Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų V. N. ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 214 str.1 d. - laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant dirbti, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir išdirbti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

- pagal BK 215 str.1 d. - laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmes, paskirtas pagal BK 302 str.1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str.1 d., subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metus. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 str. 1 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant dirbti, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir išdirbti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ;

- pagal BK 215 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 6 d. , bausmės, paskirtos pagal BK 302 str. 1 d., 214 str.1 d. ir 215 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metus. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 str. 1 d., paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir taikyta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, nuo 22 valandos iki 5 val. būti namuose nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu išvykimo būtinumas nesusijęs su mokymusi ar darbu, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir išdirbti 100 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį .

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. T., V. B. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo 29 d., apie 13 val., Pasvalio mieste, (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą prieš J. V., t,y. J. T. sudavus rankomis du smūgius į veidą, po smūgio parkritusiam nukentėjusiajam visi bendrai rankomis ir kojomis sudavę ne mažiau kaip keturis smūgius, taip jam padarę nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė J. V. priklausantį turtą bendros 89 Lt vertės : mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3310 80 Lt vertės su SIM „ Omnitel “ kortele, rankinę, joje buvusius raktus, pinigus – 9 Lt bei nukentėjusiajam išduotus dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą serija JI Nr.(duomenys neskelbtini), traktorininko teises serija T Nr. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pažymėjimą serija SD Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą serija II-OK Nr.(duomenys neskelbtini), AB banko „ Hansabankas “ taupomąją knygelę, banko „Snoras“ „V. E.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini);

be to, A. Ž. 2005 m. rugsėjo 29 d., 13 val. 58 min. - 14 val. laikotarpiu neteisėtai disponavo svetimu mokėjimo instrumentu finansinei operacijai inicijuoti ir panaudojo tikrus mokėjimo instrumento finansinei operacijai atlikti duomenis : pagrobęs J. V. ,,V. E.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją laikė su savimi ir panaudojo : AB ,,Hansabankas “ grynųjų pinigų išdavimo bankomate, esančiame Pasvalyje, (duomenys neskelbtini), surinkęs tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, atliko finansinę operaciją ir iš J. V. sąskaitos bandė paimti pinigų, bet jų nepaėmė, nes sąskaita buvo tuščia;

be to, V. B. 2005 m rugsėjo 29 d., 14 val. 10 min. - 14 val. 14 min. laikotarpiu neteisėtai disponavo svetimu mokėjimo instrumentu finansinei operacijai inicijuoti bei panaudojo tikrus mokėjimo instrumento finansinei operacijai atlikti duomenis : pagrobęs J. V. ,,V. E.“ mokėjimo kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), ją laikė su savimi ir panaudojo : AB SEB Vilniaus bankas grynųjų pinigų išdavimo bankomate, esančiame V. D. aikštėje 6, Pasvalyje, surinkęs tikrus mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti identifikavimo duomenis, atliko finansinę operaciją ir iš J. V. sąskaitos bandė paimti pinigų, bet jų nepaėmė, nes sąskaita buvo tuščia .

Apeliaciniu skundu Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

J. T., A. Ž. ir V. B. veikas, kvalifikuotas pagal BK 302 str. 1 d. 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakciją, perkvalifikuoti į BK 302 str. 1 d. 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją ir kiekvienam skirti laisvės atėmimą 1 metams.

A. Ž., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., epizode dėl plėšimo, dokumentų ir mokėjimo instrumento pagrobimo pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams; epizode dėl neteisėto disponavimo mokėjimo instrumentu ir neteisėto tikrų identifikavimo duomenų panaudojimo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. – laisvės atėmimą 3 metams. Pagal BK 63 str. 4 d., 6 d., iš dalies sudėjus apėmimo būdu subendrintas bausmes, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

V. B., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., epizode dėl plėšimo, dokumentų ir mokėjimo instrumento pagrobimo pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams; epizode dėl neteisėto disponavimo mokėjimo instrumentu ir neteisėto tikrų identifikavimo duomenų panaudojimo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. – laisvės atėmimą 3 metams. Pagal BK 63 str. 4 d., 6 d., iš dalies sudėjus apėmimo būdu subendrintas bausmes, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 10 mėnesių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B., pagal socialinę brandą prilygintam nepilnamečiui, pritaikius BK 92 str., atidėtas bausmės vykdymas ir jam skirti atlikti bausmę pataisos namuose.

Skunde prokurorė nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė tinkamas bausmes, tačiau subendrindamas A. Ž. ir V. B. paskirtas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad jie padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas. Pirmoji veika yra plėšimas, dokumentų ir mokėjimo instrumento pagrobimas, antroji – neteisėtas disponavimas mokėjimo instrumentu ir neteisėtas tikrų identifikavimo duomenų panaudojimas. Savo išvadą prokurorė motyvuoja tuo, kad A. Ž. ir V. B., įvykdę plėšimą ir pagrobtoje rankinėje radę mokėjimo kortelę bei tikrus jos identifikavimo duomenis, suprato, kad gali panaudoti mokėjimo kortelę įgydami svetimą turtą, o tai rodo abiejų nuteistųjų atskiros tyčios, nukreiptos į svetimo turto įgijimą kitokiu nei plėšimas būdu, susiformavimą. Todėl A. Ž. ir V. B. padarė dvi nusikalstamas veikas. Abi nusikalstamas veikas sudaro idealiąją veikų sutaptį sudarančios veikos, todėl pirmajame epizode pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir antrajame epizode pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. kvalifikuotos veikos turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, o po to šios subendrintos bausmės visiškai ar iš dalies sudėtos.

Prokurorė teigia, kad teismas V. B., nusikalstamų veikų padarymo metu buvusį 19 m. amžiaus, nepagrįstai pagal socialinę brandą prilygino nepilnamečiui ir, taikydamas BK XI skyriaus nuostatas, atidėjo bausmės vykdymą. Specialisto išvadoje ir Pasvalio pirminės sveikatos priežiūros pažymoje nėra pažymėta, kad V. B. dėl lengvo protinio atsilikimo turi sulėtėjusį vystymąsi ar brandą. Byloje nėra duomenų, kad jį nusikalsti pastūmėjo socialinė aplinka ar kiti bendrininkai, o tai, kad jis veikė grupėje su dviem nepilnamečiais bendrininkais, nėra pakankamas pagrindas jį patį prilyginti nepilnamečiui. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad V. B. našlaičiu tapo po nusikalstamų veikų padarymo. Apeliantės nuomone, teismas privalėjo gauti specialisto išvadą dėl šio nuteistojo socialinės brandos.

Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą iškyla nuo 14 metų, todėl kad V. B., būdamas vyresnis kaip 19 metų, suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį, buvo aktyvus bendravykdytojas, gerai orientavosi socialinėje aplinkoje, veikė savanaudiškais motyvais. Apeliantė daro išvadą, kad nebuvo pagrindo jį pagal socialinę brandą prilyginti nepilnamečiui.

Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir V. B. asmenybę. Jis padarė keturis apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, jis nedirba, nesimoko, charakterizuojamas patenkinamai, iki nuosprendžio priėmimo teistas tris kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė po šešių dienų nuo grįžimo iš bausmės atlikimo vietos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai V. B. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas, visų trijų nuteistųjų veikas kvalifikuodamas pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 302 str. 1 d. 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakciją, pažeidė BK 3 str. 3 d. nuostatas, nes naujas įstatymas sunkina nuteistųjų teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios. Todėl nuteistųjų veika turi būti kvalifikuota pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 302 str. 1 d. 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 81 str. 2 d. nuostatų taikymo

BK 81 str. 2 d. suteikia teismui teisę BK 90 – 94 straipsnių nuostatas, taip pat BK 82 str. 1 d. 1, 2, 3, ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones taikyti asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, bet nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai. Norint tokiam asmeniui pritaikyti minėtų BK 11 skyriaus straipsnių nuostatas, teismas, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, prireikus – ir į specialisto paaiškinimus ar išvadą, turi nuspręsti, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 str. numatytų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį.

Teismas nuosprendyje, nuspręsdamas taikyti V. B. BK 11 skyriaus nuostatas atsižvelgė į kitas nei baudžiamasis įstatymas numato aplinkybes: jo socialinę aplinką, sveikatos būklę, kad jis yra našlaitis.

Pirmosios instancijos teismas V. B. socialinės aplinkos, kaip svarbios aplinkybės, duodančios pagrindą V. B. prilyginti nepilnamečiui, nepagrindė jokiais duomenimis, kurie rodytų jo nepakankamą brandą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu V. B. gyveno kartu su savo motina ir močiute, pastarajai priklausančiame bute Pasvalio mieste. Tėvas gyveno atskirai. Dėl netinkamo elgesio buvo pašalintas iš mokyklos. Neigiamai charakterizuojamas aplinkinių dėl sukeliamų konfliktų, girtavimo ( 2 t., 26 b. l. ).

Bylos duomenimis V. B. turi sveikatos problemų ( 2 t., 22, 23 b. l. ), tačiau jis nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo 9 klasių išsilavinimą, todėl sveikatos stovis tiek dėl protinio atsilikimo, tiek dėl žalingo alkoholio naudojimo nedavė pagrindo abejoti jo nepakankama socialine branda.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. B. motina I. B. mirė 2006 m. sausio 20 d., t. y. faktas, kad V. B. iki teismo nuosprendžio paskelbimo tapo našlaičiu neturi reikšmės, sprendžiant klausimą, ar jis nusikalstamų veikų padarymo metu pagal socialinę brandą galėjo būti prilygintas nepilnamečiui.

Pagal padarytų nusikalstamų veikų pobūdį byloje nustatyta, kad V. B. apie plėšimo padarymą su kitais bendrininkais tarėsi iš anksto, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas, naudojo fizinį smurtą, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą. V. B. veiksmai atitiko jo sumanymą, kilusį iš savanaudiškų paskatų, kas rodo, jog jis pilnai suvokė savo veiksmų esmę ir gerai orientavosi socialinėje aplinkoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė už plėšimą atsiranda nuo 14 metų ( BK 13 str. 2 d. ) ir šiuo atveju nėra objektyvių duomenų manyti, kad V. B., būdamas 19 metų amžiaus, nevisiškai suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį. Jo apgalvotą, kryptingą veiką negalima vertinti kaip lengvabūdišką vaikišką išdykavimą. V. B. yra brandus asmuo, praeityje iki nusikalstamų veikų padarymo teistas du kartus, kas taip pat rodo jo kryptingą siekį daryti nusikalstamas veikas, neigiamai charakterizuojamas. Vien šios aplinkybės nedavė teismui pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias aštuoniolikos – dvidešimties metų asmenų socialinės brandos įvertinimą, ir nepagrįstai atidėjo V. B. paskirtos bausmės vykdymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ( BPK 328 str. 1 p. ).

Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų

Prokuroras, kaip valstybės pareigūnas, turi siekti, kad kiekviename baudžiamajame procese būtų įgyvendinami BPK 1 str. numatyti tikslai – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Prokuroras, atlikdamas kaltinimo funkciją baudžiamajame procese, turi teisę paduoti apeliacinį skundą, kai neįsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis priimti, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrus bausmę, padarius išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai išsprendus kitus nuosprendžio klausimus ar padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ( BPK 326 str. 1 d. 4 p. ).

Nagrinėjamoje byloje prokurorės paduotame apeliaciniame skunde nurodomas apskundimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pagrindas – netinkamas BK 3 str. ir 63 str. pritaikymas pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Tačiau apeliantės nurodyti pakeitimai, kuriuos, jos manymu, būtina padaryti nuosprendyje, yra neesminiai, nekeičiantys nuteistųjų teisinės padėties, neturintys jokios įtakos kitiems proceso dalyviams, niekaip nekeičiantys pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vykdymo, nesvarbūs įgyvendinant baudžiamojo proceso ir BK paskirtį, todėl ši apeliacinio skundo dalis negali būti tenkinama.

Prokurorė nurodo, kad teismas visus tris nuteistuosius nuteisė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d. ( 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr.X-511 redakcija ), nors nei nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta, kokią minėto straipsnio redakciją teismas pritaikė – ar taikė veikos padarymo metu galiojusią BK 302 str. 1 d. redakciją, ar nuosprendžio priėmimo metu galiojusią šio straipsnio redakciją. Veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas ( 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ) numatė švelnesnę atsakomybę už dokumentų pagrobimą, nei bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 302 str. 1 d. ( 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr.X-511 redakcija ). Nuosprendyje nėra tiksliai nurodyta, kokia įstatymo, t. y. BK 302 str. 1 d. redakcija teismas remiasi, paskirdamas nuteistiesiems bausmes. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad „visiems kaltinamiesiems skirtinos bausmės dydis nustatomas artimas laisvės atėmimo bausmės vidurkiui“, tačiau iš šios nekonkrečios formuluotės liko neaišku, ar teismas bausmes pagal BK 302 str. 1 d. skyrė daugiau ar mažiau už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Tiek pagal ankstesnės BK 302 str. 1 d. sankciją, tiek ir pagal dabartinę šio straipsnio sankciją, visiems nuteistiesiems paskirtos bausmės yra artimos sankcijų vidurkiui: tik pagal dabartinę įstatymo redakciją paskirtos bausmės yra mažesnės už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o pagal ankstesnę įstatymo redakciją šios bausmės yra didesnės už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kita vertus, pati prokurorė, apeliaciniame skunde prašydama nuteistiesiems pagal BK 302 str. 1 d. sumažinti paskirtas bausmes, pripažįsta, kad toks bausmės už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų sumažinimas įtakos nuteistųjų galutinei subendrintai bausmei neturės. Taigi prokurorė pati sutinka su tuo, kad toks prašymas keisti nuosprendį yra visai formalus ir galutinių bausmių dydis nuteistiesiems lieka tas pats, nuteistųjų teisinė padėtis jokiu aspektu taip pat nekinta.

Visiškai nekeičiantis nuteistųjų A. Ž. ir V. B. teisinės padėties yra ir prokurorės prašymas keisti nuosprendį dėl BK 63 str. taikymo. Apeliantė nurodo, kad nuteistiesiems A. Ž. ir V. B., įvykdžius plėšimą ir užvaldžius J. V. turtą, taip pat nukentėjusiojo vardu išduotus dokumentus ir, apžiūrėjus rankinę bei radus mokėjimo kortelę ir tikrus identifikavimo duomenis, kilo sumanymas, pasinaudoti galimybe panaudoti svetimą mokėjimo instrumentą įgyjant svetimą turtą. Prokurorės manymu abu šie nuteistieji, disponuodami svetima mokėjimo kortele ir tikrais identifikavimo duomenimis, padarė naują nusikalstamą veiką. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie faktiniai duomenys patvirtina tokią išvadą.

Tuo tarpu teismas, nuosprendyje aptardamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimus, padarė išvadą, kad kaltinamieji, užpuolimo metu užvaldė svetimą turtą – ne tik telefoną, bet ir rankinę su joje buvusiais daiktais. Kaltinamieji, kaip nurodė teismas, tą darė sąmoningai ir galėjo numanyti, kad ten bus ir dokumentų. Tolesni jų veiksmai – bandymas nuimti pinigus iš banko sąskaitos, dokumentų pasiėmimas rodo, jog jų tyčia buvo nukreipta tiek į telefono, tiek ir į kitų objektų užvaldymą, o tokiu atveju atsakomybė atsiranda pagal realiai atsiradusias pasekmes. Iš nuosprendyje nurodytų motyvų matyti, kad teismas visus A. Ž. ir V. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip tęstinę veiką. Tokiu atveju teismas, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrindamas paskirtas bausmes, turėjo taikyti BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas ir paskirtas bausmes apimti, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Teismas, pažeisdamas šį reikalavimą, A. Ž. ir V. B. atskirai subendrino bausmes pagal BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. ( du epizodus ) ir 215 str. 1 d., po to subendrintas bausmes subendrino su bausmėmis, paskirtomis jiems pagal BK 180 str. 1 d., nors pats pripažino, kad plėšimo metu kaltinamieji užvaldė ne tik svetimą turtą, tačiau pagrobė dokumentus ir pagrobė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. pats teismas pripažino, kad jie viena veika padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, subendrindamas bausmes J. T., taikė kitokį bausmių subendrinimą, nors nuosprendyje nurodyta, kad J. T., V. B. ir A. Ž. veikė bendrininkų grupėje.

Visgi, kaip jau minėta, prašymas pakeisti nuosprendį ir iš naujo subendrinti nuteistiesiems A. Ž. ir V. B. bausmes yra visiškai nekeičiantis pastarųjų ir, beje, kitų proceso dalyvių, teisinės padėties, nes apeliantės siūlomos subendrintos bausmės yra dydžiu vienodos su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Iš prokurorės skundo matyti, kad, nepaisant bausmių bendrinimo taisyklių taikymo netinkamumo, nuteistųjų A. Ž. ir V. B. galutinių bausmių teisingumu apeliantė neabejoja. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad šioje dalyje, atsižvelgus ir į naujai besiformuojančią teisminę praktiką ( baudž. byla Nr. 2K-159/2007 ), keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUSPREND Ž I A:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 92 str., V. B. trejiems metams atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.