Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-891-544/2017

Asta Jakutytė – Sungailienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06072-2017-4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12161-1012/2017 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei UAB „Medicinos bankas“ dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtus veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

Ieškovas D. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę UAB „Medicinos bankas“ pašalinti neteisėtus veiksmus ir leisti disponuoti jam priklausančiais 50 173 830,14 Rusijos rublių (790 833,99 Eur), esančiais banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas žodžiu pareiškė, kad ieškinio atsisako, nes, kaip ieškovui paaiškėjo pareiškus ieškinį, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje vyksta tyrimas dėl ieškovo piniginių lėšų, o Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 23 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo lėšoms, esančiomis atsakovės sąskaitoje. Tokiu būdu išnyko pavojus, kad atsakovė grąžins lėšas į Rusijos Federacijos banką, kas ir buvo jo pareikšto ieškinio faktinis pagrindas.Ieškovo atstovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė ieškovo tinkamai neinformavo apie priežastis, kodėl jam neišmokamos lėšos.

I. P. instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo D. Z. ieškinio, pareikšto atsakovei UAB „Medicinos bankas“ dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtus veiksmus, atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-12161-1012/2017 nutraukė. Pirmosios instancijos teismas netenkino abiejų šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes abi šalys procesine prasme byloje elgėsi tinkamai, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei grąžino ieškovui dalį sumokėto žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, dėl ko civilinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas), o ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje susiklostė situacija, kai ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dėl to, kad atsakovė neišmokėjo lėšų iš ieškovo sąskaitos. Pareiškus ieškinį teisme, ieškovui tapo žinoma, kad dėl lėšų jo sąskaitoje yra pradėtas tyrimas pagal pinigų plovimo prevencijos teisinį reguliavimą ir disponavimas šiomis lėšomis yra apribotas iki tyrimo pabaigos. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas, kuriam Lietuvos Respublika suteikė prieglobstį (pabėgėlio statusą), pareikšdamas prašymą teismui, o paskui ieškinį procesine prasme elgėsi tinkamai. Kita vertus, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė elgėsi netinkamai procesine prasme, todėl negali būti laikoma atsakinga už ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to pirmosios instancijos teismas nutarė šalių prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti ir vertino, jog teisingiausia kiekvienai iš šalių padengti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują nutartį – iš ieškovo D. Z. atsakovės UAB „Medicinos bankas“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pateikiant teismui prašymą dėl laikinių apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ieškovui ir jo atstovui advokatui jau buvo žinoma, kad apeliantė UAB „Medicinos bankas“ negali ir dešimt darbo dienų negalės išmokėti jam lėšų dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies reikalavimų. Preziumuojama, kad viešai paskelbti ir galiojantys įstatymai D. Z., atstovaujamam advokato, yra (buvo) žinomi. Taigi, teikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimui nebuvo jokio reikalo, nes, remiantis Įstatymo reikalavimais, disponavimas D. Z. sąskaitoje esančiomis lėšomis ir taip buvo apribotas. Nors dėl šio pareiškimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, bet pats ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žinant realią situaciją ir įstatymų reikalavimus, vertintinas kaip nesąžiningas.Kartu pabrėžiama, kad ieškovo atstovo 2017 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, jog D. Z. 2017 m. vasario 27 d. pateikiant teismui ieškinį jau žinojo apie Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017 m. vasario 23 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą (toliau – ir Nutarimas), patvirtina faktą, jog teismui pareikštas ieškinys net teoriškai negalėjo būti tenkinamas. Taigi ieškovas laiku neatsisakė savo reikalavimų ir taip sudarė prielaidas apeliantės bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu ieškovas būtų elgęsis sąžiningai ir sekančią dieną po ieškinio pateikimo būtų atsisakęs savo reikalavimų, apeliantė nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliantė tvirtina, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios išimtinai su nuo ieškovo D. Z. priklausiusiomis priežastimis, todėl jis turi jas atlyginti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi pati apeliantė nebendradarbiavo ir neteikė adekvačios informacijos, dėl ko ir susidarė tokia situacija, jog ieškovas, siekdamas apsaugoti savo interesus, buvo priverstas kreiptis į teismą ir dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Respublika suteikė prieglobstį ieškovui nuo Rusijos Federacijoje jam gresiančio persekiojimo. Ieškovo banko sąskaitojo esančios piniginės lėšos gali būti grąžintos Rusijos Federacijos subjektams. Todėl ieškovo veiksmai kreipiantis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu siekiant apsaugoti savo pinigines lėšas visiškai atitiko sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovei nepriteisimo naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – iš ieškovo atsakovės naudai priteisimos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo atsakovei, kai civilinė byla yra nutraukta CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu ieškovui atsisakius ieškinio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo netikrina. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2016 m. lapkričio 10 d. pasirašė Banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Banko sąskaitos sutartis). 2017 m. vasario 7 d. į ieškovo D. Z. sąskaitą iš Rusijos Federacijoje esančios kredito institucijos buvo pervesta 50 173 830,14 Rusijos rublių (790833,99 Eur). 2017 m. vasario 8 d. atsakovė gavo SWIFT pranešimą iš „International Moscow Bank“ apie tai, kad 50 173 830,14 Rusijos rublių D. Z. buvo pervesta apgaulingu mokėjimu. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu visas lėšas išsiimti iš sąskaitos grynais pinigais, tačiau atsakovė šio jo prašymo nepatenkino ir 2017 m. vasario 9 d. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad apribojo disponavimą ieškovo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis nuo 2017 m. vasario 9 d. 2017 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškiant ieškinio, o 2017 m. vasario 27 d. - ieškinys, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtus veiksmus ir leisti ieškovui disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis minėtoje banko sąskaitoje. 2017 m. kovo 24 d. pirmosios instancijos teismui atsakovė UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį. 2017 m. balandžio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas žodžiu pareiškė, kad atsisako ieškinio, nes, kaip ieškovui paaiškėjo pareiškus ieškinį, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje vyksta tyrimas dėl ieškovo piniginių lėšų, o Nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo lėšoms, esančiomis pas atsakovę atidarytoje banko sąskaitoje. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017 m. vasario 23 d. nutarimu ieškovo D. Z. vardu atidarytoje UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitoje esantiems 50 173 830,14 Rusijos rubliams (790 833,99 Eur) ir ateityje įskaitytinoms piniginėms lėšoms yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. 2017 m. balandžio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas D. Z. apie 2017 m. vasario 23 d. Nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą sužinojo ieškinio teismui pateikimo dieną, t. y. 2017 m. vasario 27 d. Prieštaravimo dėl šios aplinkybės nėra nurodyta ir atsiliepime į atskirąjį skundą.Taigi, pagal byloje esančius duomenis yra pagrįstas pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovas D. Z. apie jam taikomą procesinę prievartos priemonę, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės tenkinti jo prašymo išmokėti grynaisiais pinigais jo banko sąskaitoje esančią pinigų sumą, sužinojo tuo pat metu, kai pirmosios instancijos teisme pareiškė ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtus veiksmus ir leisti disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis jo banko sąskaitoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu tą patvirtino ieškovo atstovas, kuris nurodė, jog ieškovas, gavęs šį Nutarimą, suprato, jog atsakovė neturi galimybės savarankiškai spręsti piniginių lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje, išmokėjimo klausimo. Taigi, nors pirmosios instancijos parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog, siekiant tinkamai išsiaiškinti informaciją, reikėjo sulaukti atsakovės atsiliepimo, tačiau nutarties 16 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jau ieškinio pateikimo dieną ieškovui buvo žinoma informacija, leidžianti spręsti, jog reiškiamas ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti neteisėtus veiksmus ir leisti disponuoti ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis negalės būti tenkinamas. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas pats nurodo, kad po ieškinio pateikimo gavo prokuratūros nutarimą dėl lėšų apribojimo. Taigi visiškai sutiktina su atsakovės atskirojo skundo argumentais, jog ieškovas, žinodamas, kad jo pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių, nesiėmė procesinių veiksmų baigti procesą, toliau jį tęsė, neatsisakė (neatsiėmė) ieškinio iki pat parengiamojo posėdžio, dėl ko ieškovė, gavusi teismo pranešimą, turėjo pareigą parengti ir pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje ir dėl to patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme bei vertimo išlaidas (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors atskirajame skunde atsakovė dėsto ir aplinkybes, susijusias su ieškovo pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iki ieškinio pareiškimo, bei nurodo, kad ieškovui ir jo atstovui advokatui jau tuomet buvo žinoma, kad apeliantė negali ir dešimt darbo dienų negalės išmokėti jam lėšų dėl Įstatymas nuostatų, tačiau dėl jo atsakovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė ir tą pati pripažįsta atskirajame skunde.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 16 – 18 punkte išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, dėl ko nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Todėl ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties dalis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovei iš ieškovo priteisimos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl vertimo į lietuvių kalbą ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad išlaidos vertimams į lietuvių kalbą sudarė 19,36 Eur. Atsakovė turėjo 1960,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Maksimalus išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius yra 1944,80 Eur (7, 8.2., 8.19. punktai), todėl 1960,20 Eur išlaidos maksimalius dydžius viršija. Nustatant konkretų priteisiamų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį, atsižvelgiama į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, kad baigėsi bylos nutraukimu parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 36 minutes, kad didelių advokato darbo sąnaudų nereikėjo, kad ir paties ieškovo išlaidos buvo panašaus dydžio, taip pat kad nereikėjo ruošti tripliko, už kurio paruošimą pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos- faktūros įrašus buvo gautas apmokėjimas bei į kitas Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes. Teismo nuomone, atsižvelgiant į virš išdėstyta, atsakovei iš ieškovo yra pagrindas priteisti 1000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į jį šalys pateikė naujus įrodymus, kuriais yra grindžiami procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, kad abi šalys viena kitos dokumentus gavo ir galėjo dėl jų pasisakyti, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Medicinos bankas“ nepriteisimo iš ieškovo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės.

Priteisti atsakovei UAB „Medicinos bankas, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 19,36 Eur (devyniolika eurų 36 ct) vertimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.