Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusios instucijos – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, tai yra, jog jo vadovaujama bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) teises bei interesus. Tokiais savo veiksmais minėtos bendrovės direktorius D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 81 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovas pareiškimą palaikė bei nurodė, jog buvo atliktas (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo tikrinami šios bendrovės atsikaitymai už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), nepadengusi mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, atsiskaitinėjo su kitomis bendrovėmis. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) vadovas nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybei yra pilnai padengta. Atstovas prašė paskirti D. B. įstatyme numatytą minimalaus dydžio baudą.

Teisme D. B. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu iš esmės sutiko, savo kaltę pripažino, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi. D. B. pripažino, jog jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius pažeidė atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) jau neturi jokios mokestinės nepriemokos valstybei, bendrovė aplamai neturi jokių skolų. D. B. manymu, jam inkriminuotas administracinis nusižengimas nepagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, kadangi ankstesnį kartą jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kaip kitos bendrovės direktorius. Prašė skirti jam minimaliausią baudą.

Tai, jog D. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo bei paaiškinimų, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri ANK 569 straipsnio prasme prižįstama įrodymais.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytos visos su D. B. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. vykdė finansines operacijas (mokėjimai už prekes, paslaugas, paskolos bendrovės vadovui D. B. grąžinimas, automobilio pirkimas), kuomet bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui ir susidariusi mokestinė nepriemoka nebuvo dengiama. Pareiškime konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimų patenkinimui, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo pagrindu pareiškime prašoma iškelti D. B. administracinio nusižengimo bylą ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 1 – 6).

Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. Taip pat matyti ir visa kita aktuali informacija apie (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7 – 14).

Iš mokestinės nepriemokos balanso kopijų matyti (duomenys neskelbtini) turimų mokestinių prievolių kitimas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Matyti, jog 2018 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) bendrą mokestinę nepriemoką, kurios mokėjimo terminas jau suėjęs, sudarė 42 083,61 Eur. 2019 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) bendra mokestinė nepriemoka buvo sumažėjusi, tačiau ją vis dar sudarė bendra 35 604,31 Eur suma (t. 1, b. l. 15 – 31).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. (21.222) 1FR1043-3062 matyti, jog šios institucijos darbuotojams buvo pavesta laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. atlikti (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą (t. 1, b. l. 32).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222-08) FR1042-2977 ir 2019 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (23.3-08E)RNA-23178 nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, iš bendrovės kasos bei banko sąskaitos ir per atskaitingą asmenį atsiskaitinėjo su prekių ir paslaugų tiekėjais (303 346,31 Eur), vykdė atsiskaitymus su kreditoriais (39 096,58 Eur), pirko automobilį (55 000 Eur) ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus – atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (t. 1, b. l. 33 – 36, 112 – 116, 160 – 163).

2019 m. liepos 23 d. D. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra susidariusi dėl šiai bendrovei priklausančių butų, esančių (duomenys neskelbtini), nesavalaikio užbaigimo. Dėl to bankai nesvarstė klientų kreditavimo galimybių. Šių butų visiškas užbaigtumas buvo įvykdytas 2019 m. liepos 8 d. Be to, (duomenys neskelbtini) yra paskolinusi (duomenys neskelbtini) 70 000 Eur sumą, kuri privalo būti grąžinta iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Susidariusį įsiskolinimą valstybei (duomenys neskelbtini) padengs iš karto po minėtos paskolos jai sugrąžinimo. Ateityje stengsis laiku atlikti privalomas mokestines prievoles. Jis labai gailisi dėl susidariusios situacijos (t. 1, b. l. 41, 170).

Iš (duomenys neskelbtini) įmonės turto anketos, užpildytos 2019 m. liepos 17 d., kopijos matyti, jog 2019 metais ši bendrovė už 55 000 Eur sumą įsigijo automobilį „Toyota Land Cruiser“ (t. 1, b. l. 42 – 44).

Iš (duomenys neskelbtini) kasos išrašų, kasos pajamų bei išlaidų orderių kopijų matyti, jog 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gavo pajamas ir vykdė įvairius atsikaitymus su kitais savo kreditoriais – mokėjo už prekes bei paslaugas, grąžino paskolas bendrovės vadovui D. B., pirko automobilį, nors tuo metu bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui ir susidariusi mokestinė nepriemoka nebuvo dengiama (t. 1, b. l. 50 – 63).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, jog 2019 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) už 55 000 Eur sumą įsigijo automobilį „Toyota Land Cruiser“ (t. 1, b. l. 64).

Iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išrašų matyti, jog 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gavo pajamas, vykdė įvairius atsikaitymus su kitais savo kreditoriais – mokėjo už prekes bei paslaugas, nors tuo metu bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (t. 1, b. l. 65 – 71, 72 – 80).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-202-878/2019, kopijos matyti, jog 2019 m. kovo 14 d. D. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda, kurią D. B. sumokėjo 2019 m. balandžio 24 d. (t. 1, b. l. 39 – 40, 91 – 97, 98 – 102).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos 2019 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 25/11-1-12-15517 nurodyta, jog dėl (duomenys neskelbtini) veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 111).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei prievolių ataskaitų kopijų matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. birželio 25 d. buvo priimti nurodymai nurašyti (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (t. 1, b. l. 128 – 147).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 9 d. mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. 423-7 matyti, jog mokesčių mokėtojai – (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta laikinai nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais (t. 1, b. l. 171 – 173).

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinių nusižengimų pakartotinumą apibrėžia ANK 40 straipsnis, kuris numato, kad tuo atveju, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai <...>.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-202-878/2019, D. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda, kurią D. B. sumokėjo 2019 m. balandžio 24 d. (t. 1, b. l. 39 – 40, 91 – 97, 98 – 102). Todėl ANK 40 straipsnio prasme D. B. veika šiuo atveju atitinka ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. D. B. teigė, jog jam inkriminuotas administracinis nusižengimas nepagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, kadangi ankstesnį kartą jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kaip kitos bendrovės ((duomenys neskelbtini)) direktorius. Toks D. B. teiginys yra nepagrįstas, kadangi administracinių nusižengimų pakartotinumą iš esmės lemia tik tame pačiame ANK straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, tai yra įstatymas nereikalauja jokių detalesnių faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių. Todėl šiuo atveju ta aplinkybė, jog D. B. pakartotinai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį, jau kaip kitos bendrovės direktorius, jo veiksmų kvalifikacijai esminės reikšmės neturi ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog D. B., būdamas juridinio asmens vadovu, pakartotinai pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 2 700 Eur iki 6 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju D. B. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). D. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. B. iki šiol nėra teistas, jis baustas administracine, tačiau neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 39 – 40, 90, 91 – 97, 98 – 102). D. B. vedęs, dirbantis, byloje daugiau nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų (t. 1, b. l. 7 – 14, t. 2, b. l. 3 – 4). Teismas atsižvelgia ir į tai, jog D. B. vadovaujama (duomenys neskelbtini) jau neturi jokių įsiskolinimų valstybės biudžetui (t. 2, b. l. 5 – 6, 7 – 8, 9 – 10).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus D. B. straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 40 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.