Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ieškovės UAB „Mūsų laikas“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1150-549/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

9. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai nurodytos aplinkybės nevertino kaip naujai paaiškėjusios, klydo vertindamas prašymo pagrindą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

10. Teigia, jog priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 motyvų matyti, kad esminė aplinkybė, t. y. jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo kompetencijos priimti 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214, egzistavo nuo pat šio akto priėmimo momento, todėl ši aplinkybė egzistavo ir priimant 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1150-549/2019, tačiau nei šalims, nei teismui nebuvo žinoma, t. y. kompetencijos viršijimo aplinkybė egzistavo jau bylos nagrinėjimo metu, o kai ši egzistuojanti aplinkybė išaiškėjo, atsirado pagrindas ją laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe.

11. Teigia, jog neatnaujinus proceso ginčus pasidarys dar sudėtingesni, nes jau paaiškėjo, kad savivaldybės aktas (2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-12140) iš esmės neteisėtas, o jo pagrindu Savivaldybė ir toliau renka padidinto tarifo mokestį, nes teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1150-549/2019 įsiteisėjo. Teigia, kad šiuo atveju teisingumą galima pasiekti atnaujinus procesą, nes bet kuriuo atveju 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-12140 nebegali būti teisiniu pagrindu įgyti iš ieškovės padidinto tarifo nuomos mokestį. Paaiškėjus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-12140 neteisėtumo faktui, kyla abejonės dėl 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1150-549/2019 teisėtumo, nes netaikius neteisėto akto byloje turėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su teismo atliktu jos nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų, apeliantės nuomone, sudarančių teisinį proceso atnaujinimo pagrindą, vertinimu.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

19. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

20. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

21. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė argumentuoja, jog jai atsitiktinai tapo žinoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo kompetencijos priimti 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214, t. y. paaiškėjo esminė aplinkybė, egzistavusi ir civilinės bylos, kurioje siekiama atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu, tik nebuvo žinoma nei šalims, nei teismui.

22. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi naujai paaiškėjusi informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

23. Taigi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju akivaizdu, jog apeliantės nurodoma Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir joje naujai suformuota praktika, kurią pareiškėja laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, buvo priimta tik 2020 m. lapkričio 11 d., tuo tarpu procesinis sprendimas siekiamoje atnaujinti civilinėje byloje buvo priimtas 2019 m. gegužės 28 d. Taigi, aplinkybės, kurias pareiškėja laiko naujai paaiškėjusiomis, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1150-549/2019 ir priimant sprendimą neegzistavo, o tai reiškia, kad jos neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, dėl to negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali tapti teisiniai faktai, faktinio pobūdžio aplinkybės, t. y gyvenimo faktai, sudarantys įrodinėjimo dalyką byloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip didelis konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017), o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitusi teisminė praktika nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo, teismo proceso tinkamumo. Taigi ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti.

25. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 teisėtumas nebuvo civilinės bylos Nr. e2-1150-549/2019 nagrinėjimo dalykas. Be to, kaip matyti iš teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1150-549/2019 motyvų, matyti, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo, nustatė ir vertino faktines aplinkybes, jog ieškovei priklausantis statinys, esantis valstybinės žemės sklype, kurio nuomos mokesčio sumažinimo siekė ieškovė, yra neprižiūrimas ir apleistas, nevykdoma 2017 m. balandžio 12 d. ieškovės ir Palangos miesto savivaldybės pasirašyta taikos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo per 6 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos parengti statinių, esančių žemės sklype projektą, numatantį atlikti statinių kapitalinį remonto darbus, per 1 metus nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo (su teise terminą pratęsti dar vieneriems metams) atlikti statinių kapitalinio remonto darbus ir užbaigti statybą. Jokių šias faktines aplinkybes paneigiančių naujų įrodymų ieškovė nepateikė ir jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovės nurodyta aplinkybė nelaikytina esmine bylos aplinkybe sprendžiant dėl byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, kurią nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo išvada.

26. Taigi, aplinkybė, kad po teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1150-549/2019 priėmimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo kompetencijos (įgaliojimų) priimti 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-12140, nėra ta faktinė aplinkybė, kuri sudarytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą nagrinėjamu atveju. Juo labiau, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi panaikintas ne visas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214, o tik jo dalis, kuria kitam subjektui, o ne ieškovei nuosavybės teise priklausantis statinys buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Kaip minėta, procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti yra būtina aukščiau išdėstytų sąlygų visuma. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu galimybę. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai teismo sprendimo priėmimo metu, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas.

27. Konstatuotina, kad apeliantė savo prašyme nenurodė jokių naujų teismo nevertintų aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą. Aplinkybė, kad priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

29. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ją naikinti arba pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.