėtiną ir pagrįstą išvadą dėl žalos dydžio. Šiuo atveju žalos dydžio pagrįstumą patvirtina ir eksperto S. M. paaiškinimai dėl galimybės koreguoti duotą išvadą dėl atsakovo gyvenamojo namo dalies atsiradusių trūkumų šalinimo išlaidų (eksperto nuomone, prie jo nustatytos 1 525,81 Lt darbų kainos reiktų papildomai pridėti apie 4 000–6 000 Lt).

Dėl gyvenamojo namo nusidėvėjimo įtakos žalos dydžiui

Ieškovai nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į rekonstruoto gyvenamojo namo nusidėvėjimą, kuris iki rekonstrukcijos buvo net 70 procentų, kas, jų nuomone, taip pat įtakojo atsakovo gyvenamojo namo dalies trūkumų atsiradimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio priežastinio ryšio nenustatė, kadangi atsakovo gyvenamojo namo dalis iki rekonstrukcijos buvo tinkama gyventi, duomenų apie iki tol buvusius šios namo dalies funkcinius, techninius, statybinius ar kitokius trūkumus nebuvo. Nustatyti atsakovo namo dalies trūkumai (tarpas tarp namo dalių) atsirado dėl ieškovų atliktos rekonstrukcijos, būtent dėl rekonstrukcijos pakito ir stogo konstrukcijos ir tokių defektų neįtakojo namo nusidėvėjimas, juos neabejotinai įtakojo ieškovų veiksmai atliekant savo namo dalies rekonstrukciją. Pažymėtina, kad ir ekspertas išvadoje nurodė, kad defektų ištaisymo poreikis atsirado dėl savavališkos statybos darbų atlikimo, todėl gyvenamojo namo nusidėvėjimas šių defektų ištaisymo kainai įtakos neturi.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, vertino tai, kad ieškovų veiksmai buvo savavališki, kuriais jie atsakovui sukėlė didelius nepatogumus, rūpesčius, išgyvenimus, o ieškovai kilusios problemos nesprendė daugiau kaip trejus metus. Ieškovai teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovas savo reikalavimą grindė tik teiginiu, jog suprastėjo jo sveikata, tačiau į bylą nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, jog atsakovo sveikata būtų iš viso pablogėjusi ar tuo labiau, jog sveikata būtų pablogėjusi dėl su atliktais statybos darbais susijusių priežasčių, t. y. faktiškai teigia, kad teismas peržengė atsakovo pareikšto reikalavimo priešieškinyje nurodytu pagrindu ribas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neįžvelgia nurodyto reikalavimo faktinio pagrindo peržengimo, kadangi atsakovas tiek priešieškinyje, tiek savo paaiškinimais nurodė, jog jis patyrė neturtinę žalą ne tik dėl nurodytų ieškovų neteisėtų veiksmų poveikio sveikatai, bet ir dėl neigiamo poveikio jam kitais aspektais – nemalonių išgyvenimų, sutikusios emocinės būsenos, gyvenimą sutrikdžiusių nepatogumų, užsitęsusio pažeistų teisių gynimo ir pan. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – ieškovų neteisėti savavališki veiksmai, atsakovui padaryta turtinė žala, be atsakovo valios atsiradęs poreikis ginti savo teises, ilgalaikis problemos neišsprendimas ir kt. – patvirtina neturtinės žalos atsakovui atsiradimo faktą, todėl neturtinė žala priteista pagrįstai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tai, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai atskirai nenumato neturtinės žalos atlyginimo neatima iš atsakovo teisės reikalauti ją atlyginti, nes padaryta neturtinė žala buvo nustatyta. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-517/2013).

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos neturtinę žalą pagrindžiančios aplinkybės, kad jis patyrė nepatogumą bei pažeminimą, privalėdamas įrodinėti akivaizdų ieškovų padarytų pažeidimų faktą, kad, nebūdamas užtikrintas savo ateitimi, patyrė ir tebepatiria nervinį išsekimą faktiškai telpa į pirmosios instancijos teismo jau įvertintas neturtinės žalos aplinkybes, todėl kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 30 000 Lt, kaip prašo ieškovas.

Dėl įpareigojimo nugriauti tvorą

Ieškovai taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jų reikalavimas suteikti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo įteisinti tvoros žemės sklype statybos darbus, kadangi mano, jog tai, ar reikia šalinti šios savavališkos statybos padarinius, turi būti sprendžiama tolimesniame šios procedūros vykdymo etape, o ne atmetant šią ieškinio dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tvora pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri paskirta naudotis atsakovui, t. y. šis savavališkas statinys neabejotinai pažeidžia atsakovo teisę naudotis jam priskirta žemės sklypo dalimi, todėl atsakovas pagrįstai atsisako duoti sutikimą įteisinti šią savavališką statybą. Ieškovai šio teismo nustatyto atsakovo teisių pažeidimo apeliaciniu skundu neginčija, tik teigia, kad įteisinimo galimybės turėjo būti sprendžiamos tolimesnėje savavališkos statybos padarinių šalinimo etape. Tačiau nustačius bendraturčio teisių pažeidimą to pakanka, kad jo atsisakymas duoti sutikimą savavališkos statybos įteisinimui būtų pripažintas pagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

Ieškovai apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, atsižvelgė į tai, kad ginčas kilo ir byla buvo nagrinėjama teisme tik dėl ieškovų neteisėtų veiksmų pasėkoje kilusių problemų, todėl nusprendė nepriteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, o atsakovo patenkintų priešieškinio reikalavimų apimtyje bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų. Ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi aplinkybė, į kurią atsižvelgė teismas, nesudaro pagrindo atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo bylos procesinės baigties. Apeliantų nuomone, šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas ir bylos vilkinimo iš ieškovų pusės nebuvo. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju teismas pagrįstai įvertino kilusio ginčo atsiradimo priežastis, kadangi ginčas kilo ir poreikis jį spręsti teisme atsirado vien dėl ieškovų neteisėtų veiksmų, jiems savavališkai rekonstravus statinius ir dėl to padarius tam tikrą žalą atsakovo turtui. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos, atsiradusios dėl pačių ieškovų neteisėtų veiksmų, neturėtų būti atlygintos atsakovo, kuris beje dėl šių veiksmų patyrė dar ir žalą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl apylinkės teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas.

Kadangi nepagrįstais pripažinti tiek ieškovų, tiek atsakovo apeliacinio skundo motyvai, dėl ko sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl šalims vienai iš kitos nepriteistinos ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kadangi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio – 4 697 Lt (1 438,54 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, todėl netenkinus atsakovo apeliacinio skundo atidėtas žyminis mokestis (t. 6, b. l. 28–29) priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 84, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 438,54 Eur atidėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas JachimavičiusVirginija Lozoraitytė