- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-274-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00916-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė (pran.), Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- UAB „Korgas ir Ko“
- Ieškovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Saldos prekyba“
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja N. Kiubienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00916-2012-7
2013 m. balandžio 30 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Korgas ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei UAB „Korgas ir Ko“ trečiajam asmeniui UAB „Saldos prekyba“ dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas (duomenys neskelbtini) R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis CK 6.662-6.665, 6.697 straipsniais, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Korgas ir Ko“ 33416,75 Lt nuostolių atlyginimą, 691,52 Lt delspinigius, 1024 Lt žyminį mokestį bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Korgas ir Ko“ 2010 m. gruodžio 15 d. pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2011 m. balandžio 29 d. atlikti oro vėsinimo ir vėdinimo (kondicionavimo sistemos) montavimo darbus ieškovo kaimo turizmo sodyboje (dabar (duomenys neskelbtini)), esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Korgas ir Ko“ atlikus sutartyje numatytus darbus ir patikrinus jų kokybę, buvo konstatuoti montavimo darbų defektai: rekuperatorius sumontuotas katilinėjė, dėl to esant drėgmei užtrumpino visą valdymo plokštės automatiką, blogai sumontuotas kondicionierių kondensato drenažas, virtuvėje sumontuotas ventiliatorius, netinkamas transportuoti nuo virtuvės gaubtų užterštą, drėgną ir karštą orą ir kt. 2011 m. gruodžio 20 d. UAB ,,Korgas ir Ko“ darbuotojų buvo surašytas defektinis aktas NR. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad oro rekuperatorius yra neveikiantis dėl sugedusios vidinės platos ir būtina atlikti remonto darbus – pakeisti valdymo bloką. Aktą pasirašė UAB „Korgas ir Ko“ atstovas Z. L.. Įrangos tiekėjas UAB ,,Saldos prekyba“ atsisakė taikyti garantiją šiam įrenginiui, nurodydamas, jog rekuperatorius sumontuotas katilinėje ir yra veikiamas drėgmės ir temperatūrų skirtumo, kaupiasi kondensatas ant įrenginio paviršiaus ir galbūt dėl šio priežasties užtrumpino visa valdymo plokštės automatika. Apie nustatytus defektus ieškovas ne kartą informavo atsakovę 2011-12-27, 2012-01-09, 2012-01-12, 2012-01-30, 2012-02-06, 2012-02-04 išsiųsdamas jai pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų ir nustatytų defektų pašalinimo. Tačiau atsakovė UAB „Korgas ir Ko“ nesutiko su pareikštomis pastabomis ir defektų nepašalino. Dėl šių kondicionavimo sistemos montavimo darbų defektų pašalinimo (duomenys neskelbtini) R. N. kreipėsi į UAB ,,Saldos prekyba“. Remiantis 2012 m. rugpjūčio 31 d. montavimo darbų aktais defektų pašalinimo darbų kaina yra 21525,03 Lt. Darbai buvo atlikti ir defektai pašalinti. (duomenys neskelbtini) R. N. už oro padavimo kameros montavimo, ištraukimo ventiliatoriaus demontavimo-montavimo darbų atlikimą UAB „Saldos prekyba“ 2012-01-08 ir 2012-10-08 sumokėjo UAB „Saldos prekyba“ 21525,03 Lt. Be to, vėdinimo sistemos derinimo darbai buvo atliekami ir pagal 2012-01-03, 2012-02-24, 2012-03-01 lokalines sąmatas, kurių vertė yra 6388,07 Lt. Visa vėdinimo-vėsinimo sistemų trūkumų šalinimo suma lygi 27913,10 Lt (Su PVM). Be to, ieškovas sumokėjo 2000,74 Lt UAB ,,Elduva“ už elektros skydinės remontą. Ieškovo užsakymu IĮ E. K. K. projektavimo biuras atliko statinio ekspertizę dėl vėdinimo-kondicionavimo sistemos dalies bei pateikė statinio dalinės ekspertizės aktą, kuriame vėdinimo-kondicionavimo sistemos trūkumų priežastimi įvardytos projekto sistemos montavimo darbams nebuvimas ir montavimo darbų atlikimas pažeidžiant reglamento STR 2.09.02:2005 reikalavimus. Atsakovė netinkamai įvykdė įstatymuose jai nustatytas pareigas, nepasiekė statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 numatytų rodiklių, t. y. jog vėdinimo ir oro kondicionavimo įranga veiktų patikimai. Vėdinimo ir vėsinimo sistema sumontuota nekokybiškai. Už ekpertizės atlikimą ieškovas sumokėjo 3500 Lt, kuriuos prašo priteisti taip pat iš atsakovės. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė iš viso 34108,27 Lt nuostolius.
Atsakovė UAB „Korgas ir Ko“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tarp šalių 2010-12-15 buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti oro vėsinimo-vėdinimo montavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos. Ieškovo (duomenys neskelbtini) R. N. kaimo turizmo sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė yra sumontavusi oro vėsinimo ir vėdinimo (kondicionavimo) sistemą, pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį Statybos techninį reglamentą STR 2.09.2:2005. Montavimo darbai buvo atlikti be tinkamai paruošto projekto, kurio ieškovas nepateikė. Reikalingus darbo brėžinius (projektą) privalėjo ruošti pats užsakovas, t. y. ieškovas ( LR CK 6.701 str. 1 d.). Statinio projektavimo sąlygų sąvadas, projektavimo užduotis yra vienas privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ( Statybos įstatymo 2 str. 30 d.). Techninės dokumentacijos nėra ir nebuvo pateikta ekspertams atliekant ekspertizę. Šiuo metu byloje taip pat nėra techninių dokumentų, techninių sprendimų. Sistema yra įrengta tinkamai, tačiau ieškovas netinkamai ją eksploatuoja. Ieškovo reikalavimai dėl tariamų sistemos trūkumų yra nepagrįsti, atsisakė ieškovui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kadangi vėdinimo-kondicionavimo sistemos trūkumai yra ne nekokybiškų darbų, o projekto nesudarymo bei netinkamo ekploatavimo pasekmė. (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyba yra verslo komerciniais tikslais naudojamas objektas, todėl perleista įranga turėjo būti tinkamai laiku profilaktiškai tikrinama ir atliekami tinkami eksploatacijos vykdymo darbai. Vėdinimo-vėsinimo sistemose numatyta galimybė reguliuoti kiekvienos patalpos oro temperatūrą pagal užsakovo pageidavimus, pastate sumontuotos vėsinimo-vėdinimo sistemos atitinka esminius statinio reikalavimus. Kondicionavimo sistema buvo išbandyta, veikė nepriekaištingai, tai patvirtina 2011 m. vasario 24 d., 2011 m. gegužės 26 atliktų darbų aktai, kuriuos pasirašė pats ieškovas. 2011 metų šiltą metų laiką ieškovas jokių pretenzijų atsakovui dėl visos vėsinimo-vėdinimo sistemos nereiškė. Be to, ekspertizės aktas, kuriuo byloje savo reikalavimus grindžia ieškovas, nėra ir negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas ieškovo reikalavimams pagrįsti, kadangi nėra aiškus, suformuluotas ir pateiktas ekspertizės tikslas, nėra aiškūs ekspertizės aktą pasirašiusiems ekspertams kelti uždaviniai ir užduotys. Ekspertai taip pat, spręsdami klausimą dėl atsakovo atliktų darbų kokybės, vadovavosi žodine ieškovo informacija dėl patalpų, kuriuose įrengta vėdinimo-vėsinimo sistema, vietų skaičiaus. Ieškovas neįrodė, kad patyrė būtent jo ieškinyje nurodyto dydžio žalą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB ,,Saldos prekyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas sprendimą priimti teismo nuožiūra, nes sprendimas neturi ir neturės jokios įtakos trečiajam asmeniui. Nurodė, kad UAB ,,Saldos prekyba“ ir bylos šalių nesaisto jokie sutartiniai santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo (duomenys neskelbtini) R. N. ieškinį atsakovei UAB „Korgas ir Ko“ tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui (duomenys neskelbtini) R. N. iš atsakovės UAB „Korgas ir Ko“ 27913,10 Lt nuostolius, 615,52 Lt delspinigius, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą (28528,62 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. balandžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2940 Lt ekspertizės atlikimo išlaidas, 859,32 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš (duomenys neskelbtini) R. N. 225,41 Lt atstovavimo išlaidas UAB ,,Korgas ir Ko“. Priteisė iš (duomenys neskelbtini) R. N. 10,26 Lt, iš UAB ,,Korgas ir Ko“ 53,86 Lt teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovės, kaip statybos įmonės, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės, ir ji, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado ne dėl jos kaltės. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas.
Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad ieškovas atsisakė sudaryti projektavimo sąlygų sąvadą.
Taip pat teismas, nustatęs, kad ieškovas neturėjo tinkamai paruošto statybos (kaimo turizmo sodybos oro kondicionavimo sistemos montavimo) projekto, sprendė, kad atsakovė UAB ,,Korgas ir Ko“, prieš pradėdama vykdyti darbus, privalėjo gauti objekto oro kondicionavimo statybos darbų projektą, kuris turi tiesioginę įtaką atliktų darbų kokybei. Tik turint tokį projektą galėjo būti priimti tinkami sprendimai tiek dėl atliekamų darbų, tiek dėl konkrečios įrangos naudojimo, atitinkantys statybos normas reglamentuojančius aktus. Rangovas – atsakovė UAB ,,Korgas ir Ko“, neturėdama darbų projekto neturėjo teisės vykdyti pasirašytos statybos rangos sutarties. Rangovas - atsakovė, kaip statybos specialistas ir kartu kaip sutarties šalis, pirmiausia privalėjo arba pareikalauti, jog ieškovas perduotų tinkamai paruoštą projektą, arba pati paruošti projektą. Be to, teismas sprendė, kad atsakovė, kaip specialistė, vykdydama oro kondicionavimo įrangos montavimo darbus be atitinkamo projekto, pati prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių.
Teismas rėmėsi ekspertizės akto išvadomis, nurodydamas, kad įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadas, nėra.
Remdamasis bylos medžiaga teismas padarė išvadą, kad ieškovas visiškai įrodė darbų defektų faktą, o atsakovė neįrodė priežasčių, šalinančių jos atsakomybę ( CPK 178 str.). Kadangi atsakovė neįvykdė ir sutarties 4.1.2. punkte įsipareigojimo – nekokybiškai atliktus darbus ištaisyti savo lėšomis, privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius.
Taip pat teismas, išanalizavęs priedą prie sutarties Nr.33/2010/KK (2010-12-15 sąmatos) ir nustatęs, kad atsakovė UAB ,,Korgas ir Ko“ neatliko jokių darbų, susijusių su elektros skydinės įrengimu, remontu, ir ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog elektros skydinės remontas buvo atsakovės padarytų pažeidimų, vykdant oro kondicionavimo sistemos montavimo darbus, pasekmė, ieškovo (duomenys neskelbtini) R. N. reikalavimą priteisti šių darbų, atliktų UAB ,,Elguva“, vertę – 2000,74 Lt atmetė.
Teismas, nustatęs, kad 2012-03-22, 2012-08-17, 2012-08-20, UAB ,,Saldos prekyba“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, 2012-01-03, 2012-02-24, 2012-03-01 lokalinėse sąmatose išvardyti darbai ir detalės tapatūs darbams ir detalėms, nurodytiems 2010 m. gruodžio 15 d. sąmatoje ( priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), laikė pagrįsta priteisti pinigų sumą, sumokėtą ieškovo (duomenys neskelbtini) R. N. UAB ,,Saldos prekyba“ už atliktus darbus 27913,10 Lt kaip nuostolius iš atsakovės UAB ,,Korgas ir Ko“ (CK 6.249 str., 6.251 str.).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Korgas ir Ko“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės UAB „Korgas ir Ko“ ieškovo (duomenys neskelbtini) R. N. naudai priteisti ieškovo ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas apskritai neaiškino sutarties, nesivadovavo CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal Sutarties 1.1, 2.1, 4.1.1 punktus atsakovė įsipareigojo atlikti montavimo darbus, pateikiant ieškovui Sutarties priede įvardytas, aprašytas, ieškovo akceptuotas medžiagas ir įrenginius, laikydamasi ieškovo nurodymų, tačiau jokiais atvejais atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl paties ieškovo projektinių sprendimų nepateikimo (nebuvimo), kurių teisėtumas, pagrįstumas ir atitiktis norminiams teisės reglamentams laikytinas įstatymine ieškovo pareiga. Atsakovė siūlė ieškovui atlygintinai atlikti techninę objekto vėdinimo ir kondicionavimo sistemos projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu būtų atliekami montavimo darbai ir kuri reikalinga nepriekaištingai darbams pagal STR 2.09.2:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimus objekte atlikti, tačiau ieškovas atsisakė, ir tai paliudijo Z. L.. Projektinių objekto vėdinimo ir kondicionavimo sistemos įrengimo sprendimų ieškovas atsakovei nepateikė. Atsakovė pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą perdavė ieškovui galutinį darbų rezultatą, galutinis darbų rezultatas priimtas paties ieškovo, ieškovo patvirtintas, jokio turinio pastabų ir pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties ieškovas nereiškė nei darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu, nei laikotarpiu iki pat 2011 m. gruodžio mėnesio. Ieškovo samdyti ekspertai, į bylą pateikę ekspertizės aktą, taip pat atliko ekspertizę neturėdami jokių objekto vėdinimo ir kondicionavimo sistemos projektinių sprendimų, vadovavosi tik ieškovo žodiniais paaiškinimais. Tiek įstatymuose, tiek statybos normatyviniuose dokumentuose projektavimo sąlygų sąvado gavimas įtvirtintas kaip statytojo (užsakovo) teisė ir pareiga. LAT yra nurodęs, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) perduoda savo įstatyme nustatytą pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą projektuotojui (rangovui), tai turi būti aiškiai įtvirtinta saliu sudarytame susitarime, priešingu atveju ši pareiga pripažįstama statytojui (CK 6.701 straipsnio 1 dalis. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).
2. Teismas nesprendė dėl paties ieškovo Sutarties nevykdymo, nesprendė dėl ieškovo kaltės, priteisiant iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Atsakovė nebuvo prisiėmusi atliktų ir ieškovui perduotų darbų rezultato (įrenginių) netinkamo eksploatavimo rizikos, netinkamų įrenginių eksploatavimu padarytos tiesioginės ir netiesioginės žalos atlyginimo. Sutarties priede Nr. 2 (Lietuvoje parduodamų oro kondicionierių garantinės priežiūros ir remonto taisyklės) esančiose taisyklėse imperatyviai nustatyta paties ieškovo pareiga veikti bei eksploatuoti perduotus įrenginius taisyklėse numatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų dėl tinkamo laiku jam perduotų įrenginių eksploatavimo. Ieškovas, būdamas atsakovės apmokytu, tinkamai informuotu bei susipažindintu su deramu perduotų įrenginių eksploatavimu, nesivadovavo Sutarties priede esančiomis taisyklėmis, nesilaikė taisyklėse nurodytų perduotos įrangos eksploatavimo veiksmų, jų patikros eiliškumo (sekos) ir periodiškumo, todėl ieškovui perleisti įrenginiai objektyviai nebuvo tinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi.
3. Teismas nepagrįstai ekspertizės aktą laikė pagrindiniu atsakovės kaltę dėl padarytos žalos atlyginimo pagrindžiančiu įrodymu. Ekspertizės akte, pastabų skiltyje, aiškiai nurodyta, jog darbai atlikti be jokio projekto ir kad tai prieštarauja LR statybos įstatymo 20 str. 1 p. Ekspertizės akte nurodoma pastaba, jog atsakovės montavimo darbai atlikti nesant objekto vėdinimo ir kondicionavimo sistemos projektinės dalies dokumentacijos, tačiau ekspertizės vykdytojams (ekspertams) tai nebuvo kliūtis atlikti išsamiai ekspertizei, įvertinti atsakovės atliktų darbų kokybę, pateikti išvadas ir rekomendacijas. Atsakovei ir teismui nebuvo pateikti atliktos ekspertizės vykdymo (išpildymo) kriterijai – nėra aiškus, suformuluotas ir pateiktas ekspertizės atlikimo tikslas, nėra aiškūs ekspertizės aktą pasirašiusiems ekspertams kelti uždaviniai ir užduotys. Ekspertizės akte ekspertų išsakoma pozicija, pateiktos išvados ir rekomendacijos absoliučiai nesietos su ieškovo ir atsakovės tarpusavio Sutartimi, pagal ją nustatytais šalių įsipareigojimais.
4. Spręsdamas dėl 27 913,10 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, teismas nesprendė dėl ieškovo į bylą pateiktų dokumentų, kuriais šis grindžia reikalaujamą atlyginti žalą ir realaus nuostolių atlyginimo santykio aspektų. UAB „Saldos prekyba“ yra sutartiniais santykiais su ieškovu susijęs asmuo, atlikęs ir perdavęs ieškovui prekes bei paslaugas ir gavęs iš ieškovo visą 27 913,10 Lt dydžio – Teismo ieškovo nuostoliais pripažintą – atlygį. Taip pat, UAB „Saldos prekyba“ yra įrenginių atsakovės Sutarties pagrindu perleistų ieškovui tiekėjas, dėl kurių kokybės ieškovas kelia reikalavimus atsakovei, o taip pat asmuo, atsisakęs suteikti atsakovės ieškovui perduotiems įrenginiams garantinį aptarnavimą pagal 2012-01-09 UAB „Saldos prekyba“ rašte nurodomas priežastis. UAB „Saldos prekyba“ ieškovui sudarytos lokalinės sąmatos, remiantis jomis atlikti ir pasirašyti montavimo darbų aktai bei išrašytos ir apmokėtos sąskaitos faktūros yra laikotarpiu iki ieškovo ir E. K. K. projektavimo biuro pasirašytos sutarties dėl ekspertizės atlikimo dienos (t. y. iki 2012-09-06 dienos). Sutarties dėl kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) sumontuotų vėdinimo-kondicionavimo sistemų ekspertizės pagrindu pasirašytas atliktų projektavimo darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2012-10-02. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovas nelaukdamas ekspertizės akto ir jame nurodomų ekspertų išvadų ir rekomendacijų, savarankiškai ir savavališkai (priteistų iš atsakovo nuostolių kontekste) užsakė ir gavo iš UAB „Saldos prekyba“ prekes ir paslaugas, kurias teismui pripažinus ir iš atsakovės priteisus nuostolių forma, nepagrįstai ir neteisėtai praturtėjo atsakovės sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini) R. N. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentas, jog aiškinant ir vertinant ieškovo ir atsakovės sudarytą Sutartį akivaizdu tai, jog atsakovė įsipareigojo atlikti montavimo darbus, pateikdama ieškovui Sutarties priede įvardytas, aprašytas, ieškovo akceptuotas medžiagas ir įrenginius, laikydamasi ieškovo nurodymų, prieštarauja ne tik sutarties turiniui, jo esmei, bet ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms sutarties sudarymo aplinkybėms ir tikslams. Prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms yra apelianto išvada, kad atsakovė įsipareigojo tik atlikti montavimo darbus. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde aiškinant sutartį nesivadovaujama įstatymais, nustatančiais rangos, statybos rangos sutarčių sampratas, siaurai aiškinant tokio pobūdžio darbus. Atsakovė, įsipareigojo tinkamai parinkti oro vėdinimo ir vėsinimo sistemas, įrenginius, jų įrengimo vietas, kad būtu užtikrintas (duomenys neskelbtini) R. N. sodybos pastatų vėdinimas ir vėsinimas atitinkantis Reglamente nustatytus kokybės reikalavimus. Taigi, įsipareigodama darbus atlikti pagal reglamento reikalavimus, atsakovė drauge ėmėsi atsakomybės pasirinkdamas šių darbų atlikimo būdus, tvarką, įrengimus turėjusius užtikrint Reglamento reikalavimų įvykdymą. Nei ieškovui pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose, nei sąmatoje nebuvo numatytas įrenginių montavimo projektinių sprendinių sudarymas kas matyti iš dokumentų. Apeliantas, būdamas oro vėdinimo ir vėsinimo statybos darbų specialistas dirbantis šioje srityje ne vienerius metus, aiškiai žinojo įstatymų keliamus reikalavimus tokių statybos darbų atlikimui, todėl negalėjo jų nesilaikyti. Atsakovė nepaneigė nekokybiškai atliktų darbų atlikimo fakto, neįrodė defektų susidarymo priežasčių, šalinančių rangovo atsakomybę.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
Nagrinėdama apeliacinį skundą, kolegija analizuoja apelianto motyvus ir pasisako dėl kiekvieno jo esminio motyvo.
Apeliantas teigia, kad ekspertizės išvada, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, vertintina kritiškai. Eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam tikrus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad, jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. nagrinėjamoje byloje teismas rėmėsi ne tik ieškovo pateikto eksperto, kuris nebuvo skirtas teismo, išvadomis, bet ir kitais įrodymais, paminėtais sprendime – darbų defektiniais aktais (18, 145–146 b. l., 1 t.), UAB „Saldos prekyba“ informaciniu pranešimu (21 b. l., 1 t.). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi ir ekspertizės išvadomis, kurios neprieštaravo jau minėtiems įrodymams. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jeigu byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu CPK straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį - rašytinį įrodymą. Tai nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė ekspertizės aktui didesnės įrodomosios galios, o vertino jį kaip vieną iš įrodymų. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuriame nustatyta suinteresuotų šalių įrodinėjimo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikerta į juos (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi įrodymo pakankamumo taisykle, o išvadą daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieną įrodymą, bet ir jų visetą, o tik tai padaręs, daro išvadą dėl byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir dėl to buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas.
Apeliantas nurodo, kad teismas nesprendė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, susijusių su reikalavimu atlyginti žalą. Konstatavus rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, turi būti sprendžiamas statybos darbų kokybės trūkumų šalinimo dydis bei šių išlaidų rizikos paskirstymas tarp sutarties šalių. Nustatęs darbų rezultatų trūkumus, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikšti vieną iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų rangovui. Vienas iš šių pasirinkimų yra reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovas reiškė atsakovui pretenzijas, prašydamas pažalinti gedimus (11–17 b. l., 1 t.), o po to pašalino trūkumus savo lėšomis. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino šių išlaidų pagrįstumą ir ieškinį patenkino tik iš dalies, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti ir išlaidas, susijusias su elektros skydinės įrengimu ir remontu. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė negali būti atsakinga už tuos darbus, kurių neturėjo atlikti.
Apeliantas nurodo, kad ieškovas, nelaukdamas ekspertizės akto ir jame nurodytų ekspertų išvadų, savavališkai užsakė ir gavo iš trečiojo asmens UAB „Saldos prekyba“ prekes ir paslaugas. Toks apelianto motyvas nepagrįstas. Jei ekspertizės išvadose būtų nustatyta, kad dalis trūkumų ar visi jie atsirado ne dėl atsakovo kaltės, teismui būtų buvę privalu išskaičiuoti iš nuostolių minėtas sumas arba tai leistų atmesti ieškinį iš viso.
Tai, kad ieškovas pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Saldos prekyba“ trūkumams šalinti, savaime nereiškia, kad tuo padidinama nuostolių suma dėl nepagrįstai didelės darbų ir medžiagų kainos. Apeliantas turėjo galimybę ištaisyti trūkumus, tačiau to nepadarė, todėl reikšti pretenzijas ieškovui neturi pagrindo. Be to, pats apeliantas, ginčydamas nuostolių dydį, yra nenuoseklus ir iš esmės pripažįsta, kad jo atlikti darbai turėjo trūkumų, kuriuos pagrįstai šalino ieškovas savo iniciatyva.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pats ieškovas nesilaikė sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų dėl tinkamo jam perleistų įrenginių eksploatavimo. Kolegija sprendžia, kad apeliantas dėl to yra neteisus, kadangi netinkamai paskirsto įrodinėjimo naštą. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Byloje yra rašytinis įrodymas – ekspertizės aktas ( 133–144 b. l., 1 t.) bei Kondicionavimo sistemų defektinis aktas (145–146 b. l., 1 t.), kuriuose patvirtinamas faktas, jog ieškovas įrodo defektų egzistavimo faktą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad defektai atsirado dėl ieškovo netinkamo įrenginio eksploatavimo. Šią aplinkybę tvirtina tik atsakovo atstovas. Nors jo paaiškinimai taip pat yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau byloje esantys įrodymai nuneigia šį įrodymą.
Įstatymų sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti: laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Nagrinėjamu atveju apeliantas yra verslininkas, užsiimantis statybos verslu, tai patvirtina jo Įstatų 2 straipsnio 1 dalis (74 b. l., 1 t.). Iš šalių paaiškinimų yra pagrindo daryti išvadą, kad šalių sudarytos Sutarties Nr.( duomenys neskelbtini) projekto rengėjas yra būtent apeliantas. Duomenų apie tai, kad ieškovas turi pakankamai patirties organizuojant statybą, nepateikta. Tokiu atveju kolegija sprendžia, kad būtent apeliantas yra labiau informuota sandorio šalis, turinti patirties tokio pobūdžio sutartims rengti. Bylos nagrinėjimo metu iškilo klausimas, ar ieškovas įsipareigojo paruošti statybos projektą. Šalys pripažino, kad statybos projekto nebuvo. Statybos įstatymas 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas (sutarties metu galiojusi redakcija) numato, kad tokį projektą turi paruošti statytojas. Jei statybos rangos sutartis nenumato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus norminiuose statybos dokumentuose (CK 6.684 straipsnio 3 dalis). Neturėdamas tokio projekto, apeliantas tiesiog neturėjo teisės pradėti statybos darbų ir privalėjo tiksliai išsiaiškinti, ar ieškovas pats darys projektą, ar deleguos šią teisę jam. Priešingu atveju vertintina, kad apeliantas prisiėmė nuostolių atlyginimo riziką, jei darbai neatitiks teisėtų užsakovo lūkesčių gauti kvalifikuotą produktą. Apeliantas teigia, kad jis siūlė už papildomą atlygį paruošti projektą, tačiau ieškovas atsisakė. Kolegija pripažįsta, kad šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai, išskyrus apeliantės (duomenys neskelbtini) Z. L. paaiškinimą teismui. Kolegija pripažįsta, kad šio asmens parodymai negali būti objektyvūs vien dėl to, kad šis asmuo pasirašė pačią sutartį, o vėliau – defektinį aktą (6–7, 18 b. l., 1 t.). Šiuo atveju kolegija remiasi ieškovo teigimu, kad būtent atsakovės darbuotojai dėl projekto jam patvirtino, kad viską padarys patys, kad tai yra jų rūpestis (100 b. l., 2 t.).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, išanalizavusi teismo sprendimą ir apeliacinį skundą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
n utaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.