Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovė, Muitinė) 2023 m. liepos 13 d. Nr. 10000508557 sprendimo (toliau – ir 2023 m. liepos 13 d. sprendimas, Skundžiamas sprendimas) dalį, kuria nuspręsta pradėti 778 Eur muito išieškojimą iš pareiškėjos ir 2023 m. liepos 17 d. Nr. 10000508634 sprendimą (toliau – ir 2023 m. liepos 17 d. sprendimas, Skundžiamas sprendimas).

Nurodo, kad atsakovė 2023 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą pradėti 778 Eur muito išieškojimą iš pareiškėjos, taip pat – nepradėti PVM, muito delspinigių ir PVM delspinigių mokestinės nepriemokos išieškojimo, kol baigsis mokestinis ginčas. Sprendimo dalies, kuria Muitinė nutarė nepradėti PVM, muito delspinigių ir PVM delspinigių mokestinės nepriemokos išieškojimo, kol baigsis mokestinis ginčas, pareiškėja neskundžia. Atsakovė 2023 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitų kredito įstaigoje.

Paaiškina, kad Kauno teritorinė muitinė supaprastinta patikrinimo ataskaita Nr. 3KM190384S (toliau – ir SPA) pareiškėjai apskaičiavo ir įregistravo 845 Eur muito, 1952 Eur PVM, 40 Eur muito delspinigių, 687 Eur PVM delspinigių, viso 3524 Eur. Pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl SPA.

Muitinė 2023 m. liepos 4 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – garantinį raštą arba sumokėti 778 Eur muito, o jei muitą sumokėjusi patirtų sunkių ekonominių arba socialinių sunkumų, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. 2023 m. liepos 10 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl muito mokestinės nepriemokos išieškojimo stabdymo, nurodant, kad Muitinės reikalavimas sumokėti muitą jau yra užtikrintas baudžiamojo poveikio priemonėmis, o reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą yra perteklinis. Muitinė, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėja muito nesumokėjo, garantinio rašto nepateikė ir neįrodė, kad pateikusi garantiją patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų, Skundžiamu sprendimu pradėjo muitų išieškojimo procedūrą iš pareiškėjos sąskaitų kredito įstaigose.

Remiasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 45 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis. Tam, kad muitų išieškojimas būtų sustabdytas, turi egzistuoti dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) turi būti rimtas pagrindas manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala; 2) mokesčių mokėtojas turi pateikti garantiją, išskyrus atvejus, kai garantijos pateikimas gali sukelti ekonominių arba socialinių sunkumų.

Cituoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 26 straipsnio bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir mano, kad yra pagrindas panaikinti Skundžiamus sprendimus vien dėl to, kad Muitinė ignoravo mokesčių mokėtojo pateiktus duomenis, kuriuos numato SMK 45 straipsnio nuostatos.

Nurodo, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20 duomenimis bei JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktais duomenimis. Cituoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1434-596/2018. Pažymi, kad Departamentas dar neišnagrinėjo skundo dėl SPA, o jos išvados grindžiamos dar nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenimis. Apskųstos SPA teisėtumas ir jos pagrindu įregistruotos solidarios mokestinės prievolės muitinei teisingumas grindžiamas ikiteisminio tyrimo rezultatais. Tai pripažįsta ir Muitinė, kuri pasiūlė pateikti garantiją tam, kad būtų sustabdytas muitų išieškojimas. Mano, kad egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti SMK 45 straipsnio 2 dalį ir stabdyti muito išieškojimą. Reikalavimas pateikti garantiją finansine prasme prilygsta reikalavimui sumokėti reikalaujamą muitą. Jei pareiškėja galėtų sumokėti muito dydžio sumą, jai nebūtų prasmės prašyti sustabdyti muito išieškojimą. Pareiškėja sumokėti muitą arba pateikti garantiją negali ne tik dėl to, kad toks sumokėjimas ar garantijos pateikimas padarytų jai neatitaisomos žalos ir ji patirtų didelių ekonominių sunkumų, tačiau ir dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių priežasčių – pritaikyto viso jos turto arešto.

Pažymi, kad Muitinės reikalavimas pateikti garantiją savo esme yra jau įgyvendintas, t. y. valstybės reikalavimas sumokėti papildomai priskaičiuotus mokesčius (jei tokia prievolė išnagrinėjus mokestinius ginčus liktų) yra užtikrintas. Ikiteisminiame tyrime yra pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – laikinasis nuosavybės teisės apribojimas ir didelės vertės įvairus pareiškėjos turtas yra areštuotas. Minėta baudžiamojo poveikio priemone siekiama užtikrinti civilinį ieškinį dėl galimai nesumokėtų mokesčių valstybei. Mano, kad reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą yra perteklinis. Pareiškėjai net ir siekiant pateikti garantiją, to ji padaryti negalėtų, kadangi jos visas turtas yra areštuotas, todėl jokia draudimo bendrovė ar bankas nesutinka jai išduoti garantijų. Valstybė reikalauja užtikrinti antrą kartą tą patį reikalavimą, nors būtent užtikrindama reikalavimą pirmuoju atveju (laikinu nuosavybės teisės apribojimu visam pareiškėjos turtui) užkirto kelią bet kokiai galimybei pareiškėjai užtikrinti reikalavimą antrą kartą (pateikti garantiją pagal SMK).

Mano, kad valstybės institucijos neturėtų sukurti situacijos, kai dėl vienos institucijos taikomų nuosavybės teisės ribojimų, kuriais siekiama tų pačių tikslų, pareiškėja negali įvykdyti kitos institucijos reikalavimų garantuoti savo mokestinių prievolių (jei jos galiausiai būtų patvirtintos teismų) įvykdymo. Tai gali lemti muito priverstinio išieškojimo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (papildomomis išlaidomis antstoliui, netesybomis, nemokumu ir t.t.).

Teigia, kad Skundžiamais sprendimais yra pažeidžiamos jos teisės, nes rengiant ir priimant SPA buvo padaryti tiek procedūriniai, tiek ir teisės aktų taikymo pažeidimai. Kauno teritorinė muitinė rengiant SPA iš esmės rėmėsi nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriame įtarimai net nėra pareikšti pareiškėjai. Pareiškėja šiame ikiteisminiame tyrime jokiu statusu nedalyvauja. Situacijos absurdiškumą suvokia ir Kauno teritorinė muitinė, kuri SPA nurodė, jog neva nepradės baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl pareiškėjos patraukimo baudžiamojon atsakomybėm. Tačiau tai netrukdė Kauno teritorinei muitinei įpareigoti pareiškėją įvykdyti mokestinę prievolę. Kitų supaprastintų patikrinimo ataskaitų atveju, kurios parengtos to pačio ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu, pareiškėjai pateikus skundą dėl minėtų ataskaitų, pats Departamentas stabdė skundų nagrinėjimą tuo pagrindu, jog dar nėra baigtas minėtas ikiteisminis tyrimas ir nėra patvirtintos supaprastintiems patikrinimams svarbios faktinės aplinkybės (šiuo atveju Departamentas tokio sprendimo dar nėra priėmęs).

Tvirtina, kad Kauno teritorinė muitinė nustatant automobilių naują muitinę vertę nepagrįstai vadovavosi JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktais duomenimis (pažeidžiant SMK 74 straipsnio 3 dalį). Kauno teritorinė muitinė nesivadovavo pirminiais duomenimis ir nepatikrino, ar minėtos trečiųjų valstybių institucijos pateikė teisingą informaciją. Minėtus duomenis pareiškėja gavo tik pateikus skundą dėl SPA panaikinimo ir tai ne pilna apimtimi. Kauno teritorinė muitinė nepranešė pareiškėjai apie supaprastintą patikrinimą ir nesuteikė teisės pareikšti savo nuomonės, o tik pateikė SPA. Taip pat akcentuoja, kad mokestinė nepriemoka buvo sukurta pažeidžiant SMK 103 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

Atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdyboje (toliau – ir LKPB SONT-4) atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones (toliau – ir TP) iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius TP pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų TP vertę. Tarp organizuotos grupės narių buvo įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas TP ir tikrinamose elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir EID) deklaravo UAB „Autkeva“ vardu žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių TP JAV eksporto vertė. Minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui bei teisingam skolininko nustatymui.

Patikslintu atsiliepimu nurodo, kad 2023 m. spalio 3 d. Muitinė priėmė sprendimą Nr. 10000512170 dėl nurodymo nutraukti (778 Eur) pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios Nr. 10000508634, todėl nebėra ir nagrinėjamo ginčo dalyko.

Pažymi, kad mokestinė nepriemoka per nustatytą laikotarpį neišieškota, todėl Muitinė šiuo metu taiko kitas išieškojimo priemones pagal Muitinės 2023 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 10000512321 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto.

nustatė:

ginčas kilęs dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovė, Muitinė) 2023 m. liepos 13 d. Nr. 10000508557 sprendimo (toliau – ir 2023 m. liepos 13 d. sprendimas, Sprendimas 1) dalies, ir 2023 m. liepos 17 d. Nr. 10000508634 sprendimo (toliau – ir 2023 m. liepos 17 d. sprendimas, Sprendimas 2).

Sprendimu 1 nuspręsta pradėti 778 Eur muito išieškojimą iš pareiškėjos, o Sprendimu 2 nuspręsta nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitų kredito įstaigoje.

Iš Sprendimo 1 matyti, kad faktiniu ir teisiniu pagrindu jį priimti, t. y., priverstinai išieškoti iš pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, mokestinę nepriemoką buvo Kauno teritorinės muitinės, 2023 m. birželio 15 d. priimta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3KM190384S (toliau- Ataskaita), kuria buvo apskaičiuota ir įregistruota 845 Eur muito, 1952 Eur PVM, 40 Eur muito delspinigių ir 687 Eur PVM delspinigių, viso - 3524 Eur mokesčių skola muitinei.

Pareiškėjai 2023 m. birželio 28 d. apskundus Ataskaitą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo pradėtas mokestinis ginčas dėl Ataskaitos pagrįstumo bei teisėtumo.

2023 m. liepos 4 d. iš pareiškėjos buvo paprašyta pateikti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – garantinį raštą arba sumokėti 778 EUR muitą, o jei muitą sumokėjusi patirtų sunkių ekonominių arba socialinių sunkumų, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

2023 m. liepos 10 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl muito mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo, nurodydama, kad Muitinės reikalavimas sumokėti muitą jau yra užtikrintas baudžiamojo poveikio priemonėmis, o reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą yra perteklinis.

Ginčijamu Sprendimu 1 2023 m. liepos 10 d. pareiškėjos prašymas buvo atmestas bei nuspręsta pradėti 778 Eur muito išieškojimą iš pareiškėjos.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ginčas kilęs iš teisinių santykių, kurie atsiranda priverstine tvarka išieškant muito mokesčius (mokestinę nepriemoką), tais atvejais, kai sprendimas priskaičiuoti muito mokesčius yra skolininko teisės aktų nustatyta tvarka apskundžiamas bei neįsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 23 punkte nurodyti muitai ir su jais susijusios sumos pagal šį Įstatymą administruojami tiek, kiek šio Įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos muitų teisės aktams.

Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentu (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau-SMK) 45 straipsnyje nustatyta, kad „Skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo.“ (1 dalis) „Vis dėlto muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.“ (2 d.) „2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu vykdant apskųstą sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.“ (3 d.).

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Kaip išimtis iš šios taisyklės yra numatyta galimybė visiškai arba iš dalies sustabdyti sprendimo dėl muito mokesčių išieškojimo vykdymą esant vienai iš šių sąlygų: 1. turi egzistuoti bei turi būti nustatytas rimtas pagrindas manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų; 2. turi būti nustatyta, kad dėl sprendimo vykdymo asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.

Be to, sprendimo vykdymo, minėtais dvejais atvejais, sustabdymas yra galimas tik pateikus garantiją, kuri, kaip išimtis, gali būti neteikiama tik tuo atveju, jeigu remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

Apibendrinus, darytina išvada, kad sustabdyti sprendimo vykdymą galima tik tuo atveju, kai, visų pirma, yra nustatoma viena iš aptartų sąlygų, numatytų SMK 45 straipsnio 2 dalyje, o kai šių sąlygų nėra, tai nėra ir teisinių prielaidų taikyti SMK 45 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl garantijos sumokėjimo ar nesumokėjimo.

Pasisakant dėl pirmosios sąlygos, numatytos SMK 45 straipsnio 2 dalyje (kad turi egzistuoti bei turi būti nustatytas rimtas pagrindas manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų), taikymo pažymėtina, kad sprendimo vykdymo procese nėra teisinių prielaidų ir sąlygų visa apimtimi įvertinti sprendimo dėl muito mokesčių priskaičiavimo teisėtumą bei pagrįstumą, nes toks vertinimas yra atliekamas mokestinio ginčo nagrinėjimo procese. Todėl šios sąlygos nustatymas, sprendimo vykdymo procese turi būti siejamas su akivaizdumo kriterijumi.

Byloje nagrinėjamu atveju Ataskaitos pagrįstumas iš esmės siejamas su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Tai lemia, kad rimtas pagrindas manyti, jog apskųstas sprendimas (Ataskaita) neatitinka muitų teisės aktų, t. y., kad apskųstas sprendimas yra nepagrįstas, atsirastų tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, nenustačius įtariamų asmenų veikoje nusikaltimo sudėties ar įvykio, priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir pan.. Kadangi tokių duomenų nėra nustatyta, todėl nėra ir pagrįsto pagrindo manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų. Pažymėtina, kad pareiškėja kitų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti prielaidas aptariamai sąlygai atsirasti, nenurodo. Tokių aplinkybių nenustatyta ir byloje.

Šiuo atveju pareiškėja skunde teismui šios sąlygos buvimą iš esmės grindžia tuo, kad Ataskaita yra grindžiama ikiteisminio tyrimo duomenimis ir tai pareiškėjos teigimu patvirtina galimą Ataskaitos neteisėtumą, nes jos teisėtumas yra priklausomas nuo ikiteisminio tyrimo baigties rezultatų ir pan..

Tačiau, pagal MAĮ 72 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Ataskaitoje, rėmimasis ikiteisminio tyrimo duomenimis yra atitinkantis MAĮ 72 straipsnio reikalavimus, o tuo pačiu ir teisėtas, o veiksmų teisėtumas yra ta aplinkybė, kuri neduoda rimto pagrindo manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų.

Pasisakant dėl antrosios sąlygos, numatytos SMK 45 straipsnio 2 dalyje (turi būti nustatyta, kad dėl sprendimo vykdymo asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala) taikymo pažymėtina, kad ši sąlyga yra tikėtino pobūdžio, jai taikyti užtenka nustatyti aplinkybes, kurios sudarytų pakankamai pagrįstą pagrindą manyti, jog tokia žala gali kilti.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos yra siekiama išieškoti 778 Eur sumą, kuri pati savaime, savo dydžiu negali padaryti tokio pobūdžio žalos.

Pareiškėja šios sąlygos buvimą iš esmės sieja su vykdomu ikiteisminiu tyrimu bei jos finansinių ir turtinių išteklių areštu, atliktu šioje baudžiamojoje byloje.

Tačiau ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl galimai neteisėtų, baudžiamosios teisės taikymo aspektu, pareiškėjos ar su ja susijusių asmenų veiksmų, kurių pasekmė – pareiškėjos finansinių ir turtinių išteklių areštas.

Tai reiškia, kad pareiškėja neatitaisomos žalos atsiradimo galimybę iš esmės kildina iš pasekmių, kurios atsirado galimai atlikus neteisėtus veiksmus baudžiamosios teisės taikymo aspektu, t. y., iš pasekmių, kurias pati, ar su ja susiję asmenys savo neteisėtais veiksmais ir sukėlė.

Kadangi iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės, todėl pareiškėjos šiuo aspektu išsakyti argumentai yra nepagrįsti bei atmetami, nes jie siejami su aplinkybėmis, kurių atsiradimą iššaukė pačios pareiškėjos galimai neteisėti veiksmai.

Apibendrinus daroma išvada, kad pareiškėja neįrodė SMK 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimo, bei kad byloje surinkti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės, paneigia priešingo pobūdžio pareiškėjos argumentus. Dėl ko atsakovo Sprendimas 1, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą bei nuspręsta pradėti priverstinio vykdymo procesą, yra pagrįstas bei teisingas.

Minėta, kad nesant nustatytos bent vienos iš sąlygos numatytos SMK 45 straipsnio 2 dalyje, nėra ir teisinių prielaidų taikyti SMK 45 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl garantijos sumokėjimo ar nesumokėjimo. Dėl ko pareiškėjos skunde šiuo klausimu nurodyti argumentai yra nepagrįsti bei neaktualūs.

Dėl Sprendimo 2 pažymėtina, kad pagal savo pobūdį, tai yra mokesčių administratoriaus pasirinktas konkretus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas - duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) (Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 1 p.), kurio teisėtumas, nagrinėjamu atveju, yra neatsiejamas nuo Sprendimo 1 teisėtumo bei pagrįstumo, nes Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros prasme yra dvi vieno sprendimo sudėtinės dalys, kuriomis yra nusprendžiama pradėti pačią mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą bei pasirenkamas konkretus šios procedūros vykdymo būdas.

Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas Sprendimą 2 – nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų), pakeitė (2023 10 03; 2023 10 05) į sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto, t. y. į kitą priverstinio išieškojimo būdą (Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 4 p.), kurio pareiškėjas neginčija. Tokiu būdu, išnyko ir ginčo dėl Sprendimo 2 dalykas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui 2023 08 14 teikė prašymą atidėti (galimai sustabdyti) šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta minėta baudžiamoji byla, kurio (prašymo) vėliau 2023 10 12, teikdamas patikslintą atsiliepimą į pareiškėjos skundą, nebepalaikė ir prašė atmesti pareiškėjos skundą. Dėl ko, šio prašymo svarstymas yra nebeaktualus. Be to, kaip minėta, baudžiamosios bylos baigtis (jos išnagrinėjimo rezultatas) gali būti aktuali Ataskaitos pagrįstumui, tačiau, atsižvelgiant į teisinių santykių reguliuojamų SMK 45 straipsniu specifiką, tai neįtakoja Ataskaitos vykdymo proceso, kol Ataskaita yra galiojanti bei nepanaikinta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.