Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino, susipažinusi su A. I. ir V. B. skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. birželio 5 d. buvo gautas A. I. ir V. B. (mažamečio gim. (duomenys neskelbtini)) privataus kaltinimo skundas, kuriuo jie (skundas pasirašytas A. I.) prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalį, 148 ir 154 straipsnius A. B., E. T., L. Š., V. S., D. R., R. O., J. S., R. B., A. R. M., V. M., B. D., L. K., A. D., N. P., A. R., D. K., A. P., G. P. ir D. M..

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi nukentėjusiųjų V. B. ir A. I. skundas perduotas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, pašalinti bet kokias abejones dėl galimo teisėjo šališkumo nagrinėjant šį skundą, kadangi nukentėjusieji prašo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėją L. K..

2017 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas konstatavo, kad privataus kaltinimo tvarka pateiktas skundas teismingas apygardos teismui (BPK 225 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą padarė nustatęs, kad be kitų skunde nurodytų asmenų, nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 148 ir 154 straipsniuose, padarymu yra kaltinami prokurorai E. T., L. Š., V. S., D. R. ir R. O., taip pat teisėjai L. K., A. D., N. P., A. R., D. K., A. P., G. P., D. M., kurie kaltinami nusikalstamas veikas padarę eidami savo tarnybines (prokurorų ar teisėjų) pareigas.

Privataus kaltinimo skundas nepriimtinas.

Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negalimas, jeigu egzistuoja BK skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Viena iš šiame skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių yra profesinių pareigų vykdymas. BK 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.

Iš A. I. ir V. B. privataus kaltinimo tvarka paduoto skundo matyti, kad jie prašo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prieš minėtus asmenis – prokurorus ir teisėjus, išimtinai dėl jų priimtų procesinių sprendimų, t. y. jiems atliekant savo tarnybines pareigas. Tokiu atveju, dėl galimai nusikalstamų skunde nurodytų prokurorų veikų ikiteisminį tyrimą gali pradėti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu užtikrinamas prokuroro, kaip specialaus subjekto, turinčio valstybės pareigūno statusą, neliečiamumas. Teisėjo neliečiamumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). Pagal šio straipsnio 2 dalį pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o pradėti ikiteisminį tyrimą – tik generalinis prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas vertindamas kai kurių privataus kaltinimo proceso normų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad ,BPK 409 straipsnio 1 dalyje (2003 m. birželio 19 d. redakcija) vartojama formuluotė ,,dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi. Ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.), ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.)” (2006-01-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo 15.1 punktas).

Vertinant šią Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nuostatą galima daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų turimas prokuroro ir teisėjo kaip specialių subjektų baudžiamojo proceso prasme statusas yra būtent tokia aplinkybė, dėl kurios asmuo, kurio atžvilgiu galėjo būti padaryta ši veika, praranda galimybę ginti savo pažeistą teisę privataus kaltinimo tvarka, nes teismas neturi galimybės atlikti reikalingus proceso veiksmus nagrinėjant paduotą skundą. Pažymėtina, kad ir patys pareiškėjai skunde prašo bylą perduoti tirti prokurorui.

Taigi, nagrinėjamu atveju tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras galėtų spręsti, ar privataus kaltinimo skunde nurodyti prokurorai ir teisėjai, vykdydami savo profesines pareigas: tirdami ir nagrinėdami bylas, priimdami jose procesinius sprendimus, viršijo įstatymų jiems suteiktus įgaliojimus ir ar yra pagrindas dėl jų veiksmų pradėti baudžiamąjį procesą.

Nustačius, kad pareiškėjai A. I. ir V. B. dėl svarbios priežasties negali ginti savo teisėtų interesų privataus kaltinimo tvarka, jų skundas, remiantis BPK 409 straipsnio 1 dalies reikalavimais, perduotinas Generaliniam prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407, 409, 440 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. I. ir V. B. privataus kaltinimo skundą, kuriuo kaltinami A. B., E. T., L. Š., V. S., D. R., R. O., J. S., R. B., A. R. M., V. M., B. D., L. K., A. D., N. P., A. R., D. K., A. P., G. P., D. M., ir perduoti jį Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.