Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-331-1049/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Apeliacija2022-12-12Kauno apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2023-10-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
AN2-331-1049/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00651-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Meilutis (pirm.)
Pažeidėjas
B. K.
Institucija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Kauno departamentas
Kategorijos
  • 14.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-331-1049/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00651-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.11; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – B. K. įgaliotos atstovės advokatės E. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. B. K. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – ir Institucija) direktorės D. Š. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu nubausta 750,00 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 343 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jai, būnant VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2021 m. gruodžio 4 d. Institucijos pareigūnams atlikus VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą ir įvertinus atitiktį gyvūnų sveikatingumo reikalavimams, buvo surašytas Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad tikrinimo metu nustatyti tam tikri pažeidimai: dalis veterinarinių vaistų laikomi ne pagal informaciniuose lapeliuose nurodytus reikalavimus, likutis atitinka nustatytą likutį patikrinimo metu, informaciniame lapelyje nurodyta atidarius tinka naudoti 28 dienas, tačiau tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs; rasta veterinarinių vaistų su pasibaigusiu galiojimo terminu: „UrinoVet Cat“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. liepos mėnesio (1 pakuotė); „Dehinel Plus“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. rugsėjo mėnesio (10 vnt.); „Pratel tablety“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. lapkričio mėnesio (6 vnt.); „Karbaseptas“ 100 g., serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio (1 vnt.); „Selehold 240 mg“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. spalio mėnesio (2 vnt.); „Shotapen“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. rugsėjo mėnesio (1 vnt. likutis apie 5 ml); gydomų gyvūnų žurnalo skiltys neatitinka nustatytos formos, nėra nurodytas gyvūnų laikytojo adresas, rašoma tik GATO, GGT (Gyvūnų gerovės tarnyba); nėra skilties – pirmųjų ligos požymių pastebėjimo data; atlikti tyrimai nenurodomi, nėra veterinarijos gydytojo parašo; veterinarinių vaistų ir vaistinių preparatų apskaitos žurnalą turi, tačiau viršutinėje dalyje nenurodomas veterinarinio vaisto arba vaistinio preparato pavadinimas ir mato vienetas, vaistų žurnalo pirmoje skiltyje nenurodoma data, kada įsigyjami veterinariniai vaistai, vaistiniai preparatai (jeigu medikamentas įsigytas pernai metais, nesimato įsigijimo data); apžiūros kabinete nėra vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos, vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema yra tik pooperacinėje patalpoje ir sanitariniame mazge; pašarai laikomi ne ant palečių, gyvūnų koordinatorės teigimu, dieną prieš buvo atvežti pašarai iš darželių, todėl nespėta susidėti ant palečių; rasta pasibaigusio naudojimo termino pašarai: „Hill’s U. C.“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. birželio mėnesio – 8 kg. „Specific Healthy Treats“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) tinka iki 2020 m. lapkričio 17 d. – 300g., „Sanimed recovery“ – (duomenys neskelbtini) tinka iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 400g., „Nutribio powder“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. sausio 16 d. – 150 g.; neturi drėgmės matuoklio, termometro šaldytuve, tik patalpose turi termometrą, kuris be metrologinės patikros; medicininės atliekos išvežtos 2020 m. spalio 14 d. – patvirtinimas, kad išvežta parodytas el. pašte, nurodytas lydraščio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau lydraštis nepateiktas, nežinomas išvežtas kiekis; patikrinimo metu nustatyta, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ turi tik veterinarinį patvirtinimą veterinarinių paslaugų teikėjų patalpoms, tačiau neturi veterinarinio įregistravimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad tęstiniu laikotarpiu vykdyta veterinarinių paslaugų teikimo veikla neatitiko šių teisės aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies (pasibaigęs „Betamox LA“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2022 m. birželio 25 d., galiojimas, atidarytas daugiau nei 28 d.); nesaugių veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti rinkai ir pašalinimo iš rinkos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. BĮ-397 „Dėl Nesaugių veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti rinkai ir pašalinimo iš rinkos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6.2, 23.3 ir 23.4 papunkčius („Betamox LA“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2022 m. birželio 25 d., kurio informaciniame lapelyje nurodyta atidarius tinka naudoti 28 d.; kitų veterinarinių vaistų („UrinoVet Cat“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. liepos mėnesio (1 pakuotė); „Dehinel Plus“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. rugsėjo mėnesio (10 vnt.); „Pratel tablety“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. lapkričio mėnesio (6 vnt.); „Karbaseptas 100 g.“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio (1 vnt.); „Selehold 240 mg“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. spalio mėnesio (2 vnt.); „Shotapen“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021 m. rugsėjo mėnesio (1 vnt. likutis apie 5 ml) tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs); Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. B1-457 „Dėl Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“, 2 priedo ir 4 priedo 2, 8, 12, 14, 19, 12.4 punktus (nepilnai pildomi Gydomų gyvūnų ir Veterinarinių vaistų ir vaistinių preparatų apskaitos žurnalai); Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. Bl-457 „Dėl Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021 m. lapkričio 11 d.), 6 punktą (dėl veterinarijos paslaugų teikėjo įregistravimo), 18.5 papunktį (patalpa, pašarams laikyti neatitinka keliamų reikalavimų, pašarai laikomi ant grindų, realizacijos terminas pasibaigęs), 20 punktą (apžiūros kabinete turi būti vandens tiekimo ir surinkimo sistema), 30 punktą (termometrai ir drėgmės matuoklis neturi metrologinių patikrų); Veterinarinių medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. B1-562 „Dėl Veterinarinių medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“, 11 (nepateikta sąskaita faktūra) ir 16 punktus (paskutinis išvežimas 2020 m. spalio 14 d.).

2. Nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu B. K. įgaliotoji atstovė advokatė E. N. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, kurie 2022 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotosios atstovės skundą atmetė ir Institucijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde B. K. įgaliotoji atstovė advokatė E. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skunde keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo protokolo aiškumo, motyvuojant tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta netinkamai nustačius tikrinamą ūkio subjektą ir netinkamai nustačius šiam ūkio subjektus keliamus reikalavimus, pats kaltinimas yra suformuluotas ydingai, yra neaiškus. Dalis kaltinime nurodomų teisės aktų nėra skirti ūkio subjektams, o taikomi pačiai institucijai, reglamentuoja jos kompetenciją ir patikrinimų atlikimo tvarką, dalis teisės aktų reglamentuoja veterinarijos gydytojams taikomus reikalavimus, t.y. taikomi ne gyvūnų globos įstaigai. Kai kurie teisės aktai, nurodyti kaltinime, apskritai neegzistuoja. Dalis teisės aktų neatitinka kaltinime nurodomų faktinių aplinkybių. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, tačiau nagrinėjamu atveju tokios abejonės nebuvo pašalintos, o įrodymai vertinti pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas.

3.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės atstovės skundo dėl Institucijos nutarimo argumentus iš esmės ignoravo ir dėl daugumos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nepasisakė iš esmės nurodydamas vienintelį deklaratyvų motyvą, jog <...> pareiškėjos ir jos atstovės pozicija išdėstyta skunde ir bylos nagrinėjimo metu vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi nurodyti argumentai, kurie byloje nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais yra subjektyvūs ir nepaneigia administracinio nusižengimo fakto <...>. Toks teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos ir iš esmės yra negaliojantis, todėl turi būti panaikintas. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendimu, kuriame teismas nepasisakė dėl daugumos <...> aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, ar kuriame teismas šias aplinkybes nustatė remdamasis spėjimais bei prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas. Kadangi esminis motyvų trūkumas tokiame sprendime sudaro pagrindą pripažinti, jog tinkamo teismo proceso nebuvo, teismo sprendimas turi būti laikomas absoliučiai negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-613/2001).

3.3. Apeliantės atstovės teigimu apylinkės teismas nepagrįstai VšĮ gyvūnų gerovės tarnybą „(duomenys neskelbtini)“ prilygino veterinarinių paslaugų teikėjui. Teismas neišsiaiškino, koks ūkio subjektas, pagal galiojančias teisės normas yra VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, neįvertino fakto, jog veterinarijos paslaugų teikėjais gali būti tik veterinarijos kvalifikaciją turintis asmuo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai buvo įvertinti atsietai, o ne jų visuma, todėl buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ yra veterinarinių paslaugų teikėjas ir netgi teikė veterinarines paslaugas. Pažymėtina, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ yra gyvūnų globos įstaiga. Tą patvirtina išrašas iš juridinių asmenų registro, kuriame nurodoma, jog šio juridinio asmens veiklos pagrindinis tikslas yra teikti paslaugas gyvūnų globos srityje. 2021 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte nurodoma, jog atliekant patikrinimą buvo tikrinama ekonominės veiklos rūšis, pagal klasifikatorių žymima kodu „75.00 veterinarinė veikla“. Tokios veiklos kodas VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ išraše nėra nurodomas. Pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakciją „75.00 veterinarinė veikla“ apima ūkio gyvūnėlių ir naminių gyvūnėlių sveikatos priežiūros ir tikrinimo veiklą. Šią veiklą atlieka kvalifikuoti veterinarijos gydytojai veterinarinėse ligoninėse, taip pat apsilankant ūkiuose, šunidėse ar namuose, privačiuose konsultacijų kabinetuose bei operacinėse ir kitur. Į šį skyrių taip pat įeina gyvūnų greitosios pagalbos veikla. Kaip matyti iš ekonominės veiklos klasifikatoriaus 75.00 kodu pažymėtą veiklą gali vykdyti tik kvalifikuoti veterinarijos gydytojai. Šią veiklą kvalifikuoti veterinarijos gydytojai gali vykdyti įvairiose vietose, tame tarpe privačiuose konsultacijų kabinetuose bei operacinėse ir kitur. Iš 2021 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akto aiškiai matyti, kad būtent 65.00 kodu pažymėtos veiklos vykdymą vyko tikrinti veterinarijos inspektoriai. Tuo tarpu iš Registrų centro išrašo matyti, kad 65.00 kodu pažymėtos veiklos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo. Šios veiklos VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo dėl to, kad ją gali vykdyti tik kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, kuo VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ ir B. K. nėra. Tačiau akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visapusiškai neištyrė rašytinių įrodymų – VĮ „Registrų centras“ išrašo bei 2021 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte nurodomos ekonominės veiklos, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas veterinarijos gydytojo kvalifikacijos, buvo veterinarinių paslaugų teikėju.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų įgyvendinimą, turi: (1) turėti sutartį (-is) su veterinarijos paslaugos teikėju (-ais) arba (2) įdarbinti veterinarijos gydytoją, jeigu turi gyvūnų globos vietą. VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ šį reikalavimą įgyvendino sudarydama sutartis su veterinarijos paslaugos teikėjais. 2016 m. birželio 9 d. pateikto prašymo dėl veterinarinio patvirtinimo gavimo. Veterinarijos paslaugų teikėjo patalpoms, gyvūnų globos vietoms reikia turėti veterinarinį patvirtinimą, tuo tarpu registracijos numeris yra reikalingas tik veterinarinių paslaugų teikėjui, kokiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas veterinarijos gydytojo kvalifikacijos, nebuvo ir negalėjo būti. Tai, kad 2016 m. birželio 9 d. prašyme buvo nurodyta, jog į VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas patekę gyvūnai bus gydomi, nereiškia, kad gydymo paslaugas teiks pats VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to jis laikytinas veterinarijos paslaugų teikėju. Tokia teismo padaryta išvada yra klaidinga, kadangi veterinarines paslaugas, kaip nurodyta ir ekonominės veiklos klasifikatoriuje (75.00 kodas) gali teikti tik kvalifikuoti veterinarijos gydytojai. Bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas taip pat patvirtino, jog nei VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, nei B. K. jokios veiklos, susijusios su veterinariniais vaistais, atlikti negalėjo, nes tam neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Daugiau nei akivaizdu, kad globojamų gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos organizavimas nėra tapatus paslaugų teikimui. Be to, vienas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslų, nurodytų juridinių asmenų registro išraše yra organizuoti gyvūnų kastraciją ir sterilizaciją. Vien tas faktas, kad gyvūnų globos įstaiga vykdė šią programą, taip siekdama sumažinti beglobių gyvūnų populiaciją, niekaip neįrodo fakto, kad ji pati ir atlikto šią procedūrą. Šioms procedūroms atlikti buvo pasitelkti privatūs veterinarijos gydytojai, kurie pagal sutartį teikė paslaugas gyvūnų globos įstaigai.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad Institucija administracinio nusižengimo protokole neaiškiai suformulavo kaltinimą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo B. K. buvo kaltinama Veterinarijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies pažeidimu. Šis straipsnis numato, jog <...> Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų filialai naudoja veterinarinius vaistus, laikosi veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, saugo ir tvarko naikintinus veterinarinius vaistus<...>, tačiau nei skundžiamame nutarime, nei apylinkės teismo nutartyje nėra nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas šios teisės normos pažeidimas. Taip pat B. K. buvo kaltinama pažeidusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-397 dėl nesaugių veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti rinkai ir pasaulio rinkoms tvarkos aprašo 6.2. 23.3 ir 23.4 punktus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad vaistų naudojimo faktą pagrindžia tai, kad vaistų naudojimas buvo užfiksuotas veterinarinių vaistų ir preparatų apskaitos žurnale, o tai pasak teismo reiškia, jog buvo naudojami vaistai su pasibaigusiu tinkamumo terminu. Teismas, skundžiamoje nutartyje nutyli faktą, kad duodami paaiškinimus Institucijos inspektoriai nurodė, jog veterinarijos vaistus naudoti gali tik veterinarijos gydytojo licenciją turintys gydytojai. B. K. tokios licencijos neturi, ji nėra veterinarijos gydytoja, todėl minėtų vaistų ji naudoti net neturi teisės. Byloje buvo nustatyta, jog veterinarinių paslaugų teikimui gyvūnų globos įstaiga VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ pagal paslaugų sutartis samdė privačius veterinarijos gydytojus, visus žurnalus pildė veterinarijos gydytojai. Dėl šios priežasties, jeigu buvo padaryti pažeidimai naudojant veterinarinius vaistus, už tai yra atsakingi šiuos vaistus naudoję veterinarijos gydytojai. Nei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nei B. K. nenaudojo vaistų nesilaikydami veterinarijos gydytojo nurodymų ir (ar) informaciniuose lapeliuose nustatytų sąlygų.

3.6. Skunde nurodoma, kad Aprašo 23.4 punktas numato <....> ūkio subjektas privalo netiekti rinkai ir nenaudoti nesaugių veterinarinių vaistų <...> Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje jokių duomenų, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ tiekė į rinką nesaugius veterinarinius vaistus ir juos naudojo, nėra. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Teismas apsiribojo tik aprašo 6.2, 23.3 ir 23.4 normų pacitavimu, tačiau niekaip nepagrindė kokiais konkrečiais B. K. veiksmais šios teisės normos buvo pažeistos ir kokie byloje surikti įrodymai tai pagrindžia. Teismas nieko nepasisakė dėl to, kad B. K. neturėdama veterinarijos gydytojo licencijos apskritai neturėjo teisės nei naudoti, nei disponuoti šiais vaistais. Teismas nevertino, kad veterinarių paslaugų teikimui buvo samdomi privatūs veterinarijos gydytojai, kurie paslaugas teikė atvykę į VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kurios turėjo gavusios veterinarinį patvirtinimą ir jose privatūs veterinarijos gydytojai šias paslaugas teikti galėjo.

3.7. Skunde nesutinkama ir su tuo, kad buvo pažeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-457 patvirtinti reikalavimai veterinarijos paslaugų teikėjams, numatyti 2 priedo ir 4 priedo 2, 8, 12, 14 ir 19. 12.4. punktuose. Priede Nr. 2 pateikiamas pavyzdinis veterinarinių vaistų ir vaistinių preparatų apskaitos žurnalas. Administracinio nusižengimo byloje pateikta šio žurnalo kopija, iš kurios matyti, jog šį žurnalą pildo ne VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, o privatūs veterinarijos gydytojai E. L. ir R. Š.. Duomenų, kad šio žurnalo sudarytojas ir pildytojas būtų VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ ar B. K. byloje nėra. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą šiuo klausimu, apsiribojo tik teisės normų perrašymu ir konstatavimu, jog 2021 m. gruodžio 4 d. vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad buvo netinkamai pildomi gydomų gyvūnų ir veterinarijos vaistų ir vaistinių preparatų apskaitos žurnalai. Teismas nepasisakė, kodėl privatiems gydytojams pildant žurnalus, kurių pildymas yra priskirtas veterinarijos gydytojų kompetencijai už tai yra atsakinga B. K.. Teismas nevertino ir nutylėjo liudytojos G. L. duotus paaiškinimus, kad minėtus žurnalus išimtinai pildė pas juos paslaugas teikę veterinarijos gydytojai. Nei ji, nei B. K. šių žurnalų nesudarinėjo, jų nepildė ir prie jų priėjimo neturėjo.

3.8. Skunde taip pat teigiama, kad 4 priedo 2 punkte nurodyta, kad veterinarijos paslaugų teikėjai ir privatūs veterinarijos gydytojai, kurie yra gyvūnų laikytojai privalo pildyti: 2.1. Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą (Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 1 priedas); 2.2. Veterinarinių vaistų ir vaistinių preparatų apskaitos žurnalą (Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 2 priedas); 2.3. Biocidinių produktų apskaitos žurnalą (Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 3 priedas). Nagrinėjamu atveju VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo veterinarinių paslaugų teikėjas. VšĮ gyvūnų gerovės tarnybai „(duomenys neskelbtini)“ kaip gyvūnų globos įstaigai veterinarines paslaugas teikė privatūs veterinarijos gydytojai, kurie ir laikytini veterinarijos paslaugų teikėjais. Dėl šios priežasties pareiga 4 priedo 2 punkte nurodytus žurnalus tinkamai pildyti kilo ne VšĮ gyvūnų gerovės tarnybai „(duomenys neskelbtini)“, o pas juos paslaugas teikiantiems gydytojams. Kadangi teismas nepagrįstai VšĮ gyvūnų gerovės tarnybą „(duomenys neskelbtini)“ sutapatino su veterinarijos paslaugų teikėju, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakomybės taikymo B. K. atžvilgiu pažeidus 4 priedo 2, 8, 12, 14 ir 19. 12.4. punktus. B. K. neturėdama veterinarijos gydytojo kvalifikacijos neturi net objektyvios galimybės kontroliuoti ir užtikrinti privačių veterinarijos gydytojų teikiamas paslaugas.

3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tiek protokole, tiek nutarime nurodoma, jog B. K. pažeidė ir 4 priedo 12.4 punktą, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tokio 12.4 punkto apskritai nėra. Bylos nagrinėjimo metu L. V. paaiškino, jog šį punktą įrašė per klaidą kopijuodamas tekstą. Ta pati klaida yra tiek protokole, tiek nutarime, kas patvirtina faktą, kad nutarimas buvo priimtas formaliai, nevertinus administracinio nusižengimo bylos. Teismas, priimdamas nutarimą, šios rašybos klaidos iš kaltinimo nepašalino, o konstatuodamas, jog nutarimas buvo priimtas pagrįstai ir teisingai sudarė situaciją, kad B. K. yra nubausta už teisės normos, kuri net neegzistuoja, pažeidimą.

3.10. Skunde nesutinkama ir su B. K. pareikštu kaltinimu dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-457 patvirtintų reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 6 punkto, 18.5 papunkčio, 20 punkto, 30 punkto pažeidimo. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas šių klausimų iš esmės nesprendė ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas nutarime išdėstytų aplinkybių perrašymu. Formuluojant kaltinimą dėl 18.15 papunkčio pažeidimo nei protokole, nei nutarime nebuvo nurodyta, koks teisės aktas nustato pašarų laikymo reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nei Institucijos atstovai, nei patikrinimą atlikusi inspektorė I. K. negalėjo atsakyti, koks teisės aktas nustato šiuos reikalavimus. Nesant identifikuoto teisės akto, nustatančio reikalavimus pašarų laikymui nėra galimybės įvertinti ar 18.15 papunktis buvo pažeistas. Protokole ir nutarime buvo nurodyta, jog 18.15 punkto pažeidimas padarytas dėl to, kad buvo rasta pašaro su realizacijos termino pasibaigimu. Pažymėtina, jog 18.15 punkte kalbama tik apie tai, kad patalpa turi atitikti pašarams keliamus reikalavimus, tačiau nekalbama apie tai, kad patalpose negali būti pašaro su pasibaigusiu galiojimo terminu. Nepaisant to, dėl pašaro su pasibaigusiu realizacijos terminu bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad toks pašaras buvo rastas ne pašarų laikymo vietoje, o administracinėse patalpose. Liudytoja G. L. paaiškino, kad iš vakaro maistą atnešė vaikai iš darželio, todėl jis buvo sudėtas administracinėje patalpoje iki kol bus peržiūrėtas ir atrūšiuotas. Inspektorė I. K. patvirtino, kad administracinėse patalpose buvęs pašaras nebuvo pradarytas, visos pakuotės buvo naujos. Inspektorė I. K. patvirtino, kad pašarų laikymo vietoje pasibaigusio galiojimo pašaro rasta nebuvo. Dėl šios priežasties nėra aišku, kokiais motyvais remiantis teismas nusprendė, kad administracinėse patalpose buvęs pašaras su pasibaigusio galiojimo terminu, kuris nebuvo naudojamas, reiškia reikalavimų 18.15 punkto pažeidimą.

3.11. Atstovė skunde dėl 20 punkto reikalavimų pažeidimo teigia, kad 2016 m. birželio 9 d. gaunant patvirtinimą VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpoms buvo pridėtas patalpų planas, iš kurio matyti, kad patalpose yra procedūrų kabinetas su vandens tiekimo sistema. Patalpų išdėstymas nėra pasikeitęs ir patalpose yra procedūrų kabinetas su vandens tiekimo sistema, tačiau patikrinimo metu, kuris vyko 2021 m. gruodžio 4 d., dėl Lietuvoje paskelbtos ekstremalios situacijos, susijusios su Covid-19 situacija bei atsiradusiais reikalavimais, atneštų beglobių gyvūnų apžiūros buvo vykdomos ne procedūrų kabinete, o vos tik įėjus į patalpą koridoriuje ant laikinai pastatyto apžiūrų stalo. Institucijos priimti teisės aktai nedraudžia gyvūnų apžiūras atlikti kitoje, nei procedūrų kabinetas, vietoje. Esmė yra ta, kad patalpose procedūrų kabinetas su vandens tiekimo sistema yra, tačiau laikinai apžiūros tame kabinete dėl Covid-19 paskelbtų ribojimų nebuvo vykdomos. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį aplinkybės, jog procedūrų kabinete vandens tiekimo sistema yra, o 2021 m. gruodžio 4 d. atliekant patikrinimą dėl Covid-19 įgyvendinamų reikalavimų, susijusių su žmonių srautų ribojimu, gyvūnų apžiūros buvo atliekamos kitoje vietoje, nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Skundžiamoje nutartyje teismas apsiribojo konstatavimu, kad šią aplinkybę neva pateiktame skunde pripažino pati B. K., tačiau apylinkės teismas nevertino, kokiame kontekste buvo šis faktas pripažintas ir kokios priežastys lėmė, kad gyvūnų apžiūra laikinai vyko kitoje patalpoje, kurioje vandens tiekimas buvo už 2 metrų, esančiame procedūrų kabinete.

3.12. Dėl kaltinime nurodyto Reikalavimų 29 punkto pažeidimų apeliantės atstovė nurodo, kad šiame punkte nėra numatyta pareiga patalpose turėti drėgmės matuoklį. Nesant reikalavimo turėti drėgmės matuoklį, atitinkamai negali būti reikalaujama turėti metrologines patikras šiam prietaisui. Tuo tarpu reikalavimų 30 punkte aiškiai nurodyta, jog priemonės ir įranga turi veikti taip, kaip numatyta įrangos / priemonės gamintojo pateiktoje specifikacijoje. Bylos medžiagoje šių specifikacijų nėra. Bylos nagrinėjimo metu inspektorė I. K. nurodė, kad patikrinimo metu ji netikrino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turimų termometrų, neklausė kada jie yra įsigyti, neprašė pateikti jų specifikacijos. Iš to seka, kad išvada, jog VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ termometrai neturi metrologinių patikrų buvo padaryta nesivadovaujant Reikalavimų 30 punkto nuostatomis, o remiantis subjektyviu inspektorės vertinimu. Vadovaujantis Reikalavimų 30 punktu patikrinimo metu turėjo būti surinkti duomenys, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ turima įranga neveikia kaip numatyta gamintojo specifikacijoje. Neįvertinus specifikacijos, pasakyti, kad įranga veikia netinkamai, yra neįmanoma. Inspektorės I. K. paklausus, kaip dažnai ir kokiais teisės aktais vadovaujantis turi būti atliekama metrologinė patikra termometrams, ji atsakyti negalėjo. Į šį klausimą negalėjo atsakyti ir Institucijos atstovas L. V.. Jis nežino, koks teisės aktas nustato tikrinimo tvarką. Nors pareigūnai surašę protokolą ir nutarimą nežino, kokia yra nustatyta termometrų metrologinės patikros tvarka, protokole ir nutarime konstatavo, kad termometrai neturi metrologinių patikrų ir neva yra pažeisti 30 punkto reikalavimai.

3.13. Skunde nurodoma, kad nebuvo įrodytas ir Veterinarinių medicinos atliekų tvarkymo reikalavimų, patvirtintų Institucijos direktoriaus 2012 m. Liepos 20 d. įsakymu Nr. B1-532 „Dėl veterinarinių medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ 11 ir 16 punktų pažeidimas. Protokole ir nutarime pažeidimas buvo grindžiamas faktine aplinkybe, jog buvo nepateikta sąskaita-faktūra. Kaip matyti iš 11 punkto reikalavimų PVM sąskaita -faktūra nėra vienintelis dokumentas, kurį buvo galima pateikti inspektoriams. Patikrinimo metu buvo pateiktas lydraštis, patvirtinantis atliekų išvežimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 4 d. Patikrinimo akte inspektorės į klausimą ar veterinarijos paslaugų teikimo metu susidariusios atliekos tvarkomos pagal įstatymo nustatytą tvarką, atsakė „taip“, t. y. inspektorės patvirtino, kad atliekos tvarkomos tinkamai pagal įstatymo reikalavimus. Tiek protokolas, tiek nutarimas dalyje dėl atliekų tvarkymo grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2021 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktu. Patikrinimo akte, į ką bylos nagrinėjimo metu buvo atkreiptas apylinkės teismo dėmesys, nurodomos dvi skirtingos išvežimo datos: 2020 m. spalio 14 d. ir 2021 m. spalio 14 d. Nei administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas, nei apylinkės teismas nesiaiškino, kodėl nurodytos datos skiriasi. Kitų dokumentų, kurie pagrįstų vienos ar kitos datos teisingumą byloje nėra. Teismas nevertino aplinkybės, jog inspektorės patikrinimo akte į 15-16 klausimą atsakė teigiamai, t. y. patvirtino, kad pažeidimų VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliekų išvežimo nepadarė. Todėl lieka neaišku, kuo remiantis teismas sprendė, kad teisinga data yra 2020 m. spalio 14 d., o ne 2021 m. spalio 14 d. Administracinėje teisenoje, kaip ir baudžiamajame procese galioja in dubio pro reo principas, kuris reikalauja visus neaiškumus traktuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai

3.14. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismas pažeidė ir procesines teisės normas. Pateikdama skundą teismui, pareiškėja B. K. prašė apklausti liudytojus: Institucijos darbuotojas, atlikusias patikrinimą- E. V. ir I. K.. 2022 m. liepos 13 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas, išklausęs šalių nuomonės dėl šių liudytojų apklausos, nusprendė tenkinti pareiškėjos prašymą ir E. V. bei I. K. apklausi kaip liudytojas. 2022 m. rugsėjo 12 d. į vykusį teismo posėdį liudytoja E. V. neatvyko. Institucijos atstovai nurodė, kad liudytoja neatvyko dėl sveikatos būklės – nėštumo. Dokumentai iš gydymo įstaigos, dėl liudytojos negalėjimo dalyvauti procese, nebuvo pateikti. Liudytoją E. V. buvo prašoma apklausti ne tik dėl to, kad ji kartu su I. K. dalyvavo 2021 m. gruodžio 4 d. patikrinime, bet ir dėl to, kad ši inspektorė toliau sprendė klausimus, susijusius su administracinio nusižengimo byla. Šiai inspektorei buvo siunčiama eilė dokumentų. Ši inspektorė surašė 2022 m. sausio 27 d. raštą, kuriuo pareiškėja buvo kviečiama atvykti į administracinio nusižengimo bylą. Ši inspektorė dalyvavo 2022 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, derino ir tvirtino trūkumų šalinimo planą. Šiai inspektorei buvo adresuota veterinarijos gydytojos R. Š. 2022 m. sausio 17 d. pažyma. Neapklausus šios liudytojos negalima sutikti su išvada, kad apylinkės teismas visapusiškai ištyrė pareiškėjos skundą ir nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

3.15. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu Institucija su 2022 m. rugsėjo 9 d. prašymu pateikė išrašą iš ANK registro, iš kurio matyti, jog administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini) buvo užregistruota tik 2022 m. vasario 7 d. 11.36 val. Pažymėtina, jog 2022 m. sausio 27 d. raštu, surašytu inspektorės E. V., kurią teismas apklausti atsisakė, apeliantė buvo kviečiama 2022 m. vasario 7 d. nuo 11.00 val. atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, tačiau 2022 m. rugsėjo 9 d. gavus ANK registro išrašą paaiškėjo, kad 2022 m. sausio 27 d. neegzistavo jokia administracinio nusižengimo byla, į kurios nagrinėjimą apeliantė buvo kviečiama. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų administracinių nusižengimų nuostatų 17 punktą, Registro tvarkytojai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio nusižengimo nustatymo priima sprendimą registruoti registro objektą. Šiuo atveju patikrinimas, kurio pasėkoje buvo užvesta administracinio nusižengimo byla buvo atliktas 2021 m. gruodžio 4 d., tačiau pagal nuostatų reikalavimus administracinio nusižengimo byla neužvesta. Administracinė byla užvesta 2022 m. vasario 7 d. 11.36 val., protokolas surašytas 2022 m. vasario 7 d. 11.55 val. Visas administracinio nusižengimo tyrimas truko 20 min. Apeliantė jau apylinkės teisme kėlė klausimą, ar toks 20 minučių trukmės administracinio nusižengimo tyrimas gali būti laikomas objektyviu ir išsamiu, kokia yra byloje pateiktų dokumentų, surinktų ne administracinio nusižengimo byloje, įrodomoji reikšmė.

3.16. Skunde taip pat pabrėžiama, kad administracinį nusižengimą šiuo atveju tyrė ir nutarimą priėmė tas pats asmuo – Institucijos vadovė D. Š. (ANK 615 straipsnio 3 dalis). Šią aplinkybę pagrindžia Institucijos pateiktas 2022 m. vasario 7 d. gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pasitarimo protokolas, iš kurio matyti, jog procesą vedė D. Š.. Teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl to, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo įvardintas kaip gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pasitarimas ir to pasėkoje „atsiradusio“ protokolo teisėtumo. Teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, jog protokolą pasirašė L. V., todėl pasak teismo nėra objektyvių įrodymų, kad protokolą ir nutarimą priėmė tas pats asmuo. Formalus protokolo pasirašymas nepaneigia fakto, kad 2022 m. vasario 7 d. nagrinėjime, kurio metu buvo surašytas protokolas dalyvavo ir procesą vedė D. Š.. Taigi, pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė į nešališką jos bylos nagrinėjimą. Dėl šių teisės normų pažeidimo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, įrodymų, patvirtinančių apeliantės dėstomas faktines aplinkybes nevertino. Aplinkybę, kad 2022 m. vasario 7 d. gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pasitarimo protokolas byloje buvo „sukurtas“ po protokolo priėmimo patvirtina skundo priedas Nr. 2 ir skundo priedas Nr. 4. Skundo priedas Nr. 2 yra Institucijos 2022 m. vasario 10 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo po protokolo surašymo pareiškėjai siunčiama administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Bylos medžiagoje, siunčiamoje 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. vasario 7 d. gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pasitarimo protokolo nėra.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į B. K. įgaliotos atstovės apeliacinį skundą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorė D. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-383-836/2022 nepakeistą.

4.1. Institucijos atstovė nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl neva nusižengimo sudėties elementų nebuvimo visiškai prieštarauja faktinei situacijai, yra tik niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Dėl ko jau vien tokių argumentų išsakymas, nors reali situacija yra visiškai priešinga, yra ne kas kita kaip tik siekis išvengti atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus.

4.2. Institucijos atstovė atsiliepime nurodo, kad remiantis byloje esančiais įrodymais apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai teikė ir teikia veterinarijos paslaugas. Veterinarijos paslaugų teikimo faktą įrodo šios aplinkybės: pareiškėja pasitvirtino patalpas veterinarinių paslaugų teikimui, prašyme Institucijos filialui Kėdainiuose dėl patalpų veterinarinio patvirtinimo nurodė, kad bus vykdoma gyvūnų ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika, pildomas gydomų gyvūnų registracijos žurnalas, juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamose veiklos ataskaitose, pvz. 2020 m. nurodoma, kad per 2020 metus buvo iš viso kastruotos 192 katės, per 2021 metus – 200 kačių, įvairiose interneto svetainėse skelbiamasi, kad gyvūnų gerovės tarnybos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos klinika teikia pagalbą beglobiams gyvūnams juos gydant, sterilizuojant, be to, pati apeliantė pripažino pažeidusi nustatytus veterinarinių paslaugų teikimo reikalavimus, nes 2022 m. sausio 28 d. pateikė Institucijai „Trūkumų šalinimo planas“, kuriame nurodyti patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir priemonės pažeidimams pašalinti. 2022 m. kovo 8 d. VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ įsiregistravo veterinarinių paslaugų teikėju, kas dar kartą su kitais byloje esančiais duomenimis patvirtina, jog tokio pobūdžio veikla yra ir buvo VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma. Nors VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ nėra įsiregistravusi veterinarinių paslaugų teikėju, tačiau jai faktiškai vykdant veiklą, yra taikomi Veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos bei atsakomybė už šių nuostatų pažeidimus. Būtent B. K. kaip VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ vadovei – direktorei kyla administracinė atsakomybė, nes ji, būdama VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad jos vadovaujama įstaiga laikytųsi veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl ji yra tinkamas ANK 343 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

4.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė net kelių teisės aktų reikalavimus, pažeidimai užfiksuoti, išsamiai aprašyti patikrinimo akte, apeliantė rašytinių paaiškinimų nepateikė nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei pasirašant protokolą, pasitarimų metu nepateikė savo paaiškinimų dėl nustatytų faktinių aplinkybių, tik nurodė neva Institucijos pareigūnų darbo trūkumus ir tą nuosekliai teigė viso proceso metu bei pirminiame ir apeliaciniame skunduose. Pati apeliantė nepateikė sutarties su veterinarijos gydytojais ir kitų svarbių dokumentų, kurie būtų turėję reikšmės atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliantė nepripažino savo kaltės dėl veterinarinių reikalavimų pažeidimų ir viso proceso metu neigė savo kaltę, nepaisant to, jog dalis pažeidimų buvo fiksuoti dėl veterinarinių patalpų, reikalavimų medicininėms priemonėms nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o atsakomybę dėl savo kaip veterinarinių paslaugų teikėjos siekė perkelti veterinarijos gydytojams, neatsižvelgdama į tai, kad subjektų atsakomybė yra aiškiai reglamentuota viename teisės akte, o veterinarijos gydytojus samdo pati Apeliantė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – B. K. įgaliotosios atstovės advokatės E. N. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde B. K. įgaliotoji atstovė ginčija apeliantės kaltę dėl visų jai inkriminuotų nusižengimų ir prašo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina B. K. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to norėjo administracinėn atsakomybėn patraukta B. K., nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo/traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) principas.

8. 2022 m. balandžio 11 d. Institucijos nutarimu B. K. yra patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 343 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 750,00 eurų bauda.

9. Apeliantės atstovės teigimu buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. teisė į gynybą, nes surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra neaiškus, kaltinimas suformuluotas ydingai, dalis nurodytų teisės aktų neegzistuoja arba nėra susiję su tiriamo ūkio subjekto veikla. Su tokiais teiginiai nėra pagrindo sutikti.

10. Pažymėtina, kad reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui yra numatyti ANK 609 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodomas administracinio nusižengimo padarymo laikas, kuris yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kada, kur ir kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką, kada ir kur padarytą, norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019).

11. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime, tiek ir apylinkės teismo nutartyje yra išsamiai nurodytos bei aptartos konkrečios aktualių teisės aktų (Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo Nesaugių veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti rinkai ir pašalinimo iš rinkos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. BĮ-397 „Dėl Nesaugių veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti rinkai ir pašalinimo iš rinkos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. B1-457 „Dėl Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“, Veterinarinių medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. B1-562 „Dėl Veterinarinių medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“) nuostatos, kurių pažeidimai inkriminuoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nurodytos aplinkybės pagrindžiančios nustatytus teisės aktų pažeidimus, todėl dar kartą aukštesnės instancijos teismas jų nebekartoja. Nenustatyta, jog B. K. būtų buvusi apribota teisė žinoti kuo ji kaltinama, priešingai, nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo jai buvo žinoma, kokių teisės normų pažeidimai jai inkriminuojami, ji aktyviai naudojosi savo teise į gynybą (teikė papildomus dokumentus, davė paaiškinimus tiek Institucijai, tiek ir skundą nagrinėjant apylinkės teisme, prašė iškviesti liudytojus apklausai, turėjo galimybę jiems užduoti klausimus dėl aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu administraciniu nusižengimu, teikė nušalinimus ir skundus bei pan.). Su Institucijos surašytu administracinio nusižengimo protokolu B. K. buvo supažindinta, jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Be to, konkretūs pažeidimai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nurodyti dar iki administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, t. y. Institucijos pareigūnams atlikus planinį patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą, kuriame nurodyti konkrečių teisės aktų pažeidimai B. K. vadovaujamoje tarnyboje. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą buvo pažeista ar jis nesuprato nuo kokio kaltinimo turi gintis.

12. Apeliaciniu skundu įgaliotoji atstovė advokatė E. N. prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną B. K. atžvilgiu, nes ji administracinėn atsakomybėn buvo patraukta nepagrįstai, nenustatyta ir neįrodyta administracinio nusižengimo sudėtis B. K. veiksmuose. Tokia apeliantės ir jos atstovės pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi nurodyti argumentai, kurie byloje nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais yra subjektyvūs ir nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto.

13. Atsakomybė pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas padarė Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų, savivaldybių tarybų sprendimų ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti aiški nuoroda į kitus teisės aktus. Kaip matyti iš Institucijos 2022 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo protokolo ir 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) B. K. yra pripažinta padariusi konkrečius Veterinarijos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos reikalavimus, nuostatų pažeidimus. Pažymėtina, kad iš minėto straipsnio dispozicijos matyti, kad administracinei atsakomybei užtenka nustatyti bent vieną pažeidimą pagal anksčiau paminėtas sritis. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nors B. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime buvo nepagrįstai įrašytas Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. B1-457 „Dėl Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“, 12.4 punkto pažeidimas, tačiau tai nėra esminis pažeidimas, darantis Institucijos nutarimą negaliojančiu, kadangi kaip jau minėta ANK 343 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad administracinė atsakomybė kyla padarius ir vieną pažeidimą, o ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

14. Apeliaciniame skunde B. K. atstovė taip pat teigia, kad B. K. nepagrįstai pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kitų inkriminuotų Veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių aktų nuostatas, nes jos vadovaujama VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pripažinta veterinarinių paslaugų teikėju. Teismas neišsiaiškino, koks ūkio subjektas, pagal galiojančias teisės normas yra VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, neįvertino fakto, jog veterinarijos paslaugų teikėjais gali būti tik veterinarijos kvalifikaciją turintis asmuo. Su tokiais teiginiais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

15. 2021 m. lapkričio 10 d. pavedimo atlikti ūkio subjekto veiklos tikrinimą turinys patvirtina, kad Institucijos direktorė D. Š. pavedė atlikti planinį patikrinimą VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Tikrinimo tikslas buvo veterinarinių vaistų, biocidinių produktų ir veterinarinių priemonių tvarkymo kontrolė, gyvūnų sveikatos kontrolė, gyvūnų ženklinimo kontrolė.

16. 2021 m. gruodžio 4 d. Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo aktas pagrindžia, kad atlikto planinio patikrinimo metu buvo rasti pasibaigusio galiojimo vaistai, nustatyti registracijos ir apskaitos žurnalų netinkamo pildymo atvejai, nustatyta, kad veterinarinių paslaugų teikėjas neįregistruotas, patalpa pašarams laikyti neatitinka keliamų reikalavimų, pašarai laikomi ant žemės, jų galiojimas pasibaigęs, gyvūnų apžiūros kabinete nėra vandens tiekimo ir surinkimo sistemos, termometrai ir drėgmės matuoklis neturi metrologinių patikrų, nepateiktas medicininių atliekų išvežimo aktas. Nurodyti konkrečių teisės aktų punktai, kurie buvo pažeisti.

17. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. B1-457 „Dėl Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai) patvirtintų reikalavimų 2.3. papunktyje numatyta, kad veterinarijos paslauga - už mokestį arba neatlygintinai gyvūnų laikytojui veterinarijos paslaugų teikėjo teikiama paslauga: konsultacija Gyvūnų gerovės ir sveikatos klausimais, gyvūnų ligų diagnozavimas, gydymas ir profilaktika, gyvūnų laikinas laikymas ir priežiūra gydymo tikslais veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose, gyvūnų gaišimo priežasčių nustatymas ar kita su gyvūnų sveikatinimu susijusi veikla; 2.4. papunktyje nurodyta, kad veterinarijos paslaugų teikėjas – ūkio subjektas, siūlantis ir teikiantis veterinarijos paslaugas.

18. Nors apeliantės atstovės teigimu VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ neteikė veterinarinių paslaugų, o jas pirko iš privačių veterinarijos gydytojų, kurie ir turėtų būti atsakingi už nustatytus teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinių paslaugų teikimo reikalavimus, pažeidimus, tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ de facto buvo veterinarinių paslaugų teikėja. Šią išvadą pagrindžia tai, kad Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis viena iš VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rūšių, be kita ko, nurodyta yra ir veterinarinė veikla.

19. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“ dirbę veterinarijos gydytojai E. L. ir R. Š. veikė ir paslaugas teikė būtent tarnybos vardu, o ne individualiai. Iš VšĮ Gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio mėnesio darbo grafiko matyti, kad įstaigoje tą mėnesį dirbo veterinarijos gydytoja R. Š., jai darbo laiką sudarė įstaigos vadovė direktorė B. K. (1 t., b. l. 34). Iš VšĮ Gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, jog 2021 m. gegužės – spalio mėnesiais, ši įstaiga vykdė Kėdainių rajono savivaldybės bešeimininkių kačių kastravimo programą, katės buvo kastruojamos, skiepijamos nuo pasiutligės. Įstaigoje taip pat buvo pildomas gydomų gyvūnų registracijos žurnalas, kuris privalo būti pildomas tik veterinarinių paslaugų teikėjų.

20. Be to, tai, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ teikė veterinarines paslaugas de facto patvirtina ir įvairiose interneto svetainėse nurodoma informacija, kad gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos klinika teikia pagalbą beglobiams gyvūnams juos gydant, sterilizuojant.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 6 punktas numato, kad veterinarijos paslaugų teikėjai prieš pradėdami teikti veterinarijos paslaugas raštu turi pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios kontroliuojamojoje teritorijoje numato teikti veterinarijos paslaugas, šiuos duomenis: 1) juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinės adresą, ryšio duomenis; 2) veterinarijos paslaugų teikėjo patvirtintų patalpų adresą ir suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį; 3) veterinarijos gydytojų, kurie veterinarijos paslaugų teikėjo vardu teikia veterinarijos paslaugas, duomenis (vardas, pavardė, veterinarijos praktikos licencijos numeris) (Suvestinė redakcija nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 29 d.).

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki atlikto planinio patikrinimo ir 2021 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akto surašymo VšĮ Gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, prieš pradėdama teikti veterinarijos paslaugas, nepateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje teikė veterinarijos paslaugas, prašymo dėl ūkio subjekto įregistravimo. Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės B. K. vardu 2016 m. rugsėjo 6 d. Institucijai pateikė prašymą „Dėl veterinarinio patvirtinimo“, kuriuo prašė suteikti veterinarinį patvirtinimą veterinarijos klinikos patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ir pridėjo kitus reikalingus pateikti dokumentus. 2016 m. spalio 13 d. buvo atliktas VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, surašytas 2016 m. spalio 13 d. „Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo aktas“ Nr. 36VPTA-3, padaryta išvada, kad patalpos yra tinkamos teikti veterinarines paslaugas ir 2016 m. spalio 13 d. Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius priėmė įsakymą Nr. 36V- 111 „Dėl veterinarinio įregistravimo“, kuriuo įregistruotos VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ veterinarinių paslaugų teikimo patalpos veiklos vietos adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas veterinarinis patvirtinimas patalpoms, tačiau VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įregistruotas kaip ūkio subjektas, teikiantis veterinarines paslaugas, nors pagal Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. BĮ-146 „Dėl valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktą kontrolės subjektai, kurie vykdo šio 1 priedo 2 punkte nurodytą veiklą (viena iš veiklų – veterinarinė veikla), turi būti įregistruoti ir turėti registracijos numerį (Aprašo 2.4. papunktis numato, kad valstybinės veterinarinės kontrolės subjekto įregistravimas yra teisės vykdyti nustatytą veiklą suteikimas valstybinės veterinarinės kontrolės subjektui ir jo įtraukimas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų sąrašą, suteikiant atpažinimo numerį). Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo įregistravimo į Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų registrą nesikreipė į Instituciją ir todėl nebuvo įregistruotas, t. y. laiku neįvykdė Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 6 punkte nustatytos teisinės prievolės registruotis veterinarijos paslaugų teikėju. Tik po 2021 m. gruodžio 4 d. atlikto patikrinimo ir nustatytų pažeidimų, pateikus nustatytų trūkumų šalinimo planą, VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 8 d. įsiregistravo veterinarinių paslaugų teikėju.

23. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ iki atlikto patikrinimo ir jo metu faktiškai vykdė veterinarijos paslaugų teikėjo veiklą (turėjo patvirtintas veterinarijos paslaugų teikėjo patalpas, samdė privačius veterinarijos gydytojus, dalinosi viešai informacija apie teikiamas paslaugas, vykdė projektus, kurių metu buvo teikiamos veterinarinės paslaugos, vedė atitinkamus gyvūnų registracijos žurnalus ir pan.).

24. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės įgaliotosios atstovės teiginys, kad nepagrįstai buvo pripažinta, jog VšĮ gyvūnų globos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ yra veterinarinių paslaugų teikėjas, nes paslaugas teikė privatūs veterinarijos gydytojai, o ne gyvūnų gerovės tarnyba. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, veterinarines paslaugas beglobiams gyvūnams teikė privatūs gydytojai, tačiau ne savo vardu, o gyvūnų gerovės tarnybos vardu, jos vardu buvo pildomi žurnalai ir teikiamos ataskaitos. Be to, kaip matyti iš atlikto patikrinimo akto veterinariniai vaistai buvo laikomi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o ne išsivežami veterinarijos gydytojų kartu su savimi, gydomų gyvūnų registracijos žurnalai taip pat buvo pildomi ir laikomi gyvūnų gerovės tarnybos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, duomenų, kad veterinarijos gydytojai būtų sudarę su VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl patalpų naudojimo (nuomos, panaudos sutarčių ar kt. pagrindu) jų privačiai veterinarinei veiklai taip pat byloje nėra. Be to, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, ne privatūs veterinarijos gydytojai, bet VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė pavojingąsias ir nepavojingąsias veterinarines medicinines atliekas.

25. Aukščiau išdėstytų duomenų visumoje sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad pripažinus, jog gyvūnų globos tarnyba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra veterinarinių paslaugų teikėja, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis B. K. yra šios tarnybos vadovė – direktorė, todėl jai, priešingai nei tai savo skunde pabrėžia apeliantės atstovė, kaip juridinio asmens vadovui ir kyla administracinė atsakomybė už teisės aktų, numatančių veterinarinių paslaugų teikimo reikalavimus, pažeidimą. B. K., būdama VšĮ gyvūnų globos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad jos vadovaujama įstaiga laikytųsi veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl ji yra tinkamas ANK 343 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas ir yra pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 343 straipsnio 1 dalyje.

26. Vien tai, kad VšĮ gyvūnų globos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 4 d. nebuvo įsiregistravusi subjektu, teikiančiu veterinarines paslaugas, šiuo atveju nepanaikina atsakomybės už administracinio nusižengimo protokole nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimus. Aplinkybė, kad juridinis asmuo nėra įsiregistravęs pagal teisės aktų reikalavimus kaip subjektas, teikiantis veterinarines paslaugas, tačiau faktiškai jas teikiantis, tik patvirtina, kad veikla yra vykdoma neteisėtai, t.y. neturint leidimo nurodytai veiklai vykdyti. Taigi, remiantis objektyviai ir betarpiškai administracinio nusižengimo byloje ištirtais duomenimis, pripažinus, kad VšĮ gyvūnų globos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai teikė ir teikia veterinarines paslaugas, jai yra taikomi Veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos bei atsakomybė už šių nuostatų pažeidimus.

27. Institucijos atlikto patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad VšĮ gyvūnų globos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė ir Nesaugių veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti rinkai ir pašalinimo iš rinkos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. B1-397 „Dėl Nesaugių veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti rinkai ir pašalinimo iš rinkos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 6.2, 23.3 ir 23.4 papunkčių nuostatas. Kaip matyti iš Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo akte Nr. 33VPTA-47 nurodytų duomenų, atlikto patikrinimo metu VšĮ gyvūnų globos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo rasti veterinariniai vaistai su pasibaigusiu galiojimo laiku (Betamox LA, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2022 m. birželio 25 d., kurio informaciniame lapelyje nurodyta atidarius tinka naudoti 28 d.; kitų veterinarinių vaistų (UrinoVet Cat, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/07 (1 pakuotė); Dehinel Plūs, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/09 (10 vnt.); Pratel tablety, serijos Nr. JL0597, tinka iki 2021/11 (6 vnt.); Karbaseptas 100 g., serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/08 (1 vnt.); Selehold 240 mg, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/10 (2 vnt.); Shotapen, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/09 (1 vnt. likutis apie 5 ml) tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs). Veterinarinis vaistas, kurio tinkamumo naudoti laikas yra pasibaigęs, pripažintinas nesaugiu ir dėl saugumo reikalavimų negali būti laikomas bendrai su kitais vaistais. Veterinarinių vaistų disponavimas reiškia tokių vaistų turėjimą savo žinioje, valdymą, tvarkymą, o tiekimu rinkai pripažįstama veterinarinių vaistų laikymas su tikslu juos naudoti. Taigi, B. K., kaip VšĮ gyvūnų globos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė neužtikrino, kad jos vadovaujamas ūkio subjektas nelaikytų ir nenaudotų veterinarinių vaistų, kurių tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs, ir tokiu būdu pažeidė aukščiau nurodyto teisės akto 6.2, 23.3 ir 23.4 papunkčių reikalavimus.

28. Remiantis Tvarkos aprašo 23.3. papunkčiu, ūkio subjektas privalo naudoti veterinarinius vaistus laikantis veterinarijos gydytojo nurodymų ir (ar) informaciniuose lapeliuose nustatytų sąlygų. Institucijos pareigūnų surašyto Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad veterinarinis vaistas Betamox LA, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal informacinio lapelio nurodymą tinka naudoti 28 dienas po atidarymo, tačiau remiantis Veterinarinių vaistų ir vaistinių preparatų apskaitos žurnalo duomenimis, minėtas vaistas po atidarymo 2021 m. sausio 16 d., buvo dar naudojamas 2021 m. gegužės 15 d., 2021 m. liepos 24 d. bei 2021 m. lapkričio 6 d., t.y. jau pasibaigus galiojimo laikui. Tokiais veiksmais B. K., kaip VšĮ gyvūnų globos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neužtikrino, kad būtų laikomasi informaciniame vaisto lapelyje nustatytų sąlygų – nenaudoti vaisto Betamox LA praėjus daugiau nei 28 dienos nuo jo pakuotės atidarymo.

29. Nors apeliantės atstovė nurodo, kad rastų su pasibaigusiu galiojimo laiku veterinarinių vaistų laikymas dar nereiškia jų naudojimo, tačiau tokius teiginius aukštesnės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Tai, kad Institucijos atlikto patikrinimo metu rasti veterinariniai vaistai su pasibaigusiu tinkamumo naudoti laiku (UrinoVet Cat, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/07 (1 pakuotė); Dehinel Plūs, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/09 (10 vnt.); Pratel tablety, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/11 (6 vnt.); Karbaseptas 100 g., serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/08 (1 vnt.); Selehold 240 mg, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/10 (2 vnt.); Shotapen, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tinka iki 2021/09 (1 vnt. likutis apie 5 ml)), buvo laikomi toje pačioje vietoje kaip ir dar tinkami naudoti veterinariniai vaistai, jų pakuotės atidarytos, talpos nebebuvo pilnos, patvirtina, kad minėti veterinariniai vaistai buvo naudojami, o ne tik laikomi. Juolab, kad tai patvirtina ir Veterinarinių vaistų ir vaistinių preparatų apskaitos žurnale esantys įrašai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes B. K. kaip VšĮ gyvūnų globos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neužtikrino, kad nebūtų naudojami nesaugūs (pasibaigusio tinkamumo naudoti laiko) vaistai ir tokiais veiksmais pažeidė Tvarkos aprašo 23.4. papunkčio reikalavimą. Tai patvirtina ir liudytoja apklaustos Institucijos pareigūnės, atlikusios patikrinimą, I. K. parodymai apylinkės teisme, kai ji nurodė, kad atliekant patikrinimą VšĮ gyvūnų globos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančiame seife buvo rasta veterinarinių vaistų, abiejose lentynose buvo sudėti vaistai, tarp kurių buvo ir su pasibaigusiu galiojimo terminu, ir tinkamų naudoti vaistų. Taip pat seife buvo atskira dėžutė, skirta netinkamiems į rinką vaistams su pasibaigusio galiojimo terminu, ir sąrašas, kuriame nurodyta, kokie vaistai yra laikomi toje dėžutėje. Patikrinimo akte nurodyti veterinariniai vaistai su pasibaigusiu galiojimo laiku nebuvo įtraukti į sąrašą, esantį netiektinų į rinką vaistų dėžutėje. Šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad minėti netinkami naudoti veterinariniai vaistai buvo rasti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančiame seife, nuo kurio raktus turėjo šio juridinio asmens darbuotoja, kas vėlgi paneigia, apeliantės atstovės teiginius, kad veterinarines paslaugas teikė privatūs veterinarijos gydytojai.

30. Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 2 ir 4 prieduose yra patvirtinti Registracijos ir apskaitos žurnalų pildymo ir saugojimo nurodymai, kurie nustato Gydomų gyvūnų registracijos, Veterinarinių vaistų ir vaistinių preparatų ir Biocidinių produktų apskaitos žurnalų pildymo ir saugojimo tvarką. Kaip matyti iš Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tam tikri žurnalai yra netinkamai ar nepilnai pildomi ir nurodyti konkretūs trūkumai. Remiantis Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 10.2. papunkčio nuostata, veterinarinių paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad reikalavimų prieduose nustatytų formų registracijos ir apskaitos žurnalai bus tinkamai tvarkomi. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai Institucijos buvo konstatuota, kad B. K., kaip VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neužtikrino, kad jos vadovaujamas veterinarinių paslaugų teikėjas tinkamai tvarkytų registracijos ir apskaitos žurnalus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog minėti registracijos ir apskaitos žurnalai buvo taip pat rasti VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos patalpoje, todėl apeliantės atstovės teiginiai, kad nei ji, nei kiti darbuotojai, išskyrus privačias paslaugas teikusius veterinarijos gydytojus, neturėjo priėjimo prie šių žurnalų yra nepagrįsti.

31. Sutiktina ir su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad remiantis Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis bei byloje esančiomis fotonuotraukomis, nustatyta, kad pašarai VšĮ gyvūnų gerovės tarnyboje ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nebuvo laikomi atskiroje, būtent jiems skirtoje vietoje ar patalpoje. Jie buvo laikomi bendroje patalpoje, sudėti ant žemės, šalia matyti kiti besimėtantys daiktai (1 t., b. l. 62; 2 t., b. l. 57, 28), kas leidžia teigti, kad buvo pažeistas Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 18.5 papunktis, numatantis, kad stacionariose veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose turi būti patalpa arba vieta pašarams laikyti, kuri turi atitikti pašarų laikymui keliamus reikalavimus. Patikrinimo metu užfiksuoti duomenys neabejotinai patvirtina, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rasti pašarai buvo laikomi pereinamoje patalpoje, ne pašarų laikymui skirtoje patalpoje, sudėti ant grindų, nors turi būti laikomi taip, kad neturėtų kontakto su žeme, be to nustatyta, kad 4 rūšių pašarų tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, kas leidžia teikti, kad B. K., kaip ūkio subjekto vadovė, neužtikrino, kad pašarai būtų tinkamai laikomi atskiroje patalpoje ar tam skirtoje vietoje, todėl pažeidė jau minėto teisės akto reikalavimus.

32. Nors apeliantės atstovė nurodo, kad nebuvo pažeistas Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 20 punktas, numatantis, kad procedūrų kabinete turi būti įrengta vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, nes dėl su Covid-19 pandemija susijusių ribojimų buvo laikinai sukeistas procedūrų kabinetas su pooperacine patalpa, tačiau iš esmės procedūrų kabinetas atitiko visus reikalavimus (turėjo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemą), tačiau kaip matyti iš Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad procedūrų kabinete narvuose buvo laikomos infekcinėmis ligomis sergančios katės, kas patvirtina, kad tuo metu, priešingai nei teigia apeliantės atstovė, pooperacinė patalpa buvo naudojama šiai paskirčiai, o ne kaip procedūrų kabinetas. Tai, kad apeliantė savo nuožiūra organizavo darbą Covid-19 pandemijos laikotarpiu ir siekdama riboti žmonių srautus patalpas naudojo ne pagal pirminę jų paskirtį, tačiau vis tiek turėjo pareigą užtikrinti pagrindinių Reikalavimų, keliamų veterinarinių paslaugų teikėjams įgyvendinimą.

33. Iš bylos duomenų matyti, kad atlikto patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ neturi hidrometro (drėgmės matuoklio), termometras nėra laikomas šaldytuve (tam, kad įvertinti vaistų laikymui tinkamą temperatūrą), termometras yra laikomas patalpose, tačiau prietaisams nepateiktos metrologinės patikros atlikimą patvirtinantys dokumentai. Visi šie neatitikimai užfiksuoti Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo prieduose. Remiantis Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams 30 punktu, veterinarijos paslaugoms teikti naudojama įranga/priemonės, skirtos kiekybiniams ir kokybiniams duomenims nustatyti, turi veikti, kaip numatyta įrangos/priemonės gamintojo pateikiamoje specifikacijoje, ir būti tikrinamos matavimo priemonių patikrą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir prireikus kalibruojamos. Įvertinus minėtą įstatyminio akto nuostatą ir atlikto patikrinimo metu užfiksuotus neatitikimus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad ir minėtas Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams punktas taip pat buvo pažeistas. Šie pažeidimai buvo pašalinti tik 2021 m. gruodžio 17 d., nurodant, kad minėti prietaisai pakeisti (2022 m. sausio 28 d. „Trūkumų šalinimo planas“).

34. Veterinarinių medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. B1-562 „Dėl Veterinarinių medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Tvarkymo reikalavimai) 11 punkte nustatyta, kad veterinarinių medicininių atliekų darytojas, perduodantis pats arba per vežėją veterinarines medicinines atliekas atliekų tvarkytojui, turi turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas veterinarinių medicininių atliekų perdavimas (pvz.: sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuose turi būti nurodyta perduotų veterinarinių medicininių atliekų rūšis, kodas, svoris, perdavimo data). Konstatavus, kad VšĮ gyvūnų gerovės tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ yra veterinarinių paslaugų teikėjas, jam nustatyta ir pareiga vykdyti Tvarkymo reikalavimus. Institucijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad medicininės atliekos išvežtos 2020 m. spalio 14 d., tai užfiksuota elektroniniame pašte, nurodytas lydraščio numeris, tačiau ūkio subjekto vadovė nei paties lydraščio, nei jokio kito dokumento (pvz. sąskaita - faktūra), iš kurio būtų galima spręsti apie išvežtą medicininių atliekų kiekį, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad buvo nesilaikoma ir šių Tvarkymo reikalavimų.

35. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, paskutinis veterinarinių medicininių atliekų išvežimas buvo atliktas 2020 m. spalio 14 d., t. y. daugiau nei prieš metus, todėl VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo pagrįstai pripažinta pažeidusi ir Tvarkymų reikalavimo 16 punkto nuostatas, kadangi nepavojingas medicinines atliekos buvo laikomos daugiau nei metus, o pavojingas – dvigubai ilgiau nei pusę metų. Tuo tarpu, apeliantės atstovės teiginiai apie tai, kad nei administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas, nei apylinkės teismas nesiaiškino, kodėl atliekų išvežimo datos, nurodytos patikrinimo akte skiriasi, tėra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes minėtos aplinkybės buvo nustatinėjamos apylinkės teisme, dėl šių aplinkybių buvo apklausti Institucijos pareigūnai, atlikę administracinį tyrimą, ir buvo konstatuota, kad nurodant atliekų išvežimo datą – „2021 m. spalio 14 d.“ buvo padaryta techninė klaida, tikroji atliekų išvežimo data pagal pateiktą lydraštį yra – 2020 m. spalio 14 d.

36. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės atstovės teiginiais, kad nagrinėjant skundą apylinkės teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes taip ir nebuvo apklausta liudytoja E. V., nors iš pradžių apylinkės teismas buvo nusprendęs minėtą liudytoją apklausti. Kaip matyti iš bylos duomenų 2022 m. rugsėjo 12 d. 9.30 val., vykusiame teismo posėdyje minima liudytoja negalėjo dalyvauti ir duoti parodymų dėl sveikatos būklės (8 nėštumo mėnuo). Apylinkės teismui buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo 2022 m. rugsėjo 14 d. išduotas medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis liudytojos sveikatos būklę (minėti dokumentai buvo išsiųsti el. paštu ir registruota pašto siunta – 2022 m. rugsėjo 16 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumento prijungimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“). Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teisme liudytojais buvo apklausti patikrinimą kartu su E. V. atlikusi Institucijos pareigūnė I. K. ir administracinį nusižengimą tyręs bei administracinio nusižengimo protokolą surašęs L. V.. Tiek apeliantė, tiek ir jos įgaliota atstovė turėjo galimybę užduoti šiems asmenims klausimus ir išsiaiškinti visas būtinas su fiksuotais pažeidimais susijusias aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atstovės teiginiais, kad apylinkės teismas nepagrįstai ar neišsamiai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. atstovės skundą dėl Institucijos nutarimo.

37. Pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai, kad administracinį nusižengimą tyrė, o vėliau skundžiamą nutarimą priėmė tas pats asmuo – Institucijos direktorė D. Š.. Iš bylos duomenų matyti, kad B. K. administracinio nusižengimo protokolą surašė Institucijos patarėjas L. V., o skundžiamą Institucijos nutarimą priėmė Institucijos direktorė D. Š.. Todėl negalima sutikti su skunde nurodytais teiginiais apie tai, kad tyrimą atliko ir skundžiamą nutarimą priėmė tas pats asmuo. Vien tai, kad 2022 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo nagrinėjime, po kurio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dalyvavo ir Institucijos direktorė D. Š., nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta šališkai. ANK 615 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas pats pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą negali priimti ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju Institucijos direktorė D. Š. pavedė kitiems Institucijos pareigūnams atlikti VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, nustačius veiklos trūkumus buvo surašytas atlikto patikrinimo aktas ir remiantis ANK 590 straipsnio 1 dalimi buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo kviečiama atvykti VšĮ gyvūnų gerovės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kuri buvo supažindinta su nustatytais trūkumais, galėjo pateikti savo paaiškinimu ir jai pasiūlyta surašyti administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu, tačiau B. K. atsisakė, todėl buvo surašytas tik administracinio nusižengimo protokolas be nurodymo. Minėtą 2022 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo protokolą, kaip jau buvo minėta, surašė Institucijos patarėjas L. V., dalyvavęs administracinio nusižengimo nagrinėjime. Atkreiptinas apeliantės ir jos atstovės dėmesys, kad remiantis ANK 590 straipsnio 1 dalimi joks atskiras dokumentas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios nėra surašomas, Pažymėtina, kad remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. B1-26 patvirtinto aprašo „Dėl administracinio nusižengimo protokolų ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje tvarkos“ 22 punktu, kai Institucijos įgaliotasis pareigūnas, atlikdamas įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, užfiksuoja administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymo faktą ar nustato tokius faktus iš gautų pranešimų, aktų ar kitų dokumentų, jis ANR suformuoja šio registro objekto (administracinio nusižengimo) identifikacinį kodą (ROIK). Šio aprašo 28 punktas nustato, kad administracinių nusižengimų tyrimo metu veikos aplinkybės tiriamos, įgaliotiesiems pareigūnams atliekant ANK 593 straipsnyje nurodytus tyrimo veiksmus ir šio aprašo 17 punkte nurodytomis priemonėmis fiksuojant įrodymus. Remiantis 33 punktu, įgaliotasis pareigūnas baigia administracinių nusižengimų tyrimo veiksmus, kai surenka pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad yra padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo <...> požymių, <...> ir <....> surašo protokolą. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad Institucijos direktorė, vykdydama kontrolės funkciją pavedė savo darbuotojams atlikti planinį ūkio subjekto patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti tam tikri teisės aktų reikalavimų pažeidimai, viskas užfiksuota patikrinimo akte. Institucijos pareigūnams surinkus pakankamai objektyvių duomenų apie galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, apie tai buvo informuota gyvūnų gerovės tarnybos direktorė B. K., kuri buvo kviečiama 2022 m. vasario 7 d. atvykti į Instituciją pateikti savo paaiškinimus. Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, įgaliotas Institucijos atstovas nusprendė, kad yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo teiseną baigė bei ANR suformavo šio registro objekto (administracinio nusižengimo) identifikacinį kodą ir priėmė sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kuris 2022 m. vasario 7 d. buvo surašytas. Taigi, jokių esminių ANR pildymo nuostatų pažeidimų, turinčių reikšmės Institucijos nutarimo ar apylinkės teismo nutarties pagrįstumui, priešingai nei tai savo skunde pabrėžia apeliantės atstovė, aukštesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai apie procesinių veiksmų protokolų klastojimą laikytini deklaratyviais ir rodančiais apeliantės siekį išvengti administracinės atsakomybės.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra priimta visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje esančius duomenis, išklausius teismo posėdžio metu apeliantės, jos atstovės, Institucijos pareigūnų duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, patikrinus Institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šių duomenų visumoje darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 343 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo B. K. veikoje, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartis yra pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir B. K. įgaliotos atstovės advokatės E. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Pašalinti iš kaltinimo aplinkybę jog B. K. pažeidė Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. B1-457 „Dėl Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“, 4 priedo 12.4 punktą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Meilutis