Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Hoja Electronics“ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovės UAB „Laisvas paukštis“ atstovams advokatui Remigijui Bukėnui ir vadovui D. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Hoja Electronics“ ieškinį UAB „Laisvas paukštis“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės UAB „Hoja Electronics“ ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovo 2954,12 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 680,82 Eur palūkanų, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-09-23 akcininkės R. P. nurodymu ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 2954,12 Eur, mokėjimo paskirtis – pagal sutartį 2011/09/22. Minėta akcininkė 2011-09-26 ieškovei pateikė Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nebuvo pasirašyta ir paaiškino, kad pinigai atsakovei buvo pervesti kaip avansas už planuojamas įsigyti atsakovės akcijas. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, o atsakovė nevykdo reikalavimo grąžinti ieškovei be pagrindo įgytas pinigines lėšas. Taip pat nurodė, kad 2014 metais ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tačiau šis pareiškimas nebuvo patenkintas. Minėtoje bankroto byloje Nr. B2-937-479/2014 atsakovė pateikė 2013-01-14 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą dėl 10200 Lt sumokėjimo už ieškovei neva suteiktas konsultacines paslaugas pagal 2011-09-22 sutartį, tačiau jokių paslaugų atsakovė ieškovei niekada neteikė, jokie tarpusavio sutartiniai teisiniai santykiai šalių nesiejo. Pažymėjo ir tai, kad konsultacijų dėl saulės elektrinės įregimo ieškovei niekada ir nereikėjo, kadangi bendrovėje dirba atestatus turintys aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Teismo posėdžio metu ieškovės vadovė R. M. palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad atsakovės pateiktos 2011-09-22 paslaugų teikimo sutarties niekada nepasirašė, nėra įmonės antspaudo ant jos, be to, aiškiai matosi, kad parašas yra suklastotas, originalo sutarties atsakovė pateikti negali. Pažymėjo ir tai, kad ieškovei niekada nebuvo reikalingos tokios paslaugos, kadangi ieškovė turi visą skyrių šiai veiklai vykdyti, o atsakovė tokių paslaugų net nėra kompetentinga teikti. Sprendimą dėl pinigų pervedimo priėmė akcininkė R. P. žodinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau susitarti dėl rašytinės sutarties sudarymo šalims nepavyko. Akcijas pardavinėjo D. L., kaip įmonės akcininkas, tačiau jo prašymu avansas buvo pervestas į įmonės sąskaitą. Fiziškai pavedimą 2011-09-22 atliko bendrovės vyr. buhalterė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog SEB banke vietinio mokėjimo nurodymu 2011-09-23 ieškovė pervedė atsakovei 10200 Lt (2954,12 Eur), nurodyta mokėjimo paskirtis – „pagal sutartį 2011/09/22“. 2013-01-14 atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą LP Nr. 13/01 pagal 2011-09-22 sutartį už konsultacijas dėl fotovoltinės saulės elektrinės įrengimo 10 200 Lt sumai. 2013-03-27, 2013-10-15 ieškovė siuntė raginimus atsakovei, kuriais reikalavo grąžinti be pagrindo gautas lėšas 10 200 Lt, pervestas kaip avansą.

Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. CK 6.237 straipsnio prasme nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009).

Reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas, kokiu pagrindu atsakovė 2011-09-23 pervedė ieškovei 10200 Lt (2954,12 Eur). Ieškovė laikosi pozicijos, kad lėšos pervestos kaip avansas siekiant sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o kadangi sutartis sudaryta nebuvo, laiko, kad lėšas atsakovė iš ieškovės įgijo be jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu atsakovė šias aplinkybes neigia ir nurodo, jog pinigus iš ieškovės gavo 2011-09-22 konsultavimo paslaugų sutarties pagrindu.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje atsakovės pateikta 2011-09-22 konsultavimo paslaugų sutarties kopija, pasirašyta tarp UAB „Laisvas paukštis“, atstovaujamos direktoriaus D. L., (paslaugų teikėjos), ir UAB „Hoja Electronics“, atstovaujamos direktorės R. M., (paslaugų gavėjos). Ieškovė nurodo, kad tokios sutarties niekada nesudarė, todėl jos originalo neturi, apskritai pirmą kartą ją pamatė šioje byloje. Ieškovės atstovė R. M. šią poziciją patvirtino, teigė tokios sutarties nepasirašiusi. Atsakovė sutarties originalo teismui nepateikė, nors tai padaryti buvo įpareigota. Nei atsakovės atstovas, nei vadovas D. L. negalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kodėl to padaryti negali, kur yra sutarties originalas, teigė, kad galbūt sutartis buvo sudaryta apsikeičiant dokumentais elektroniniu paštu arba faksu. Teismas pažymi, kad ginčijama paslaugų sutartis nėra šalių pasirašyta elektroniniais parašais, todėl net ir išsiuntus šią sutartį faksu, dokumento originalas turėjo išlikti. Susirašinėjimai elektroniniu paštu tarp šalių, derinant sutarties sąlygas ar panašiai, teismui taip pat nepateikti. Taigi tokia atsakovės pozicija kelia teismui pagrįstų abejonių.

Kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad konsultavimo paslaugų bendrovei niekada nereikėjo, bendrovėje dirba kvalifikuoti specialistai, bendrovė užsiima veikla, susijusia su saulės elektrinių įrengimu, todėl poreikio konsultacijoms nebuvo. Ieškovė pateikė duomenis, kad pirminis sertifikatas ieškovei gaminti, projektuoti ir eksploatuoti saulės energiją išduotas 2008-05-21. Liudytoja apklausta ieškovės akcininkė R. P. paaiškino, kad visa informacija kaip gauti leidimus yra aiškiai nurodyta Energetikos ministerijos internetiniame puslapyje, todėl šiuo klausimu konsultacijos nereikalingos. Liudytojas ieškovės darbuotojas E. B. nurodė, jog pats teikia dokumentų sutvarkymo paslaugas nuo 2009 metų, iš viso yra sutvarkęs apie 200 dokumentų privatiems asmenims, jeigu kyla klausimų konsultuojasi su Energetikos ministerijos atstovais ar kitais kvalifikuotais institucijų darbuotojais, o D. L. niekada nėra matęs, jokių konsultacijų jis bendrovei niekada neteikė. D. L. teismo posėdžio metu paaiškino priešingas aplinkybes, jog konsultacijas ieškovei teikė telefonu, apie 5-6 kartus buvo nuvykęs ir į ieškovės ofisą. Kad konsultavimo paslaugas ieškovei suteikė, atsakovė įrodinėja ir 2013-01-14 PVM sąskaita-faktūra LP Nr. 13/01, išrašyta pagal 2011-09-22 sutartį už konsultacijas dėl fotovoltinės saulės elektrinės įrengimo 10 200 Lt sumai, laikosi pozicijos, kad ši sąskaita buvo išrašyta visiškai įvykdžius sutartį, t.y. suteikus ieškovei sutartas paslaugas. Kad šis finansinis dokumentas kažkokiu būdu (elektroniniu paštu, faksu, registruotu paštu ar pan.) būtų pateiktas ieškovei, duomenų byloje nėra. Ieškovė nurodo sąskaitos negavusi. Teismui abejonių kelia ir tai, kad įvykdžius paslaugų teikimo sutartį atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, nors, kaip teigia atsakovė, visa sutarties kaina jai jau buvo sumokėta 2011-09-22, o nesudarė su ieškove paslaugų priėmimo perdavimo akto ar kitokio abiejų šalių parašais patvirtinto dokumento. Juolab, kad sutarties įvykdymą atsakovė sieja su konkrečiu momentu - kai 2012-12-03 ieškovei UAB „Hoja Elektronics“ buvo suteiktas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-10543.

Atsakovės atstovas remiasi ir 2014-02-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-937-479/2014 konstatuotomis aplinkybėmis, jog ieškovės negalima pripažinti atsakovės kreditore ir pripažinti ieškovei teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylą. Teismas pažymi, kad toje pačioje nutartyje buvo nustatyta ir tai, jog mokėjimas atsakovei atliktas vadovaujantis 2011-09-22 sutartimi, o šios datos sutartis teismui nebuvo pateikta. Iš Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-831-123/2013, kurioje buvo nagrinėjama klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, 2013-02-04 vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad UAB „Laisvas Paukštis“ atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius nurodė, jog UAB „Laisvas Paukštis“ nepripažįsta 10 200 Lt skolos sumos UAB „Hoja Elektronics“, kadangi mokėjimo pavedime nurodyta paskirtis pagal sutartį, o jokios sutarties nėra. Šie duomenys, teismo nuomone, tik sustiprina abejones dėl realaus konsultavimo paslaugų sutarties tarp šalių sudarymo bei patvirtina ieškovės poziciją, jog šią ginčo sutartį jos atstovai pirmą kartą pamatė šioje civilinėje byloje.

Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, surinktus įrodymus byloje, daro išvadą, kad 2011-09-22 konsultavimo paslaugų sutartis, nesant sutarties originalo ir kitų tokios sutarties sudarymą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, nepatvirtina, kad sutartis buvo sudaryta ir vykdoma. Atsakovė neįrodė minėtos sutarties sudarymo fakto, neįrodė paslaugų teikimo ieškovei fakto, nenustatyta ir šalių valia tokią sutartį sudaryti, jų bendradarbiavimo po sutarties sudarymo aplinkybės.

Taigi tarp šalių nėra sudarytas joks sandoris, kurio pagrindu atsakovė 2011-09-23 turėjo teisę gauti iš ieškovės 10200 Lt.

Ieškovė nurodo, kad šalys ketino sudaryti atsakovės akcijų pirkimo pardavimo sutartį, tačiau atsakovė šias aplinkybes neigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateikta nepasirašyta būsima akcijų pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Svarbu pažymėti, kad atsakovės akcijų turėtojas ir savininkas tuo metu buvo D. L., todėl akcijų pirkimo pardavimo sandorio šalimi galėjo būti tik akcijų savininkas, bet ne pati įmonė. Todėl remtis akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, konstatuojant sutartinių santykių tarp šalių buvimą, nėra jokio teisinio pagrindų. Jei ir būtų sudaryta ar ketinama sudaryti akcijų pirkimo pardavimo sutartis, ji galėjo būti sudaroma tik su akcijų savininku, bet ne su pačia įmone UAB „Laisvas Paukštis“, kuris nebuvo savo akcijų savininke, todėl negalėjo būti sandorio šalimi.

Byloje nėra jokių duomenų apie kitokius ieškovės ir atsakovės sutartinius santykius, kurių pagrindu atsakovė galėjo gauti 10200 Lt.

Nesant teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio) ieškovės prievolei sumokėti 10200 Lt atsirasti, atsiranda atsakovės prievolė grąžinti ieškovei turtą, kurį ji gavo be jokio teisinio pagrindo. Taigi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 680,82 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2011-09-23 iki kreipimosi į teismą dienos. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Remiantis teisinių reglamentavimu, pripažinus, kad atsakovė iš ieškovės įgijo pinigines lėšas be jokio teisėto pagrindo, ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio palūkanos, kurios iki kreipimosi į teismą dienos sudaro 680,82 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys yra ūkio subjektai, besiverčiantys ūkine – komercine veikla, todėl palūkanų dydis yra nustatomas vadovaujantis 2003-12-09 Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenumato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais, galiojusią tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei priteistina iš atsakovės 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1700 Eur išlaidų už teisines paslaugas advokatui, iš viso 1782 Eur. Ieškovės ieškinys visiškai patenkintas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos 1782 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Laisvas paukštis“ 2954,12 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 680,82 Eur palūkanų, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3634,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1782,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Hoja Electronics“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.