Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-202-878/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
A6.-202-878/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00061-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-202-878/2019
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00061-2019-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 7.11; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 14 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. pažeidė kreditorių teises: laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. sausio 17 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir bendrovės), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, teismui nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tai yra jis, žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau jis nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. (duomenys neskelbtini) tapo nemoki po to, kai 2016 m. balandžio 27 d. buvo nutraukta jos restruktūrizavimo byla. Nuo D. B. darbo pradžios bendrovėje, t. y. 2018 m. balandžio 19 d., jam atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. D. B. nusižengimas truko iki 2019 m. sausio 17 d., kai jis buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir paskirti (duomenys neskelbtini) vadovui D. B. administracinę nuobaudą (b. l. 92).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje D. B. pripažino, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo. Paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. sausio 17 d. Pradėjus jam dirbti, (duomenys neskelbtini) finansinė būklė jau buvo bloga ir toliau blogėjo, įmonė jau buvo nemoki. Žodžiu buvo sutarta, jog vienintelis įmonės akcininkas - (duomenys neskelbtini) perkels mokestinius įsipareigojimus kitoms savo dukterinėms įmonėms, tačiau tarp bendrovės ir akcininko dėl to jokių rašytinių susitarimų nebuvo. Akcininkas 2018 m. pradžioje buvo kreipęsis į VMI dėl skolos perkėlimo kitoms bendrovėms, tačiau nebuvo gautas galutinis atsakymas. D. B. pats su VMI dėl to nesiaiškino. Visi bendrovės dokumentai jam buvo prieinami, įmonėje jis dirbo 9 mėnesius, žinojo apie Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį, tačiau jokių veiksmų inicijuoti bankrotą nesiėmė.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Prie kreditorių teisių pažeidimo įstatymas priskiria pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas), (įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Tai, kad D. B. kaltas padaręs nusižengimą, be jo paties kaltės pripažinimo įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys. Pagal juos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra VMI skolininkė nuo 2012 m. spalio 1 d. Teismui pateiktais VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. sausio 30 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 291 410,17 Eur, iš kurių 1 030,50 Eur mokesčio už aplinkos teršimą; 39 785,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 34,24 Eur delspinigių; 12 405,21 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 2,88 Eur delspinigių; 15 499,91 Eur pelno mokesčio; 121 972,54 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 103,36 Eur delspinigių; 97 967,54 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir 2 596,92 Eur delspinigių; 10,92 Eur žemės mokesčio ir 0,58 Eur delspinigių (b. l. 25). Bendrovės seniausia mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. spalio 1 d. pelno mokesčio mokėjimo termino, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, kitų mokesčių nepriemokos vėliausiai susidarė nuo 2015 m. gruodžio 16 d. (mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nepriemoka). Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti pagal sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų, VMI viršininko įgaliotas asmuo dar 2017 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-16586 išieškoti 209 844,03 Eur mokestinę nepriemoką iš įmonės turto. Šis sprendimas iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytas (b. l. 57-62). VMI viršininko įgaliotas asmuo 2018 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-2289 išieškoti 89 374,36 Eur mokestinę nepriemoką iš įmonės turto. Sprendimas iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo datos neįvykdytas (b. l. 63-67). Pagal VĮ Registrų centrui pateiktą balansą už 2016 metus, bendrovė turėjo turto už 1 958 728,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 972 193,00 Eur. (duomenys neskelbtini) už 2016 m. deklaravo 207 510,00 Eur nuostolį. Bendrovė finansinių ataskaitų viešajam registrui -Valstybės įmonei Registrų centrui už 2017 metus nepateikė. Šie bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė daugiau nei šešerius metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo – 2012 m. spalio 1 d., buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI. Būtent VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo. Bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. (b. l. 68-73, 74-79).

Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2296-658/2018 pažymėjo, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017). Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą bendrovei, nurodė, kad iš į bylą pateiktos 2018 m. rugsėjo 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad bendrovė 2018 metais turėjo 28 174,32 Eur nuostolių, kai 2017 metais patyrė 91 817,33 Eur nuostolių ir tokį sumažėjimą lėmė sumažėjusios veiklos sąnaudos. Kauno apygardos teismas nurodė, kad iš 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad sumažėjo ne tik įmonės nuostolis, bet ir visi kiti ataskaitoje nurodyti rodikliai, o tarp jų ir pardavimo pajamos bei savikaina, todėl teismas sprendė, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, jog įmonė sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gautos pajamos (pelnas) leis atsiskaityti su kreditoriais. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje konstatavo, kad bankroto bylos duomenys patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) ilgą laiką nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, turi nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, laiku nemoka įstatymu nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ar (arba) priteistų sumų. Teismas vertino, kad 2018 metų balanse apskaityta įmonės turto vertė neatitinka realios jo vertės, beveik visas ilgalaikis bendrovės turtas įkeistas vienos kreditorės naudai (AB Šiaulių bankui), net keturios ilgalaikio turto sąraše nurodytos transporto priemonės yra išregistruotos, priverstinai vykdomi piniginiai išieškojimai septynių bendrovės kreditorių naudai, iš esmės visas bendrovės turtas yra areštuotas. Visos bendrovės turimos 652 418,58 Eur dydžio debitorinės skolos yra pradelstos, nors vienintelė bendrovės akcininkė ir tuo pačiu didžiausia skolininkė (duomenys neskelbtini) raštu įsipareigojo iki 2019 m. vasario 14 d. grąžinti bendrovei 554 165, 49 Eur įsiskolinimą, šios debitorės turtas yra įkeistas, todėl toks įsipareigojimas nepagrindžia įsiskolinimo padengimo realumo, o dar 6 debitorių skolų atgavimo galimybė taip pat itin abejotina, nes dvi jau išregistruotos likvidavus jas dėl bankroto, kitos pripažintos bankrutavusiomis ir yra likviduojamos. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2296-658/2018 pažymėjo, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-87-657/2016 nutraukė restruktūrizuojamos (duomenys neskelbtini) (tuo metu buvusios (duomenys neskelbtini)) restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimas bendrovėje buvo vykdomas nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje, kuria palikta nepakeista 2016 m. balandžio 27 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nurodyta, kad restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės – komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas iš išvengti bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), tačiau šis procesas įmanomas tik tuo atveju, jeigu yra griežtai vykdomas restruktūrizavimo planas, kurio pagrindas - pasiektas kompromisinis susitarimas tarp skolininko – finansinių sunkumų turinčios įmonės, bei kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1167/2014). Teismas nutartyje konstatavo, kad iš 2016 m. sausio 1 d. balanso matyti, kad lyginant 2015 ir 2014 metus sumažėjo tiek įmonės ilgalaikis turtas (atitinkamai 476 166,6 Eur ir 538 845,86 Eur), tiek trumpalaikis turtas (1 022 126,1 Eur ir 1 064 392,96 Eur), nuosavas kapitalas (424 585,58 Eur ir 534 93,27 Eur), o mokėtinos sumos per vienerius metus išaugo nuo 881 359,49 Eur iki 1 073 707,12 Eur. Lyginant 2014 finansinių metų turto (1 603 238,82 Eur) ir per vienerius metus mokėtinos sumos (881 359,49 Eur) santykį su 2015 metais balanse nurodyta turto verte (1 498 292,7 Eur) bei per vienerius metus turimais įsipareigojimais (1 073 707,12 Eur) pastebima nurodytų rodiklių skirtumo mažėjimo tendencija (nuo 1,819 karto iki 1,395 karto). Šie ir kiti bylos duomenys bei restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d., teismo vertinimu, patvirtino įmonės sunkią ir tikėtinai blogėjančią padėtį.

Kauno apygardos teismas, 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi nutraukdamas bendrovės restruktūrizavimo bylą, bendrovei išaiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau, kaip tai konstatuota Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje iškelti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, vis dėlto, nors bendrovės finansinė padėtis išliko tokia pati sunki, bendrovė, įvertinusi tolesnio veikimo perspektyvą ir galimybes įvykdyti finansines prievoles kreditoriams, pati nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įsiteisėję teismų nutartys ir VMI pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovės vadovas D. B., žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą įmonei, kurios vadovu buvo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. sausio 17 d., kad esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ir kai yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka, tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, jo vadovavimo metu įmonei jau esant nemokiai, šešerius metus negalint atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmus jokių priemonių įmonės mokumui atkurti, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau nevykdė šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir tokiais veiksmais (neveikimu) padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo D. B., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad D. B. savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, ir tai laikoma lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, tai, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. D. B. dirba, teismo neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už kitokių rūšių administracinius nusižengimus. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001, savo asmens kodą ir administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-202-878/2019.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.